- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-25
- Bylos Nr.
- 2YT-7668-435/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03088-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Ž.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/19/00370, suinteresuotas asmuo – D. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. K. (A. K.) (toliau – pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriuo skundžia antstolės neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0088/19/00370. Skunde nurodoma, kad 2019 m. gegužės 14 d. pareiškėja kreipėsi į antstolės kontorą su vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-2661-896/2016. 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę su prašymu surašyti sprendimo nevykdymo aktą, kurį antstolė surašė tik po trijų mėnesių (2020 m. gruodžio 8 d.). Antstolė sprendimo nevykdymo aktą turėjo perduoti teismui, tačiau antstolė tik vilkina vykdomąją bylą. Pareiškėja taip pat nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad D. Ž. veža vaikus pas psichologą, paskutinis susitikimas su psichologu vyko 2019 m. gegužės 22 d. Antstolė nevykdo vykdomosios bylos, nėra duomenų, kad D. Ž. antstolė būtų įpareigojusi atlikti veiksmus.
Antstolė 2021 m. vasario 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį teismui. Antstolė patvarkyme nurodo, kad vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2661-896/2016, kuriame nurodyta pareiškėjos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Antstolė chronologine tvarka nurodė vykdomojoje byloje atliktus procesinius veiksmus, nurodė, kad D. Ž. lankėsi pas psichologę Kauno miesto poliklinikos Centro padalinyje. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad psichologas, atsižvelgdamas į vaikų psichologinę būseną, rekomenduotų į konsultacijas įsijungti vaikų tėvui ir su jais bendrauti. Taip pat antstolė nurodė, jog vykdomajame rašte nėra nurodyta, kad teismas įpareigoja D. Ž. kartu su vaikais lankytis pas psichologą bendravimo su tėvu atkūrimui. Antstolė negali įpareigoti psichologą teikti rekomendacijas įtraukti į bendravimą nepilnamečių vaikų tėvą, apie vaikų pasirengimą bendrauti su tėvu gali spręsti tik psichologas.
Suinteresuotas asmuo D. Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0088/19/00370 medžiagos nustatyta, jog antstolė G. A. vykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-2661-896/2016, kurioje teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3359-918/2014 nustatytą A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė tokią bendravimo tvarką: 1. A. K. bendrauja su vaikais K. Ž. ir K. Ž. tik teismo sprendime nustatyta tvarka, teismo sprendime nustatytoje vietoje (psichologo kabinete) ir nustatytu laiku. Kitose vietose ir laiku A. K. draudžiama artintis prie vaikų, su jais bendrauti. 2. A. K. nuo 2016 m. birželio 1 d. su vaikais K. Ž. ir K. Ž. bendrauja vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 valandą dalyvaujant ieškovės pasirinktam psichologui. Už psichologo teikiamas konsultacijas moka A. K. ir D. Ž. lygiomis dalimis. D. Ž. nedalyvauja atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimuose. D. Ž. įpareigotina užtikrinti vaikų atvežimą psichologo paskirtu laiku vaikų ir tėvo susitikimui. 3. Bendravimas vyksta tokia tvarka: 3.1. Į susitikimus pas psichologą atvyksta K. Ž. ir K. Ž. su D. Ž. ir viso susitikimo metu bendrauja kartu, nedalyvaujant A. K.. Susitikimai nedalyvaujant A. K. vyksta pagal psichologo rekomendacijas, atsižvelgiant į vaikų psichologinę būseną. 3.2. Psichologui rekomendavus į konsultacijas įsijungti A. K., į susitikimus pas psichologą K. Ž. ir K. Ž. pristato D. Ž., psichologui įvertinus K. Ž. ir K. Ž. pasirengimą D. Ž. palieka vaikus bendrauti su psichologu ir į bendravimą įsijungia A. K.. Baigiantis susitikimui A. K. išvyksta. Pasibaigus susitikimui vaikus pasiima D. Ž..
Antstolės G. A. kontoroje vykdomasis raštas vykdymui priimtas 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. S-19-88-1997. Patvarkymas D. Ž. įteiktas 2019 m. gegužės 21 d. asmeniškai pasirašant. 2019 m. gegužės 27 d. D. Ž. antstolei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog neįmanoma vykdyti teismo sprendimo dėl A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nes A. K. yra nuteistas dėl fizinio ir psichologinio smurto prieš dukrą, ji paniškai bijo savo tėvo ir jokiais būdais nesutinka jo matyti, nei su juo bendrauti. Dėl smurto ir pastovaus gąsdinimo dukrai diagnozuotas nerimas, miego ir kt. sutrikimai ir dėl šios diagnozės ji nuo 2019 m. gegužės 26 d. yra sanatorijoje. Sanatorijoje dėl astmos priepuolių nuo 2019 m. gegužės 26 d. yra ir sūnus K. Ž.. A. K. nesumokėjo priteistos moralinės žalos, nemoka išlaikymo, o D. Ž. neturi galimybės mokėti psichologams, kad smurtautojas galėtų susitikinėti su vaikais (vykd. b. l. 83). 2019 m. rugpjūčio 5 d. D. K. antstolei pateikė prašymą pateikti informaciją, ar nepilnamečiai vaikai lanko psichologą, kurį pasirinko D. Ž.. Atitinkamai antstolė 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu kreipėsi į D. Ž., paprašė pateikti informaciją. 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu D. Ž. antstolę informavo, kad vaikai lankėsi pas psichologus ir medikus, pastoviai yra siunčiami į sanatorijas dėl savo sveikatos būklės, kurią įtakojo A. K. (D. K.) neleistinas elgesys; 2016 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl jokia informacija, liečianti vaikus, nebus teikiama. A. K. po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, nesusisiekė su vaikais, nesidomėjo jų gyvenimu, neteikė išlaikymo, nemokėjo neturtinės žalos, tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos pareiškė norą bendrauti su vaikais, D. Ž. užregistravo vaikus pas psichologą 2019 m. rugpjūčio 29 d., kadangi birželio mėnesį vaikai buvo sanatorijoje, o liepos mėnesį psichologė atostogavo. 2019 m. rugpjūčio 21 d. antstolė D. Ž. informavo, jog pasikeitus išieškotojo asmens duomenims buvo kreiptasi į teismą dėl sprendimų vykdymo išaiškinimo. 2019 m. gruodžio 19 d. antstolė dar kartą raštu kreipėsi į D. Ž. su prašymu pateikti informaciją, ar nepilnamečiai vaikai bendrauja su tėvu, o tuo atveju, jei nesilaikoma bendravimo tvarkos – nurodyti to priežastis. 2020 m. sausio 13 d. D. Ž. antstolei nurodė, jog išsiuntė D. K. pranešimą, siekiant išsiaiškinti, per kokį psichologą bus organizuojami jos susitikimai su vaikais, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Be to, teismui buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl antstolės vykdomas teismo sprendimas nebuvo vykdomas, laukiant teismo sprendimo kitoje byloje. 2020 m. vasario 4 d. D. K. pateikė antstolei prašymą išduoti pažymą dėl to, kad D. Ž. nevykdo teismo sprendimo. Antstolė 2020 m. vasario 25 d. raštu D. K. nurodė, jog iki šiol nėra gauta informacija apie jos pasirinktą psichologą, per kurį vyktų bendravimas su vaikais. 2020 m. birželio 29 d. D. K. antstolei nurodė, jog skolininkė apie psichologą ją turi informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis. 2020 m. liepos 6 d. antstolė D. Ž. raštu nurodė, kad psichologą turi nurodyti ne išieškotoja, bet ieškovė civilinėje byloje D. Ž.. 2020 m. rugpjūčio 20 d. D. K. antstolei pateikė prašymą surašyti sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį sprendimą priėmusiam teismui. 2020 m. rugpjūčio 13 d. D. Ž. antstolei pateikė pranešimą, kad su nepilnamečiais vaikais ne kartą lankėsi Kauno miesto poliklinikos Centro padalinyje pas psichologę D. T., tačiau vaikai atsisakė bendrauti su tėvu pas psichologę ir atsisakė vykti pas psichologę, todėl per jėgą ten jų pristatyti D. Ž. negali. Atitinkamai antstolė 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Kauno miesto polikliniką, prašė nurodyti, ar K. Ž. ir K. Ž. lankosi pas psichologą Kauno miesto poliklinikos Centro padalinyje, raštu nurodyti, ar psichologas teikė rekomendacijas dėl D. K. susitikimų su nepilnamečiais vaikais. 2020 m. rugsėjo 8 d. išraše antstolei nurodoma, kad D. Ž. su dukra Kauno miesto poliklinikos Centro padalinyje pas psichologę D. T. lankėsi nuo 2014 m. sausio 16 d., kartu atsivesdavo ir sūnų, paskutinį kartą pas psichologę buvo atvykusi 2019 m. gegužės 22 d. 2020 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė dar kartą paprašė Kauno miesto poliklinikos nurodyti, ar psichologas teikė rekomendacijas dėl D. K. susitikimų su nepilnamečiais vaikais. 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu poliklinika antstolę informavo, kad D. K. Psichikos sveikatos centre nesilankė. 2020 m. spalio 12 d. D. K. antstolei pateikė prašymą atsiųsti iš poliklinikos gautus duomenis, 2020 m. gruodžio 3 d. gautas pakartotinis prašymas, antstolė abu prašytus dokumentus D. K. išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 8 d. 2020 m. gruodžio 7 d. D. K. antstolei pateikė pakartotinį prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje akto surašymo. 2020 m. gruodžio 8 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 2-2661-896, S-00105114, kurį išsiuntė skolininkei ir išieškotojai. 2020 m. gruodžio 15 d. D. Ž. pateikė atsiliepimą dėl sprendimo nevykdymo. 2021 m. vasario 4 d. antstolė pareiškimu kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2021 m. vasario 12 d. teisme gauta byla dėl teisės matytis su vaikais apribojimo, kurioje ieškovė – D. Ž., atsakovė – D. K., trečiasis asmuo – antstolė G. A..
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-352, (skundžiamo neveikimo metu galiojusi redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) (toliau – SVI) 51 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).
Teismo vertinimu, vaikų tėvui pasikreipus į antstolę dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo, antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų: siuntė užklausimus nepilnamečių vaikų motinai dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos vykdymo, siuntė užklausimus poliklinikai, siekdama nustatyti, ar vaikai lankosi pas psichologą, kad būtų atkurtas vaikų bendravimas su tėvu, taip pat antstolė informavo pareiškėją apie susidariusią situaciją. Kita vertus, iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė nesilaikė procedūros, numatytos SVI 51 punkte (nuo 2020 m. liepos 17 d. galiojusioje redakcijoje), kad teismo sprendimas būtų vykdomas, taigi galima daryti išvadą, kad vykdymo proceso teisės normos buvo pažeistos: vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė, gavusi pareiškėjos prašymą, kreipėsi į vaikų gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo, nebuvo priimtas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kai iš esmės antstolė sprendimo vykdymo tvarkos nustatinėti neturėjo galimybių, kadangi vykdomajame rašte buvo aiškiai nurodyta, kad A. K. (D. K.) bendrauja su vaikais tik teismo sprendime nustatyta tvarka, teismo sprendime nustatytoje vietoje (psichologo kabinete) ir nustatytu laiku; kitose vietose ir laiku A. K. draudžiama artintis prie vaikų, su jais bendrauti. Patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos ne vėliau kaip kitą darbo dieną turėtų būti siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šiuo atveju pareiškėja iš esmės neskundžia jokio konkretaus antstolės atlikto veiksmo, nagrinėjamas skundas dėl antstolės neveikimo, t. y., kad antstolė nesurašė sprendimų neįvykdymo akto. Pažymėtina, kad pačiame skunde pareiškėja nurodė, kad sprendimų neįvykdymo aktas antstolės visgi buvo surašytas, tačiau per vėlai, vilkinant procesą. Su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiktina.
Teismo vertinimu, antstolė, 2020 m. rugpjūčio 20 d. gavusi prašymą dėl sprendimų neįvykdymo akto surašymo, ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti, ar laikomasi sprendimo vykdymo tvarkos. Buvo gautas D. Ž. pranešimas, kad nepilnamečiai vaikai lankėsi pas psichologę, paprašė siųsti užklausimą Kauno miesto poliklinikos Centro padaliniui, taip pat nurodė, kad vaikai atsisakė lankytis pas psichologę ir jų ten vesti per jėgą vaikų motina negali. 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolė surašė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, išsiuntė Kauno miesto poliklinikai, 2020 m. rugsėjo 14 d. antstolės kontoroje gautas poliklinikos raštas ir medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad D. Ž. su dukra Kauno miesto poliklinikos Centro padalinyje pas psichologę D. T. lankėsi nuo 2014 m. sausio 16 d., kartu atsivesdavo ir sūnų, paskutinį kartą pas psichologę buvo atvykusi 2019 m. gegužės 22 d. Papildomai antstolė 2020 m. rugsėjo 16 d. surašė patvarkymą dėl informacijos patekimo, Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio buvo prašyta pateikti informaciją, ar psichologas teikė rekomendacijas dėl D. K. susitikimų su nepilnamečiais vaikais K. Ž. ir K. Ž.. 2020 m. rugsėjo 23 d. poliklinika pateikė atsakymą, kad D. K. Psichikos sveikatos centre nesilankė, duomenų apie psichologo rekomendacijas antstolei nepateikė. 2020 m. spalio 12 d. pareiškėja paprašė pateikti iš poliklinikos gautų dokumentų kopijas, juos antstolė pareiškėjai išsiuntė po pakartotinio prašymo 2020 m. gruodžio 8 d. 2020 m. gruodžio 8 d. antstolės kontoroje gautas pakartotinis prašymas surašyti sprendimų neįvykdymo aktą. Tą pačią dieną antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad psichologas rekomendavo į konsultacijas įjungti A. K.. 2021 m. vasario 4 d. antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. 2021 m. sausio 22 d. pareiškėja antstolei pateikė skundą dėl vykdomosios bylos vilkinimo, antstolė raštu nurodė, jog pareiškėja neskundžia jokio konkretaus antstolės veiksmo, paaiškino, kad pareiškėjai buvo išsiųstas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2021 m. vasario 10 d. pareiškėja pateikė pakartotinį skundą, kuris nagrinėjamas šioje byloje.
Pažymėtina, kad pareiškėja, prašydama antstolės surašyti sprendimų nevykdymo aktą, nenurodė, kokie konkretūs skolininkės veiksmai įtakoja sprendimo nevykdymą, kai skolininkė nuolat nurodo, kad vaikai patys atsisako vykti pas psichologą, atsisako bendrauti su tėvu. Taigi, teismas sprendžia, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad sprendimas nevykdomas išimtinai dėl skolininkės veiksmų, todėl, teismo vertinimu, antstolė pagrįstai 2020 m. rugpjūčio mėn. gavusi prašymą dėl sprendimų neįvykdymo akto surašymo iš karto nesurašė tokio akto, nes siekė nustatyti priežastis, dėl kurių teismo sprendimas nėra vykdomas. Toks antstolės elgesys negali būti vertinamas kaip neveikimas ar vykdomosios bylos vilkinimas, nes tuo metu jai nekilo pareiga surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą sprendimo neįvykdymo aktą.
Be to, teismas pastebi, kad pagal D. Ž. (skolininkės) ieškinį atsakovei D. K. iškelta kita byla dėl teisės matytis su vaikais apribojimo (civilinės bylos Nr. 2-6678-962/2021, CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat 2020 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu pareiškėjai neterminuotai apribota tėvo valdžia į nepilnamečius vaikus – dukrą K. Ž. ir sūnų K. Ž. (civilinės bylos Nr. e2-2830-1087/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Teismas pabrėžia, kad ginčo situacijoje svarbi skolininkės nurodoma aplinkybė, jog būtent patys vaikai atsisako vykti pas psichologą ir bendrauti su tėvu, ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad motina piktybiškai nevykdė teismo sprendimo. Pareiškėjos reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kitų asmenų ((duomenys neskelbtini) metų mergaitės ir beveik (duomenys neskelbtini) metų berniuko) valia ir nuomone, todėl nei pareiškėja, nei skolininkė, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaikų bendrauti su tėvu, kuris privalo atsižvelgti ir į vaikų norus ir nuomonę bei juos gerbti. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolė vykdydama teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos formaliai atsisakė surašyti CPK 771 straipsnyje numatyto sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą, kadangi siekė nustatyti, ar egzistuoja aplinkybės, leidžiančios tokį aktą surašyti, ar skolininkė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, o tokių aplinkybių nenustačiusi, akto nesurašė iki pakartotinio prašymo gavimo. Gavusi pakartotinį prašymą antstolė aktą surašė ir kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį, teisme užvesta byla dėl teisės matytis su vaikais apribojimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas atmeta pareiškėjos skundą dėl antstolės neveikimo, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. K. (A. K.) skundą dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/19/00380 atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.