- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-899-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35119-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys antstolė I. K., antstolis I. G., antstolis V. M., antstolė B. P., antstolė A. S., antstolis D. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio jo būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pagal antstolės I. K. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0139/10/01859, Nr. 0139/11/02590, Nr. 0139/13/01380, Nr. 0139/15/00259, Nr. 0139/19/0073.
2. Pareiškime nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dėl sunkios pareiškėjo materialinės padėties susidarė skolos už šildymą. Pareiškėjas yra remiamas valstybės, jo gaunama socialinė pašalpa sudaro 153,60 Eur. Nesant galimybės sumokėti susidariusias skolas, jau yra pradėtas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjui priklausančio buto. Atsižvelgiant į tai, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelis ir paskutinis pareiškėjo būstas, į tai, kad pareiškėjas yra socialiai remtinas, priverstinis išieškojimas iš šio buto pažeistų pareiškėjo interesus, todėl prašė teismo nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio jo būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal antstolės I. K. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0139/10/01859, Nr. 0139/11/02590, Nr. 0139/13/01380, Nr. 0139/15/00259, Nr. 0139/19/0073.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolė I. K. atsiliepime prašė pareiškimo dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto netenkinti. Antstolė nurodė, kad, vykdant priverstinį skolų išieškojimą, 2011 m. gruodžio 29 d. buvo areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą, 2021 m. lapkričio 8 d. buvo paskelbtos areštuoto buto pirmosios varžytinės. 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių (varžytinių Nr. 217973). 2021 m. gruodžio 29 d. pasirašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-21- 139-25606, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Nuo turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Atsižvelgiant į tai, antstolė prašė netenkinti pareiškėjo pareiškio nenukreipti išieškojimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
4. Suinteresuoti asmenys antstolis I. G., antstolis V. M., antstolė B. P., antstolė A. S., antstolis D. Š., UAB „Conlex“, UAB „Ignitis“ atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4027-1134/2022 pareiškimo netenkino, panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2011 m. gruodžio 29 d. areštavus pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį butą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, bei tai, kad 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui priklausantis butas yra parduotas iš varžytinių (varžytinių Nr. 217973) ir jau 2021 m. gruodžio 29 d. pasirašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-21- 139-25606, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto, todėl pareiškėjo pareiškimą atmetė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pareiškėjas yra remiamas valstybės, jo materialinė padėtis yra baisi.
7.2. Pareiškėjas apie tai, kad bus parduodamas jo butas, sužinojo tik gavęs antstolės I. K. 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimą apie paskelbtas varžytines.
7.3. Per trumpą laiką pareiškėjas nespėjo surinkti visų reikalingų dokumentų, antstolių kontoroje jam paaiškino, jog vis dar gali kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino.
11. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog dėl jo sunkios materialinės padėties jis yra remiamas valstybės. Be to, apie tai, kad jam priklausantis butas bus parduodamas iš varžytinių, pareiškėjas sužinojo tik gavęs antstolės I. K. 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimą apie paskelbtas varžytines. Per trumpą laiką pareiškėjas nespėjo surinkti visų reikalingų dokumentų.
12. Pareiškėjas prašė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio jo būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal antstolės I. K. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0139/10/01859, Nr. 0139/11/02590, Nr. 0139/13/01380, Nr. 0139/15/00259, Nr. 0139/19/0073.
13. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018).
15. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0139/10/01859, Nr. 0139/11/02590, Nr. 0139/13/01380, Nr. 0139/15/00259 ir Nr. 0139/19/0073 duomenų nustatyta, jog, vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko), 2011 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CPK 663 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, tačiau pareiškėjas šia teise, ką patvirtina nagrinėjamos bylos medžiaga, nepasinaudojo. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko), 2021 m. lapkričio 8 d. buvo paskelbtos areštuoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytinės. 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių (varžytinių Nr. 217973). 2021 m. gruodžio 29 d. pasirašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-21-139-25606, kuriuo antstolė patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 8 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 217973 pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Antstolės I. K. 2021 m. gruodžio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolė išieškotą sumą paskirstė išieškotojams.
16. Remiantis CPK 724 straipsnio 2 dalimi, turto pardavimo iš varžytinių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Nuo turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (CPK 715 straipsnis).
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgęs į tai, kad 2011 m. gruodžio 29 d. areštavus pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusį butą, vadovaujantis CPK 663 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, bei tai, kad 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui priklausęs butas yra parduotas iš varžytinių (varžytinių Nr. 217973) ir jau 2021 m. gruodžio 29 d. pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-139-25606, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto, taigi, pagrįstai netenkino ir pareiškimo.
18. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia jau nustatytų aplinkybių. Tai, kad pareiškėjas apie buto galimą pardavimą sužinojo tik iš antstolės I. K. pranešimo, nepaneigia to, kad pareiškėjas per 10 metų nesugebėjo pateikti prašymo, kurį teikė dabar, kai jam priklausęs butas jau buvo parduotas kitam asmeniui. Duomenų, kad apie buto suvaržymus pareiškėjas nežinojo ar negalėjo žinoti seniau, byloje nepateikta. Pareiškėjas apie teisę, numatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje, buvo informuotas du kartus – 2011 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. spalio 13 d. Be to, pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kodėl užtruko surinkti kažkokius jo minimus dokumentus, kai tuo tarpu pats taip ir neįvardija, kokius dokumentus turi omeny.
Dėl procesinės bylos baigties.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
20. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.