- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-2482-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00703-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- P. D., K. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kurioje išnagrinėtas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams P. D. ir K. D. dėl iškeldinimo iš patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams P. D. ir K. D. dėl iškeldinimo iš patalpų patvirtino ieškovės ir atsakovų 2018 m. vasario 12 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria šalys susitarė, kad atsakovai iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo pasiims savo daiktus, nustatė pasekmės dėl daiktų nepasiėmimo, ir kad atsakovė pakeis savo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, o jei nepakeis susitartu laiku, mokės po 20 Eur už kiekvieną uždelstą išsideklaruoti dieną.
Šalies argumentai
2. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė K. D. nėra įvykdžiusi Taikos sutarties 4 punkte nustatytos pareigos, t. y. pakeisti duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą adresu Gėlių g. 42, Lentvaris, Trakų r. sav. Kadangi atsakovė šios pareigos neįvykdė, todėl jai kyla pareiga mokėti Taikos sutartimi nustatytą 20,00 Eur baudą už kiekvieną dieną.
3. Atsakovė K. D. atsiliepimo dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą nepateikė, dokumentai siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat paskelbtas pranešimas specialiame interneto tinklalapyje eteismai.lt, kuriuo atsakovė informuota apie civilinės bylos nagrinėjimo datą ir laiką bei atsakovės teisę iki teismo posėdžio datos pateikti atsiliepimą dėl pareikšto prašymo. Bylos duomenimis paštu išsiųstas pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės L. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies, t. y. išdavė ieškovei L. M. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-424/2018 patvirtintos Taikos sutarties atsakovės K. D. neįvykdytų 4 ir 5 punktų, t. y. iš K. D. išieškant ieškovei L. M. 1 220 Eur baudą, o kitoje dalyje prašymą atmetė.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, kad Taikos sutarties sąlygų 4 punktas būtų įvykdytas, byloje nėra. Atsakovė duomenų, jog būtų įvykdžiusi teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas taip pat nepateikė. Kadangi atsakovė neįvykdė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, ieškovė įgijo reikalavimo teisę įvykdyti taikos sutartį priverstinai.
4.2. Pažymėjo, jog po teismo nutarties, kuria patvirtintos Taikos sutarties sąlygos, įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip 4 metai. Teismui išdavus vykdomąjį raštą pagal patvirtintas Taikos sutarties sąlygas būtų neproporcingai pažeidžiamos atsakovės teisės, kadangi pagal sutarties 5 punkto formuluotę ieškovės naudai turėtų būti išieškoma po 20 Eur už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 1 d. (teismo nutarties įsiteisėjimo dienos), t. y. turėtų būti išieškoma daugiau kaip 30 000 Eur bauda. Pažymėta, jog vien tai, jog atsakovė neįvykdė taikos sutarties sąlygų ir ieškovė turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesudaro pagrindo tokio prašymo tenkinimui, kai tai akivaizdžiai pažeis proporcingumo ir sąžiningumo principus.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuo pat taikos sutarties patvirtinimo dienos galėjo ir turėjo teisę pakeisti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, tačiau to nepadarė. Todėl vien tik formalus atsakovės Taikos sutarties sąlygų neįvykdymas nepažeidė pareiškėjos teisėtų interesų daugiau nei pati pareiškėja savo neveikimu sudarė sąlygas daugiau nei 4 metus neįgyvendinti taikos sutarties sąlygų, t. y. nepakeisti asmenų, deklaravusių jos nuosavybėje gyvenamąją vietą, duomenų.
4.4. Teismas sprendė, kad protingas terminas, už kurį atsakovei turėtų būti skaičiuojamos netesybos dėl atsakovės Taikos sutarties sąlygų neįvykdymo, yra 2 mėnesiai (61 diena), kas reikštų, jog iš atsakovės išieškotina bauda sudaro 1 220 Eur. Bei nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, toks atsakovės baudos paskaičiavimas nekeičia šalių susitarimo esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės tenkinant visiškai ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygas, o ne be teisinio pagrindo modifikuoti šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygas, vertinant susiklosčiusią situaciją, taip paneigiant dispozityvumo, sutarties laisvės, lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo principus. Taikos sąlygos nėra ginčijamos ar nuginčytos, atsakovė prieštaravimų nepareiškė dėl ieškovės prašymo, kas leidžia spręsti, kad sutinka su tokiu prašymu. Teismas, patikrinęs Taikos sutarties sąlygas ir ją patvirtinęs, kaip neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, turėjo ieškovės prašymą tenkinti visiškai, o ne iš dalies, taip pažeisdamas ieškovės interesus, t. y. atsakovės interesus iškeliant aukščiau ieškovės interesų.
5.2. Tenkinant iš dalies prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ne tik buvo paneigta šalių teisę laisvai susitarti priimant teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnis), bet ir paneigiamas prievolės nedalumo principas (CK 6.983 straipsnio 2 dalis). Taip pat Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė, bet ne pareiga ieškovei pačiai pakeisti atsakovės gyvenamąją vietą. Šalims susitarus Taikos sutartimi dėl atsakovės prievolės ir jos neįvykdymo, ieškovė turi teisę reikalauti taikyti Taikos sutartimi nustatytas nevykdymo pasekmes. Byloje šalys laisva valia sudarė Taikos sutartį, todėl jos neįvykdžius, tenka visos tokio neveikimo pasekmės, nepriklausomai nuo to, kiek metų praėjo nuo sudaryto susitarimo.
5.3. Pirmosios instancijos teismas, modifikuodamas Taikos sutarties sąlygas, neargumentavo, kodėl bauda mažintina iki 1 220,00 Eur, skaičiuojant už dviejų mėnesių laikotarpį. Be to, tokiais veiksmais paneigtas sutarčių laisvės principas. Pirmosios instancijos teismas 95,30 procentų sumažindamas baudą iškėlė atsakovės interesus aukščiau ieškovės interesų, ir paneigė Taikos sutarties sąlygų privalomumo, šalių lygiateisiškumo, teismo sprendimo privalomumo principus. Atsakovei nevykdant Taikos sutarties sąlygų, jai turi kilti neigiamos nevykdymo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas bei CPK 338 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės (apeliantės) L. M. atskirojo skundo ribose absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-424/2018 patvirtintos Taikos sutarties rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktus.
Faktinės bylos aplinkybės
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 1 d., civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams P. D. ir K. D. dėl iškeldinimo iš patalpų patvirtino ieškovės ir atsakovų Taikos sutartį, tokiomis sąlygomis:
1. Atsakovai K. D. ir P. D. įsipareigoja ne vėliau, kaip per septynias kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, iš pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr.7996/3002-4010, esančio Gėlių g. 42, Lentvaryje, Trakų r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklausančio Ieškovei L. M., išgabenti (pašalinti) visus Atsakovams nuosavybės teise priklausančius daiktus, įskaitant baldus, buitinę techniką, kitus namų apyvokos daiktus (toliau - Daiktai).
2. Ieškovė L. M. įsipareigoja, Atsakovams K. D. ir P. D. iš anksto, bet ne vėliau, kaip prieš dvi dienas iki numatomo Daiktų išgabenimo iš aukščiau nurodyto pastato datos (dienos), suderinus su Ieškove tikslų jiems priklausančių Daiktų pasiėmimo laiką, sudaryti sąlygas patekti į pastatą, esantį Gėlių g. 42, Lentvaryje, Trakų r. sav. ir netrukdyti šiuos Daiktus pasiimti.
3. Atsakovams K. D. ir P. D. nesilaikant šios Taikos sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytos jiems priklausančių Daiktų pasiėmimo/išgabenimo iš pastato - gyvenamojo namo, esančio Gėlių g. 42, Lentvaryje, Trakų r. sav., tvarkos, Ieškovė turės teisę dėl jų likimo nuspręsti savo nuožiūra ir jokių pretenzijų dėl to Atsakovai negalės reikšti.
4. Atsakovė K. D. įsipareigoja ne vėliau, kaip per septynias kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti duomenis apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą adresu Gėlių g. 42, Lentvaryje, Trakų r. sav., t. y. duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą šiuo adresu panaikinti (jų atsisakyti).
5. Atsakovei K. D. nevykdant šios Taikos sutarties 4 punkte nurodytos sąlygos, ji įsipareigoja Ieškovei L. M. sumokėti baudą - po 20 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti Taikos sutarties 4 punkte numatytą pareigą dieną, išskyrus - tuos atvejus, jeigu Taikos sutarties 4 punkte nurodytas terminas bus praleistas dėl kitų asmenų kaltės.
10. 2022 m. liepos 13 d. teisme buvo gautas ieškovės L. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi tenkintas iš dalies, t. y. išduotas vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos Taikos sutarties atsakovės K. D. neįvykdytų 4 ir 5 punktų, iš K. D. išieškant ieškovei L. M. 1 220 Eur baudą.
Dėl ginčo esmės
11. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
12. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 17 punktas).
13. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė K. D. neįvykdė Taikos sutarties 4 punkto įsipareigojimo, ginčo dėl atsakovės įsipareigojimo, nustatyto Taikos sutarties 4 punkte, t. y. pareigos išsideklaruoti iš gyvenamosios vietos Gėlių g. 42, Lentvaryje, Trakų r. sav., nevykdymo nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą šioje byloje. Tačiau ieškovė nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi nepagrįstai buvo sumažinta bauda, nustatyta Taikos sutarties 5 punkte, už Taikos sutarties 4 punkto neįvykdymą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš dalies, yra pagrįsta ir teisėta. Tokią išvadą pagrindžia toliau nurodomi apeliacinės instancijos teismo motyvai.
15. Paminėtina, kad taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Netesybos yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, išreikšta baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktas).
17. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Taigi, šis principas apima teisę šalims taikos sutartyje ne tik susitarti dėl esminių sutarties prievolių, bet ir savo nuožiūra nustatyti tokių įsipareigojimų tinkamo vykdymo sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis).
18. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, ar suteikiama galimybė nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, ir kt.)
20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką ir teisės aktus (nutarties 14 – 18 punktai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas nutarties 18 punkte, galėjo įvertinti ar pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nebus išieškoma aiškiai per didelės netesybos. Tokiam netesybų dydžio įvertinimui neturi reikšmės aplinkybė, kad skolininkė neginčijo netesybų (baudos) dydžio, nustatyto Taikos sutarties 5 punkte, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad teismas be atsakovės valios pakeitė Taikos sutartį. Paminėtina, kad pačios Taikos sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, buvo skaičiuojama bauda už protingą terminą, kurį apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Taikos sutarties 4 ir 5 punktus kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei keturiems metams nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių Taikos sutartis. Tokia aplinkybė lėmė, kad pagal Taikos sutarties 5 punktą apskaičiuota bauda būtų lygi 32 440 Eur, skaičiuojant po 20 Eur už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2018 m. kovo 9 d., kadangi nuo šios datos atsakovė laikoma pažeidusi prievolę, nustatytą Taikos sutarties 4 punkte, iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 17 d. Paminėtina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų (baudos ar delspinigių) tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taigi, šiuo atveju baudos dydis, dėl to, kad apeliantė nesikreipė ilgą laikotarpį, akivaizdžiai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų. Be to, tokiu būdu būtų sukurta galimybė apeliantei praturtėti atsakovės sąskaitą, vien dėl to, kad ji ilgą laikotarpį nesikreipė, kad atsakovė Taikos sutartį vykdytų, nors tokia teise jau galėjo pasinaudoti nuo 2018 m. kovo 9 d. Pažymėtina, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo ilgą laikotarpį (keturis metus), nepaneigia ieškovės teisės reikalauti baudos sumokėjimo, dėl kurio šalys laisva valia susitarė, tačiau tai negali būti neįvertinta sprendžiant aiškiai per didelių netesybų kontekste, ką visiškai pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas.
22. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pati apeliantė, būdam patalpų savininke, nuo pat taikos sutarties patvirtinimo dienos turėjo teisę ir galėjo pakeisti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir tokia aplinkybė turi būti įvertinta sprendžiant klausimą ar netesybos nėra pernelyg didelės. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis (iki 2018 m. sausio 1 d. įstatymo redakcijos šios nuostatos buvo nustatytos 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Taigi, nors šalys galėjo susitarti, kad pati atsakovė išsideklaruos iš ieškovei priklausančių būsto, tačiau apeliantė turėjo įstatymą nustatytą teisę išdeklaruoti atsakovę, tačiau pasirinko to nedaryti. Formaliai atsakovė neįvykdė Taikos sutarties 4 punkto sąlygos, todėl jai kilo pareiga vykdyti sutartinę prievolę už įsipareigojimų pažeidimą, tačiau negalima daryti išvados, kad būtų pagrįsta ir proporcinga išieškoti iš atsakovės visą baudą už keturis metus, atsižvelgiant į tai, kad pati apeliantė turėjo teisę pakeisti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, taip sumažinant bet kokius galimus atsirasti nuostolius.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad protingas terminas, už kurį atsakovei turėtų būti skaičiuojamos netesybos dėl atsakovės Taikos sutarties sąlygų neįvykdymo, yra 2 mėnesiai, t. y. išieškotina bauda sudarytų 1 220 Eur. Apeliantė nurodo, kad baudos sumažinimas daugiau nei 95 procentais neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Minėta, kad teismui draudžiama sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų ir / ar juos pagrindžiančių įrodymų, kad apeliantė patyrė daugiau nuostolių nei, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė išieškoti baudos. Įvertinant tai, kad įstatymas numatė apeliantei teisę pačiai išdeklaruoti atsakovę iš jai priklausančio gyvenamojo būsto, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas dviejų mėnesių terminas, laikytinas protingu, ir atitinkančių abiejų šalių teisėtus interesus.
24. Paminėtina, kad byloje ginčo dėl Taikos sutarties sąlygų, išskyrus Taikos sutarties 4 ir 5 punktus nėra. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovai yra dalinai įvykdę Taikos sutartį (išgabenę savo daiktus iš apeliantės gyvenamojo namo), kas tai pat gali būti pagrindu mažinti nustatytas netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas tenkino iš dalies ieškovės prašymą, tačiau tai nereiškia, kad buvo šališkas kurios nors šalies atžvilgiu. Tai, kad šalies netenkina priimtas sprendimas, negali būti vertinama kaip šališkumo požymis, nesant duomenų apie teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.
25. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus netesybų mažinimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymą aiškinančią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės L. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.