- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1780-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11464-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Emilė“
- Atsakovas
- VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutui“
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutui“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Emilė“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto“ priteisti 45 000 Lt skolos, 7,75 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. balandžio 13 d. tarp UAB „Emilė“ ir VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto“ abipusiu susitarimu buvo suderintos sąlygos, pagal kurias atsakovas įsipareigojo iki 2012 m. gegužės 13 d. atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Atsakovas įsipareigojo parengti ir pateikti ieškovui numatomų atlikti darbų sutarties projektą ir nurodė, jog norint, kad darbai būtų kuo skubiau pradėti vykdyti, ieškovas į atsakovo sąskaitą banke turi pervesti 45 000 Lt avansą. 2012 m. balandžio 13 d. banko pavedimu ieškovas į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedė 45 000 Lt avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas“. Pagal ieškovo ir atsakovo susitarimą, darbai turėjo būti atlikti iki 2012 m. gegužės 13 d., tačiau iki ieškinio pateikimo dienos jie nėra atlikti ir ieškovui neperduoti. Ieškovas iš atsakovo taip pat negavo parengto bei pasirašyto sutarties projekto, todėl atsakovo įgytos lėšos, neatlikus darbų, yra vertintinos kaip nepagrįstai įgytas turtas.
Atsakovas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp jo ir ieškovo nebuvo ir nėra jokių sutartinių rangos santykių, jis iš ieškovo nėra gavęs jokių pinigų rangos darbams atlikti, taip pat nėra gavęs jokios pretenzijos dėl „avanso“ gražinimo. Prie ieškinio pridėtas suklastotas ieškovo raštas „Dėl avanso gražinimo“ niekada nebuvo pateiktas atsakovui, su registruotu laišku buvo atsiustas tik banko pavedimas. Atsakovui vykdant 2012 m. kovo 12 d. statybos rangos sutartį Nr. 12/03/12-1 statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), užsakovui UAB „Grangeras“ laiku neapmokant už atliktus statybos darbus, ieškovas savo iniciatyva sumokėjo už skolininką UAB „Grangeras“ 45 000 Lt, kaip trečias asmuo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.50 straipsnio nuostatas. Tokį apmokėjimą ieškovas priėmė ir tęsė darbus užsakovui UAB „Grangeras“. Ieškovas pareiškė nesąžiningai nepagrįstą ieškinį, melagingai nurodė aplinkybes, kurių nėra ir nebuvo, siekdamas apgauti teismą ir gauti neteisėtą naudą, taip veikdamas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo UAB „Emilė“ ieškinį atmetė, iš ieškovo UAB „Emilė“ atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutui“ priteisė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta jokia šalių sudaryta rašytinė sutartis ar pasirašyta PVM sąskaita-faktūra. Ieškovas savo ieškinyje išdėstytus teiginius grindė tik 2012 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimu ir 2012 m. balandžio 19 d. pretenzija atsakovui, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas 45 000 Lt avansą sumokėjo už UAB „Grangeras“.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Emilė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Emilė“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neištyrė pateiktų įrodymų patikimumo ir priėmė sprendimą neįsitikinęs, ar atsakovo pateiktas 2012 m. balandžio 19 d. raštas, kuriuo ieškovas neva patvirtina sumokėjęs avansą už UAB „Grangeras“, yra nesuklastotas, nors toks prašymas ieškovo pirmosios instancijos teisme buvo reiškiamas. Statybų sektoriuje yra susiformavusi praktika, jog dėl darbų atlikimo yra susitariama žodžiu, atliekami avansiniai pavedimai, o visi formalumai, susiję su sutarčių pasirašymu yra sutvarkomi vėliau. Ieškovo užsakyti darbai buvo skubūs, todėl jis sutiko visus formalumus sutvarkyti vėliau. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, jog į bylą nebuvo pateikta jokia šalių rašytinė sutartis ar pasirašyta PVM sąskaita - faktūra. Teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas apie atliktą mokėjimo pavedimą, kurio paskirtyje nurodyta „avansas“. Jis įrodo ieškovo nurodytas aplinkybes. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningumo.Teismas iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tokia suma, ieškovo nuomone, laikytina per didele už atsiliepimo bei atskirojo skundo surašymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei priimti nutartį pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Emilė“ pasikėsinimo sukčiauti, pateikiant akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą ieškinį, taip siekiant gauti teisę į išieškojimus iš atsakovo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Antspaudas, D. K. parašas, apmokėjimo aplinkybės, sutartis su UAB „Grangeras“ bei sutarties su UAB „Grangeras“ vykdymo aplinkybės, patvirtina, kad ieškovas 45 000 Lt mokėjo padengdamas trečiojo asmens skolą. Tai ieškovas darė savo valia ir noru, tam, kad būtu tęsiama rangos sutartis su UAB „Grangeras“.
2) Atsakovą su ieškovu siejo tik tokie teisiniai santykiai, kad atsakovui vykdant 2012 m. kovo 12 d. statybos rangos sutartį Nr. 12/03/12-1 statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), užsakovui UAB „Grangeras“ laiku neapmokant už atliktus statybos darbus, ieškovas savo iniciatyva sumokėjo už skolininką 45 000 Lt, kaip trečias asmuo pagal CK 6.50 straipsnio nuostatas. Tokį apmokėjimą ieškovas priėmė ir tęsė darbus užsakovui UAB „Grangeras“.
Šalies argumentai
3) Ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, melagingai nurodė aplinkybes kurių nėra ir nebuvo, siekdamas apgauti teismą ir gauti neteisėtą naudą, veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl yra pagrindas ieškovui taikyti numatytą atsakomybę, t. y. priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 20 000 Lt baudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomi atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Esminis šalių ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl to, ar ieškovo sumokėtas 45 000 Lt avansas buvo mokamas už bendrovę UAB „Grangeras“, dengiant pastarosios įsiskolinimą atsakovui. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad teismas pritarė atsakovo pozicijai, nurodydamas, kad 45 000 Lt suma ieškovo buvo sumokėta už UAB „Grangeras“. Vadovaujantis CK 6.51 straipsniu, įvykdęs prievolę už trečiąjį asmenį ieškovas įgytų regreso teisę šio asmens atžvilgiu, taigi, nors ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl UAB „Grangeras“ materialiųjų teisių ir pareigų nespręsta, kolegijos vertinimu, byloje priimtas sprendimas turi įtakos UAB „Grangeras“ teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą neįtraukęs šio asmens į bylos nagrinėjimą.
Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė nurodytas įrodinėjimo taisykles, ir dėl šios priežasties bylos esmė liko neatskleista.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jį pagrindė atsakovo pateiktu 2012 m. balandžio 19 d. patvirtinimu (b.l. 31). Į bylą pateiktas tik šio patvirtinimo nuorašas, ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kėlė abejones dėl pateikto rašytinio įrodymo tikrumo, prašydamas teismo išreikalauti įrodymo originalą (b.l. 77). Šis prašymas teismo buvo atmestas motyvuojant tuo, kad jis pateiktas teismui pavėluotai. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi minėtas prašymas teismui buvo pateiktas parengiamajame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas patvirtinimas buvo pagrindinis įrodymas, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą parengiamojoje bylos stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovo procesines teises ginčyti atsakovo pateiktus įrodymus, ir dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Pagal į bylą pateiktus įrodymus matyti, kad 2012 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis - avansas, pavedime nėra nuorodos apie tai, kad mokėjimu dengiama trečiojo asmens skola (b.l. 6). Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad minėta suma ieškovo negalėjo būti mokama už trečiąjį asmenį, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, kokie ryšiai sieja ieškovą ir UAB „Grangeras“, ir dėl kokių priežasčių ieškovas galėjo siekti įvykdyti prievolę už šį asmenį. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad minėtos įmonės yra susijusios, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti. Apeliantas apeliaciniu skundu tokias sąsajas neigia (b.l. 107). Taigi, kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatytos esminės bylos aplinkybės, nepašalinti surinktų įrodymų prieštaravimai, o pagal byloje surinktus įrodymus nėra galimybės išspręsti bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kadangi byla apeliacinės instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.