Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Inesai Paročkienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui A. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. Z. su A. K. turi du nepilnamečius vaikus: sūnų R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp J. K. (dabartinė pavardė Z.) ir A. K.. Šalys taikos sutartimi sutarė, jog A. K. savo vaikams A. K. ir R. K. kas mėnesį teiks išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su J. K.. Taip pat taikos sutartimi šalys nustatė A. K. bendravimo su vaikais tvarką. Kadangi A. K. išlaikymo vaikams neteikė, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolės Astos Pliuškevičienės 2024 m. rugsėjo 26 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė vykdo išlaikymo išieškojimą iš A. K. ir 2024 m. rugsėjo 1 d. išlaikymo įsiskolinimas yra 18190,20 Eur.

5. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, J. Z. ir A. K. šeima nuo 2009-08-07 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai nuo 2018-11-28 iki 2019-10-03 buvo paskirtas atvejo vadybininkas, teikiamos socialinės paslaugos. J. Z. ir A. K. pradėjus gyventi skyriumi, J. Z. šeimai yra tęsiamas atvejo vadybos procesas. Nuo 2018 metų iki 2024 m. rugsėjo 4 d. nustatyti penki galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovai lankėsi ieškovės J. Z. gyvenamojoje vietoje, bendravo su mažamečiais, vertino šeimos buities ir gyvenimo sąlygas. Skyrius nurodė, jog ieškovė gyvena 4 kambarių gyvenamajame name, kuriame yra pagrindiniai baldai, namų apyvokos reikmenys. Mažametė A. K. gyvena viename kambaryje su mažamete seserimi, o R. K. turi savo atskirą kambarį. Lankymosi metu namuose buvo pakankamai tvarkinga, švaru ir šilta. Bendravimo metu A. K. buvo pakankamai drąsi, lengvai bendravo, nebijojo bendrauti be mamos, adekvačiai atsakinėjo į pateiktus klausimus. A. teigė, kad savo biologinio tėvo nėra mačiusi, mano, kad jis yra miręs. A. žino vienintelį tėvą R. Z.. R. K. teigė, jog jo tėvas yra A. K., o kur tėvas gyvena vaikas nurodė, kad nežino ir neprisimena kaip atrodo jo tėvas bei paaiškino, kad visiškai nieko nežino apie savo tėvą. Apie materialinį išlaikymą R. nurodė, kad neturi jokios informacijos. R. išreiškė savo nuomonę, kad nenori susitikti, nenori bendrauti su tėvu, nes prisimena kaip jis mušdavo mamą. Vaikas taip pat minėjo, kad pamena kaip tėvas gerdavo alų, degtinę. R. teigė, kad nenori tokio tėvo. Pasak R., jis su visais šeimos nariais sutaria gerai. Skyriaus specialistai bandė susisiekti su A. K., tačiau nesėkmingai. 2024 m. spalio 2 d. ir 16 d. Skyriaus šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžių protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. K. piktybiškai vengia bendravimo, apsilankius namuose nerandamas, į telefono skambučius neatsako, neperskambina. Taigi Skyriui nepavyko patikrinti A. K. gyvenimo sąlygų bei buitinės aplinkos, nepavyko išklausyti atsakovo nuomonės, nes atsakovas nebendradarbiauja su Skyriaus specialistais.

7. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų 2024 m. spalio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog buvo bandyta A. K. įtraukti į atvejo vadybos procesą, tačiau nesėkmingai. A. K. nenori priimti specialistų pagalbos, nebendrauja, nebendradarbiauja su jais, nesudaro galimybių įvertinti pagalbos poreikio, kas leidžia teigti, kad A. K. trūksta motyvacijos spręsti savo ir vaikų problemas, jis nemotyvuotas atkurti bendravimo su jais, teikti išlaikymo, negali pilnai prisiimti asmeninės atsakomybės.

8. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius 2024 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog A. K. nesidomi R. K. ugdymu, jo pasiekimais, nebendrauja su mokytojais, klasės auklėtoja. Tuo tarpu J. Z. visada noriai bendrauja su auklėtoja, mokytojais, socialine pedagoge dėl gimnazijoje iškylančių klausimų, pamokų pateisinimo, domisi vaiko ugdymu. (duomenys neskelbtini) centro rašte nurodyta, kad A. K. nesidomi dukters A. ugdymu, jos pasiekimais, nebendrauja su klasės auklėtoja.

9. Byloje Skyrius pateikė išvadą, kad atsakovas A. K. visiškai nevykdo savo kaip tėvo pareigos rūpintis mažamečiais vaikais, yra nusišalinęs nuo vaikų auginimo, auklėjimo priežiūros bei išlaikymo, nesidomi savo vaikų sveikata, ugdymu, kitais fiziologiniais bei emociniais vaikų poreikiais. Pasyvus elgesys, nesiekiant vykdyti tėvų pareigų, pripažintinas kalte. Šiuo atveju atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu. Skyrius nurodė, jog konstatavus atsakovo kaltę dėl tėvo pareigų vaikams nevykdymo taikytinas tėvo valdžios apribojimo institutas. Skyrius pažymėjo, kad atsakovas ilgą laiką vengia rūpintis savo sūnumi R. K. ir dukra A. K., vaikų nelanko, nededa pastangų siekiant bendrauti su sūnumi ir dukra, nesistengia palaikyti su jais ryšį ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl Skyriaus nuomone, yra pagrindas neterminuotai apriboti A. K. tėvo valdžią mažamečių vaikų: A. K. ir R. K. atžvilgiu.

10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis A. K. šiuo metu niekur nedirba. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog A. K. atžvilgiu antstolių kontorose yra užvestos ir vykdomos 3 vykdomosios bylos: dėl išlaikymo ir administracinių baudų išieškojimo. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (5 metų laikotarpyje) patvirtina, kad A. K. administracine tvarka nebaustas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

11. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (22 straipsnis), įtvirtina diskriminacijos draudimą (29 straipsnis), nustato valstybės pareigą saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (38 straipsnis). Vaiko teisės detalizuotos Vaiko teisių apsaugos įstatyme: valstybė pripažįsta vaikų teisę gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis), turėti tėvus (7 straipsnis), mokytis (8 straipsnis), būti išklausytam (11 straipsnis), bendrauti su tėvais ir giminaičiais (12 straipsnis), turėti tinkamas gyvenimo sąlygas (13 straipsnis), būti apsaugotam nuo smurto (20 straipsnis) ir kt. Be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje atskleistas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (CK 3.165 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 38 punktas).

13. CK įtvirtintos dvi tėvų valdžios ribojimo formos: vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

14. Be kita ko, pažymėtina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas). Teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 24 punktas).

15. CK 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

16. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

17. Iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nepilnamečių vaikų R. K. ir A. K. teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Atsakovas visiškai nebendrauja su vaikais, jų nelanko, neteikia jiems išlaikymo, nesidomi jų gyvenimu, ugdymu, sveikata. 2024 m. spalio 2 d. ir 16 d. vyko A. K. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai, tačiau nė viename iš jų pats A. K. nedalyvavo. Posėdžių metu nustatyta, jog A. K. piktybiškai vengia bendravimo, apsilankius namuose nerandamas, į telefono skambučius neatsako, neperskambina. Specialistai padarė išvadą, jog A. K. nemotyvuotas priimti paslaugų, atkurti bendravimo su vaikais, teikti jiems išlaikymo, nesudaro sąlygų teikti socialines paslaugas, todėl nuspręsta A. K. nepradėti atvejo vadybos proceso.

19. Aukščiau nustatytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta ieškovė J. Z., kuri paaiškino, jog atsakovas vaikas išlaikymo neteikia jokia forma, visiškai vaikais nesidomi, jų neprižiūri, nedalyvauja jų gyvenime, su jais nebendrauja, tokiu būdu darydamas vaikams žalą. Ji nemano, jog atsakovas ateityje galėtų užmegzti ryšį su vaikais.

20. Šiame sprendime išsamiai išvardintos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo vaikų auginimo, priežiūros, jų išlaikymo, nėra pajėgus užtikrinti vaikų teisių ir teisėtų interesų. Bylos duomenys patvirtina, jog įvairios institucijos siūlė atsakovui visokeriopą pagalbą užmezgiant atsakovui ryšį su savo vaikais, tačiau A. K. visiškai atsisakė jam siūlomos specialistų pagalbos, kurie galėtų padėti, ir nededa jokių aktyvesnių pastangų siekiant gerinti tėvystės įgūdžius. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta prielaidų situacijai keistis iš esmės būtent dėl atsakovo priešiškumo ir nenoro priimti socialinių darbuotojų pagalbą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagalbos priemonės atsakovo šeimai buvo išnaudotos, tačiau teigiamo rezultato nedavė.

21. Byloje nustatytos ir anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas A. K. yra abejingas savo kaip tėvo pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas A. K. savo tėvo valdžios savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu neįgyvendina, nesidomi savo vaikų sveikata, priežiūra, ugdymu, auklėjimu, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti problemas nededa, visiškai atsisako specialistų siūlomos pagalbos, su jais nebendradarbiauja, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečių vaikų doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi. Atsakovas nusišalino nuo vaikų priežiūros, nesuvokia tėvo valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Byloje nustatytos aplinkybės teismui nesudaro pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu atsakovo elgesys gali pasikeisti. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad tikimybė, jog atsakovas pakeis savo abejingą požiūrį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, faktiškai neįmanoma, nes atsakovo rodomos iniciatyvos, kad situacija keistųsi, iš viso nebuvo. Atsakovas neieškojo ir šiuo metu neieško susidariusios problemos sprendimų būdų, apatiškai žiūri į tėvų pareigas auginti ir prižiūrėti savo vaikus ir tokia situacija jam yra priimtina.

22. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, daro išvadą, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo A. K. tėvo valdžią į sūnų R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. K., gimusią (duomenys neskelbtini). (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

23. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

24. Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

25. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, jog šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei yra 100 procentų. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog teikiant ieškovei teisinę pagalbą buvo patirtos 329,17 Eur išlaidos. Bylos duomenimis, atsakovui taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų. Byloje pateikta 2025 m. vasario 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju patirtų antrinės teisinės pagalbos atsakovui A. K. išlaidų suma yra 303,24 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

30. Nagrinėjamu atveju abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), į vaikus sūnų R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. K., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.