Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-11-11 · Civilinė byla Nr. 2-720-743/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-11
Bylos Nr.
2-720-743/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Ieškovas
AB SEB bankas
Civilinė byla Nr. 2-720-743/2013;proceso Nr. 2-27-3-00563-2013-4;procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 42.9;
(S)42.10; 44.5.1; 63.3;99.5; 116.5.1; 116.5.2.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 11 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka už akių iš­­­na­gri­nėjusi civilinę bylą dėl 12 924,71 Lt skolos priteisimo pagal ieškovės AB SEB bankas ieškinį at­­­­sa­kovei R. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 924,71 Lt skolos, kurią sudaro: 3 949,56 Lt negrą­žin­tas kredi­tas, 2 302,97 Lt palūkanos, 6 672,18 Lt delspinigiai; 5 procentų metines palūkanas už pri­teis­tą sumą, skaičiuojant nuo by­­los iš­­kė­­li­mo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei byli­nėjimosi išlaidas. Jei­gu at­­sa­­ko­­­vė ne­pa­teiks atsiliepimo, prašo priimti sprendimą už akių (b. l. 2).

Atsakovei procesiniai doku­men­tai įteikti 2013 m. spalio 17 d. (b. l. 13). Atsakovė per nu­­­s­ta­­­­­ty­­tą 14 dienų terminą be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieško­vės pra­šy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vie­tą (Ci­­­vi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų ver­ti­­ni­­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2007-09-10 ieškovė ir atsa­ko­vė sudarė vartojimo kredito sutar­tį Nr. 1850718051742-20, pagal kurią at­­sa­­­ko­vei su­teik­­tas 4 000 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąži­nimus bei galutinį jo sugrąži­ni­mo terminą – 2012-09-09 (b. l. 4-7). Kadangi atsakovė nevyk­­­­dė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nemokėjo kre­d­ito dalinių įmokų bei palūkanų, prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2012-09-09, todėl ieškovė 2013-09-16 sutartį nutraukė. Atsakovės skola bankui yra 12 924,71 Lt (3 946,56 Lt negrą­žin­to kredi­to, 2 302,97 Lt pa­lū­ka­nų, 6 672,18 Lt dels­pi­nigių) (b. l. 8). Įrody­mų, kad atsa­ko­vė su ieškove atsiskaitė, byloje nėra.

Teisėja sprendžia, kad, atlikus formalų šių ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys ten­­­­­­kin­­­tinas iš dalies.

Prie­vo­lės turi bū­ti vykdo­mos są­ži­nin­­gai, tin­ka­mai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutar­ties nu­ro­­dy­mus, kredito ga­vė­jas pri­­va­lo grąžinti gau­tą kreditą kredito davėjui sutartyje nusta­ty­tu lai­ku ir tvar­­ka bei mo­­kėti palūkanas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 da­lis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Draudžia­ma vienašališkai atsisa­ky­ti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straips­nis). Tei­­sėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vyk­dyti sutartį tinkamai ir są­ži­­nin­gai (CK 6.200 straips­nio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skoli­nin­kas lai­ko­mas pažei­du­­siu prie­vo­lę, kai neįvykdomos ar ne­tin­ka­mai vykdomos sutartyje numa­­ty­tos sąly­gos, praleidžia prie­vo­lės įvykdy­mo terminą (CK 6.63 straips­nio 1 dalies 1, 2 punk­tai). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), kreditorius turi reika­la­vimo teisę tol, kol sko­li­nin­kas visiškai įvykdo prievolę. Kadangi duomenų, jog atsakovė būtų tin­ka­mai įvykdžiusi savo įsi­pa­­reigojimus pagal vartojimo kredito sutartį ir nustatytais terminais mo­­kė­ju­si dalines kredito įmokas, byloje nėra, skolos dydis neginčijamas, ieškovei AB SEB bankas iš atsa­kovės R. L. priteistina 3 949,56 Lt negrąžinto kredito ir 2 302,97 Lt palūkanų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 672,18 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas pagal minėtą vartojimo kredito sutartį. 2007-09-10 vartojimo kredito sutarties Nr. 1850718051742-20 bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktai numato, kad už kiekvieną uždelstą grą­žin­ti kredito dalį ar sumokėti palūkanas dieną kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 proc. lai­ku nesumokėtos kredito ar jo dalies, taip pat laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės da­liai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti netgi ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įsta­tymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prie­­volių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 da­lis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuo­sto­liais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25. nutartis civilinėje byloje 3K-3-401/2008.). Taigi šalių sutartyje sulygtos nete­­sybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties są­lyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atve­jus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobū­dį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolinin­ko el­gesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atve­jams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo diskrecinė tei­sė ma­žinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontro­liuo­ja ne­tesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrin­do šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai pratur­tėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvyk­dymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 da­lies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš da­lies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesy­bos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „nepro­tin­gai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesu­konkretintos. Kri­te­ri­jus, ku­riuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina nete­sy­bas teis­mai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas, kurio pareiga – for­muoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplin­kybės vertintinos atsi­žvel­giant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo tai­ky­ti išim­ti­nes arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažei­di­mo aplinkybes, kredi­to­riaus patir­tų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais tei­singumo, sąžiningumo, protin­gu­mo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pu­siaus­­vyros (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nu­tar­­tis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012-02-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 0,1 procento netesybos nustatytos šalių valia jų suda­ry­to­je sutartyje, ta­čiau sutartis sudaryta pagal ieškovės parengtas bendrąsias sąlygas, tarp šalių ne­vy­ko jokios derybos dėl sutarties sąly­gų, ieškovė, kaip finansine veik­la besi­ver­čiantis juridinis as­muo, turin­tis patirtį verslo bei derybų sri­tyje, sudarant sutartį turėjo aiš­kų pra­našumą prieš atsakovę. Var­to­jimo kredito sutar­ties bendrosios dalies 5.3, 5.4 punktuose numatyti 0,1 procento dydžio dels­pi­nigiai sudaro net 36,5 pro­cen­tus metinių palūkanų. Ieš­ko­vės prašomi priteisti 6 672,18 Lt delspini­giai daugiau kaip pusantro karto vir­šija negrąžinto kredito (3 949,56 Lt) sumą. Be to byloje nėra jo­kių rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, pasko­li­nusi at­sakovei 4 000 Lt sumą, patyrė būtent tokio dy­džio (6 672,18 Lt) nuostolius dėl at­sa­kovės netinkamo prie­­volės įvykdymo (CPK 12, 178 straip­sniai). Todėl vado­vau­jan­tis teisin­gu­mo, protingumo, sąžiningumo principais ir sie­kiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiaus­vy­ros, nete­sy­bų suma mažintina. Atsižvelgus į sutarties po­bū­dį (vartojimo kredito sutartis), sutarties šalis (vartotojas – fizinis asmuo, kreditorius juridinis as­muo), skolos dydį, priskaičiuotas palūkanas, į tai, kad į teismą buvo kreiptasi dau­giau kaip po metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiš­ki­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenaudai ir jas pri­ėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieško­vei suda­ryta galimybė nepagrįstai praturtėti, delspinigių dydis mažintinas nuo 0,1 pro­cen­to iki 0,05 procentų ir ieško­vei iš atsakovės priteistina 3 336,09 Lt delspi­nigių. Kitoje dalyje dėl dels­pinigių priteisimo ieškinys atmestinas kaip nepagrįs­tas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spren­dimo vi­siš­ko įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio me­tinės pa­lū­­ka­nos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-27) iki teis­mo spren­dimo visiško įvyk­dymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 388 Lt žyminis mokestis (b. l. 3). Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 12 924,71 Lt sumą, teis­­mas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 9 588,62 Lt (3 949,56 Lt negrąžinto kredito, 2 302,97 Lt palūkanų ir 3 336,09 Lt delspinigių), t. y. patenkino 74,19 procentus pareikštų reikalavimų, todėl pro­por­cin­gai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš at­sa­kovės priteisiama 288 Lt žyminio mokes­čio (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,60 Lt), iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straips­nio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. la­p­kri­čio 7 d. įsaky­mas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlai­dų sumos nustaty­mo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, tei­sė­ja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 949,56 Lt (tris tūkstan­čius devynis šimtus keturiasdešimt devynis litus 56 ct) skolos, 2 302,97 Lt (du tūkstančius tris šimtus du litus 97 ct) palūkanų, 3 336,09 Lt (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis litus 09 ct) delspinigių, 5 procentų dy­­džio metines palūkanas už pri­teis­­tą su­mą nuo bylos iškė­li­mo teisme dienos – 2013-09-27, iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuo­nis litus) bylinėji­mo­si iš­laidų ieš­kovei AB SEB bankas, į. k. 112021238.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, Lazdijų rajono apy­­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė