- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1068-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11464-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Emilė“, VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą ir atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015, suinteresuoti asmenys UAB „Emilė“, VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1069-466/2015 nagrinėjimą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 jis dalyvavo kaip VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ vadovas, tačiau šiai įmonei iškėlus bankroto bylą ir jai priskyrus bankroto administratorių, civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 pareiškėjas nebedalyvavo, nebuvo įtrauktas į bylą. VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos, kurią sudaro ir civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 priimtu sprendimu priteista suma, iš pareiškėjo priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, konstatavo, jog procesuose tarp VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ ir kitų juridinių asmenų buvo priimti sprendimai turintys prejudicinę reikšmę pačiam pareiškėjui ir sukuriantys jam pareigą asmeniškai dengti įmonės skolinius įsipareigojimus pagal teismo sprendimus, kuriuos priimant pareiškėjas nedalyvavo. VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto administratorė netinkamai atstovavo: nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė byloje apeliacinio skundo, negynė įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų. Pareiškėjas pažymėjo, jog teismas civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 priėmė neteisingą sprendimą, kadangi UAB „Emilė“ už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervedė VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 45 000 Lt sumą pagal statybų rangos sutartį Nr. 12/03/12-1, o tarp VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ ir UAB „Emilė“ nebuvo susiklostę jokie rangos santykiai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pozicija. Paaiškino, jog pareiškėjas netinkamai interpretuoja kasacinės instancijos teismo išaiškinimus. Kasacines instancijos teismas pareiškėjo minimoje 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2019, nurodė, kad pareiškėjas kaip VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreditorius, bet ne kaip VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ vadovas, iš kurio priteista žala, manydamas, kad teismų procesiniai sprendimai, kuriais pripažintas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreditorių UAB ,,Emilė“ ir UAB ,,Vilgersta“ reikalavimų pagrįstumas, turėjo teisę inicijuoti išnagrinėtų bylų proceso atnaujinimą ir įrodinėti, kad teismai neteisingai išsprendė bylas, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo tokia savo, kaip VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreditoriaus, teise. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog šiuo atveju, kasacinės instancijos teismas pareiškėjui priminė bendrąsias kreditorių turimas ir įstatyme numatytas teises ir procesines galimybes, nesutinkant su kitų kreditorių bankroto byloje teismo patvirtintais finansiniais reikalavimais. Pareiškėjas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreditoriumi tapo dar 2016 m. vasario 22 d., kai jo finansinis reikalavimas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atžvilgiu buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl nuo pat šios datos žinojo ir turėjo žinoti apie kreditorių turimas teises ir pareigas, jų apimtį, tame tarpe ir apie kreditoriaus teisę, pastarajam nesutinkant ar turint pagrįstą abejonę, kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti atitinkamos civilinės bylos, kurioje teismas išsprendžia kito įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, procesą. Nurodė, kad savo, kaip kreditoriaus, teisę kreiptis į teismą dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo, pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti nuo pat 2016 m. vasario 22 d., tačiau to nepadarė iki pat 2019 m. vasario 25 d., t. y. daugiau nei trejus metus.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Emilė“ atsiliepime pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą nurodė, jog toks pareiškėjo prašymas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę ir teisę prašyti jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat galėjo prašomoje atnaujinti byloje teikti visus duomenis, įrodymus, kuriais dabar grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjui buvo žinoma apie VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto bylos iškėlimą ir žinojo apie savo įgaliojimų nutrūkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo R. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015, suinteresuoti asmenys UAB „Emilė“, VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 ieškovė UAB „Emilė“ pateikė teismui ieškinį, prašydama iš atsakovės VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ priteisti 45 000 Lt avansą, 7,75 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1780-823/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2015 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas. Pareiškėjo teiginiai, jog VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto administratorė netinkamai atstovavo įmonę, nedalyvavo teismo posėdžiuose, neskundė teismo sprendimo, byloje nebuvo išklausyti liudytojai, laikyti deklaratyviais, kadangi nepateikti įrodymai ir argumentai, jog galėjo būti pasiektas kitoks teisinis rezultatas.
7. Nurodė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie civilinę bylą Nr. 2-1069-466/2015 ir pareiškėjas turėjo galimybę pateikti prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą po to, kai jo vadovaujamai įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų siekęs įstoti į bylą. Pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, minėtoje civilinėje byloje priimtas sprendimas nesukūrė jokių pasekmių jo materialiosioms teisėms ir pareigoms – šioje byloje priimtu teismo sprendimu skola priteista iš VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ UAB „Emilė“ naudai, o ne iš pareiškėjo. Pareiškėjui tik vėliau, t. y. teismo sprendimu pripažinus, jog VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankrotas buvo tyčinis, atsirado pareiga atlyginti žalą kaip to juridinio asmens buvusiam vadovui.
8. Pareiškėjui buvo žinoma apie civilinės bylos Nr. 2-1069-466/2015 nagrinėjimą, kadangi pareiškėjas dalyvavo ją nagrinėjant iki tos dienos, kai VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ buvo iškelta bankroto byla, todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma ir apie civilinės bylos išnagrinėjimą, ir priimtą joje sprendimą, todėl terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo datos, o turėjo būti skaičiuojamas nuo civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 priimto sprendimo įsiteisėjimo datos (t. y. 2015 m. rugsėjo 1 d.).
9. Pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nepateikė įrodymų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė 2019 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2015 m. rugsėjo 1 d., byloje nėra nustatyta situacijos, kuriai esant procesinis terminas galėtų būti atnaujintas, darytina išvada, kad nėra pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašė patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš pareiškėjo. Teismui pateikta advokatės E. T. 2019 m. kovo 29 d. sąskaita už teisines paslaugas 320 Eur sumai, bei įrodymai, jog suinteresuotas asmuo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ apmokėjo nurodytą sąskaitą už teisines paslaugas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotą asmenį VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ byloje atstovavo advokatė E. T., todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų pagal aukščiau minėtą 2019 m. kovo 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Pareiškėjas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo R. G. 2019 m. vasario 25 d. prašymą tenkinti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto administratorė netinkamai įgyvendino jai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatytas pareigas, netinkamai atstovavo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ UAB „Emilė“ byloje bei neužtikrino kreditorių teisių ir pareigų. Tinkamas bankroto administratorės atstovavimas UAB „Emilė“ byloje neabejotinai turėtų įtakos teismo sprendimui bei lemtų kitokį ginčo šalių materialiąsias pareigas nustatantį rezultatą.
11.2. Ieškovas teigia, jog buvo sudarytas susitarimas dėl statybos darbų adresu Ateities g. 10, Vilniuje, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentų nepateikia, todėl toks ieškovo argumentas turėjo būti laikomas deklaratyviu, o ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.
11.3. UAB „Emilė“ byloje iš esmės buvo sprendžiamas fakto klausimas dėl sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimo. Pareiškėjo nuomone, teismas, remdamasis tik ieškovo atstovų paaiškinimais UAB „Emilė“ byloje, negalėjo susidaryti pagrįsto įsitikinimo dėl santykių tarp ieškovo ir BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ egzistavimo, nes tokių santykių buvimas buvo grindžiamas išimtinai tik deklaratyviu ieškovo teigimu, jog neva buvo susitarta dėl statybos darbų adresu Ateities g. 10, Vilniuje. Dėl tokių darbų niekada nebuvo net tartasi. Siekiant įsitikinti dėl susitarimo (ne)egzistavimo yra būtina apklausti liudytojus I. R., A. K. bei D. K.
11.4. Teismo argumentas, kad 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik priminė pareiškėjui bendrąsias teises, skųsti teismo sprendimus arba atnaujinti procesą, yra nepagrįstas, nes, vadovaujantis tokiu argumentu, būtų pažeisti CPK 7 str. įtvirtinti vieni esminių civilinio proceso principų – proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principai. Aplinkybė, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas reikštų, kad kiekvienas kreditorius turi įstoti į visas bylas, kuriose proceso šalimi yra šio kreditoriaus skolininkas. Toks CPK straipsnių taikymas pažeistų civilinio proceso esmę bei užkrautų nepagrįstai didelį kiekį procesinių pareigų kreditoriams, todėl toks Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje negali būti laikomas pagrįstu.
11.5. Teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 nurodė, jog pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą, jeigu teismas manytų, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas ir laikyti terminą praleistu dėl svarbių priežasčių, nes buvo renkami duomenys apie nagrinėtas bylas, įrodymai, kurie reikšmingi norint atnaujinti procesą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama byla bei laukiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, kuris taip pat galėjo turėti ir turėjo reikšmės UAB „Emilė“ bylai, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokį pareiškėjo prašymą ir nepasisakė dėl galimo termino atnaujinimo proceso atnaujinimo byloje.
Atsiliepimas
12. Atsakovas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujamas bankroto administratorės R. R., pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, kuris, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, skaičiuotinas nuo 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo datos.
Atsiliepimas
12.2. Kasacinės instancijos teismas pareiškėjui R. G. priminė bendrąsias kreditorių turimas ir įstatyme numatytas teises ir procesines galimybes, nesutinkant su kitų kreditorių bankroto byloje teismo patvirtintais finansiniais reikalavimais, kai tuo tarpu pareiškėjas klaidingai teigia, jog kasacinio teismo nutartyje neva buvo išaiškinta apie R. G. pareigą kreiptis dėl proceso atnaujinimo bylose, kuriose R. G. nedalyvavo, arba kad procesuose tarp BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ ir kitų juridinių asmenų buvo priimti sprendimai, turintys prejudicinę reikšmę R. G. ir sukuriantys jam pareigą asmeniškai dengti įmonės skolinius įsipareigojimus, ar net konstatuotas faktas, jog procesas, kurį siekiama atnaujinti, turi prejudicinę ir tiesioginę reikšmę tolimesnei R. G. teisinei padėčiai, o R. G. nedalyvavo byloje, nebuvo proceso šalimi ir negalėjo pateikti savo paaiškinimų, įrodymų, prašymų, kad būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl panaudotos apgaulės jo ir atsakovo atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjas akivaizdžiai klaidingai interpretuoja kasacinės instancijos teismo nutartį, ko pasėkoje tokia kasacinio teismo priimta nutartis negali būti prašymo dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje pagrindu.
12.3. Savo, kaip kreditoriaus, teisę kreiptis į teismą dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo, pareiškėjas R. G. turėjo galimybę įgyvendinti nuo pat 2016 m. vasario 22 d., tačiau to nepadarė iki pat 2019 m. vasario 25 d. (daugiau nei trejus metus), nors savo, kaip kreditoriaus, teise skųsti kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byloje naudojosi ir itin intensyviai.
12.4. Nagrinėjant šią civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pareiškėjui R. G., kaip buvusiam BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ vadovui, dalyvauti šios civilinės bylos procese ar jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Kita vertus, pats R. G. neprašė teismo jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, t. y. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo siekį būti įtrauktam į civilinės bylos nagrinėjimą. Todėl teigti, kad atitinkamas sprendimas jo priėmimo metu turėjo įtakos pareiškėjo R. G. materialiosioms teisėms ir pareigoms, nėra pagrindo.
12.5. Atsakovo bankroto administratorė, įstojusi į šią civilinę bylą kaip atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atstovė, laikėsi tos pačios pozicijos, kokia buvo suformuota ankstesnio atsakovo atstovo, t. y. jos nekeitė ir, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, su ieškiniu nesutiko. Atsakovo bankroto administratorė vadovavosi civilinėje byloje esančia medžiaga, o susipažinusi su 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo turiniu, įvertinusi teismo argumentus ir motyvus, įskaitant konstatuotus faktus dėl UAB „Grangeras“ patvirtinimo suklastojimo ir kt., neigiamas bylos apeliacinėje instancijoje perspektyvas, nusprendė nesinaudoti apeliacijos teise ir neskusti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo byloje. Juolab, kad ir buvęs įstaigos vadovas R. G. nebendradarbiavo ir jai nepateikė jokių paaiškinimų ar papildomų dokumentų, įrodymų, kuriais bankroto administratorė galėtų pagrįsti savo poziciją ir remtis šioje civilinėje byloje. Tai, kad atsakovo bankroto administratorė dėl pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdyje, nereiškia, kad buvo netinkamai atstovaujama civilinėje byloje arba kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo kaltinimai, kad atsakovas buvo netinkamai atstovaujamas arba kad pareiškėjo bankroto administratorė nepagrįstai nepasinaudojo apeliacijos teise, yra visiškai nepagrįsti ir neturi/ neturėjo jokios įtakos civilinės bylos baigčiai.
2. Ieškovė UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą, o, remiantis kasacinio teismo praktika, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos įstatymų nuostatos ar teisinių normų aiškinimai.
13.2. Pareiškėjas kelia klausimą dėl liudytojų apklausos, bankroto administratorės veiksmų teisėtumo bei kitų duomenų svarbos nagrinėjant bylą. Pareiškėjas nepateikia jokių paaiškinimų bei duomenų, kurie jam trukdė ar kitaip užkirto kelią kviesti apklausti liudytojus bylos nagrinėjimo metu. Vien tai, kad pareiškėjas tinkamai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, nesidomėjo bylų eiga, žinodamas apie jų nagrinėjimą nepareiškė prašymo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, negali būti pagrindas proceso atnaujinimui. Taip pat pareiškėjas su prašymu nepateikė jokių argumentų, dėl ko skunde minimų duomenų jis negalėjo pateikti bylos, kurios procesą prašo atnaujinti, nagrinėjimo metu.
Šalies argumentai
13.3. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės atsirado jau po nagrinėjamos bylos užbaigimo ir neturi lemiamos įtakos išnagrinėtos bylos baigčiai, t. y. neatitinka naujai paaiškėjusiomis aplinkybėms taikomų atsiradimo momento ir sąsajumo bei esmingumo su byla sąlygų. Tai, kad po bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, užbaigimo, yra pradėti ar pasibaigė kiti civiliniai procesai, neturi teisinės reikšmės išspręstos bylos rezultatui.
13.4. Tuo atveju, jei ieškovas mano, kad bankroto administratorius netinkamai atliko savo veiksmus, jis turi teisę kreiptis bendra tvarka dėl galimai jam neteisėtais administratoriaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau ne prašyti atnaujinti procesą byloje, kuri jau seniai yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
13.5. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir siekia ne apginti savo tariamai pažeistas materialiąsias teises, o naudodamasis išimtiniu proceso atnaujinimo institutu, dar kartą peržiūrėti jau įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Pareiškėjas žinojo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama atsakovo bankroto byla, žinojo apie joje keliamą klausimą dėl atsakovo vadovo atsakomybės, todėl turėjo galimybę ir teisę prašyti įtraukti jį į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu ir tokiu būdu realizuoti savo teises, tačiau tyčia to nedarė, kad įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams galėtų juos kvestionuoti vien dėl to, kad jis nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą.
3. Atsakovas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujamas bankroto administratorės R. R., pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-11081-862/2019 toje dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo R. G. priteisimo, arba priimti papildomą nutartį (sprendimą), patenkinant atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisiant iš pareiškėjo R. G. atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ naudai 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidas teisinei pagalbai apmokėti), kurias pagrindžiantys įrodymai teismui buvo pateikti kartu su atsakovo BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas" atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog pagal CPK 98 str.1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui rastu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas", gavęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje, atsižvelgdamas į pakankamai sudėtingą teisinę situaciją, teisines pagalbos kreipėsi į advokatę E. T., su kuria pasirašyta 2016 m. vasario 11 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. REGR/2016-02, ir kurios paprašė susipažinti su pareiškėjo prašymu dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo bei parengti atsiliepimą į minėtą prašymą (procesinį dokumentą). Advokatė E. T., vykdydama minėtą Sutartį dėl teisinių paslaugų bei kliento - BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas", atstovaujamo bankroto administratorės R. R., pavedimą, parengė atsiliepimą į pareiškėjo R. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015, kuris buvo bankroto administratorės pasirašytas ir pateiktas teismui kartu su advokatės išrašyta sąskaita už teisines paslaugas bei atitinkamos sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Sąskaitoje už teisines paslaugas, serija REGR, Nr. 2019-02 skiltyje „Paslaugos pavadinimas" buvo nurodyta: atsiliepimo į R. G. prašymų dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkes teismo „išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 (ginče su UAB „Emilė“) (civilinės bylos Nr. A2-11081-862/2019) parengimas", kaina 320,00 EUR. Rašytinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas atsakovo atsiliepime į prašymą. Taigi, šiuo atveju teismui savalaikiai buvo pateikti visi CPK 98 straipsnyje nurodyti dokumentai, reikalingi bylinėjimosi išlaidų priteisimui iš pralaimėjusios šalies.
Atsiliepimas
14.2. Pareiškėjo R. G. prašymas dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl fizinis advokato atstovavimas teismo posėdyje šioje civilinėje byloje nebuvo reikalingas. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas" nurodė, jog byla kol kas nebus vedama per advokatą, o atitinkamą prašymą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdyje atsakovas naudosis advokato teisine pagalba, t. y. žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovą atstovaus advokatas.
14.3. Advokatas susitarimo ir kliento pavedimo pagrindu turi teisę klientui teikti visas teisines paslaugas, t. y. ne tik atstovauti civilinėje byloje teismo posėdžių metu, bet ir vien tik rengti procesinius dokumentus, kliento pačioje byloje ir jos nagrinėjime neatstovaudamas. Šiuo atveju, advokatė E. T. pagal sutartį ir atsakovo bankroto administratorės prašymu suteikė teisinę paslaugą - parengė atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo šioje byloje, nesuteikdama kitokių papildomų, pavyzdžiui, atstovavimo, paslaugų, kas yra leistina, teisėta ir pagrįsta, bei laikytina tinkama teisine pagalba, dėl kurios patirtas išlaidas teismas privalo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis bei tokias išlaidas priteisti iš pralaimėjusios šalies. Kadangi atstovavimo paslaugos šioje civilinėje byloje nebuvo reikalingos, t. y. buvo reikalinga tik konkreti procesinio dokumento parengimo teisinė paslauga, atstovavimą patvirtinantys dokumentai į bylą nebuvo teikti (nebuvo reikalingi).
14.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsisakė iš pareiškėjo R. G. atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ naudai priteisti dėl proceso atnaujinimo klausimo iškėlimo realiai patirtas ir dokumentais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas - išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šioje dalyje 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-11081-862/2019 yra nepagrįsta, neteisėta bei keistina - patenkinant atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
4. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
5. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-14932-872/2012 ieškovė UAB „Emilė“ pateikė teismui ieškinį, prašydama iš atsakovo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ priteisti 45 000 Lt avansą, 7,75 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje 2-14932-872/2012, kuriuo nutarė ieškovo ieškinį atmesti.
8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-14932-872/2012 apeliacine tvarka, 2013 m. birželio 28 d. priėmė nutartį, kuria nutarė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2015 m. liepos 30 d. sprendimu (kuris yra įsiteisėjęs) civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bankrutuojančios VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujamos bankroto administratorės R. R., 13 033 Eur skolos, 7,75 procentų metines palūkanas už priteistą (13 033 Eur) sumą nuo bylos teisme iškėlimo - 2012-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 693,02 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Emilė“ naudai.
10. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3990-619/2015 nutarta iškelti atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto bylą. 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtintas UAB „Emilė“ 13 726,02 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.
11. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1796-619/2017 nutarta pripažinti BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankrotą tyčiniu.
12. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-656-798/2017 nutarta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2168-392/2017 pagal BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ ieškinį R. G. dėl žalos atlyginimo, kuriuo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašė priteisti iš atsakovo R. G., kaip buvusio BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ vadovo, 56 093,89 Eur nuostolių, susidariusių atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš R. G. 54 935,41 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 934,57 Eur bylinėjimosi išlaidų BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“.
14. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-605-370/2018 nutarta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartimi taip pat pažymėjo, kad ieškovės kreditorių UAB „Emilė“ ir UAB „Vilgersta“ finansiniai reikalavimai patvirtinti pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais pripažintas šių kreditorių reikalavimų pagrįstumas; šalys turi galimybę prašyti atnaujinti procesą byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tačiau, kol galioja teismo procesinis sprendimas ir neatnaujintas procesas dėl jo pagrįstumo, bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo nutartimi šio teismo procesinio sprendimo pagrindu patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo
16. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
17. Pareiškėjo nuomone, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 3K-3-456-378/2018 nutarties priėmimo, kuria, pasak pareiškėjo, buvo nustatyta civilinės bylos Nr. 2-1069-466/2015 prejudicinė reikšmė R. G. teisinei padėčiai.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje 2-1069-466/2015, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimu iš atsakovo bankrutuojančios VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujamo bankroto administratorės R. R., priteista 13 033 Eur skolos, 7,75 procentų metinės palūkanos už priteistą (13 033 Eur) sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 693,02 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo UAB „Emilė“ naudai, R. G. sprendimo priėmimo metu nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas jam nebuvo siunčiamas, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad apie šį teismo sprendimą R. G. sužinojo ar turėjo sužinoti jo įteisėjimo dieną (2015 m. rugsėjo 1 d.). Be to, pažymėtina, kad minėtu teismo sprendimu skola buvo priteista ne iš R. G., tačiau iš juridinio asmens (VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“), kuriam anksčiau vadovavo R. G., taigi negalima teigti, kad sprendimu buvo nustatyti piniginiai įpareigojimai R. G.. Nurodytų motyvų pagrindu nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas apie aplinkybes, sudarančias pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, sužinojo (turėjo sužinoti) 2015 m. rugsėjo 1 d.
20. Atsakovo pareigos atsakyti už BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pinigines prievoles, kurios buvo prisiimtos įstaigai esant nemokiai (įskaitant prievolę sumokėti 13 033 Eur skolą UAB „Emilė“) egzistavimas galutinai buvo nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, kuriuo buvo nutarta palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje 2-2168-392/2017 dėl 54 935,41 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. G. BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ naudai. Būtent po šio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo atsakovui, kuris minėtoje byloje buvo dalyvaujančiu asmeniu, paaiškėjo, kad jis turi sumokėti BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 54 935,41 Eur žalos atlyginimą, kurio dalį sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimu iš atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ priteista suma UAB „Emilė“ naudai.
21. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas R. G. pateikė 2019 m. vasario 25 d., taigi nepraleidęs trijų mėnesių termino nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo (CPK 74 str. 2 d., 5 d.). Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, netinkamai taikė CPK 368 straipsnio nuostatas.
22. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
23. Teismų praktikoje suformuluotos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo taisyklės, pagal kurias sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).
24. Pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 priimtas sprendimas nesukūrė teisinių pasekmių jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, kadangi priimtu teismo sprendimu skola priteista ne iš pareiškėjo, tačiau iš VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ UAB „Emilė“ naudai.
25. Aplinkybė, kad byloje dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 iš VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ priteista suma buvo įtraukta į vadovo atlygintinos žalos sumą, nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 atsakomybės subjektu buvo juridinis asmuo pagal savo, o ne įmonės vadovo, vardu prisiimtas prievoles. Byloje buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl juridinio asmens atsakomybės, vadovui jokie reikalavimai nebuvo reiškiami, nebuvo įrodinėjamos jo civilinės atsakomybės sąlygos, jo veiksmų (neveikimo) įtaka skolos susidarymui, sprendimu R. G. teisės ir pareigos nepakeistos, nesukurtos ir nenutrauktos. Civilinėje byloje Nr. 2-1069-466/2015 ir civilinėje byloje Nr. 2-2168-392/2017 (kuri vėliau nagrinėta apeliacine (bylos Nr. e2-656-798/2017) ir kasacine tvarka (3K-3-456-378/2018)) buvo sprendžiami savarankiškai, skirtingų subjektų atsakomybės klausimai. Pareiškėjas į civilinę bylą Nr. 2-1069-466/2015 pagrįstai nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, kadangi byloje nebuvo sprendžiami su juo, kaip atskiru subjektu, susiję klausimai.
26. Be to, sutikus su pareiškėjo pozicija, kuria iš esmės teigiama, kad bankrutuojančios įmonės vadovas turi teisę atnaujinti procesus visose bylose, kuriose sumos priteistos iš bankrutuojančios įmonės, vien todėl, jog byloje dėl žalos atlyginimo tos sumos įtrauktos į vadovo atlygintinos žalos sumą, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai faktiškai būtų paneigta tokių sprendimų privalomoji galia, res judicata savybė, galutinai išspręsti ginčai be pakankamo pagrindo būtų nagrinėjami iš naujo. Tokia situacija neatitiktų bendrųjų teisės (protingumo, teisingumo) bei specialiųjų teisinio apibrėžtumo ir teismo sprendimo privalomumo principų, būtų sudaryta galimybė asmenims piktnaudžiauti teise, vilkinti procesą, be pakankamo pagrindo grąžinti nagrinėjimui iš naujo įsiteisėjusiais sprendimais išspręstas bylas.
27. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju iki pat bankroto bylos VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iškėlimo (2015 m. balandžio 23 d.) civilinėje byloje 2-1069-466/2015 atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atstovavo pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, dėl ko turėjo teisę ir teikė argumentus dėl UAB „Emilė“ skolos pagrįstumo ir teismas tokius argumentus įvertino priimdamas įsiteisėjusį sprendimą.
30. Pareiškėjas nurodė, jog VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto administratorė netinkamai atstovavo įmonę, nedalyvavo teismo posėdžiuose, neskundė teismo sprendimo, byloje nebuvo išklausyti liudytojai, todėl atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų priimtas kitoks teismo sprendimas.
31. Pažymėtina, kad bankroto administratorė neturėjo pareigos skųsti civilinėje byloje 2-1069-466/2015 priimto teismo sprendimo, prašyti kviesti liudytojus. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad bankroto administratorė, atstovaudama VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ civilinėje byloje 2-1069-466/2015, pažeidė VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ interesus. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie bankroto administratorės veiksmų netinkamumą, neleidžia daryti išvados, kad bankroto administratorė, veikdama VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ interesais, turėjo byloje imtis pareiškėjo nurodytų veiksmų ir kad tokiu atveju teismo sprendimu būtų panaikintos ar pakeistos bankrutuojančiai įmonei teismo nustatytos teisės ir pareigos.
32. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, susiję su civilinėje byloje 2-1069-466/2015 teismo pradarytomis išvadomis dėl skolos priteisimo iš VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ UAB „Emilė“ tariamo nepagrįstumo, kadangi VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ skolos egzistavimo faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir, pareiškėjui nesiremiant kitais nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, negali būti kvestionuojamas, iš naujo nagrinėjamas (CPK 18 str., 279 str. 4 d.).
33. Nurodytų motyvų pagrindu, nustačius atskirojo skundo argumentų nepagrįstumą, nesant būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
34. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl atsakovo atskirojo skundo
35. Atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujamo bankroto administratorės R. R., manymu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš pareiškėjo R. G. atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ naudai dėl proceso atnaujinimo klausimo iškėlimo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kadangi į bylą buvo pateikti bylinėjimosi išlaidų patyrimą patvirtinantys dokumentai.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. A2-11081-862/2019, kurioje buvo nagrinėjamas proceso atnaujinimo klausimas, atsakovė teikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti už jo parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu pateikė advokatės E. T. 2019 m. kovo 29 d. BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. REGR 2019-002 320,00 Eur sumai. Sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad sąskaitoje nurodyta suma skirta advokatės paslaugoms – atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-11081-862/2019 – apmokėti; advokatė atsakovą atstovauja 2016 m. vasario 11 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. REGR 2016/02 pagrindu.
37. Taip pat pateiktas 2019 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17, iš kurio matyti, kad BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pagal sąskaitą-faktūrą Nr. REGR 2019-002 sumokėjo advokatei E. T. 320,00 Eur sumą.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotą asmenį VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ byloje atstovavo advokatė E. T., dėl ko atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.
39. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė atstovavimo faktą patvirtinančių duomenų (atstovavimo sutarties), tačiau kartu su atskiruoju skundu atsakovui pateikus 2016 m. vasario 11 d. Sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. REGR 2016/02, iš sutarties matyti, kad advokatė E. T. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu turėjo teisę atstovauti atsakovą civilinėje byloje Nr. A2-11081-862/2019. Nustačius aplinkybes, kad atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu E. T. turėjo teisę atstovauti atsakovą civilinėje byloje Nr. A2-11081-862/2019, už atsiliepimo parengimą kad BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ sumokėjo advokatei 320,00 Eur, t. y. patyrė 320,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų byloje, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo R. G. priteisimo, keistina, bylinėjimosi išlaidų suma (320,00 Eur) priteistina iš pareiškėjo atsakovo naudai (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jų priteisti neprašė, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovo BVŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujamo bankroto administratorės R. R., atskirąjį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį iš dalies, nustatant, kad iš pareiškėjo R. G. priteistina 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujamo bankroto administratorės R. R., naudai.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.