Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismo 2025-10-17 nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikinos bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo atsakovei G. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. T. pareiškė ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikinos bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškiniu ieškovas prašo: 1) nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, po 327 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, pradedant nuo ieškinio pateikimo dienos ir iki vaiko pilnametystės; priteistą sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 3) nustatyti atsakovės nuolatinę bendravimo su dukra tvarką ieškovo siūlomomis sąlygomis; 4) priteisti ieškovui iš atsdakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą tuo atveju, jei teismas nepatenkintų 1–3 punktuose nurodytų reikalavimų: alternatyviai prašo nustatyti nuolatinę dukros bendravimo tvarką su ieškovu laikinos bendravimo tvarkos sąlygomis. Ieškovas nurodo, kad T. T. yra nepilnametės A. T., gimusios 2022-12-31, tėvas. Dukra yra gimusi Jungtinėje Karalystėje ir yra šios šalies pilietė. Nuo dukros gimimo šeima gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur abu tėvai kartu rūpinosi vaiku ir kūrė bendrą šeimos buitį, tačiau 2025-05-15 atsakovė be ieškovo sutikimo ir žinios vienašališkai atsivežė dukrą į Lietuvą ir iki šiol faktiškai nesuteikia galimybės ieškovui bendrauti su dukra.

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

3. Teisme 2025-10-16 gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-152886). Išvadoje nurodoma, kad ieškovo siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka vaiko interesams neprieštarautų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-10-17 nutartimi ieškovo T. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė skyrium gyvenančio ieškovo T. T. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. T., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: „1. Ieškovas T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su dukra A. T., gimusia (duomenys neskelbtini), iki dviejų kartų per mėnesį savaitgaliais (ieškovo pasirinkimu, atsižvelgiant į darbo grafiką, kelionių galimybes) Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadienį 17.30–18.00 val. ir grąžindamas dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.30–18.00 val. 2. Ieškovas apie ketinimą bendrauti su dukra gyvai praneša atsakovei ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki planuojamo vaiko paėmimo. Atsakovė neturi teisės be svarbių priežasčių atsisakyti perduoti vaiko, o jeigu objektyviai negali perduoti nurodytu laiku, privalo su ieškovu suderinti kitą laiką arba, ieškovo sprendimu, sudaryti galimybę ieškovui bendrauti su vaiku vaiko gyvenamoje vietoje dienos metu (nuo 09.00 val. iki 18 val.), įskaitant sergančio vaiko slaugymo atvejus. 3. Ieškovas bendrauja su dukra vaizdo skambučiais ne rečiau kaip tris kartus per savaitę, kiekvieno skambučio trukmė – nuo 30 iki 60 minučių, su atsakove suderintu laiku, o nepavykus suderinti: pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. Vaizdo skambučiuose, kartu su ieškovu, turi teisę dalyvauti ir ieškovo artimieji giminaičiai. 4. Per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas dukra bendrauja su ieškovu, pasiimant dukrą atitinkamų švenčių išvakarėse iki 18 val. ir grąžinant dukrą paskutinę atitinkamos šventės dieną iki 18 val. Lyginiais metais dukra savo gimtadienį bendrauja su ieškovu. Tėvo dieną dukra kasmet bendrauja su ieškovu. Motinos dieną dukra kasmet bendrauja su atsakove. Nurodytomis dienomis su vaiku nebendraujančiam tėvui arba motinai turi būti sudaryta galimybė bendrauti su vaiku ne trumpiau kaip 30 min. vaizdo skambučio būdu. 5. Ieškovas turi teisę kiekvienais metais vasaros laikotarpiu nuo dviejų iki keturių savaičių pasiimti dukrą atostogų Lietuvos Respublikoje, užtikrinant tinkamas poilsio sąlygas ir vaiko saugumą. Apie planuojamas atostogas su dukra ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 dienų. 6. Ieškovė ir atsakovas gali susitarti dėl didesnio dienų skaičiaus, kada ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra, taip pat dėl dukters kelionių į Jungtinę Karalystę“.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog remiantis Tarnybos išvada, nepilnametė šalių dukra nuolat gyveno ir gyvena su motina, yra jos prižiūrima ir išlaikoma. Gyvenamoji aplinka, nors kukli, vaikui yra įprasta ir saugi. Tarnyba pastebėjo vaiko amžiaus ypatumus bei emocinį prisirišimą prie motinos bei sesers ir nurodė, jog mergaitės gyvenamoji vieta su motina atitinka jos interesus. Taip pat teismas pastebėjo, kad vaiko gyvenamosios vietos klausimas yra ieškinio, o ne laikinųjų apsaugos priemonių prašymo dalykas, todėl bendravimo tvarka, kuria nustatomas bendravimas tik Lietuvos Respublikoje, užtikrins sklandų gyvenamosios vietos klausimo nagrinėjimą. Pats ieškovas laikinos tvarkos bendravimo 2 punkte nurodė, kad jei „Teismas nuspręstų, kad kelionės į Jungtinę Karalystę šiuo metu nėra tinkamos nepilnametei, bendravimas vykdomas Lietuvos Respublikoje, užtikrinant visas tinkamas sąlygas vaiko gerovei“, todėl darytina išvada, kad tėvas sutinka su tokiais bendravimo tvarkos punktų pakeitimais, jei jie atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas taip pat vertina, kad bendravimas atsakovės gyvenamoje vietoje turėtų vykti tik šalims susitarus, kadangi tai gali sukelti papildomų konfliktų. Įprastai ieškovas turėtų bendrauti su dukra kitoje, savo pasirinktoje, vietoje, išskyrus, jei dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, vaiko liga) vaikas negali būti perduodamas, tokiu atveju, ieškovo pasirinkimu, bendravimas gali vykti atsakovės namuose. Įspėjimo apie ieškovo ketinimą bendrauti su dukra laikas pailgintas, siekiant sudaryti pakankamai laiko atsakovei paruošti vaiką. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos taip pat pakoreguotos, siekiant užtikrinti tėvų teisę bendrauti su vaiku ir sumažinti ginčų tikimybę. Pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos dėl tėvo teisės gauti informaciją iš ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų nepatvirtino, nes tokia teisė ir taip numatyta teisės aktuose. Konkrečių trečiųjų asmenų bendravimo teisių teismas nenustatė, nes jie nėra bylos šalys, todėl teismo nutartis negali jiems sukurti teisių ar pareigų. Tačiau teismas sudarė galimybes ieškovo artimiesiems giminaičiams dalyvauti vaizdo skambučiuose.

7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad laikina bendravimo tvarka tvirtinama, pakoregavus jos punkus bei pašalinus susitarimus dėl bendravimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų (išskyrus bendravimą nuotoliniu būdu). Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad turi realias galimybes atvykti į Lietuvą reguliariai, vidutiniškai vieną ar du kartus per mėnesį, priklausomai nuo aplinkybių, tokių kaip darbo grafikas, finansinės galimybės ar kelionių organizavimo sąlygos (skrydžių prieinamumas, bilietų kainos, vaiko sveikata). Taip pat nurodė, kad tokiu būdu ieškovas gali užtikrinti tiesioginį kontaktą su dukra, o tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių fizinis atvykimas būtų apsunkintas, bendravimas tęsiamas nuotoliniu būdu vaizdo ryšiu, kad nenutrūktų nuolatinis emocinis ryšys. Todėl tokia bendravimo tvarka, ieškovui turint galimybę reguliariai atvykti į Lietuvą, atitinka ieškovo interesusd ir galimybes. Įvertinus, kad atsakovas tam tikrais atvejais gali neturėti galimybių atvykti į Lietuvą ir kad vaikas į Lietuvą galimai išvežtas atsakovės neteisėtai, atsakovui gyvai bendrauti Lietuvos Respublikoje numatoma teisė, o ne pareiga. Tačiau, negalėdamas bendrauti gyvai, jis turi pareigą bendrauti nuotoliniu būdu.

8. Teismas įvertino, kad teismo nurodytu būdu pakoreguotos laikinos bendravimo tvarkos nustatymas atitinka tiek nepilnamečio vaiko interesus ir teisę bendrauti su tėvais, tiek ir ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Tvarkos nustatymas suteiks aiškumo šalims dėl bendravimo su vaikais, taip pat padės išvengti konfliktų dėl bendravimo su vaikais ir laikinai sureguliuos situaciją iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė.

9. Atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-17 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį iki 2026-12-31, kuriuo metu: „Tėvas turi teisę kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 iki 14.00 lankyti vaiką ir su juo matytis iš anksto su vaiko motina suderintoje vietoje ir dalyvaujant motinai ar motinos nurodytam trečiajam asmeniui iki vaikui sukaks 4-veri metai. Vaikui sukakus 4-verių metų amžiaus, tėvas turi teisę pasiimti vaiką kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00. Nesant galimybės tėvui pasiimti vaiką nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; vaikas Kūčias ir Kalėdas švenčia su motina. Vaiko tėvas turi teisę per Kalėdas, antrą Kalėdų dieną aplankyti vaiką nuo 11.00 iki 14.00 val. Apie atvykimą tėvas motiną informuoja prieš 7 dienas. Dukrai sukakus 4-verių metų amžiaus, vaikas Kūčias ir Kalėdas švenčia su motina lyginiais metais. Nelyginiais metais vaikas Kūčias ir Kalėdas švenčia su tėvu. Vaiką tėvas pasiima iš gyvenamosios vietos Kūčių dieną 12.00 val. ir grąžina antrą Kalėdų dieną 14.00 val; iki vaikas sukaks 4-verių metų amžiaus, Velykas švenčia su motina. Vaiko tėvas turi teisę per Velykas, antrą Velykų dieną aplankyti vaiką nuo 11.00 iki 14.00 val. Apie atvykimą tėvas motiną informuoja prieš 7 dienas. Sukakus 4-verių metų amžiaus, vaikas Velykas švenčia su motina lyginiais metais. Nelyginiais metais vaikas Velykas švenčia su tėvu. Vaiką tėvas pasiima iš gyvenamosios vietos Velykų pirmą dieną 12.00 val. ir grąžina antrą Velykų dieną 14.00 val; tėvas turi teisę, įspėjęs motiną prieš dvi dienas iki planuojamo apsilankymo ir tuo pačiu suderinęs bendravimo su dukra laiką, bendrauti su vaiku darbo ar šioje tvarkoje neaptartomis švenčių dienomis; tėvas turi teisę bendrauti su dukra vaizdo skambučiais (video ryšiu) du kartus per savaitę, kiekvieno skambučio trukmė – iki 45 minučių, skambučio laiką iš anksto prieš dieną suderinęs su motina.

10. Apeliantė nesutinka su nustatyta laikina bendravimo su A. T. tvarka. Nurodo, jog duktė yra mažametė, jai treji metai sukako (duomenys neskelbtini), ji nuo gimimo yra su atsakove, ja rūpinosi viena atsakovė, prie atsakovės ji yra prisirišusi, yra per maža, kad būtų atskirta nuo motinos du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio. Šiuo metu vaikas gyvena kartu su atsakove, duktė su motina jaučiasi rami ir saugi, kartu su atsakove gyvena dar viena nepilnametė jos duktė J. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Dukteris sieja glaudus ryšys. Šią aplinkybe atsiliepime nurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo brandą, emocinius ryšius tiek su vaiko motina, tiek su tėvu, jo interesus, nustatytinas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas bendrautų su dukra nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, tačiau negalėtų pasiimti dukros nakvoti ne motinos namuose. Apeliantės nuomone, nustatytinas pereinamasis laikotarpis iki (duomenys neskelbtini) (kol dukrai sukaks ketveri metai), kurio metu būtų apribota galimybė pasiimti tėvui dukrą su nakvyne. Atsakovė, kaip motina, žino, kad ketverių metų vaikas jau bus daug savarankiškesnis, mokės prisitaikyti prie aplinkos, bus labiau atitrūkęs nuo motinos. Šiuo metu duktė yra ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai prisirišusi prie motinos, kartu su ja miega ir jaučiasi saugi. Vaiko atskyrimas nuo motinos gali jį traumuoti, sukurti nesaugią aplinką.

11. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: 1) atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025?10?17 nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su nepilnamete A. T. tvarką nepakeistą; 2) įpareigoti atsakovę nedelsiant ir visiškai vykdyti teismo nutartį: užtikrinti vaizdo skambučius nustatytu grafiku, informuoti apie vaiko perdavimo laiką ir vietą, netrukdyti skambučiams (vykdyti skambučius nustatytu grafiku, neišjunginėti ryšio, neįjungti kompiuterio, filmukų ar pan.); 3) nustatyti, kad vaiko perdavimai ir grąžinimai vyktų neutralioje vietoje, nedalyvaujant G. patėviui A. Esant poreikiui – Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Socialinių paslaugų Centro ar policijos komisariato teritorijoje; 4) įspėti atsakovę dėl teismo nutarties privalomumo; nustačius nevykdymą – taikyti CPK numatytas procesines sankcijas; 5) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas patenkintinas iš dalies.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo iš dalies, yra teisėta.

14. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

15. Su atskiruoju skundu gauti atsakovės nauji įrodymai. Atsisakytina priimti papildomus įrodymus. Dėl pasikeitusių aplinkybių šalys gali prašyti, kad pirmosios instancijos teismas pakeistų nutartį, o apeliacinio proceso metu įvertinami tie įrodymai, kurios teismas turėjo skundžiamosios nutarties priėmimo metu.

16. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

18. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas kaip geriausiai auklėti vaiką galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

18 Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

19. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).

20. Pirmosios instancijos teismo nustatytoje ieškvovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkoje be pagrindo nurodyta, kad per šv. Velykas ir šv. Kalėdas dukra bendrauja su ieškovu, pasiimant dukrą išvakarėse iki 18 val. ir grąžinant iki paskutinės šventinės dienos 18 val. Nustačius tokią tvarką, nukentėtų motinos interesai, nes visas paminėtas šventes dukra praleistų su tėvu. Tokia tvarka, greičiausiai, nustatyta, pirmosios instancijos teismui suklydus ir įrašius į nutarties rezoliucinę dalį akivaizdžiai neteisingą formuluotę. Teisinga būtų tvarka, kad lyginiais metais per šv. Velykas dukra bendrauja su ieškovu, pasiimant dukrą išvakarėse iki 18 val. ir grąžinant iki paskutinės šventinės dienos 18 val., o šv. Kalėdas būna su motina, o nelyginiais metais per šv. Kalėdas dukra bendrauja su ieškovu, pasiimant dukrą išvakarėse iki 18 val. ir grąžinant iki paskutinės šventinės dienos 18 val., o šv. Velykas būna su motina. Šioje pastraipoje aptarta pirmosios instancijos teismo padaryta kaida ištaisytina, iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį.

21. Ištaisius ankstesnėje nutarties pastraipoje nurodytą klaidą, konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka užtikrina nuolatinio skyrium gyvenančio ieškovo galimybę palaikyti glaudų ryšį su dukra, abiejų tėvų lygiateisiškumą, auklėjant, ugdant dukrą ir ja rūpinantis ir atitinka ankstesnėse nutarties pastraipose aptartas principines tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuostatas. Ieškovo galimybių bendrauti su dukra ribojimas iki tam tikro dukters amžiaus (pereinamojo laiotarpio nustatymas) būtų diskriminacinio pobūdžio priemonė, reikštų nepasitikėjimą ieškovu, taikyti tokią priemonę nėra pagrindo (neustatyta, kad ieškovas, bendraudamas su dukra, elgiasi neatsakingai ar kaip nors kenkia dukros interesams). Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji ieškovo bendravio su nepilnamete dukra tvarka (ištaisius anksčiau paminėtą pirmosios instancijos teismo nutarties klaidą) yra tinkama, pakeisti ją dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų nėra pagrindo.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

23. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė tėvų bendravimo su dukra tvarkos per šv. Velykas ir šv. Kalėdas klausimą. Dėl to yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2025-10-17 nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės: nustatyti, kad lyginiais metais per šv. Velykas dukra bendrauja su ieškovu, pasiimant dukrą išvakarėse iki 18 val. ir grąžinant iki paskutinės šventinės dienos 18 val., o šv. Kalėdas būna su motina, o nelyginiais metais per šv. Kalėdas dukra bendrauja su ieškovu, pasiimant dukrą išvakarėse iki 18 val. ir grąžinant iki paskutinės šventinės dienos 18 val., o šv. Velykas būna su motina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-17 nutarties dalį dėl ieškovo T. T. bendravimo su nepilnamete dukra A. T. per šv. Velykas ir šv. Kalėdas tvarkos ir nustatyti, kad lyginiais metais per šv. Velykas dukra A. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja su ieškovu T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) pasiimant dukrą iš atsakovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos išvakarėse iki 18 val. ir grąžinant iki paskutinės šventinės dienos 18 val., o šv. Kalėdas būna su motina G. K., o nelyginiais metais per šv. Kalėdas dukra bendrauja su ieškovu T. T., pasiimant dukrą iš atsakovės G. K. gyvenamosios vietos išvakarėse iki 18 val. ir grąžinant iki paskutinės šventinės dienos 18 val., o šv. Velykas būna su motina G. K..

Kitą nutarties dalį palikit nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.