Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-923-445/2023, pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo termino nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. C. žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atliko statybos darbus: rekonstravo svirną ir pirtį, pradėjo stoginės statybą su dviem priestatais. Statomi rekonstruoti statiniai patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą.

2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. kovo 24 d. surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. PN-322-(15.2), kuriame nurodė iki 2020 m. rugsėjo 23 d. atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) 811 m žemės sklype (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje, bei sutvarkyti statybvietę (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną (2020 m. kovo 24 d.) surašė ieškovui dar vieną privalomąjį nurodymą Nr. PN-325-(15.2), kuriame nurodė iki 2020 m. rugsėjo 23 d. nugriauti statomą stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę.

5. Inspekcija 2022 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu nustačiusi, kad 2020 m. kovo 24 d. privalomieji nurodymai nėra įvykdyti, 2022 m. lapkričio mėn. nutarė kreiptis į antstolę A. M. dėl priverstinio privalomųjų nurodymų įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.) ir tokių pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas žemės sklypuose, kurie patenka į upelio apsaugos juostą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus atliko esamų statinių rekonstrukcijos ir pradėjo naujus statinių statybos darbus. Nustačiusi statybos pažeidimus, Inspekcija 2020 m. kovo 24 d. surašė ieškovui du privalomuosius nurodymus, kuriais įpareigojo statytoją per 6 mėnesių laikotarpį pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Dėl minėtų privalomųjų nurodymų panaikinimo ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais privalomieji nurodymai palikti galioti.

14. Taigi, Inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. surašytų privalomųjų nurodymų Nr. PN-322-(15.2) ir Nr. PN-325-(15.2) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teisėtumas yra patikrintas teismine tvarka, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 18 d.

15. Inspekcija 2022 m. lapkričio 11 d. atlikusi privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimą, nustatė, kad privalomieji nurodymai nėra įvykdyti, todėl 2022 m. lapkričio pabaigoje raštu Nr. 2D-22275 kreipėsi į antstolę A. M., prašydama pradėti priverstinio vykdymo veiksmus.

16. Ieškovas 2022 m. gruodžio 23 d. teismui pateiktu ieškiniu prašo panaikinti prieš tai minėtą Inspekcijos raštą Nr. 2D-22275.

17. Ieškovas nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas įsigaliojo nuo 2022 m. spalio 18 d., todėl terminas privalomųjų nurodymų įvykdymui pradedamas skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 18 d. Statybos inspekcija 2022 m. lapkričio 10 d. atlikusi vietoje kontrolinį patikrinimą fiksavo privalomųjų nurodymų neįvykdymą. Ieškovas 2022 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Statybos inspekciją, prašydamas patikslinti privalomųjų nurodymų vykdymo pradžią, tačiau 2022 m. gruodžio 15 d. gavo atsakymą, kuriame fiksuotas privalomųjų nurodymų neįvykdymas. Inspekcijos 2022 m. lapkričio mėn. priimtas sprendimas Nr. 2D-22275 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Ieškovo vertinimu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, skaičiuodama privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, neteisingai aiškina ir taiko teisės norminius aktus.

18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto ieškinys, pareikštas atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo termino nustatymo, yra tapatus Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 nagrinėtam ieškovo ieškiniui. Taigi, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atsisakyti ieškinį priimti, tai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

19. Apeliantas savo nesutikimą su tokia teismo pozicija grindžia tuo, kad privalomųjų nurodymų įvykdymo 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. spalio 18 d., ir kad tai nėra tapatus ginčas Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 nagrinėtam ieškovo ieškiniui.

20. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį.

21. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. Įstatymų leidėjas nurodo tokias aplinkybes, kurios neleidžia priimti ieškinio: 1) kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) kai ieškinys neteismingas tam teismui; 3) kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) kai pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

23. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesutampant šalims arba bent vienam iš ieškinio elementų, ieškinys nelaikomas tapačiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-21-516/2021).

24. Siekiant išspręsti kilusį ginčą, t. y. nustatyti ar šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 išnagrinėtam ginčui, visų pirma taikyti jau paminėti ieškinio tapatumo nustatymo kriterijai pagal ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

25. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 šalimis buvo ieškovas J. C., atsakovė – Valstybinį teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovė yra tie patys. Taigi abejonių dėl šalių tapatumo nėra: tiek šioje, tiek Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 šalys yra tos pačios.

26. Ginčas kilo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo (ne)tapatumo. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

27. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 ieškovas prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 24 d. surašytus privalomuosius nurodymus Nr. PN-322-(15.2) ir PN-325-(15.2), kuriais ieškovas įpareigotas per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

28. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio mėn. raštą Nr. 2D-22275, kuriuo Inspekcija perdavė antstolei privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors abejose bylose reikalavimai yra kilę iš Statybos inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. surašytų privalomųjų nurodymų, tačiau tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022, tiek šioje byloje pateiktų ieškinių pagrindai ir dalykai skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis ieškovo ieškinys pagal jame suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką yra tapatus išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 priimtam sprendimui, yra nepagrįsta.

30. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022).

31. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju konstatavus, kad ieškovas pareikštas reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali jai sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, yra pagrindas išvadai, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

32. Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 10 punktą vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Taigi, Inspekcijos Privalomasis nurodymas (-ai) yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

33. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

34. Taigi, 2022 m. spalio 18 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovo ginčijami privalomieji nurodymai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7–8 dalimis bei CPK nuostatomis, raštu kreipėsi į antstolę, kuriuo prašė pradėti priverstinius vykdymo veiksmus.

35. Pažymėtina, kad nei CPK, nei specialiose įstatymo nuostatose nenumatyta, kad išieškotojo prašymas priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą galėtų būti skundžiamas teismine tvarka. Tai reiškia, kad pareikštas ieškinio reikalavimas – panaikinti Inspekcijos 2022 m. lapkričio mėn. raštą Nr. 2D-22275, adresuotą antstolei A. M., kuriuo prašoma pradėti Inspekcijos privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo veiksmus, yra teisiškai ydingas ir negali ieškovui sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių.

36. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, tačiau suklydo nurodydamas tokio savo procesinio sprendimo teisinį pagrindimą. Šią faktinės situacijos teisinio įvertinimo klaidą, skundžiamą teismo nutartį palikdamas nepakeistą, ištaiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 328, 338 straipsniai).

37. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinio reikalavimas ieškovui nesukurs jokių teisių ir pareigų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti tokį ieškinį, tačiau ieškinį atsisakytina priimti ne dėl jo tapatumo, o dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.