- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-2030-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00678-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB ,,Biznio elitas“
- Ieškovas
- UAB „Promonta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Biznio elitas“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-914-805/2011 pagal ieškovo UAB „Promonta“ ieškinį atsakovui UAB „Biznio elitas“ dėl skolos už atliktus subrangos darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Promonta“ ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Biznio elitas“ 33 851,90 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „Biznio elitas“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 33 851,90 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti ir nustatant, kad neesant turto ar esant nepakankamai turto – areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, turimą kilnojamąjį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, nes tokius ketinimus atsakovo įmonės vadovas žodžiu išsakė ieškovui susitikimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo UAB „Biznio elitas“ nekilnojamuosius daiktus arba atsakovui priklausančius kilnojamuosius daiktus 33 851,90 Lt sumai, uždraudžiant areštuotais daiktais disponuoti, o šių daiktų nesant arba esant nepakankamai, areštavo atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atlikti bet kokias operacijas su areštuotą sumą viršijančiomis piniginėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra įmonė, ir piniginės lėšos jai yra būtinos darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti bei kitiems būtiniems mokėjimams vykdyti, o nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštas turės mažesnę įtaką įmonės veiklai, laikė, kad pirmiausia taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, ir tik nustačius, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atlikti privalomus mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, valstybės biudžetui bei atsiskaityti su ieškovu.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Biznio elitas“ atskiruoju skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip: ieškovo UAB „Promonta“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „Biznio elitas“ nekilnojamuosius daiktus arba atsakovui priklausančius kilnojamuosius daiktus 33 851,90 Lt sumai, uždraudžiant areštuotais daiktais disponuoti, o šių daiktų nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias kredito ištaigose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, valstybės biudžetui, taip pat leidžiant atsakovui atlikti bet kokias kitas operacijas su areštuotą sumą viršijančiomis piniginėmis lėšomis. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, pernelyg nesuvaržant įmonės veiklos. Todėl neturėtų būti taikomas neribotas piniginių lėšų areštas. Nors nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aptarta atsakovo teisė iš areštuotų lėšų vykdyti einamuosius mokėjimus į biudžetą, mokėti socialinio draudimo įmokas ir darbo užmokestį darbuotojams, taip pat yra išdėstyti šią atsakovo teisę pagrindžiantys motyvai, tačiau nutarties rezoliucinė dalis leidžia atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus tik iš areštuotą sumą viršijančių lėšų. Tokios teismo nutarties pagrindu areštavus bendrovės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bendrovė neturi galimybės ne tik laiku sumokėti socialinio draudimo įmokas ir kitus privalomuosius mokėjimus į biudžetą, bet taip pat negali vykdyti įsipareigojimų savo darbuotojams. Tokiu būdu ieškovui nepagrįstai suteikiamas pranašumas prieš kitus asmenis, kuriems atsakovas turi vykdytinų įsipareigojimų, įskaitant darbuotojus ir valstybę. Be to, dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo tvarkos atsakovas patirs ženklius nuostolius, kadangi privalės mokėti delspinigius ir išieškojimo išlaidas, gali prarasti kvalifikuotus darbuotojus ir pan. Todėl skundžiama nutartis neužtikrina šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyros, pernelyg didelį pranašumą suteikiant ieškovo teisėms, pažeidžiamos atsakovo ir aukščiau minėtų kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Atskirasis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pagal nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad jos ne tik užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nepagrįstų nuostolių, arba šie nuostoliai būtų bent minimalūs. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia proceso šaliai tam tikrus nepatogumus ar ribojimus, tačiau jos neturi varžyti atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šias nuostatas ir grįsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytų reikalavimų iš esmės nepažeidė, kadangi nurodė pirmiau areštuoti nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant – pinigines lėšas. Ir nors teismas tik nutarties motyvuose nurodė, kad areštavus pinigines lėšas atsakovui leidžiama atlikti mokėjimus į valstybinio socialinio draudimo fondą ir valstybės biudžetą bei mokėti darbo užmokestį darbuotojams, to nenurodydamas rezoliucinėje dalyje, atsakovo teisės faktiškai nebuvo pažeistos, kadangi vykdant nutartį areštas piniginėms lėšoms nebuvo taikytas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė D. M., vykdydama Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį, areštavo atsakovui UAB ,,Biznio elitas“ priklausančią transporto priemonę MITSUBISHI, GRANDIS, 2005 m. laidos, turto arešto mastas nurodytas 33 851,90 Lt, ir šiuo metu yra įregistruota turto arešto baigtinė būsena, pagal kurią yra areštuotas tik nurodytas atsakovo kilnojamasis turtas – transporto priemonė (b.l. 58-59). Todėl antstoliui areštavus konkretų kilojamąjį turtą, areštas kitam turtui yra išregistruotas. Tokiu būdu nutarties dalis dėl piniginių lėšų arešto, esant kito turto, nebuvo vykdoma ir todėl atsakovo teisių nepažeidžia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2011 birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.