Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria panaikinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Emilė“ ieškinį atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutui“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Emilė“ 2012 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto“ 45 000 Lt skolos, 7,75 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme bei bylinėjimosi išlaidų. Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas. Nurodė, kad reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, atsakovas neatlieka sutartų darbų ir negrąžina sumokėto avanso. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali turtą paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo prašymą tenkino – areštavo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 45 000 Lt sumai, šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas.

Dėl šios nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – jo netenkinti. Nurodė, jog atsakovas turi pakankamai turto prievolei įvykdyti. Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ieškovas nepateikė, o teismas neturėjo įrodymų daryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negalės įvykdyti teismo sprendimo, kad jo įvykdymas gali pasunkėti arba sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, sutikdamas su atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, atskirąjį skundą tenkino ir panaikino 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutui“, nuosavybės teise priklausančiam 45 000 Lt vertės turtui ir piniginėms lėšoms. Teismas nutartyje nurodė, kad iš esmės pritaria atsakovui, kadangi ieškovas neįrodė aplinkybės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Susipažinęs su atsakovo pateikto atskirojo skundo motyvais, prie skundo pridėtais įrodymais dėl byloje atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir tikslingumo, teismas laikė, kad atsakovo turtinė, finansinė padėtis yra gera, dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neproporcingai suvaržyti atsakovo teises.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Emilė“ prašo nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį. Nurodo, jog teismas nepagrįstai, nenurodydamas kokiais įrodymais remdamasis, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė, finansinė padėtis yra gera. Ieškovo pareikšto reikalavimo 45 000 Lt suma yra didelė, ieškovas yra ūkio subjektas, kurio veiklai vykdyti bei vystyti reikalingos nuolatinės investicijos, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nutartyje netinkamai traktavo įstatymo normų nuostatas, tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutarties teiginiai abstraktūs bei tinkamai ir pagrįstai nemotyvuoti. Nagrinėdamas atskirąjį skundą, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio klausimų sprendime, netinkamai interpretavo procesinių teisės normų taikymą. Nutartyje nėra konkrečių motyvų bei argumentų, dėl ko buvo patenkinti atsakovo atskirajame skunde išdėstyti reikalavimai. Ieškovas prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones tik ieškinio turtinio reikalavimo ribose, todėl, vertinant tai, jog atsakovas pats nurodo, kad jo finansinė padėtis yra gera, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali daryti neigiamos įtakos jo ūkinei veiklai bei neproporcingai suvaržyti jo teises.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t.y. bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo prašymu ir aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsakovo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto“ atžvilgiu taikė – areštavo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškinio sumai. Atsakovas tokį teismo sprendimą apskundė atskiruoju skundu. Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl jo paties priimtos nutarties, jeigu jis paduotas ne dėl bylos nutraukimo, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu dėl 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, panaikino skundžiamą nutartį, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Toje pačioje nutartyje teismas pripažino, kad atsakovo turtinė, finansinė padėtis yra gera, dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neproporcingai suvaržyti atsakovo teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai patikrina, ar tuo atveju, jeigu pasitvirtintų ieškovo nurodomos aplinkybės, ieškinys galėtų būti patenkintas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, tačiau rodo, kad iš esmės jau ieškinio priėmimo stadijoje, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą pagal atsakovo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, susidarė pagrįstą nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas šioje byloje negalėtų būti priimtas, t.y. ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, kaip to reikalauja CPK 144 straipsnio 1 dalis. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nagrinėjamoje byloje atžvilgiu.

Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.