- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-351-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Jolita Cirulienė (pran.), Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- UAB „Stašėnų karjeras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tinklai“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Biznio elitas“, UAB „PROMONTA“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Stašėnų karjeras“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10135-924/2012 pagal ieškovės UAB „Stašėnų karjeras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tinklai“ dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys: BUAB „Biznio elitas“, UAB „PROMONTA“) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 37 364,2 Lt skolą, 313,53 Lt palūkanas, 8,06 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2011-11-02 tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Biznio elitas“ (toliau – trečiasis asmuo), kuris šiuo metu yra pripažintas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, pasirašyta Trišalė atsiskaitymų suderinimo ir užskaitų sutartis (toliu – Sutartis ar Trišalė sutartis) (t. 1, b. l. 10). Šioje Sutartyje nurodyta, kad šalys sudarė trišalę atsiskaitymų suderinimų ir užskaitų sutartį, patvirtindamos, kad: UAB „Biznio elitas“ skolinga ieškovei sudaro 37 364,2 Lt, šią sumą ieškovė užskaito kaip gautą mokėjimą iš UAB „Biznio elitas“; atsakovė skolinga UAB „Biznio elitas“ 37 364,2 Lt, o UAB ,,Biznio elitas“ užskaito šią sumą kaip gautą mokėjimą iš atsakovės. Sutarties 1 punktu atsakovė įsipareigojo pervesti 37 364,20 Lt į ieškovės sąskaitą. 2012-03-26 ieškovė, nesulaukusi apmokėjimo, atsakovei išsiuntė pretenziją, į kurią atsakovė atsakė 2012-03-26, nurodydama, kad apmokėjimas vykdomas 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 numatytomis sąlygomis ir terminais. Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06, kuri buvo sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens (Subrangovo) (t. 1, b. l. 37-44), numatyta, kad už atliktus darbus subrangovui apmokama tokia tvarka: 95 proc. atliktų darbų vertės sumokama per 10 dienų po apmokėjimo gavimo dienos iš Užsakovo (UAB „Vilniaus Vandenys“), o 5 proc. įvykdytų darbų vertės yra sulaikoma (Sutarties 4.4.1 – 4.5.2 p.). 5 proc. sulaikyta suma grąžinama Subrangovui po objekto pripažinimo tinkamu naudoti (Valstybinės komisijos akto pasirašymo) ir yra sumokama per 10 dienų po sulaikytų pinigų apmokėjimo dienos iš Užsakovo, jei Subrangovas yra pateikęs Užsakovui ir Genrangovui priimtinos formos ir išdavusios organizacijos 5% dydžio nuo atliktų darbų vertės, vienerių metų laikotarpiui garantinio laikotarpio laidavimo raštą ir/arba kitaip įvykdęs visus savo sutartinius įsipareigojimus (4.5 punktas). Atsakovė nurodė, kad neprivalo mokėti ieškovei, nes nėra gavusi apmokėjimo iš užsakovo. Be to, atsakovė nurodė, kad 2011-12-15 gavo antstolės patvarkymą dėl UAB ,,Biznio elitas“ turto arešto, todėl, antstolės išaiškinimu, visas trečiojo asmens lėšas privalo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2012-05-10 rašte atsakovė nurodė, jog pagal Trišalę sutartį šios prievolės reikalavimo teisės kitiems asmenims nebuvo perleistos, o tik nurodyta prievolės vykdymo tvarka – paskirtas kreditoriaus asmuo, tačiau pats kreditorius prievoliniame santykyje nebuvo pakeistas, todėl atsakovė, privalėdama vykdyti privalomą antstolio patvarkymą, atsiskaitymo pagal Trišalę sutartį nevykdys. Ieškovės nuomone, Trišale sutartimi šalys sutarė dėl skolos dydžio ir pinigų sumų įskaitymų bei apmokėjimo, todėl atsakovė turi šią sutartį vykdyti.
Ginčo objektas šioje byloje yra Trišalės sutarties teisinė kvalifikacija ir vertinimas, ar ši Sutartis suteikia teisę ieškovei reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-10-22 sprendimu (t. 1, b. l. 163-167) ieškinį atmetė šiais motyvais:
1. Sutarties 1-3 punktų nuostatos, jog ieškovė įsipareigojo į jos sąskaitą atsakovės pervedamą 37 364,2 Lt sumą užskaityti kaip jai skolingo trečiojo asmens įsipareigojimų įvykdymą, o pastaroji kaip savo skolininkės įsipareigojimo įvykdymą, patvirtina, kad iš dvišalių sutartinių santykių kylančių prievolių trišalės sutarties šalys nekeitė ir neperleido, t. y. ir toliau laikė, jog dvišalių sutartinių santykių šalys yra tos pačios, o jų prievolės galiojančios, tik atsiskaitymas pagal jas bus vykdomas pagal 2011-11-02 trišalėje sutartyje nustatytą tvarką.
2. Sutartyje nėra jokių reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų (nuostatų), ir šis dokumentas vertintinas tik kaip instrukcija atsakovei dėl piniginės prievolės įvykdymo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog minėta sutartis yra reikalavimo perleidimo sutartis. Reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teises į palūkanas. Kadangi reikalavimo teisę patvirtinantys dokumentai ieškovei nebuvo bei negalėjo būti perduoti, teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, kad trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę ieškovei.
3. Teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas ir atsakovės argumentus, padarė išvadą, kad atsakovė pasirašė Sutartį, siekdama, kad trečiajam asmeniui 37 364,2 Lt mokėtinos skolos sumokėjimas į ieškovės sąskaitą būtų laikomas tinkamu prievolės įvykdymu.
4. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad Sutartis yra vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis. Teismas nurodė, jog įskaitymu galima prievolės pabaiga, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojama praktika, įskaitymui yra būtinos įstatyme numatytos sąlygos: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; reikalavimai turi būti vienarūšiai; reikalavimai turi galioti; reikalavimai turi būti vykdytini; reikalavimai turi būti apibrėžti. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės iki Sutarties pasirašymo jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu būtų atsiradę abipusės teisės ir pareigos, nesiejo. Trišalės sutarties pasirašymo pagrindas buvo prievoliniai santykiai, kilę iš dvišalių sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir trečiojo asmens bei tarp atsakovės ir trečiojo asmens.
5. Per 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 nurodytą terminą atsakovei nepervedus sutartyje nurodytos sumos į ieškovės sąskaitą ir kilus ginčui dėl atsiskaitymo tvarkos, sutartyje numatyta šalių atsiskaitymo tvarka netenka galios, o dvišaliai sutartiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir trečiojo asmens bei tarp atsakovės ir trečiojo asmens, turi būti vykdomi pagal susitarimus, buvusius iki 2011-11-02 Trišalės sutarties sudarymo, t. y. ieškovė turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš savo skolininkės (trečiojo asmens).
6. Trišalės sutarties sąlygų lingvistinė konstrukcija yra aiški, kad šalys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymų, kylančių iš dvišalių sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir trečiojo asmens bei tarp atsakovės ir trečiojo, tvarkos. Sutartyje esamuoju laiku formuluojami šalių įsipareigojimai - atsakovė „perveda 37 364,2 Lt į ieškovės sąskaitą“, ieškovė „užskaito“ trečiojo asmens skolą, trečiasis asmuo „užskaito“ atsakovės skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 3-11) prašo panaikinti 2012-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šiais motyvais:
1. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė 2011-11-02 Sutartimi, kurioje užfiksuotos šalių suderintos skolos, šalių reikalavimo užskaitymo tvarka ir nurodomas apmokėjimo terminas. LAT praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (LAT 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008; 2000-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000). Šalių 2011-11-02 pasirašyta Sutartis yra išvestinis dokumentas, kuris turėjo būti surašytas kitų pirminių duomenų pagrindu. Šioje Sutartyje, kuria grindžiami ieškinio reikalavimai, nurodyta, kokiu pagrindu (tiek faktiniu, tiek teisiniu) atsirado atsakovės 37 364,20 Lt skola ieškovei. Tokie duomenys nurodyti ir kituose teismui pateiktuose įrodymuose. Dėl to nagrinėjamu atveju galima spręsti dėl ieškovės reikalavimų atsakovei pagrįstumo ir teisėtumo. Sutartyje fiksuota atsakovės pareiga, jos atsiradimo pagrindas, vykdymo tvarka neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Sutartis turi būti vertinama kaip konstatuojanti Sutarties (akto) pasirašymo metu tarp šalių egzistavusių tarpusavio piniginių prievolių balansą ir kaip sukurianti šalims prievolinius santykius. Atsakovė, pasirašydama Sutartį, su 37 364,20 Lt skolos suma sutiko, nei skolos sumos, nei Sutarties neginčijo ir iki šiol neginčija, todėl pasirašyta Sutartis yra galiojanti ir atsakovei vykdytina. Iki ieškinio pateikimo teismui momento apmokėjimas iš atsakovės nebuvo gautas. Nors atsakovė pasirašė, jog 2011-11-02 perveda sutartyje nustatytą pinigų sumą, tačiau tyčia, nesilaikydama Sutarties, pinigų sumas paskirstė kitiems asmenims: 2011-11-21 mokestiniu pavedimu pervedė UAB „Biznio elitas“ tiesiogiai 30 702,83 Lt, 2011-12-14 mokestiniu pavedimu pervedė tiesiogiai UAB „Biznio elitas“ 42 000 Lt, 2011-12-19 mokestiniu pavedimu pervedė už UAB „Biznio elitas“ 15 501,77 Lt.
2. Nagrinėjamai bylai aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (LAT 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; kt.). Kitas svarbus aspektas – reikalavimo perleidimo ryšys su pagrindine prievole. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. „<...> Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu“ (LAT 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (LAT 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; kt.). Nors teismo posėdžių metu buvo ne kartą užsiminta apie šios sutarties atitikimą reikalavimo perleidimo institutui, tačiau teismas sprendime pasisakė tik formaliai – jog ieškovė neįrodinėjo, kad minėta sutartis yra reikalavimo perleidimo sutartis. Teismas pasisakė, kadangi reikalavimo teisę patvirtinantys dokumentai ieškovei nebuvo bei negalėjo būti perduoti, todėl dėl šios aplinkybės nėra pagrindo laikyti, kad trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę ieškovei. Šiuo atveju teismo padarytos išvados neatitinka realios situacijos, susiklosčiusios tarp ginčo šalių. Visoms šalims pagal jų pasirašytą Sutartį buvo žinoma ir aiški prievolė, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo pagrindu. Taip pat buvo suprantama, jog trečiasis asmuo perleidžia ieškovei reikalavimo teisę į 37 364,2 Lt sumą, vadinasi, perleidimo pagrindas, aptartas Sutartyje, yra aiškus. Sutartyje yra visų trijų šalių parašai, todėl teigti, kad skolininkė nežinojo dėl reikalavimo perleidimo ieškovei, nėra jokio pagrindo. Pasirašydama Sutartį, atsakovė susipažino su jos turiniu ir beje, kaip pats teisme pareiškė, suprato, jog turės pervesti ieškovei 37 364,2 Lt Sutartyje nurodyta tvarka. Teismas, sprendime tik formaliai vertinęs pateiktus įrodymus, netinkamai juos vertino, pažeidė ir netinkamai taikė įrodymų vertinimo, pakankamumo ir kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
3. Teismas, aiškindamas Trišalę sutartį ir kvalifikuodamas ją kaip tik atsiskaitymą reglamentuojančia, nukrypo nuo LAT praktikos, suformuotos sutarčių taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimais. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (LAT 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tik tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72/2009). Nepriklausomai nuo to, kaip būtų kvalifikuota Trišalė sutartis, atsakovei tenka pareiga sumokėti 37 364,2 Lt. Šioje situacijoje skiriasi tik subjektas, kuriam jis šią prievolę turi įvykdyti. Trišalėje sutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovė yra skolinga trečiajam asmeniui, o po Sutarties pasirašymo atsakovės skola trečiajam asmeniui išnyksta, ji yra užskaitoma, tačiau atsiranda tokio paties dydžio skola ieškovei. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad Trišalės sutarties sąlygų lingvistinė konstrukcija yra aiški. Apeliantės nuomone, šios nuostatos, taikant pažodinį sutarties aiškinimo metodą, patvirtina, kad, pasirašius Sutartį, išnyksta ir atsiranda naujos prievolės, t. y. šalys susitarė dėl novacijos. Be to, teismas, nurodydamas, jog ,,...kilus ginčui dėl atsiskaitymo tvarkos, sutartyje numatyta šalių atsiskaitymo tvarka netenka galios, o dvišaliai sutartiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir trečiojo asmens bei tarp atsakovės, apeliantės ir trečiojo asmens, turi būti vykdomi pagal susitarimus, buvusius iki 2011-11-02 Trišalės sutarties sudarymo, t. y. ieškovė (apeliantė) turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš savo skolininkės (trečiojo asmens)...“, netinkamai taikė prievolių pabaigą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, (CK 6.125 ir 6.129 straipsniai), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Prievolė gali baigtis šalių susitarimu (CK 6.125 str. 1 d.) arba įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais – vienašaliu prievolės šalies pareiškimu (CK 6.125 str. 2 d.).
4. Sprendime yra neatitikimų, ieškovės (apeliantės) nurodytos aplinkybės teismo posėdžio metu prieštarauja sprendime nustatytoms aplinkybėms. Sprendime nurodoma, kad, pasak ieškovės, „...UAB „Biznio elitas“ kreditorinis reikalavimas ieškovei buvo apie 200 000 Lt...“. Ieškovė tokių aplinkybių nėra nurodžiusi, nes ieškovė neturėjo ir neturi piniginių prievolių trečiajam asmeniui. Kodėl sprendime nurodomos tokios aplinkybės, ieškovei neaišku, kaip ir tai, ar minėtos aplinkybės neturėjo įtakos priimant būtent tokį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių kilo ginčas, kai atsakovei kilo prievolė vykdyti Sutartį, nes atsakovė šios sumos nepervedė motyvuodama antstolės 2011-12-15 patvarkymu sustabdyti mokėjimus trečiajam asmeniui beveik 85 000 Lt sumai. Šis patvarkymas negali būti galiojantis atsakovei, nes Trišalė sutartis buvo pasirašyta anksčiau. Nors Trišalė sutartis buvo pasirašyta ir šalims turi įstatymo galią, tačiau atsakovė savo prievolių pagal Sutartį nevykdė, nors atsakovė už atliktus darbus apmokėjimą pagal 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartį Nr. SB 11-07/06 yra gavusi, ieškovei jokių pinigų nesumokėjo. Atsakovės gautas ir turimas lėšas ir toliau mokėjo trečiajam asmeniui, didelę pinigų sumą išmokėjo dar iki minėto antstolės patvarkymo. Iš gautų lėšų atsakovė neatsiskaitydama su kreditore (ieškove), pažeidė savo kaip skolininkės prievolę, tuo piktnaudžiauja susidariusia padėtimi, siekdama išvengti prievolės vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 20-23) prašo apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:
1. Atsakovė su trečiuoju asmeniu yra 2011-07-05/2011-07-22 sudariusi statybos subrangos sutartį Nr. SB 11-07/06. Trečiasis asmuo, kaip paaiškėjo bylos metu, jau tuo metu turėjo lėšų stygių, inicijavo susitarimą, kuriuo rinkoje patikima ir neturinti pradelstų įsipareigojimų įmonė (atsakovė) galėtų atlikti tiesioginius mokėjimus. Atsakovei neturėjo jokios reikšmės aplinkybės, į kurio banko ar kurios įmonės sąskaitą atlikti pavedimus, todėl atsakovė tokiam susitarimui pritarė. Pagal Trišalę sutartį už darbus, atliktus po susitarimo sudarymo, atsakovė planavo atlikti mokėjimą pagal nurodymą, tačiau suėjus mokėjimo momentui bet kokie atsiskaitymai buvo sustabdyti pagal antstolio patvarkymą. Atsakovė nėra pažeidusi Trišalio susitarimo, nes pratiškai po vieno mėnesio po susitarimo sudarymo 2011-12-23 buvo gautas antstolės patvarkymas, draudžiantis atsiskaityti kitaip, kaip tik per antstolės sąskaitą, todėl atsakovė buvo įpareigota vykdyti pagal subrangos sutartį priklausančius mokėjimus tik antstolio patvarkyme nurodyta tvarka. Be to, iki 2011-12-23 atlikti atsiskaitymai su trečiuoju asmeniu jokiu būdu nepažeidė Trišalės sutarties, nes jie buvo atlikti už ankščiau nei Trišalio susitarimo sudarymas atliktus darbus, nes sudarant Trišalį susitarimą buvo aišku, kad jis liečia tik atsiskaitymą į priekį, t. y. už naujus darbus. Kita vertus, net jei būtų atmestas šis atsakovės argumentas, tai atsiskaitymas tiesiogiai su kreditoriumi visada laikomas tinkamu, net jei ir kreditorius nurodytų kitą tinkamą asmenį priimti prievolę pagal CK 6.44 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad kreditorius yra tinkamas prievolės įvykdymo subjektas net jei ir yra paskirtas kitas asmuo. Pažymėtina, kad atsakovė neturi jokio savarankiško ekonominio suinteresuotumo nei mokėti tiesiogiai trečiajam asmeniui, nei jo pasirinktam asmeniui.
2. Byloje nėra ginčo, jog sutarčių reikia laikytis. Byloje yra ginčas dėl konkretaus susitarimo kvalifikavimo. 2011-11-02 buvo pasirašytas Susitarimas dėl mokėjimų už ateityje atliktus darbus (kaip minėta ankščiau, darbai nebuvo tinkamai ar laiku atlikti). Pagal Trišalę sutartį nebuvo perleistos šios prievolės reikalavimų teisės kitiems asmenims (nes tų teisių dar pats kreditorius net ir neturėjo), o tik nurodyta prievolės vykdymo tvarka – paskirtas kreditoriaus asmuo, tačiau pats kreditorius prievoliniame santykyje buvo nepakeistas. Sutartyje nurodyta, kad tik kai bus atlikti pervedimai, t. y. po darbų atlikimo suėjus mokėjimo terminams, tik tuomet ir bus atlikti įskaitymai, todėl vien šio susitarimo sudarymas nepakeitė prievolėje kreditoriaus asmens (ir atitinkamai nebuvo pateiktos sąskaitos už reikalavimo perleidimą). Šiuo atveju taikomas CK 6.44 straipsnis, kuris nurodo, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui, ką šis Trišalis susitarimas ir nurodė, tačiau jo pagrindu neįvyko kreditoriaus asmens pasikeitimas, nurodytas CK 6.101 straipsnyje dėl kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą. Todėl gautas antstolio patvarkymas šios prievolės atžvilgiu, atsakovės nuomone, yra galiojantis, o, gavus privalomąjį antstolio nurodymą dėl patvarkymo vykdymo, privaloma vykdyti prievolę antstolio nurodytu būdu. Sutarties tekstas aiškus – jame nurodyta tik sąlygos dėl pervedimo atlikimo, t. y. nurodyta atsiskaitomoji sąskaita ir asmuo, tačiau nieko nėra išreikšta dėl reikalavimų vertės, jų vertinimo, perleidimo. Be to, jei įmonės būtų sudariusios reikalavimo perleidimo sutartį, tuomet tai būtų laikoma ūkine operacija ir įmonės būtų išrašę sąskaitas faktūras, tačiau to atlikta nebuvo. Todėl antstolei pateikus patvarkymą atlikti mokėjimus į depozitinę sąskaitą, tiesiogiai ieškovei mokėti negalima. Ginčo susitarimas yra tipinis komercinėje praktikoje naudojamas kreditoriaus nurodymas dėl mokėjimo tvarkos. Galima suprasti, kad ieškovės administracija gal ir įsivaizdavo, kad toks susitarimas jų įmonei tariamai garantuoja atsiskaitymų sklandumą, tačiau, jei taip ir būtų buvę, tai vertintina kaip neteisingas situacijos vertinimas.
3. Ieškovė, reikalaudama tiesioginio apmokėjimo, pažeidžia kitų kreditorių interesus, ypatingai situacijoje, kuomet trečiajam asmeniui jau iškelta bankroto byla. CK 6.44 straipsnis nurodo, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba kreditoriaus paskirtam asmeniui, t. y. prievolės įvykdymas kreditoriui visada laikomas tinkamu įvykdymu. Be to, šio straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad įvykdymas, kai skolininkas, vykdydamas prievolę vienam iš savo kreditorių, pažeidžia kito savo kreditoriaus, turinčio teisę reikalauti areštuoti skolininko turtą, interesus, nelaikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Šiuo atveju antstolė pagal trečiojo asmens kreditorių reikalavimus areštavo turtą, todėl bet koks prievolės įvykdymas pažeidžiant minėtų kreditorių interesus būtų neteisėtas. Papildomai pažymėtina, kad jau šiuo metu trečiajam asmeniui yra iškelta bankroto byla, todėl tiesioginis vieno kreditoriaus skolos apmokėjimas pažeistų kitų kreditorių teises. Šią situaciją įvertinus kaip reikalavimų perleidimą, tai sukurtų precedentą nesąžiningoms įmonėms atgaline tvarka perkelti savo reikalavimus.
4. Atsakovė teisėtai įvykdys prievolę pačiai kreditorei, kuomet pagal subrangos sutartį sueis 1 metų garantijos terminas ir bus įvertintas garantinis darbų brokas. Atsakovė vykdys statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 nustatytas sąlygas tiesiogiai kreditorei trečiajam asmeniui. Pagal minėtos sutarties sąlygas už darbus apmokama tokia tvarka: „95 % atliktų darbų vertės sumokama per 10 dienų po apmokėjimo gavimo dienos iš Užsakovo“ (sutarties 4.4 punktas), „5 % sulaikyta suma grąžinama Subrangovui po objekto pripažinimo tinkamu naudoti (Valstybinės komisijos akto pasirašymo) ir yra sumokama per 10 dienų po sulaikytų pinigų apmokėjimo dienos iš Užsakovo, jei Subrangovas yra pateikęs Užsakovui ir Genrangovui priimtinos formos ir išdavusios organizacijos 5% dydžio nuo atliktų darbų vertės, vienerių metų laikotarpiui garantinio laikotarpio laidavimo raštą ir/arba kitaip įvykdęs visus savo sutartinius įsipareigojimus“ (sutarties 4.5 punktas). 2012-06-04 atsakovės skola trečiajam asmeniui sudarė ir 24 809,88 Lt – pagal sutarties sąlygas sulaikyti 5% nuo atliktų darbų vertės. Atsakovė raštais Nr. R132/2012 ir Nr. R 151-1/2012 informavo trečiąjį asmenį apie nekokybiškai ir ne iki galo atliktus darbus, ragino darbus baigti ir pagal sutarties sąlygas juos priduoti Užsakovui, atsakovei ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Šiuose raštuose atsakovė informavo trečiąjį asmenį apie mokėtinų sumų sulaikymą, iki kol bus įvykdyti visi sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Sumos, kurias sumokėti prašo ieškovė (apeliantė), nėra mokėtinos, nes nėra suėjęs 1 metų garantijos terminas sulaikytoms sumoms, o garantinio laikotarpio laidavimo raštas nepateiktas. Todėl, jei teismas ir atmestų atsakovės argumentus dėl susitarimo kvalifikavimo, tuomet būtina pažymėti, kad pats mokėjimo terminas pirminiam kreditoriui net nėra suėjęs. Būtent laidavimo raštas ir yra teikiamas tam, kad būtų išvengta nemokumo rizikos broko taisymui, o kadangi trečiasis asmuo tokio rašto nepateikė, tai nesuėjus 1 metų terminui negalimas atsiskaitymas sulaikytoms sumoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantei tinkamai nemotyvavus savo prašymo ir kolegijai nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, pripažįstant, jog visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde.
Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės, trečiojo asmens ir ieškovės (apeliantės) 2011-11-02 buvo sudaryta trišalė atsiskaitymų suderinimo ir užskaitų sutartis (t. 1, b. l. 10), kuria sulygta:
atsakovė perveda 37 364,2 Lt į ieškovės (apeliantės) sąskaitą; trečiasis asmuo UAB „Biznio elitas“ užskaito 37 364,2 Lt kaip gautą mokėjimą iš atsakovės;ieškovė užskaito 37 364,2 Lt kaip gautą mokėjimą iš trečiojo asmens UAB „Biznio elitas“;Sutartyje numatytų atsiskaitymų mokėjimas vykdomas 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 numatytomis sąlygomis ir terminais;Šalys susitarė, jog esant bet kokiam ginčui ir nesutarimui 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 numatytos sąlygos ir nuostatai turi viršenybę prieš šioje Sutartyje numatytas sąlygas ir nuostatas.
Iš esmės apeliacinėje instancijoje ginčas kilo dėl šio Trišalio susitarimo kvalifikavimo, nesutariant, kaip jį vertinti - ar tik kaip kreditoriaus nurodymą dėl prievolės vykdymo (CK 6.44 str.), dėl ko sutartis laikytina reglamentuojančia tik atsiskaitymą (ieškovės pozicija), ar jį traktuoti kaip reikalavimo perleidimo sutartį (ką įrodinėja apeliantė).
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei nuosekliai formuluojamos LAT nagrinėtose konkrečiose bylose (LAT 1998-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-21/1998; 2000-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2000; 2001-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-837/2001; 2004-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2004; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 200804-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį sudarius sutartį ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.
Iš nurodytų Trišalės sutarties sąlygų lingvistinės konstrukcijos matyti, kad šalys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymų, kylančių iš dvišalių sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir trečiojo asmens bei tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tvarkos. Trišalės sutarties 1-3 punktų nuostatos, jog atsakovė perveda 37 364,20 Lt į ieškovės sąskaitą (1 p.), o to pasekoje ieškovė šią sumą užskaito kaip jai skolingo trečiojo asmens įsipareigojimų įvykdymą (3 p.), o trečiasis asmuo šią sumą užskaito kaip gautą mokėjimą iš atsakovės, patvirtina, kad iš dvišalių sutartinių santykių kylančių prievolių Sutarties šalys nekeitė ir neperleido, t. y. ir toliau laikė, jog dvišalių sutartinių santykių šalys yra tos pačios, o jų prievolės galiojančios, tik susitarė, jog atsiskaitymas pagal jas bus vykdomas pagal 2011-11-02 Sutartyje nustatytą tvarką, t. y. jog trečiojo asmens prievolę 37 364,20 Lt sumoje ieškovei įvykdys atsakovė (kreditoriaus paskirtas asmuo) (CK 6.44 str.).
Nesutiktina su apeliante, jog, taikant pažodinį sutarties aiškinimo metodą, pasitvirtina, kad, pasirašius sutartį, išnyksta ir atsiranda naujos prievolės, t. y. šalys susitarė dėl novacijos (CK 6.141 str. 1 d.), nes tai, kad dvišalės sutartinės prievolės sudarius Trišalę sutartį nepasibaigė, patvirtina ir Trišalės sutarties 5 punktas, numatęs, kad esant bet kokiam ginčui ar nesutarimui, 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 (t. 1, b. l. 37-44) numatytos sąlygos ar nuostatai turi viršenybę prieš šioje Sutartyje numatytas sąlygas ir nuostatas.
Be to, Trišalės sutarties 4 punktu šalys sulygo, kad šioje sutartyje numatytų atsiskaitymų mokėjimas vykdomas 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 numatytomis sąlygomis ir terminais. Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06, kuri buvo sudaryta tarp atsakovės (Genrangovas) ir trečiojo asmens (Subrangovas) (t. 1, b. l. 37-44), numatyta, kad už atliktus darbus subrangovui apmokama tokia tvarka: 95 proc. atliktų darbų vertės sumokama per 10 dienų po apmokėjimo gavimo dienos iš Užsakovo (UAB „Vilniaus Vandenys“), o 5 proc. įvykdytų darbų vertės yra sulaikoma (Subrango sutarties 4.4.1 – 4.5.2 p.). 5 proc. sulaikyta suma grąžinama Subrangovui po objekto pripažinimo tinkamu naudoti (Valstybinės komisijos akto pasirašymo) ir yra sumokama per 10 dienų po sulaikytų pinigų apmokėjimo dienos iš Užsakovo, jei Subrangovas yra pateikęs Užsakovui ir Genrangovui priimtinos formos ir išdavusios organizacijos 5% dydžio nuo atliktų darbų vertės, vienerių metų laikotarpiui garantinio laikotarpio laidavimo raštą ir/arba kitaip įvykdęs visus savo sutartinius įsipareigojimus (Subrango sutarties 4.5 punktas).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Trišalės sutarties 4-5 punktų sąlygas, pagrįstai sprendė, kad per 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 nurodytą terminą atsakovei nepervedus sutartyje nurodytos sumos į ieškovo sąskaitą ir kilus ,,bet kokiam ginčui ar nesutarimui“ dėl atsiskaitymo tvarkos, sutartyje numatyta šalių atsiskaitymo tvarka (o taip pat ir visi numatyti ,,užskaitymai‘) neteko galios, o dvišaliai sutartiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Biznio elitas“ bei tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Biznio elitas“, turi būti vykdomi pagal susitarimus, buvusius iki 2011-11-02 Trišalės sutarties sudarymo, t. y. ieškovė turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tik iš savo skolininko UAB „Biznio elitas“ 2011-07-05/2011-07-22 Statybos subrangos sutartyje Nr. SB 11-07/06 nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Trišalėje sutartyje nėra jokių reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų ar sąvokų, vartojamų CK 6 knygos I dalies VI skyriuje ,,Reikalavimo perleidimas“ (,,pradinis kreditorius“, ,,naujasis kreditorius“, ,,perleisti reikalavimą“, ,,reikalavimo perleidimas“ ir kt.), bet priešingai, naudojamos sąvokos „perveda“, „sąskaita“, „gautas mokėjimas“, t. y. naudojamos tokios sąvokos, kurios būdingos kreditoriaus nurodymui dėl mokėjimo tvarkos, o ne reikalavimo perleidimo institutui. Kita vertus, reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas (CK 6.104 str.). Tačiau, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ir ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijama, šalių sutarta piniginių užskaitų suma buvo nustatyta pagal trečiojo asmens skolą ieškovei (t. 1, b. l. 104-106, 127), o ne pagal atsakovės piniginius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, jokie reikalavimo teisę patvirtinantys dokumentai ieškovei nebuvo perduoti, todėl ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo laikyti, kad trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę ieškovei. Be to, ginčo susitarimo metu, jeigu būtų perleistas reikalavimas, būtų laikoma, jog atlikta ūkinė operacija, todėl turėjo būti pateiktos ir atitinkamos sąskaitos faktūros, tačiau šiuo atveju ieškovė jų atsakovei nepateikė.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikomas CK 6.44 straipsnis, kuris nurodo, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui, ką šis Trišalis susitarimas ir nurodė, tačiau jo pagrindu neįvyko kreditoriaus asmens pasikeitimas, nurodytas CK 6.101 straipsnyje, dėl kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą. Kadangi prievolė sieja konkretų skolininką su konkrečiu kreditoriumi, skolininkas privalo įvykdyti prievolę ne bet kuriam asmeniui, o būtent kreditoriui. Taigi skolininkui tenka prievolės įvykdymo neturinčiam teisės jį priimti asmeniui rizika, jeigu jis neįsitikino, kad vykdo prievolę tinkamam asmeniui. Įvertinus 2011-11-02 Sutarties sąlygas, atsakovės atstovo paaiškinimus, pritartina teismo išvadai, jog atsakovė (kuriai nebuvo jokio skirtumo, kam įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui UAB ,,Biznio elitas“, trečiajam asmeniui pasiūlius, ir pasirašė Trišalę sutartį, siekdama, kad trečiajam asmeniui 37 364,2 Lt mokėtinos skolos sumokėjimas į ieškovės sąskaitą būtų laikomas tinkamu prievolės įvykdymu.
Atsakovė savo atsisakymą pervesti ieškovei Trišalės sutarties pagrindu 37 364,20 Lt grindė tuo, jog ji privalo vykdyti antstolės reikalavimus (b. l. 12). Iš bylos duomenų matyti (t. 1, b. l. 59, 14, 15), jog antstolės R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/11/02789, kurioje vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš trečiojo asmens BUAB „Biznio elitas“ trečiajam asmeniui UAB „PROMONTA“. Atsakovė teigia 2011-12-23 gavusi antstolės 2011-12-15 patvarkymą (1 t., b. l. 14), kuriuo areštuotos lėšos, kurias atsakovė privalo ar privalės išmokėti trečiajam asmeniui UAB ,,Biznio elitas“, įpareigojant areštuotas lėšas per 3 dienas nuo pareigos sumokėti atsiradimo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.
Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-914-805/2011 pagal UAB „PROMONTA“ ieškinį atsakovui UAB „Biznio elitas“ dėl skolos už atliktus subrangos darbus priteisimo 2011-06-27 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Biznio elitas“ nekilnojamuosius daiktus arba kilnojamuosius daiktus 33 851,90 Lt sumai, uždraudžiant areštuotais daiktais disponuoti, o šių daiktų nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atlikti bet kokias operacijas su areštuotą sumą viršijančiomis piniginėmis lėšomis. Šią nutartį UAB „Biznio elitas“ buvo apskundęs atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2030-230/2011 priimta 2011-10-10 nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2011-06-27 nutartį paliko nepakeistą. Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo, į kurį pagal teismingumą buvo persiųsta Prienų rajono apylinkės teismo byla, civilinėje byloje Nr. 2-514-151/2012 priimtos 2012-05-23 nutarties, 2011-06-27 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 33 851,90 Lt sumai ir turto areštų registre įregistruotas turto arešto aktas Nr. 0211002947, ieškovas dėl turto arešto įvykdymo kreipėsi į antstolį, antstolis aprašė atsakovo turtą ir buvo įregistruota baigtinė turto arešto akto būsena. 2011-12-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi patikslinto ieškinio sumai atsakovo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 84 956,60 Lt sumai ir turto areštų registre įregistruotas turto arešto aktas Nr. 0111012344. Būtent vykdant pastarąją nutartį antstolės R. S. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/11/02789. Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog 2011-11-02 Trišalė sutartis buvo sudaryta jau galiojant trečiojo asmens UAB ,,Biznio elitas“ turto areštui, turto areštų registre esant įregistruotam turto arešto aktui Nr. 0211002947 bei baigtinei turto arešto akto būsenai ieškovei UAB „PROMONTA“ kreipusis dėl turto arešto įvykdymo į antstolį. Turto areštų aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ,,disponavimo teisės apribojimas – teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas“. Turto areštų aktų registro įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog ,,Turto arešto aktų registre registruojami teismų, teisėjų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų bei pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant.“ Turto areštų aktų registro įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad ,,Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre.“ Taigi apie trečiojo asmens UAB „Biznio elitas“ turto areštą, kuriuo buvo apribotos disponavimo teisės, Trišalės sutarties sudarymo metu turėjo būti žinoma visoms sandorio šalims, kas reiškia, jog sudaryta Trišalė sutartis pažeidžia CPK 145 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, Turto areštų aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 5 ir 6 straipsnių nuostatas bei prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.81 straipsnio 1 dalimi, sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajai tvarkai ar gerai moralei, yra niekiniai ir negalioja, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d.).
CK 6.44 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prievolės įvykdymas, kai skolininkas, vykdydamas prievolę vienam iš savo kreditorių, pažeidžia kito savo kreditoriaus, turinčio teisę reikalauti areštuoti skolininko turtą, interesus, nelaikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Kolegijos nuomone, šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimas pažeistų kitų bankrutuojančio trečiojo asmens UAB „Biznio elitas“ kreditorių interesus, nes tiesioginis vieno kreditoriaus skolos apmokėjimas pažeistų kitų kreditorių teises bei LR įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 35 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovė be teisėto pagrindo šioje byloje pareikštu ieškiniu prievolės įvykdymo reikalavo iš atsakovės, dėl ko pirmosios instancijos teismas, atmetęs tokį ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį kolegija palieka nepakeistą, o visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), nebepasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.