- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- eAN2-107-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00172-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- L. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-7765-2024 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7765-2024 L. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta nuobauda – bauda 800 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, kadangi jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 16 d., 4.07 val., vairavo automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,93 prom. neblaivumas ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu L. B. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundu prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. liepos 30 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjos 2024 m. liepos 30 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi L. B. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. B. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-26 nutartį priimant nutartį tenkinti L. B. skundą, pakeisti Šiaulių AVPK 2024-07-30 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Teismui netenkinus tokio prašymo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-26 nutartį pakeisti nutariant pakeisti Šiaulių AVPK 2024-07-30 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir skirti L. B., teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
4.1. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentuoja, kad nuobauda ANK 34 str. 6 d. pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, t. y. anot teismo, nuobauda pagal ANK 34 str. 6 d. „ gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.“ (Skundžiamos nutarties 5 l.). Pažymėtina, kad tokios nuostatos dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo nustačius tik išskirtines aplinkybes neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tampa abejotina, ar teismas apskritai gali pritaikyti aptariamą teisės normą.
4.2. Iš skunde nurodytos teismų praktikos matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 str. 6 d. nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi ANK 34 str. 6 d. taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 str. 6 d. apskritai netaikytina arba jeigu taikytina, tai net neaišku į kokias aplinkybes atsižvelgiant.
4.3. Kaip minėta, pagal ANK 34 str. 6 d., nagrinėjamos bylos atveju reikšmingos aplinkybės yra šios - padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Būtent jos tiesiogiai įtvirtintos pačioje ANK 34 str. 6 dalyje, kaip tokios, į kurias reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo.
Šalies argumentai
4.4. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio gana aiškiai matyti, kad į daugelį iš šių aplinkybių atsižvelgta tik paviršutiniškai ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio (Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos) ir 567 str. 1 dalies (Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes) nuostatas.
4.5. Vis tik, kaip minėta, remiantis teismų praktika, ANK 34 str. 6 d. esmė nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Būtent dėl to skundu teismo prašyta ir atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga dėl to, kad ji užtikrina apeliantui galimybę dirbti, taip turėti pragyvenimo šaltinį, šeimai reikalingas pajamas, be to, apeliantui naudojantis teise vairuoti transporto priemones, ir jo paties sutuoktinė gali dirbti, nes kartu su sutuoktiniu vykdavo į darbovietę, kadangi pati teisės vairuoti transporto priemonių neturi (detaliau žr. Skundo 24-26 p.). Teismo taip pat prašyta atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas iš esmės yra doras bei pavyzdingas pilietis, kadangi yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, užauginęs dukrą, sumokėjęs jam paskirtą net 800 Eur dydžio baudą. Šios aplinkybės, teigiamai apibūdinančios apelianto asmenybę, yra reikšmingos, nes pagal ANK 34 str. 6 d. teismas, be kita ko, vertina ir atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.
4.6. Tačiau skundžiama nutartimi į šias aplinkybes nesiorientuota, teismas selektyviai rėmėsi tokiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie parankūs tik tokiems nutarties motyvams, kuriais skundas atmetamas, nors teismų praktika atspindi, kad tokios kategorijos bylose yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-606/2021). Būtent dėl to skundžiama nutartimi teismas ir pažeidė ANK 563 str., kadangi byla neišnagrinėta visapusiškai ir išsamiai. Pirmosios instancijos teismas nei į teisės vairuoti transporto priemones poreikį, nei į apelianto asmenybę neatsižvelgė, visus šiuos argumentus atmetė tuo, kad šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, pateisinančių ANK 34 str. 6 d. taikymą, tačiau kaip jau minėta – išskirtinių aplinkybių ir nereikia nustatyti taikant šią teisės normą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 34 str. 6 d. netinkamai ją taikydamas.
4.7. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja ir tai, kad apeliantas padarė pavojingą administracinį nusižengimą, tačiau pažymėtina, kad ANK 34 str. 6 dalyje nėra jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma netaikytina (tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į aukščiau minėta LRKT praktiką 2012-09-25 nutarimu). Dėl to nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad šiuo atveju vien apelianto padarytas administracinis nusižengimas reiškia negalimumą taikyti ANK 34 str. 6 dalies nuostatų individualizuojant apeliantui skirtą administracinio poveikio priemonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje gausu atveju, kai panašioje situacijoje teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė iš vis panaikinta taikant ANK 34 str. 6 d.
4.8. Be to, pagal skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Tai atsispindi iš skundžiamos nutarties motyvacijos, kad apeliantas iki nusižengimo padarymo žinojo kodėl konkrečiai teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų apeliantą nuo nusižengimo darymo (Skundžiamos nutarties 7-8 l.).
4.9. Vis tik sutikti su tuo pagrindo nėra, kadangi neteisinga manyti, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, teismo galimybė sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju.
4.10. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismuose yra išaiškinta, kad „[...] vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje.“ (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018).
Šalies argumentai
4.11. Šiuo atveju skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiam apelianto atvejui jam netekus teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje, „[...] ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39- 135/2016 ir kt.).
4.12. Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą skundžiamą nutartį pakeisti, taikyti ANK 34 str. 6 d. ir Nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeisti, t. y. paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šalies argumentai
4.13. Tuo atveju, jeigu teismas vis tik neįžvelgtų pagrindo taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatų, pažymėtina, kad pagal ANK 422 str. 6 d., už ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo apdarymą yra numatyta alternatyvi sankcija, t. y. ANK 422 str. 6 d. numatyta, kad už ANK 422 str. 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
4.14. ANK 31¹ str. 2 d. nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
4.15. Apeliantas bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka Šiaulių AVPK nebuvo išreiškęs prašymo ir (ar) sutikimo dėl ANK 31¹ straipsnyje numatytos administracinės poveikio priemonės skyrimo, tačiau Apeliantas jos skyrimo tuomet neprašė, kadangi policijos pareigūnų buvo suklaidintas, jog galės jos prašyti suėjus pusei Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės termino. Vis tik šiai dienai apeliantui tapo žinoma, kad būtent Nutarimu ANK 31¹ straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė jau turėjo būti skirta jeigu apeliantas pageidauja turėti galimybę vairuoti transporto priemones jau po 6 mėnesių, įsirengus ANK 31¹ straipsnyje numatytą įrenginį į transporto priemonę. Kitaip tariant, nei ANK 422 str. 6 d., nei ANK 31¹ straipsnyje, nei bet kokioje kitoje teisės normoje nėra numatyta, kad ANK 31¹ straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė skiriama ne priimant nutarimą, o vėliau. Apie tai bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka apeliantas ne tik, kad nežinojo, bet dėl policijos pareigūnų netinkamo informavimo manė esant priešingai. Dėl to, šiuo skundo teismo prašoma bent pakeisti Nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių skiriant apeliantui ANK 422 str. 6 d. numatytas administracinio poveikio priemones minimaliam terminui, t. y. skiriant apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, jeigu teismas neįžvelgtų pagrindo Nutarimo pakeisti taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas.
4.16. Toks prašymas grindžiamas tais pačiais motyvais, kuriais grįstas pats skundas, be to, manytina, kad apeliantui skyrus ANK 31¹ straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę, jis net dar efektyviau būtų sulaikytas nuo analogiškos veikos padarymo, kadangi dėl specialaus įrenginio paprasčiausiai būdamas neblaivus net negalėtų užvesti transporto priemonės, kai tuo tarpu teisės vairuoti atėmimas ją atima, tačiau fiziškai asmuo vis tiek turi galimybę naudoti transporto priemones.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Institucijos nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nagrinėjant pareiškėjo L. B. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, pareiškėjo L. B. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018). Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui L. B. buvo paskirta minimali LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam 6 dalyje numatytam laikotarpiui. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas L. B. kaltės neginčija, kelia tik paskirtos administracinės poveikio priemonės individualizavimo klausimą ir prašo ją skirti trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytam minimaliam terminui, arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
7. Susipažinęs su apeliaciniu skundu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo L. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat sunkinančių aplinkybių nebuvimą, analizuojamo atvejo aplinkybių (ne)išskirtinumą.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Konstatuotina, kad įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,41 promilės, yra privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Tačiau vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr.: 2AT-11-693/2018, Nr. 2AT-13-303/2018).
11. Teisė vairuoti transporto priemones L. B. atimta už tai, kad jis – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šį nusižengimą, nustačius L. B. vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda 800 Eur ir teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – dvylikai mėnesių. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą L. B. ir taip jau buvo skirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, todėl jos termino sutrumpinimas nebūtų suderinamas su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu.
12. Pažymėtina, kad L. B. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,93 (± 0,01) promilės neblaivumas (kaip matyti iš Neblaivumo nustatymo akto, pirmojo patikrinimo metu 04.07 val. L. B. buvo nustatytas 0,95 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 04.24 val. – 0,93 promilės neblaivumas), t. y. daugiau nei dvigubai viršijantis leistiną (0,4 promilės) ribą girtumas. Nors nenustatyta, kad L. B. vairuodamas neblaivus sukėlė realią žalą ar padarė kitus šiurkščius KET pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks jo elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei.
13. L. B. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro bei nedidelį kiekį, manė, kad alkoholis jau buvo išsisklaidęs – administracinis nusižengimas padarytas, alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsisklaidęs, t. y. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padarė veikiant sąžiningo suklydimo sąlygom. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pripažintina, kad L. B. nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. L. B. skunde nurodomos aplinkybės, jog jis nesijautė neblaivus bei manė, kad alkoholis yra išsisklaidęs, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Aplinkybės, apibūdinančios kiekvieno asmens organizmo individualias savybes išskaidant alkoholį, gali būti reikšmingos tik nustatant, ar nusižengimas apskritai buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Šiame kontekste aukštesnysis teismas primena, kad pats padaryto nusižengimo faktas ir nėra ginčijamas.
14. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad L. B. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus - net du kartus už greičio viršijimą, baustumas neišnykęs, todėl tai neleidžia pareiškėjo charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai ir jo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis. Kaip jau minėta anksčiau, L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad L. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat charakterizuojantys pareiškėją duomenys pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinti sprendžiant klausimą dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga dėl to, kad ji užtikrina apeliantui galimybę dirbti, taip turėti pragyvenimo šaltinį, šeimai reikalingas pajamas, be to, apeliantui naudojantis teise vairuoti transporto priemones, ir jo paties sutuoktinė gali dirbti, nes kartu su sutuoktiniu vykdavo į darbovietę, kadangi pati teisės vairuoti transporto priemonių neturi. Teismo taip pat buvo prašyta atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas iš esmės yra doras bei pavyzdingas pilietis, kadangi yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, užauginęs dukrą, sumokėjęs jam paskirtą net 800 Eur dydžio baudą. Darbdavio yra teigiamai charakterizuojamas, jam 2006 metais yra skirta padėka kaip Laisvės gynėjui. Be to, jo 82 metų amžiaus mamą būtina vežti pas gydytojus.
16. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą, tęsti darbą ar dėl pasiligojusios motinos priežiūros. Apylinkės teismas konstatavo, jog L. B. nusižengimą padarė 2024 m. liepos 16 d. ir nuo to momento jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, bet darbo L. B. nėra praradęs, šiuo metu dirba nebe vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose, o duonos plikytojo pareigose. todėl akivaizdu, kad įmonė, kurioje pareiškėjas dirba, jau išsprendė jo laikinas mobilumo problemas vykdant darbines funkcijas ir darbuotojo paslaugų neatsisakė. Be to, pareiškėjo motinos sveikatos problemos buvo ir iki nusižengimo padarymo, todėl pareiškėjas turėjo šią aplinkybę įvertinti prieš sėsdamas prie vairo neblaivus. Pažymėtina, jog natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir L. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr.: 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien L. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai, pastarajam vykstant į darbo vietą ar rūpinantis pasiligojusia motina, nėra pakankamas pagrindas pareiškėjo reikalavimų tenkinimui.
17. Apygardos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis ar išimtinėmis, dėl kurių pažeidėjui reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. L. B. neblaivus vairuodamas transporto priemonę, padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, dėl kurio galėjo sukelti pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tai, kad L. B. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios turėtų būti trumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas L. B. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus jis patirs tik laikinai.
18. Tačiau apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ne švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, tačiau skirti L. B. alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.
19. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, kurias privaloma skirti už to paties straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių), įstatyme numatytos kaip alternatyvios priemonės, jų taikymas konkrečiu atveju nėra siejamas su ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, todėl nagrinėjamu atveju yra galimas. Tą pagrindžia ir įstatymų leidėjo aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodytos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nurodytu reglamentavimu tikimasi, jog, nustačius galimybę asmeniui paskirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones, būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu; siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones.
20. ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
21. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Byloje nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. B. per paskutinius penkerius metus iki nagrinėjamo įvykio KET yra padaręs du administracinius nusižengimus, paskiras baudas yra įvykęs (b. l. 34-36). Nors šiuo metu apeliantas dirba toje pačioje įmonėje, tik kitoje pozicijoje, tačiau darbovietėje nuo 2001-03-07 dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi (b.l. 41). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog yra pagrindas L. B. skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam įstatyme nustatytam terminui. Apygardos teismo vertinimu, ši administracinio poveikio priemonė veiksmingai įgyvendins pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos tikslus ir atliks prevencinį poveikį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti, pakeičiant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7765-2024 dalį dėl L. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių.
L. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą 1 (vienerius) metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7765-2024 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.