- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1105-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01003-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- J. C.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. C. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2020 m. balandžio 27 d. ieškiniu (CBP-2230), kurio reikalavimai patikslinti 2022 m. sausio 24 d. (DOK-2459), prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) 2020 m. kovo 24 d. nurodymą Nr. PN-322-(15.2) (toliau – ir nurodymas PN-322), kuriuo nurodyta atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) 8I1m (toliau – ir pirtis) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 1) į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje, bei sutvarkyti statybvietę; 2) panaikinti Inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. nurodymą Nr.PN-325-(15.2) (toliau – ir nurodymas PN-325), kuriuo nurodyta nugriauti statomą stoginę (toliau – ir stoginę) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2), ir sutvarkyti statybvietę; grąžinti dalį žyminio mokesčio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovas atsisakė anksčiau reikšto reikalavimo dėl statinio-svirno, nes Inspekcija panaikino 2020 m. kovo 23 d. privalomąjį nurodymą Nr.PN-319-(15.2), kuriame nurodyta atstatyti rekonstruojamą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (svirną).
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad nesutinka su Inspekcijos privalomaisiais nurodymais, nes jie yra neteisėti ir nepagrįsti, Inspekcija neteisingai aiškina ir taiko teisės norminius aktus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. vasario 10 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-4840) prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad žemės sklypas 1 (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra rekonstruota pirtis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, turi saugomos teritorijos statusą ir patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, dėl to jo naudojimui taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai. Inspekcijos departamentas statytojui 2020 m. kovo 24 d. surašė nurodymą PN-322 – iki 2020 m. rugsėjo 23 d. atstatyti rekonstruotą pirtį, esančią žemės sklype 1, į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. Žemės sklypas 2 (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pastatyta stoginė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, yra miškų ūkio paskirties ir patenka į botaninių, gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinio parko teritoriją, t. y. turi saugomos teritorijos statusą (valstybiniai parkai, gamtiniai ir kompleksiniai, botaniniai draustiniai), ir jam taikoma „paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos ir zonos“ specialioji žemės naudojimo sąlyga. Dėl to žemės sklypo 2 naudojimui taikomas ne tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, bet ir Saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai. Inspekcijos departamentas statytojui 2020 m. kovo 24 d. surašė nurodymą PN-325 – iki 2020 m. rugsėjo 23 d. nugriauti statomą stoginę žemės sklype 2 ir sutvarkyti statybvietę.
5. Trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – ir trečiasis asmuo) 2022 m. vasario 8 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-4501) nurodė, kad patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas.
6. Trečiasis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos surašant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą dėl privalomųjų nurodymų pagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas: atsakovei – 12,80 Eur, valstybei – 18 Eur. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui J. C. 100 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gegužės 22 d. lėšų pervedimo nurodymu.
8. Dėl privalomojo nurodymo PN-322 (dėl pirties rekonstrukcijos) teismas nustatė, kad ieškovas atliko statinio (pirties) rekonstrukciją ir šio fakto neginčija. Rekonstruodamas pastatą – pirtį, ieškovas pažeidė statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, kuri numatė, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama, rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) užstatytą plotą. Ieškovas, atlikdamas statinio rekonstrukciją, pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų (toks reikalavimas buvo ir pastato rekonstravimo metu). Ieškovas pirtį rekonstravo, pastatydamas antrą aukštą, pristatydamas terasą. Tokiu būdu pastato aukštis buvo padidintas iki 6,86 m ir tuo buvo pažeisti Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai, nustatyti Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamente (toliau – ir Apsaugos reglamentas). Atliekant rekonstrukciją nebuvo laikytasi reikalavimų stogo formai, įstatyti netinkamų formų ir dydžių langai, iškeltas antras aukštas. Teismas darė išvadą, kad atliekant rekonstrukcijos darbus, ieškovas nesilaikė Dzūkijos etnografinio regiono pirčiai būdingų tradicinių formų, dydžių. Teismas iš namų valdos registruotų statinių užstatymo plotų ir tūrių suvestinės nustatė, kad žymiai padidėjo užstatytas pastato plotas ir tūris. Išanalizavęs teisės aktų reikalavimus ir faktinę situaciją, teismas darė išvadą, kad atlikus pastato – pirties rekonstrukciją, ji buvo padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. padidinus užstatymo plotą, padidinus pastato tūrį ir nesilaikant etnografinių reikalavimų.
9. Dėl privalomojo nurodymo PN-325 (dėl stoginės statybos) teismas nustatė, kad net ir pašalinus iš jo dalį ribojimų, vis tiek ieškovo stoginės statyba buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis galiojančiomis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, stoginės statyba negalima. Be to, sklypas, kuriame pastatyta stoginė, vadovaujantis Planavimo schemos sprendiniais, yra Subartonių kraštovaizdžio draustinyje, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba yra nenumatyta. Naujų sodybų kūrimas ieškovo žemės sklype, kuriame pastatyta stoginė, negalimas pagal Planavimo schemos 42 punkto reikalavimus. Išanalizavus teisės aktų reikalavimus ir faktinę situaciją, teismas darė išvadą, kad stoginės statyba yra neteisėta, nes stoginės statyba konkrečioje vietoje negalima, nes prieštarauja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams ir kitiems statybos inspekcijos Privalomajame nurodyme nurodytiems teisės aktams. Stoginės statyba prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimams dėl žemės, kurioje jos statomos (ieškovo stoginė pastatyta miškų ūkio paskirties žemėje), be to ieškovo valdomas žemės sklypas yra mažesnis, nei įstatyme numatytas 20 ha žemės sklypo plotas. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis turi žolėdžių ūkinių gyvūnų, ir kad jie yra įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre.
10. Ieškovo atlikta ir vykdoma nustatyto pobūdžio statinių rekonstrukcija ir statyba abiejuose žemės sklypuose negalima, o ieškovui skirti įpareigojimai nugriauti, atstatyti į buvusią padėtį saugomoje Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančius rekonstruotus statinius ir sutvarkyti statybvietę yra teisėti ir pagrįsti. Nesant teisėto pagrindo naikinti ieškovo ginčijamus privalomuosius nurodymus, teismas sprendė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.
11. Teismas vertino, kad ieškovo samprotavimai ir prielaidos nepaneigia jo ginčijamų privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo, neįrodo, kad jie prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad juos surašant buvo pažeistos teisinės procedūros.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantas 2022 m. gegužės 6 d. apeliaciniu skundu (DOK-16094) prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1 Atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu, 2020 m. kovo mėn. atlikusi kontrolinį rekonstruojamų pastatų patikrinimą ir būklę, remdamasi klaidingais anksčiau atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, nustatė vienintelį pažeidimą, kad rekonstruojami statiniai (svirnas, pirtis ir stoginė) yra Gelovinės upelio intako paviršinių vandenų apsaugos juostoje. Kitų pažeidimų nustatyta nebuvo. Vėliau atsakovė panaikino privalomąjį nurodymą PN-319 (dėl svirno), ieškovą ši aplinkybė tenkino.
Atsiliepimas
12.2 Atsakovė pakoregavo Privalomąjį nurodymą PN-325 (dėl stoginės statybos), išbraukdama žodžius „Statomas statinys patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą“ ir „bei 100 straipsnio 4 dalies (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius) nuostatomis“, tokiu būdu, šiame nurodyme neliko jokių pažeidimų, todėl apylinkės teismo sprendimas dėl šio statinio turi būti panaikintas.
12.3 Proceso metu, nagrinėjant Privalomąjį nurodymą PN-325 (dėl stoginės), trečiasis asmuo pateikė papildomus argumentus, jog stoginės statyba yra negalima, nes ji prieštarauja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos 42 punktui, kuriame statinių statyba nenumatyta; naujos ūkininkų sodybos kūrimas nenumatytas. Tačiau šio teisės akto 42 punktas reguliuoja būtent naujų sodybų atsiradimą. Teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad apeliantas yra ūkininkas dar nuo 2009 m. rugsėjo 17 d., ir šis punktas neturi būti taikomas.
12.4 Teismo sprendime nurodyta, kad stoginė pastatyta miško žemėje. Stoginė, kaip laikinas statinys, pastatyta žemės paskirties sklypo dalyje ir skirta ne žolėdžių galvijų laikymui, o medžioklės tikslams, apsaugant turimą nekilnojamąjį turtą nuo daromos laukinių gyvūnų žalos, ką apibrėžia teismui pateikta informacija, į kurią teismas taip pat neatsižvelgė. Be to, teisės aktai numato tokių statinių poreikį, atsižvelgiant į „vietovės lygmens“ kompleksinį poreikį.
12.5 Proceso metu, nagrinėjant Privalomąjį nurodymą PN-322 rekonstruotam statiniui (pirtis), teismas, remdamasis Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo 100 straipsnio 5 dalimi, kuri numato draudimą rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastato užstatytų plotų, nurodė statinį gražinti į pirminę būklę. Teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus, kad rekonstrukcijos metu buvo sujungtos dviejų pastatų funkcijos į vieną, žymiai sumažinant abiejų pastatų turimą bendrą registruotą tūrį ir užstatomą plotą, ir ko teisės aktai niekaip nereguliuoja, t.y. nedraudžia.
12.6 Atsakovė pakoregavo pirties stovėjimo Gelovinės upelio intako paviršinių vandenų apsaugos juostoje faktinę vietą iš pilnos į dalinę, tokiu būdu statinys dalinai pateko į paviršinių vandenų apsaugos zoną, kuriai negalioja Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo 100 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tokiu būdu statinio daliai apribojimai neturėtų būti taikomi, tuo labiau Statybos įstatymas numato nedidelių nukrypimų galimybę.
12.7 Privalomajame nurodyme PN-322, be statinio (pirties) vietos Gelovinės upelio intako paviršinių vandenų apsaugos juostoje, nebuvo fiksuota daugiau pažeidimų. Teismas vertino trečiojo asmens argumentus dėl neatitikimo, „laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų“. Apelianto pateikti argumentai apie buvusį pirties pastatą, o dabartiniu metu po rekonstrukcijos pateiktoje Registrų centrui deklaracijos kopijoje kaip ūkinį pastatą, tokiu būdu, pagrindinis pažeidimas – aukštis 6,86 m – neviršijo leistino 8 m aukščio. Visi statiniai nepriklauso jokiai saugotinų statinių kategorijai, tą liudija pateiktos fotografijos iki ir po rekonstrukcijos. Vertinant susiklosčiusią situaciją pagal Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje numatytą protingumo kriterijų, šio statinio rekonstrukcija buvo būtina ir laiku padaryta. Statinio rekonstrukcija atlikta dar 2011 metais, kontrolinis patikrinimas buvo fiksuotas 2020 m. kovo 23 d., ir tokių pažeidimų visą laiką nebuvo nustatyta. Šio statinio rekonstrukcijos projektas ar leidimas atlikti rekonstrukciją taip pat nereikalingas. Apeliantas neturėjo galimybės aptarti trečiojo asmens pateiktų papildomų pretenzijų bei rekonstrukcijos metu atliktų darbų vertinimo aptarimo su Dzūkijos Nacionaliniu parku, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.437 Dėl Dzūkijos Nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo VIII skyriaus 52 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.
13. Atsakovė 2022 m. birželio 13 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-22518) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
13.1 Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad apeliantas yra ūkininkas nuo 2009 m. rugsėjo 17 d., dėl ko Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano) 42 punktas neturi būti taikomas. Teismas sprendime nurodė, kad vadovaujantis galiojančiomis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis stoginės statyba negalima. Be to, sklypas, kuriame pastatyta stoginė, vadovaujantis Planavimo schemos sprendiniais, yra Subartonių kraštovaizdžio draustinyje, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba yra nenumatyta. Naujų sodybų kūrimas ieškovo žemės sklype, kuriame pastatyta stoginė, negalimas pagal Planavimo schemos 42 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktu ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote).
13.2 Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis pakoregavo pirties stovėjimo Gelovinės upelio intako paviršinių vandenų apsaugos juostoje faktinę vietą iš pilnos į dalinę, tokiu būdu statinys dalinai pateko į paviršinių vandenų apsaugos zoną, kuriai negalioja Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo 100 straipsnio 5 dalies nuostatos, tad statinio daliai apribojimai neturėtų būti taikomi, tuo labiau – Statybos įstatymas numato nedidelių nukrypimų galimybę. Negalima sutikti ir su apelianto argumentais, kad nurodyme PN-322 nebuvo fiksuota daugiau pažeidimų, išskyrus statinio vietą Gelovinės upelio intako paviršinių vandenų apsaugos juostoje, kad teismas vertino trečiojo asmens papildomus argumentus dėl neatitikimo „etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų“, tačiau visi statiniai nepriklauso jokiai saugotinų statinių kategorijai, ką liudija fotografijos iki ir po rekonstrukcijos. Apelianto teigimu, tokių pažeidimų nebuvo nustatyta per visą laikotarpį nuo statinio rekonstrukcijos 2011 m iki 2020 m. kovo 23 d. fiksuoto kontrolinio patikrinimo. Šio statinio rekonstrukcijos projektas ar leidimas atlikti rekonstrukciją taip pat nereikalingas.
13.3 Nekilnojamojo turto registre įrašai apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atlikti 2020 m. sausio 2 d. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, pagrįstų konkrečiomis teisės normomis, dėl kurių tariamo pažeidimo galėtų būti panaikinti nurodymai PN-322 ir PN-325. Kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų ar faktinių aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
13.4 Žemės sklypas 1 ir žemės sklypas 2, kuriuose rekonstruota pirtis ir pastatyta stoginė, turi saugomos teritorijos statusą, todėl jų naudojimui taikomas ne tik Žemės įstatymas bet ir Saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimai.
13.5 Pirties rekonstrukcija žemės sklype 1 atlikta, pažeidžiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 punkto, Žemės įstatymo 21 straipsnio 2, 11, 12 punktų reikalavimus. Stoginės statyba žemės sklype 2, atlikta, pažeidžiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto, 69 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 84 straipsnio 2 dalies punkto, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 11, 12 punktų reikalavimus. Inspekcija, nustačiusi minėtus teisės aktų pažeidimus, pagal teisės aktų reikalavimus pagrįstai ir teisėtai apeliantui surašė nurodymus PN-322 ir PN-325.
13.6 Savavališkos (neteisėtos) statybos padariniams pašalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Nepriklausomai nuo to, kada pradėta statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013, 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Tokia pozicija grindžiama tuo, kad „statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
14. Trečiasis asmuo 2022 m. birželio 13 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-22516) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
14.1 Atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1150-343/2021 37 ir 38 punktus trečiasis asmuo 2022 m. sausio 19 d. pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus paaiškinimus dėl apelianto atliktų statybų negalimumo vertinant Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą, Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano) sprendinius. Tie patys papildomi paaiškinimai dėl apelianto atliktų statybų negalimumo, vertinant Apsaugos reglamentą, Planavimo schemos sprendinius buvo nurodyti ir pateikiant trečiojo asmens 2022 m. vasario 8 d. atsiliepimą į apelianto 2022 m. sausio 24 d. patikslintą ieškinį. Be to, dėl papildomų trečiojo asmens paaiškinimų dėl apelianto atliktų statybų negalimumo, vertinant Apsaugos reglamentą, Planavimo schemos sprendinius, buvo nagrinėjama taip pat ir pirmosios instancijos teisme 2022 m. kovo 16 d. posėdyje. Taigi apeliantas galėjo pasisakyti dėl papildomų argumentų dėl jo atliktų statybų negalimumo, bet dėl jų nepasisakė. Argumentai dėl apelianto atliktų statybų negalimumo, vertinant Apsaugos reglamentą, Planavimo schemos sprendinius, buvo nagrinėjami ir vertinami, ir į juos pagrįstai atsižvelgta. Tad yra neapgrįsti apelianto argumentai, kad jis negalėjo aptarti ar pasisakyti dėl papildomų argumentų dėl jo statybų negalimumo.
14.2 Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, kuri nustato statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimą, 2 punkte numatyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatyti Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamente. Apsaugos reglamento 16 punkte tarp tradicinę sodybą sudarančių pastatų numatyta ir pirtis. Apeliantui rekonstravus pirtį – pastačius antrą aukštą, terasą, pastato aukštį padidinus iki 6,86 m – buvo pažeisti šie Apsaugos reglamento reikalavimai: 1) 19.3 punktas, pagal kurį kiti priklausiniai turi būti ne aukštesni kaip 6 m, pagalbinio ūkio paskirties pastatai turi būti vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu; 2) 10.4 punktas, nes pirtis yra tradicinis statinys ir jam neišlaikytos Dzūkijos etnografinio regiono pirčiai būdingos tradicinės formos ir dydžiai; 3) 19.2 punktas, pagal kurį tradicinių sodybos pastatų stogo nuolydžio kampas 42°^45°, langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias ar šešias dalis. Pirčiai parinkti netradicinių dydžių ir formų langai. Pažeistas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir kiti atsakovės Nurodyme Nr. PN-322 numatyti teisės aktai. Pirties rekonstrukcija pažeidė nurodytus teisės aktus ne vien dėl to, kad buvo viršytas 6 metrų aukštis, kaip teigia apeliantas.
14.3 Nurodymas PN-322 dėl pirties rekonstrukcijos apeliantui surašytas, nes jis rekonstravo pirtį, pastatydamas antrą aukštą, terasą ir tuo padidindamas jos užstatymo plotą nuo 26 kv. m iki 55 kv. m. Tokiu būdu apeliantas pažeidė ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 100 straipsnio 5 dalį, kuri draudžia paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą. Apelianto teiginiai dėl pirties rekonstrukcijos, kad jos metu dviejų pastatų funkcijos buvo sujungtos į vieną, žymiai sumažinant abiejų pastatų turimą bendrą registruotą užstatymo plotą ir tūrį, yra visiškai nepagrįsti.
14.4 Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam neturėtų būti taikomas Planavimo schemos sprendinių 42 punktas dėl to, kad jis turi ūkininko pažymėjimą. Apeliantas neatitinka nei vieno iš Planavimo schemos sprendinių 42 punkte nurodytų atvejų, kada gali būti kuriamos naujos sodybos. Be to, sklypas, kuriame yra pastatyta apelianto stoginė, vadovaujantis Planavimo schemos sprendiniais, yra Subartonių kraštovaizdžio draustinyje, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs), kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba yra nenumatyta. Stoginės statyba, ar ji būtų skirta medžioklės bokšteliui, ar galvijams laikyti (pažymėtina, kad teisminio proceso metu pateiktuose dokumentuose apeliantas skirtingai nurodė stoginės paskirtį), pagal Planavimo schemą negali būti statoma, nepaisant to ar apeliantas turi ūkininko pažymėjimą ar ne.
14.5 Apsaugos reglamento 52 punkto aktualioje redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. Dl-514 (redakcija galiojanti nuo 2011 m. liepos 15 d.) nėra. Tokiu būdu apeliantas grindžia savo teiginius nuo 2011 m. liepos 15 d. jau nebegaliojančia nuostata.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovo reikalavimai panaikinti privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Nustatyta, kad ieškovas žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atliko statybos darbus:
17.1. rekonstravo svirną – padidino aukštį iki 6,40 m nuo žemės paviršiaus, pastatė antrą aukštą ir padidino užstatymo plotą nuo buvusio 18 kv. m (3,57 m x 5,11 m) iki 43 kv. m (5,50 m x 7,90 m), statinio kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas pastatas;
17.2. rekonstravo pirtį – pastatė antrą aukštą bei terasą, tuo padidindamas užstatymo plotą nuo 26 kv. m (6,03 m x 4,62 m) iki 55 kv. m (8,62 m x 6,40 m), dabartinis pirties aukštis – 6,86 m nuo žemės paviršiaus, statinio kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas statinys;
17.3. pradėjo ir vykdo 5,65 m x 5,13 m dydžio ir 4,94 m aukščio nuo žemės paviršiaus stoginės statybą su dviem priestatais (1,04 m x 1,69 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m ir 0,94 m x 1,64 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys).
18. Ieškovas patikslintu ieškiniu ginčija du atsakovės 2020 m. kovo 24 d. surašytus privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus:
18.1. privalomąjį nurodymą Nr. PN-322-(15.2), kuriame nurodyta iki 2020 m. rugsėjo 23 d. atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) 811 m žemės sklype (duomenys neskelbtini)., į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje, bei sutvarkyti statybvietę (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),
18.2. privalomąjį nurodymą Nr. PN-325-(15.2), kuriame nurodyta iki 2020 m. rugsėjo 23 d. nugriauti statomą stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę (DOK-2459 priedai);
18.3. patikslintu ieškiniu ieškovas atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo panaikinti 2020 m. kovo 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-319-(15.2), kuriame nurodyta atstatyti rekonstruojamą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (svirną), nes Inspekcija pati panaikino šį privalomąjį nurodymą.
19. Nurodyme PN-322 nustatyta, kad apeliantas 2011 metais rekonstravo bendrosios nuosavybės teise valdomą I grupės nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį 8I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatė antrą aukštą bei terasą, tuo padidindamas jo užstatymo plotą nuo 26 kv. m (6,03 m x 4,32 m) iki 55 kv. m (8,62 m x 6,40 m). Dabartinis rekonstruoto pastato aukštis – 6,86 m nuo žemės paviršiaus. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punktu, po rekonstravimo pastatas priskirtinas II grupes nesudėtingųjų pastatų kategorijai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkto nuostatas, statybą leidžiantis dokumentas – projektas ir leidimas rekonstruoti I grupės nesudėtingąjį statinį į II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas. Tačiau visas žemės sklypas patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą. Rekonstruodamas pirtį, apeliantas pažeidė statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama, rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) užstatytą plotą.
20. Nurodyme PN-325 nustatyta, kad apeliantas 2019 m. III ketvirtyje pradėjo ir vykdo 5,65 m x 5,13 m dydžio ir 4,94 m aukščio nuo žemes paviršiaus stoginės statybą su dviem priestatais (1,04 m x 1,69 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m; ir 0,94 m x 1,64 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m). Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktu, statinys (stoginė) priskirtinas I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Visas žemės sklypas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, patenka į botaninių, gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinio parko teritoriją. Statomas statinys patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą. Šiam statiniui statybą leidžiantis dokumentas – projektas ir leidimas statyti I grupės nesudėtingąjį statinį – neprivalomas. Remiantis galiojančio Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto, 2 dalies 3 punktu, 84 straipsnio 2 dalies 16 punktu, 100 straipsnio 4 dalimi, stoginės statyba negalima. Analogiški statybų apribojimai nustatyti ir 2019 metais galiojusioje Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo redakcijoje. Statinio statyba prieštarauja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740, sprendiniams. Žemės sklypas yra Subartonių kraštovaizdžio draustinyje, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo, kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba nenumatyta. Naujos ūkininko statybos kūrimas šiame žemės sklype nenumatytas.
21. Nacionalinė žemės tarnyba atliko ieškovo žemės sklypo Nr. 1 faktinių duomenų patikrinimą ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-575-(14.3.141), kuriame nustatė, kad žemės sklypo kadastro duomenys dėl paviršinės vandens telkinių apsaugos juostos pločio nustatyti klaidingai ir turi būti tikslinami (2 t. 4-10 b. l., DOK-21239). UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2021 m. spalio 26 d. rašte nurodė, kad iš naujo perskaičiuoti ir nustatyti paviršinių vandenų pakrantės apsaugos juostos parametrai, nustatyta 25 m pakrančių apsaugos juosta (2 t. 32 b. l., DOK-25206).
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad statytojo J. C. atlikta ir vykdoma nustatyto pobūdžio statinių rekonstrukcija ir statyba abiejuose žemės sklypuose negalima, o ieškovui skirti įpareigojimai nugriauti, atstatyti į buvusią padėtį saugomoje Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančius rekonstruotus statinius ir sutvarkyti statybvietę yra teisėti bei pagrįsti. Teismas, nesant teisėto pagrindo naikinti ieškovo ginčijamus privalomuosius nurodymus, nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.
24. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl privalomojo nurodymo PN-322 atstatyti rekonstruotą pirties pastatą
25. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus, jog rekonstrukcijos metu buvo sujungtos dviejų pastatų funkcijos į vieną, žymiai sumažinant abiejų pastatų turimą bendrą registruotą tūrį ir užstatomą plotą, ko teisės aktai nedraudžia. Buvęs pirties pastatas rekonstruotas į ūkinį pastatą, todėl pagrindiniu pažeidimu įvardintas 6,86 m aukštis neviršijo leidžiamo 8 m aukščio. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovė pakoregavo pirties stovėjimo Gelovinės upelio intako paviršinių vandenų apsaugos juostoje faktinę vietą iš pilnos į dalinę, statinys dalinai pateko į paviršinių vandenų apsaugos zoną, kuriai negalioja Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo 100 straipsnio 5 dalies nuostatos, tokiu būdu statinio daliai apribojimai neturėtų būti taikomi, be to, ir Statybos įstatymas numato nedidelių nukrypimų galimybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
26. Nurodyme PN-322 nustatyta, kad apeliantas 2011 m. rekonstravo bendros nuosavybės teise valdomą I grupės nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį 8I1m ir pastatė antrą aukštą bei terasą, tuo padidindamas jo užstatymo plotą nuo 26 kv. m (6,03 m x 4,32 m) iki 55 kv. m (8,62 m x 6,40 m). Dabartinis rekonstruoto pastato aukštis – 6,86 m nuo žemės paviršiaus. Visas žemės sklypas patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą.
27. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą.
28. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų.
29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 437 patvirtinto Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) (redakcija, galiojanti nuo 2011-07-15) 10 punkte nustatyta, kad Statiniai Nacionaliniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Dzūkijos etnografinio regiono (toliau – Etnografinis regionas), nustatyto Etninės globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių regionų ribų nustatymo“ („Informaciniai pranešimai“, 2003, Nr. 80), planavimo ir architektūros savitumus, išdėstytus 16–19 punktuose, siekiant išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, išlaikyti gamtinių, kultūrinių kompleksų ir objektų vertę; išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių planinę struktūrą; išlaikyti tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius, statybos produktus, spalvas. Reglamento 16 punkte tarp tradicinę sodybą sudarančių pastatų numatyta pirtis ir svirnas. Sodyboje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai), architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų Reglamento 19.2 punkte numatyta, kad tradiciniai sodybos pastatų stogai turi būti čiukuriniai, dvišlaičiai, keturšlaičiai laužyti čiukuriniai, kurių nuolydžio kampas – 42-45 laipsniai. Langai skaidomi į keturias ar šešias dalis. Reglamento 19.3 punkte nurodoma, kad tradiciniai pagalbinio ūkio pastatai – vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu. Tvarto, kluono, daržinės aukštis – iki 8 m, o kiti priklausiniai – ne aukštesni kaip 6 m.
30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktomis pirties nuotraukomis, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atliekant rekonstrukciją nebuvo laikytasi reikalavimų stogo formai, įstatyti netinkamų formų ir dydžių langai, iškeltas antras aukštas. Ieškovas pirtį rekonstravo pastatydamas antrą aukštą, pristatydamas terasą. Tokiu būdu pastato aukštis buvo padidintas iki 6,86 m ir tuo taip pat buvo pažeistas Reglamento reikalavimas, kuris numato, kad kiti priklausiniai turi būti ne aukštesni kaip 6 m, vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu.
31. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis 2011 m. gegužės 5 d. užfiksuotais kadastro duomenimis įregistruotas pastatas – pirtis, nurodyta jo naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kurios tūris yra 49 kub. m, užstatytas plotas – 26 kv. m. Namų valdos(duomenys neskelbtini). registruotų statinių užstatymo plotų ir tūrių suvestinėje nurodoma, kad pirties (ūkinio pastato) 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis užstatytas plotas 26 kv. m, tūris – 49 kub. m, o 2022 m. kovo 16 d. užstatytas plotas – 55 kv. m, tūris – 228 kub. m (DOK-9094).
32. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, apelianto teiginiai dėl pirties rekonstrukcijos, kad jos metu dviejų pastatų funkcijos buvo sujungtos į vieną žymiai, sumažinant abiejų pastatų turimą bendrą registruotą užstatymo plotą ir tūrį, yra visiškai nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pastato – pirties rekonstrukcija atlikta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. padidinus užstatymo plotą, padidinus pastato tūrį ir nesilaikant etnografinių reikalavimų.
Dėl privalomojo nurodymo PN-325 nugriauti statomą stoginę
33. Apelianto teigimu, atsakovė privalomąjį nurodymą PN-325 pakoregavo, išbraukdama žodžius „Statomas statinys patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą“ ir „bei 100 straipsnio 4 dalies (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius) nuostatomis“, tokiu būdu, šiame Privalomajame nurodyme neliko jokių pažeidimų, todėl Alytaus apylinkės teismo sprendimas dėl šio statinio turėtų būti panaikintas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
34. Nurodyme PN-325 nustatyta, kad apeliantas 2019 m. 3 ketvirtyje pradėjo ir vykdo 5,65 m x 5,13 m dydžio ir 4,94 m aukščio nuo žemes paviršiaus stoginės statybą su dviem priestatais (1,04 m x 1,69 m ir 0,94 m x 1,64 m dydžio, abiejų aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m). Visas žemės sklypas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, patenka į botaninių, gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinio parko teritoriją. Žemės sklypas yra Subartonių kraštovaizdžio draustinyje, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo, kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba nenumatyta.
35. Inspekcija 2022 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. P1-1 patikslino 2020 m. kovo 24 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-325 išbraukiant šiuos žodžius: ,,Statomas statinys patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą“ ir ,,bei 100 straipsnio 4 dalies (Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius) nuostatomis“.
36. Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, numatytus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį. Taip pat šio įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, numatytus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis.
37. Dzūkijos nacionalinio parko Planavimo schemos 42 punkte nustatyta, kad naujos sodybos gali būti kuriamos Tvarkymo plano 41 punkte nurodytose kraštovaizdžio tvarkymo zonose, Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose buvusių ir numatomų sodybų vietose, Panaros, Norulių ir Samūniškių žemės ūkio funkcinio prioriteto zonose esančiuose ne mažesniuose kaip 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties sklypuose.
38. Žemės sklypas, kuriame pastatyta apelianto stoginė, vadovaujantis Planavimo schemos sprendiniais, yra Subartonių kraštovaizdžio draustinyje, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs), kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba yra nenumatyta. Todėl naujų sodybų kūrimas ieškovo žemės sklype, kuriame pastatyta stoginė, negalimas pagal Dzūkijos nacionalinio parko Planavimo schemos 42 punkto reikalavimus.
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į argumentus, jog stoginė, kaip laikinas statinys, pastatyta žemės paskirties sklypo dalyje ir skirta ne žolėdžių galvijų laikymui, o medžioklės tikslams, apsaugant turimą nekilnojamąjį turtą nuo daromos laukinių gyvūnų žalos. Apelianto žemės sklypas, kuriame pastatyta stoginė, yra kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba yra nenumatyta, todėl stoginės statyba, ar ji būtų skirta medžioklės bokšteliui ar galvijams laikyti, pagal Planavimo schemą negali būti statoma.
40. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir pašalinus iš Privalomojo nurodymo dalį ribojimų, vis tiek apelianto stoginės statyba buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
44. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.