Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Dzūkijos nacionalinio parko ir (duomenys neskelbtini) valstybinio gamtinio rezervato direkcijai dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Dėl privalomojo 2020 m. kovo 24 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas paaiškinimuose nurodė, kad statinio rekonstrukcija užbaigta 2011 m., atsakovės minimas pažeidimas – užstatymo ploto padidinimas, neatitinka faktinės situacijos. Anot ieškovo, užstatymo plotas nepadidintas, kadangi rekonstrukcija atlikta virš senų sienojų, padidėjo tik gyvenamasis plotas nuo 29 m² iki 55m² bendro gyvenamojo ploto, o įvertinus buvusį tūrį palėpėje, tūrių padidėjimas tesudaro tik 39 kub. m. Tai nežymūs ir neturintys jokio poveikio gamtai rekonstrukciniai pakeitimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. 2021 m. liepos 27 d. ieškovas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodo, kad pastatų vietos fiksavimas (duomenys neskelbtini) upelio apsauginėje juostoje yra pagrindinis argumentas forminant reikalavimą nutraukti pastatų rekonstrukciją, vieną nugriauti, o kitus atstatyti į pirmykštę padėtį. Jis teigė, kad duomenys apie pastatų padėtį (duomenys neskelbtini) upelio apsauginėje juostoje yra netikslūs ir klaidinantys. 2021 02 04 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių su skundu, prašydamas ištaisyti klaidas 2016 m. rugsėjo 6 d. paruoštoje dėl jo mirusio tėvo J. C. nuosavybės teisės atkūrimo byloje, nurodant konkrečiai į (duomenys neskelbtini) upelio intako apsauginę juostą papuolančio žemės sklypo dalį. Prašymo netenkinus, 2021 04 27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui pateikė skundą dėl 2021 03 08 atsakymo. Skundas išnagrinėtas tik 2021 07 16. Nacionalinės žemės tarnybos pavedimu (duomenys neskelbtini) skyriui pavesta atlikti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimą vietoje, įvertinti nustatytų kadastro duomenų teisingumą, ir priimti sprendimą dėl Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos ginčo žemės sklypui taikymo/netaikymo. Po duomenų patikrinimo vietoje faktinė ir teisinė padėtis byloje gali iš esmės pasikeisti. Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Dzūkijos nacionalinio parko ir (duomenys neskelbtini) valstybinio gamtinio rezervato direkcijos sprendimo panaikinimo, pagal pareiškėjo J. C. skundą atsakovei Dzūkijos nacionalinio parko ir (duomenys neskelbtini) valstybinio gamtinio rezervato direkcijai. Šioje administracinėje byloje taip pat kaip argumentas nurodoma, kad žemės sklypas yra nurodytas (duomenys neskelbtini) upelio intako apsauginėje juostoje.

17. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 08 20 pateikė nuomonę, kurioje prašo bylos nestabdyti, nurodo: iš byloje pateiktų 2020 03 02 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 0,59 ha ploto, kitos paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje ir 17.1400 ha ploto, miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, įrašai apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atlikti 2020 01 02. Dzūkijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991-04-23 nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, (duomenys neskelbtini) nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, (duomenys neskelbtini) istorinio nacionalinio parko ir (duomenys neskelbtini) valstybinio rezervato įsteigimo“. (duomenys neskelbtini) valstybinis gamtinis rezervatas įsteigtas 1975 metais. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir daiktinių teisių suvaržymai, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti.

18. 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pateikė prašymą prijungti prie bylos Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys dėl paviršinės vandens telkinių apsaugos juostos pločio (0,5900 ha) nustatyti klaidingai ir turi būti tikslinami, palaikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą.

19. 2021 m. spalio 5 d. gauta trečiojo asmens Dzūkijos nacionalinio parko ir nuomonė dėl ieškovo prašymų. Naujo įrodymo prašo neprijungti, nes ieškovas siekia vilkinti bylą, įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Bylos prašo nestabdyti, nes administraciniame teisme nagrinėjama byla 2021 09 23 nutartimi buvo nutraukta, o naujų įrodymų nepriėmus, bylos stabdyti nėra pagrindo.

20. 2021 m. spalio 11 d. Inspekcija pateikė nuomonę: Apeliantas, prašydamas teismo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2A-1150-343/2021 nagrinėjimą, 2021 09 15 prašymą grindžia argumentu, kad „<...> noriu atkreipti Kauno apygardos teismo kolegijos dėmesį, kad mano supratimu, po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus atlikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimo vietoje ir sprendimo priėmimo, faktinė ir teisinė padėtis civilinėje byloje keičiasi iš esmės. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą argumentavo neteisingais kadastriniais duomenimis, ir tai turėjo įtakos neteisingam teismo sprendimui“, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokią įtaką Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) turi pirmosios instancijos teismo 2020 12 22 sprendimo teisėtumui dėl Inspekcijos 2020 03 24 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodyta nugriauti stoginę žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, ar Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo reikalavimams, be to, CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka, o statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu.

21. Ieškovas 2021 m. spalio 27 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Jis prašo prijungti prie bylos UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2021 10 26 raštą, pirties nuotraukas, RC priduotų perregistravimui dokumentų kopijas, namų valdos statinių užstatymo plotų ir tūrių suvestinę, stoginės kadastrinius duomenis, ūkininko pažymėjimą. Nurodo, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ nustatė (duomenys neskelbtini) upelio intako paviršinių vandenų pakrantės apsaugos juostą vietoj buvusių 50 m. - 25 m. Du statiniai svirnas ir stoginė randasi už apsaugos juostos ribų. 2020 03 23 Privalomame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 03 24 nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas vienintelis pažeidimo pagrindas – visi statiniai yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakarančių apsaugos juostoje, kur draudžiama rekonstruojant statinius didinti užstatymo plotus bei tūrius. Pirtis lieka pakrantės apsaugos juostoje. Stoginė yra už apsaugos zonos ribų.

23. Inspekcija 2021 11 12 pateikė nuomonę - kad su apelianto prašymu papildyti bylos medžiagą nesutinka. Nurodo argumentus: civiliniame procese vadovaujamasi nuostatomis, kad bylai reikšmingi duomenys turi būti pateikiami ir išsamiai ištiriami pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo ribojimu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis. Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos (viešojo administravimo subjekto) ieškovui surašytų privalomųjų nurodymų (administracinių aktų) teisėtumo. „Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę <...> teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui“. Teismų formuojamoje praktikoje nurodyta, kad CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tik nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų išimtinių sąlygų, nauji įrodymai gali būti priimti.

24. Apeliantas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kitos nagrinėjamos bylos ir dėl to, kad yra tikslinami ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Dzūkijos nacionalinio parko ir (duomenys neskelbtini) valstybinio gamtinio rezervato direkcijos sprendimo panaikinimo, pagal pareiškėjo J. C. skundą atsakovei Dzūkijos nacionalinio parko ir (duomenys neskelbtini) valstybinio gamtinio rezervato direkcijai buvo nutraukta 2021 09 23 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi (t.2, b.l. 17-20). Todėl nėra pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimo dėl kitos bylos. Taip pat ieškovas prašo stabdyti bylą, kol bus patikslinti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios aplinkybės bylos stabdyti nėra pagrindo, nes byla nagrinėjama apeliacine tvarka, kuomet tikrinamas apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apibendrindama, teisėjų kolegija prašymo sustabdyti bylą netenkina.

25. Ieškovas prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus, nurodo, kad juos pateikti būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka, kad prie bylos būtų prijungti nauji įrodymai, argumentuoja, kad taip ieškovas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija tenkina ieškovo prašymą ir prijungia prie bylos šiuos įrodymus : 2021 07 16 Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir NŽT) atsakymą (t.1, b.l. 179-181), 2021 08 NŽT atsakymą su priedu (t.2, b.l. 4-10); 2021 10 26 UAB „Hidroprojektas“ informaciją (t.2, b.l.32); deklaraciją apie statybas (t.2, b.l. 36-38); kadastrinių matavimų bylą (t.2, b.l. 39-49); pastato pririšimo schemą (t.2, b.l. 52). Kitų pateiktų ieškovo įrodymų teismas nepriima, nes jie jau yra byloje. Akivaizdu, jog anksčiau nurodyti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes gauti po bylos išnagrinėjimo, jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes ieškinys buvo atmestas, jie gali turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

28. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas reikalavimas panaikinti privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Nustatyta, kad ieškovas žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šiuos statybos darbus: rekonstravo svirną – padidino aukštį iki 6,40 m nuo žemės paviršiaus, pastatė antrą aukštą ir padidino užstatymo plotą nuo buvusio 18 kv. m. (3,57 m x 5,11 m dydžio) iki 43 kv. m. (5,50 m x 7,90 m dydžio), statinio kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas pastatas, taip pat rekonstravo pirtį – pastatė antrą aukštą bei terasą, tuo padidindamas užstatymo plotą nuo 26 kv. m. (6,03 m x 4,62 m) iki 55 kv. m. (8,62 m x 6,40 m), dabartinis pirties aukštis – 6,86 m nuo žemės paviršiaus, statinio kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas statinys. Taip pat ieškovas pradėjo ir vykdo 5,65 m x 5,13 m dydžio ir 4,94 m aukščio nuo žemės paviršiaus stoginės statybą su dviem priestatais (1,04 m x 1,69 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m ir 0,94 m x 1,64 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys).

30. Atsakovė 2020 m. kovo 23,24 d.d. surašė tris nurodymus atstatyti rekonstruojamus pastatus ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas J. C. teismo prašė panaikinti šiuos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodymus: 2020 m. kovo 23 d. nurodymą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma atstatyti rekonstruojamą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (svirną) 711 m žemės sklype (duomenys neskelbtini) į padėtį, buvusią iki rekonstravimo ir užfiksuotą 2000 m. kovo 27d. kadastrinių matavimų byloje bei sutvarkyti statybvietę (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. kovo 24 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) 811 m žemės sklype (duomenys neskelbtini) į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje bei sutvarkyti statybvietę (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)); 2020 m. kovo 24d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma nugriauti statomą stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė tokius argumentus: 1) jis nesutinka su atsakovės privalomajame nurodyme nurodytu teiginiu, kad visas sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) upelio apsauginę juostą, kadangi (duomenys neskelbtini) upelio intako apsauginėje juostoje yra tik trys pastatai (pirtis, vienas kluonas, rūsys), o kiti keturi yra apsauginėje zonoje, kuriems taikomi kiti reikalavimai. Komisijos patikrinimo metu jokie matavimai apsauginei juostai nustatyti nebuvo daromi. Nedidelės apimties pastatų rekonstrukcija nepažeidžia Dzūkijos Nacionalinio parko Reglamento tiek architektūriniais sprendimais, tiek spalvine gama. 2) Šiuo metu vietoje sudegusio namo, kaip gyvenamasis plotas yra naudojamas plotas pirtyje. Taip pat (duomenys neskelbtini) pastatų komplekse faktiškai naudojama 389,93 m2 iš registruoto Registrų centre ploto, galimas rezervas vėlesnei rekonstrukcijai ar atstatomiems po gaisro pastatams lieka 106,69 kv. m. Analogiškai skaičiuojant ir tūrius rezervas sudaro 498 kub. m. 3) Statinio (svirno) užstatomas plotas nepadidintas, kadangi rekonstrukcija vykdoma ant senųjų sienų, nekeičiant parametrų. 4) Dėl pastato pirties nurodė, kad statinio rekonstrukcija užbaigta 2011 m., atsakovės minimas pažeidimas – užstatymo ploto padidinimas, neatitinka faktinės situacijos, nes užstatymo plotas nepadidintas, kadangi rekonstrukcija atlikta virš senų sienojų, padidėjo tik gyvenamasis plotas nuo 29 m2 iki 55m2 bendro gyvenamojo ploto, o įvertinus buvusį tūrį palėpėje, tūrių padidėjimas tesudaro tik 39 kub. m. Tai nežymūs ir neturintys jokio poveikio gamtai rekonstrukciniai pakeitimai.

31. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, statinių statyba bei pastatų rekonstrukcija abiejuose žemės sklypuose negalima, todėl statytojui surašė privalomuosius nurodymus. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, kurių pagrindu turėtų būti panaikinti atsakovės surašyti privalomieji nurodymai, ieškinyje pateikta tik subjektyvi ieškovo nuomonė.

32. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė argumentus: teismas 2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. kovo 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui nepateikus įrodymų pakankamumo principą atitinkančių dokumentų, laikė kaip dokumentus, kurie tinkamai pagrindžia faktinius atstumus sklypuose tarp objektų, statinių padėtis, jų plotus bei tūrius. Sprendė, kad ieškovo atlikta ir vykdoma nustatyto pobūdžio statinių rekonstrukcija ir statyba yra negalima, o ieškovui skirti įpareigojimai nugriauti, atstatyti į buvusią padėtį saugomoje Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančius rekonstruotus statinius ir sutvarkyti statybvietę yra teisėti bei pagrįsti. Vadovavosi Lietuvos teismų praktika, kad savavališkos (neteisėtos) statybos padariniams pašalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Tokią poziciją grindė tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos.

33. Nesutikdamas su sprendimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nebuvo atliktas vietoje kontrolinis patikslinimas, teismui pateikti klaidinantys faktai apie pastatų padėtį upelio apsauginėje juostoje. Be to, atsakovė ir tretysis asmuo nepaneigė, kad tvirtas upės šlaitas nenuslinks, kad ieškovo pasirinkti architektūriniai sprendimai nekenkia Dzūkijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui. Teismas nevertino pateiktų duomenų apie pastato rekonstrukciją, kuri buvo atlikta 2011 m. po 2010 m. įvykusio gaisro. Teismas taipogi neatkreipė dėmesio, kad rekonstrukcija iš tiesų buvo atlikta tik nežymiai didinant pastato tūrį (o ne užstatymo plotą), kas buvo būtina užtikrinant bent minimalias buitines sąlygas ir taip realizuojant teisę į tinkamą gyvenamąjį plotą kaimo vietovėje. Vertinant susiklosčiusią situaciją pagal CK 1.5 straipsnyje numatytą protingumo kriterijų, šio statinio rekonstrukcija buvo būtina ir laiku padaryta. Nesutinka su teismo vertinimu, kad savavališkos statybos padariniams pašalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Nurodo, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., kai tuo tarpu pirtis rekonstruota 2011 m., o laikinas statinys – stoginė (medžioklės bokštelis) pastatytas 2019 m. Anot apelianto, minėtas įstatymas gali būti taikomas tik tiems civiliniams santykiams, kurie atsiranda po įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju pirties rekonstrukcija ir laikinojo statinio – stoginės (medžioklės bokštelio) statyba nėra tęstinio pobūdžio, nes šie veiksmai buvo pradėti ir pasibaigė iki minėto įstatymo įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d.

34. Atsakovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad apeliantas, rekonstruodamas pagalbinio ūkio paskirties pastatą – svirną, pažeidė statybos pradžios metu galiojusios Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 20 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose leidžiama atlikti tik čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą. Šiuo metu galiojančio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) užstatytą plotą. Apeliantas, rekonstruodamas pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, pažeidė statybos metu galiojusio STĮ 20 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu galiojančio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) užstatyti plotą. Apeliantas, statydamas stoginę su dviem priestatais, pažeidė statybos metu galiojusio STĮ 20 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad negalima minėtos stoginės statyba.

35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Inspekcija gauto skundo pagrindu 2020 03 12 atliko patikrinimą ir 2020 03 19 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau aktas Nr.1), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje 2019 metais pradėti rekonstruoti ir patikrinimo metu rekonstruojami: nesudėtingi pagalbinio ūkio paskirties pastatai – svirnas ir pirtis. 2020 03 23 inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau aktas Nr.2), kuriame nurodė, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje 2019 m. trečiame ketvirtyje pradėta ir vykdoma nesudėtingo inžinerinio statinio – stoginės su dviem priestatais statyba. Patikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad visas žemės sklypas patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą ((duomenys neskelbtini) upė). Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalį – juostose draudžiama rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą. Pagal 2019 metais galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį juostose draudžiama statyti statinius; pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą. Patikrinimo akte Nr. 2 nurodyta, kad stoginės statybos vieta patenka į (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos juostą, visas žemės sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, botaninį gamtinį ir kompleksinį draustinius. Stoginės statyba prieštarauja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, nes statyba šioje vietoje nenumatyta. Inspekcija, įvertinusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, surašė statytojui – ieškovui tris nurodymus: atstatyti svirno padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, atstatyti pirties padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos ir nugriauti stoginę.

37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo analizuojama ir pasisakyta dėl argumentų dėl statybų negalimumo vertinant Dzūkijos nacionalinio parko planavimo sprendinius, Dzūkijos parko Reglamentą.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Pažymėtina, kad nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sąlygų tenkinti ieškovo reikalavimus vertinant, kad (duomenys neskelbtini) upelio intako paviršinių vandens pakrantės apsaugos juosta 50 m, nebuvo, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pasikeitė faktinės aplinkybės, o būtent tai, kad buvo nustatyti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų netikslumai ir atitinkamai padaryti taisymai, t.y. nustatyta (duomenys neskelbtini) upelio intako paviršinių vandens pakrantės apsaugos juosta 25 m, vietoje buvusių 50 m. Todėl tikėtina, kad dalis statinių lieka už (duomenys neskelbtini) upelio intako paviršinių vandens pakrantės apsaugos juostos. Ši aplinkybė nebuvo įvertinta. Tai svarbu, nes Inspekcija, dalyvaujant rezervato atstovui, ginčijamuose nurodymuose konstatavo statinių rekonstrukcijai nustatytos tvarkos pažeidimo pagrindą – statiniai yra paviršinių vandens telkinių zonų ir pakrančių apsaugos juostoje, kur draudžiama rekonstruojant statinius didinti užstatymo plotus bei tūrius. Be to, nors trečiojo asmens atstovas 2020 03 19 dalyvavo patikrinime, kitokių apart Pakrantės apsaugos juostos ribų pažeidimo nenustatė. Bylą nagrinėjant teisme trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad ieškovas pažeidė Dzūkijos parko Reglamentą, tačiau šie teiginiai nėra konkretizuoti, jų pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

39. Siekdama teisingai išspęsti tarp šalių kilusį ginčą, teisėjų kolegija prieš priimdama ieškovo teikiamus naujus įrodymus, nustatydavo terminą proceso dalyviams pateikti atsiliepimus į juos, teikti naujus įrodymus. Teisėjų kolegijos manymu, esant situacijai, kuomet yra pasikeitusi faktinė situacija pabrėžiant, jog ne dėl ieškovo kaltės, nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo dienos palikti galioti skundžiamą sprendimą būtų neteisinga bei neprotinga, kadangi neišsprendus šalių ginčo iš esmės būtų suponuojamas naujo proceso inicijavimas, galimai ir proceso atnaujinimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kas didintų bylinėjimosi išlaidas ir ginčo nagrinėjimo terminus. Be to, CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015).

40. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant pagrindui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tikslu įvertinti pasikeitusias faktines aplinkybes ir neatimant galimybės sprendimu nepatenkintai šaliai pasinaudoti apeliacijos galimybe (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.