- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00756-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-225-476/2022 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui V. S. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. S. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir medžius bei kitas kliūtis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio, einančio per atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. S. per 1 mėnesio nustatytą terminą nepašalinus kliūčių nuo bendro naudojimo kelio, suteikti teisę ieškovui atsakovo V. S. lėšomis pašalinti tvorą ir medžius bei kitas kliūtis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio.
2. Ieškinyje nurodė, kad R. Š. nuosavybės teise priklauso 0,9500 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal projektinius dokumentus R. Š. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į savo sklypą gali patekti tiesiogiai valstybinėje žemėje esančiu 5 metrų pločio bendro naudojimo keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, per atsakovui priklausantį 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini), arba iš pietvakarinės jo sklypo pusės, tolimesniu keliu – pro autostradą Kaunas-Klaipėda, bendro naudojimo keliu per (duomenys neskelbtini) 1 kaimą ir servitutiniu 3 metrų pločio keliu per toje pusėje esančius žemės sklypus. Kadangi atsakovas neteisėtai užtvėrė tvora savo žemės sklype esantį pravažiavimą – 5 metrų pločio bendro naudojimo kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę iš abiejų jos pusių ties savo sklypo ribomis ir dėl to ieškovas negali tiesiausiu keliu pasiekti savo žemės sklypo, ieškovas prašo įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius atsakovui žemės sklypą suformavo 2001 metais atliekant preliminarius matavimus. Sklypą kerta 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą atsakovo žemės sklypo plotą. Šis bendro naudojimo kelias buvo numatytas 2000 metais rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 metais Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bei vėlesniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Atsakovas neginčijo nei įsakymo, nei jam atkurto žemės sklypo plano. Tokiu būdu jis sutiko su tuo, kad per jo žemės sklypą eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Žemės sklypas, kuriuo eina bendro naudojimo kelias, priklauso valstybei. Iš to seka, kad atsakovas neturėjo teisės užtverti ir medžiais apsodinti bendro naudojimo kelio. Paskutiniai patikslinti REGIA duomenys patvirtina, kad per žemės sklypą eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. S. atsiliepimu parašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso du sklypai: 0,9500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,2595 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Ieškovo nuosavybės teisė nėra pažeista ir jam nesuteikta įstatyminė teisė ginti viešąjį interesą. Kadangi ieškovas teikia ieškinį kaip privatus asmuo, kuris nepagrindžia turintis įgaliojimų ginti viešąjį interesą, pripažintina, kad ieškinys pareikštas netinkamo asmens. Nekilnojamas daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Į sklypą nėra įsiterpusi valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė (kelias). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, sklype toks kelias nėra įterptas. Taip pat tokią išvadą patvirtina ir VĮ Registrų centro regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (REGIA) žemėlapio duomenys, iš kurių aiškiai matyti, kur prasideda ir baigiasi ieškovo nurodomas kelias ir kad jis nesitęsia per sklypą. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, privalo būti aktualiais, teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti. Tokio įrodymo kaip Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl sklypo duomenų, ieškovas negali paneigti senų žemėtvarkos projektų interpretacijomis. Priešingu atveju, t. y. jeigu būtų nepaisoma Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie sklypą, būtų pažeidžiamas atsakovo nuosavybės neliečiamumas, teisėti lūkesčiai, nebūtų jokio teisinio apibrėžtumo. Ieškovo nurodomas kelias yra pažymėtas už sklypo ribų kaip gretimybės, t. y. net neįsiterpia į atsakovo sklypą. Be to, jeigu būtų vadovaujamasi ieškovo argumentu, kad toks valstybinis kelias iš tiesų kerta sklypą, tai reikštų, kad atsakovas turi ne vieną, o du žemės sklypus. Tokia išvada prieštarautų Nekilnojamojo turto registre pateiktiems ir išviešintiems duomenims, kurie nenuginčyti ir teisingi, o administraciniai aktai dėl sklypo yra nenuginčyti. Sklypas nėra suvaržytas servitutais ar kitomis daiktinėmis teisėmis. Užtvarai yra atsakovo sklypo ribose ir nėra pastatyti ant valstybinės ar kitiems asmenims bendrai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Taigi, nesant nustatytų apribojimų, atsakovas turi diskrecijos teisę spręsti, kaip įgyvendins savo nuosavybės teisę, kaip ir kur sklypo ribose statys užtvarus ar sodins medžius. Ieškovas, nesant į sklypą nustatyto servituto ar kitos daiktinės teisė, neturi teisės iš viso naudotis sklypu ar ko nors reikalauti iš atsakovo. Taigi, užtvarai objektyviai negali lemti ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Priešingas aiškinimas visiškai paneigtų nuosavybės teisės neliečiamumą, nepagrįstai varžytų atsakovo, kaip sklypo savininko, teises, sudarytų galimybes ieškovui savavališkai naudotis sklypu tam nesant nustatyto galiojančio teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino - įpareigojo atsakovą V. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvorą, medžius ir kitas kliūtis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio, einančio per atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini); atsakovui V. S. per 1 mėnesio nustatytą terminą nepašalinus kliūčių nuo bendro naudojimo kelio, suteikė teisę ieškovui R. Š. atsakovo V. S. lėšomis pašalinti tvorą, medžius ir kitas kliūtis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio; priteisė iš atsakovo ieškovui 41 Eur žyminio mokesčio ir 793,25 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad kelias iki V. S. priklausančio sklypo ir už sklypo yra viešasis kelias. Tai atsispindi 2001-08-07 žemės sklypų ribų paženklinimo akte ir abrise, o iš 2001-10-19 žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų matyti, kad bendro naudojimo kelias yra numatytas 0,06 ha, 5 m pločio, kad jis nėra įskaičiuojamas į V. S. sklypo plotą. Kadangi kelio ruožas, esantis V. S. sklype, nėra įskaičiuojamas į jo žemės sklypo plotą, taip pat nepriklauso kitiems privatiems asmenims, jis priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir Tarnyba). Teismas nurodė, kad netiesioginis įrodymas apie tai, jog yra suformuotas bendro naudojimo kelias V. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašuose nuo 2002 m. nurodyta kelio apsaugos zona. V. S. neturi teisės užtverti šio kelio, o užtvėręs jį pažeidžia valstybės bei gretimų žemės sklypų savininkų teises. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad kadastro ir registro duomenų tvarkytojas, papildomai išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų archyvinėje byloje saugomus dokumentus, atliko analizę ir nustatė, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2002-02-07 pažymėti grafiniai duomenys neatitinka VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2001-10-19 parengtame žemės sklypo plane nurodytų duomenų, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, 2022-01-26 kadastro žemėlapyje patikslino 2002-02-07 pažymėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Tokiu būdu dabar žemėlapyje aiškiai matyti, kad atsakovo V. S. žemės sklypą į dvi dalis skiria valstybei priklausantis žemės sklypo ruožas – bendro naudojimo kelias. Iš to seka, kad V. S. šį kelią neteisėtai užsitvėrė ir užsodino medžiais.
6. Teismas nurodė, kad 2000-07-04 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Raseinių r.)“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir žemės sklypų ribos buvo pažymėtos žemėtvarkos projekto žemėlapyje. Šiame žemėtvarkos projekte taip pat yra pažymėtas 5 metrų pločio kelias, einantis per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad įsiterpusi valstybinė žemė – kelias, einantis per atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo kelias ir negali būti užtvertas.
7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, todėl klausimai dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo priskirtini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. CK 4.98 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savavališkas kelio užtvėrimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį – savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti. A. V. S. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė nuobaudą – įspėjimą. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-12-03 nutarimu nutarimas panaikintas. 2022 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-12-03 nutarimas ir paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas dėl V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimo. Šiais veiksmais Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įrodė, kad gina valstybės nuosavybę. Remiantis kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Ieškovo teisė pažeista – jis negali pravažiuoti valstybei priklausančiu keliu iki jam nuosavybės teise priklausančio sklypo. Būtent 2021-09-02 rangos-pirkimo sutartis su individualia įmone „Ginsema“ patvirtina, kad ieškovas rangovui pardavė medieną ir biokuro žaliavą. 2021-12-12 raštas tarp sutarties šalių ir pateiktos nuotraukos patvirtina, kad rangovas negali pravažiuoti valstybiniu keliu, einančiu per atsakovo žemės sklypą, ir negali vykdyti ūkinės veiklos. Atsakovo argumentai, kad iki ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų yra kiti maršrutai ir pateikti trys galimi maršrutai, nepaneigia svarbiausio šios bylos aspekto – valstybinės žemės nuosavybės. Atsakovui nesuteikta teisė spręsti, kas gali naudotis valstybiniu keliu. Tokiu būdu ieškovo teisė yra pažeista ir jis turi teisę ją ginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – R. Š. ieškinį atmesti, iš R. Š. V. S. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi ne pagrindiniais, tiesioginiais, o išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, taip pat nekritiškai vertino kitų institucijų pozicijas dėl atsakovo žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas1), todėl buvo priimtas nemotyvuotas bei neteisėtas sprendimas. Žemės sklypas pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti vientisas ir atsakovui priklausantis Žemės sklypas1 buvo vientisas nuo pat jo suformavimo. Nuo pat atsakovo Žemės sklypo1 suformavimo iki 2022-01-28 Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo Žemės sklypas1 buvo vientisas ir jo nekirto bendro naudojimo kelias.
9.2. Teismas savo argumentus motyvavo remdamasis šalutiniais ir mažiau patikimais įrodymais, tokiais kaip abrisas, Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytais nelokalizuotais duomenimis apie kelio apsaugos zoną, apskųstu Teritorinio registratoriaus sprendimu, dar iki Žemės sklypo1 suformavimo parengtais žemėtvarkos projektais, kurie ir turi projektinio dokumento, o ne galutinio galiojančio dokumento statusą - Žemės sklypo1 planu. Tai įrodo teismo grubų procesinį pažeidimą, itin selektyvų įrodymų vertinimą.
9.3. Aplinkybę, kad nuo pat Žemės sklypo1 suformavimo per jį nėjo bendrojo naudojimo kelias, o atsakovo Žemės sklypas1 buvo vientisas, įrodo Žemės sklypo1 planas, kuriame matosi, jog atsakovo Žemės sklypas1 yra vientisai pažymėtas geltona spalva, o violetinės spalvos linija, kuri plano sutartiniuose ženkluose nurodyta kaip reiškianti žemės sklypo ribas, yra apvesta aplink visą vientisą atsakovo žemės sklypą. Iš Žemės sklypo1 plano matyti, kad Žemės sklypas1 yra vientisos teritorijos žemė, apibrėžtos teritorijos plotas yra 2 ha, taigi, atsakovas turi nuosavybės teises į visą Žemės sklypą1, kurio ribos pažymėtos Žemės sklypo1 plane ir iki ieškovo inicijuoto 2022-01-28 Teritorinio registratoriaus sprendimo buvo tinkamai atvaizduotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kas taip pat reiškia, jog atsakovo Žemės sklype1 esantis keliukas yra privatus kelias, o ne bendrojo naudojimo kelias, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas.
9.4. Kaip matyti iš Kauno apskrities viršininko 2001-12-29 įsakymo, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas1 bei atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą1, apskrities viršininko tikroji valia buvo suformuoti vieną vientisą žemės sklypą, todėl negalima teismo keliu šios aiškios valios interpretuoti naujai su tikslu suformuoti du nesusisiekiančius, bendro naudojimo keliu perskirtus žemės sklypus. Tokie teismo ketinimai ne tik yra neteisėti, pažeidžiantys atsakovo nuosavybės teisę, bet taip pat pažeidžia ir teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus.
9.5. Kaip matyti iš Žemės sklypo1 plano, gretimybių lentelėje bendrojo naudojimo kelias pažymėtas skaičiais 1-2. Žemės sklypo1 plane bendrojo naudojimo kelias yra visai ne ten, kur nurodo esant pirmosios instancijos teismas: iš tikrųjų bendrojo naudojimo kelias prasideda taške, pažymėtame „1“, kuris randasi kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, prie pat įvažiavimo į atsakovo Žemės sklypą1, o baigiasi taške, pažymėtame „2“, kuris yra ne šiaurinėje, o pietinėje sklypo pusėje ir eina palei atsakovo Žemės sklypo1 pietrytinę ribą.
9.6. Iš Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos sprendinių aiškiai matyti, kad iki atsakovo Žemės sklypo1 eina viešasis kelias, tačiau jis pasibaigia tiksliai su įvažiavimu į atsakovo Žemės sklypą1. Taigi, sistemiškai aiškinant minimus įrodymus, tai nedviprasmiškai patvirtina, kad bendrojo naudojimo kelio, išilgai kertančio atsakovo Žemės sklypą, nėra pažymėta Žemės sklypo1 plane, kas yra tiesioginis pagrindinis įrodymas dėl atsakovo Žemės sklypo1 ribų, o šią aplinkybę patvirtina ir Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos sprendiniai. Vadinasi, skirtingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovo Žemės sklypo1 išilgai nekerta joks bendro naudojimo kelias, o atsakovo Žemės sklypas1 yra vientisas, nepadalintas į dvi nesusisiekiančias teritorijos dalis.
9.7. Teismas netinkamai bei nemotyvuotai rėmėsi byloje esančiais įrodymais, nepasisakė, kodėl nesivadovauja vienu pagrindinių šios bylos įrodymų – atsakovo Žemės skypo1 planu, kuris yra ir turi būti pagrindiniu šaltiniu aiškinant, kokiose ribose buvo atkurtas atsakovo Žemės sklypas1.
9.8. Įstatymai gina nuosavybę ir nustato racionalios žemėnaudos reikalavimą, racionalaus žemės sklypo dydžio ir ribų reikalavimą, įtvirtina sklypo vientisumo principą. Nesilaikius šių reikalavimų, žemės sklypai praranda vertę. Dabartinė pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurta situacija, pagal kurią vientisas atsakovo Žemės sklypas1 yra padalintas į du nesusisiekiančius žemės sklypus, išilgai perkirstus bendrojo naudojimo kelio, neatitinka minėtų reikalavimų ir yra draudžiama.
9.9. Pagal teismo sprendime nurodytą interpretaciją dėl atsakovo Žemės sklypo1 ribų, taip pat pagal Teritorinio registratoriaus sprendimu pakeistas Žemės sklypo1 ribas, kurios dabar kerta Žemės sklypą ir taip įterptu valstybiniu keliu į du nesusisiekiančius sklypus suskaldo atsakovo Žemės sklypą1, kuris tampa nepatogus, nesaugus naudoti, be to, yra netaisyklingos formos, tokia pirmosios instancijos teismo interpretacija dėl atsakovo Žemės sklypo1 ribų neatitiktų metodikos reikalavimų dėl žemės sklypų ribų taisyklingumo ir racionalumo, todėl tokios teismo išvados yra klaidingos bei nepagrįstos.
9.10. Civilinę bylą nagrinėjęs teismas privalėjo išspręsti turtinius klausimus iš esmės, nes spręsti būtent tokio pobūdžio ginčus yra šio teismo, o ne kitų valstybės institucijų pagrindinė kompetencija. Teismas vengė šią civilinę bylą išnagrinėti iš esmės ir detaliai pasisakyti, kokiose konkrečiai ribose, kokioje teritorijoje yra suformuotas atsakovo Žemės sklypas1.
9.11. Teismas, nurodydamas, kad kelias atsakovui nepriklauso, turėjo aiškiai motyvuoti šią esminę bylos aplinkybę. Vis dėlto, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatliko daiktų teisinio kvalifikavimo ir NŽT poziciją, Teritorinio registratoriaus sprendimą (kuris buvo apskųstas) priėmė kaip neginčijamą tiesą. Ginčijamo sprendimo analizė suponuoja, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje padarė nepagrįstą bei tikrovės neatitinkančią išvadą, jog kelias nėra atsakovo nuosavybė.
9.12. Nors teismas ginčijamame sprendime kaip vieną iš argumentų nurodė, kad netiesioginis įrodymas apie tai, jog yra suformuotas bendrojo naudojimo kelias V. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašuose nuo 2002 m. nurodyta kelio apsaugos zona, tačiau šis teismo argumentas niekaip neįrodo, jog per atsakovo Žemės sklypą1 būtent išilgai eina bendrojo naudojimo kelias, kaip (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, kadangi teismas visiškai niekaip nesusiejo savo minimos kelio apsaugos zonos su konkrečia kelio atkarpa ir jos lokacija. Kelio apsaugos zona nėra lokalizuota jokiame žemėlapyje, teismas ginčijamame sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remiantis jis teigia, kad kelio apsaugos zona eina būtent išilgai atsakovo Žemės sklypo1 kaip (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, o ne, pavyzdžiui, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės palei Žemės sklypo1 pietrytines ribas, kur yra kelias.
Žemesnės instancijos teismas
9.13. Teismo išvados prilygsta faktiniam atsakovo Žemės sklypo1 dalies neteisėtam nusavinimui. Teismas, vadovaudamasis parengiamųjų dokumentų eskizais nesant įstatyme nustatyto pagrindo, apribojo atsakovo nuosavybės teises, dalį Žemės sklypo1 atimdamas iš atsakovo ir priskirdamas Lietuvos Respublikai.
9.14. Teismas netinkamai vertino ir atsakovo argumentą, kad ieškovas neturi teisės reikšti negatorinį ieškinį. Kadangi ieškovas teikia ieškinį kaip privatus asmuo, kuris nepagrindžia turintis įgaliojimų ginti viešąjį interesą, pripažintina, kad ieškinys pareikštas netinkamo asmens.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatas, pirma žemės sklypas turi būti suformuotas atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, preliminariai sklypo ribas aptarus su pretendentu, o vėliau apskrities viršininkui patvirtinus tos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, projekto pagrindu turėjo būti formuojamas žemės sklypas: pažymimas vietoje natūroje, rengiamas planas, kiti kadastro dokumentai ir priimamas įsakymas dėl žemės sklypo suformavimo.
10.2. Apelianto žemės sklypas ir per jį einantis bendro naudojimo kelias buvo suformuotas dar Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 2000 metais. Remiantis šiame projekte suformuotomis žemės sklypo ribomis, dėl kurių apeliantas, atstovaudamas mirusį giminaitį A. S., jokių pretenzijų projekto rengėjui ir žemėtvarkos skyriui nereiškė, 2001-08-07 buvo parengti du dokumentai – žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Abiejuose šiuose dokumentuose apeliantas pasirašė ir sutiko su juose atvaizduotu faktu, kad per žemės sklypą eina ir į bendrą 2 ha žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas 5 metrų pločio ir 30 ilgio bendro naudojimo kelias. Apeliantas šių dokumentų, kaip ir 2000 m. Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, neskundė ir šių jam dabar priklausančio žemės sklypo duomenų neginčijo. Remiantis šiais dokumentais, 2001-10-15 buvo parengtas žemės sklypo planas ir užpildytas žemės sklypo naudmenų žiniaraštis, kuriuose taip pat buvo pažymėta, jog apeliantui priklausančiame žemės sklype yra ir į bendrą 2 ha plotą nėra įskaičiuotas 5 m pločio ir 30 ilgio bendro naudojimo kelias.
10.3. Kaip matyti iš Metodikos 80 punkto, šiame punkte išvardintuose ir apelianto žemės sklypo kadastrinės bylos pagrindą sudarančiuose dokumentuose buvo atvaizduotas ir pažymėtas 5 m pločio ir 30 m ilgio bendro naudojimo kelias, neįeinantis į bendrą žemės sklypo plotą, teritorinis registratorius turėjo teisę ištaisyti dar 2000 metais Kauno apskrities Raseinių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atvaizduotą apelianto žemės sklype esantį bendro naudojimo kelią.
10.4. Aplinkybės dėl bendro naudojimo kelio buvimo apelianto žemės sklype yra patvirtintos ir įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022-02-14 nutartimi, kuria buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-12-31 nutarimas ir paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantui buvo skirtas įspėjimas už jo sklype esančio bendro naudojimo kelio užtvėrimą. Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022-02-14 nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai buvo konstatuota, jog apeliantui, kaip mirusiojo savininko testamentiniam įpėdiniui ir atstovui, nuo žemės sklypo suformavimo momento buvo žinoma apie bendro naudojimo kelio buvimą jo žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl rašytinių paaiškinimų
12. 2023-10-12 apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, kadangi CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Be to, atsakovas paaiškinimus pateikė po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl dar ir šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti raštinius paaiškinimus.
Dėl ieškovo teisės reikšti negatorinį ieškinį
14. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo argumentą, kad ieškovas neturi teisės reikšti negatorinį ieškinį. Kadangi ieškovas teikia ieškinį kaip privatus asmuo, kuris nepagrindžia turintis įgaliojimų ginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnio 1-2 dalys), pripažintina, jog ieškinys pareikštas netinkamo asmens.
15. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo kaip fizinis asmuo. Jis iš esmės veikia tik savo, o ne kitų asmenų, vardu, siekdamas, kad būtų sudaryta galimybė naudotis valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu (pravažiuoti šiuo keliu iki jam nuosavybės teise priklausančio sklypo). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas rangovui pardavė medieną ir biokuro žaliavą, tačiau rangovas negali pravažiuoti valstybiniu keliu, einančiu per atsakovo žemės sklypą, ir negali vykdyti ūkinės veiklos, todėl tokiu būdu ieškovo teisė yra pažeista ir jis turi teisę ją ginti.
Dėl ginčo esmės
16. Kaip jau minėta, savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas, ir kad jo teisės yra pažeistos (2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad kelias iki atsakovui V. S. priklausančio sklypo ir už sklypo yra viešasis kelias. Tai atsispindi 2001-08-07 žemės sklypų ribų paženklinimo akte ir abrise, o iš 2001-10-19 žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų matyti, kad bendro naudojimo kelias yra numatytas 0,06 ha, 5 metrų pločio, kad jis nėra įskaičiuojamas į V. S. sklypo plotą. Kadangi kelio ruožas, esantis V. S. sklype, nėra įskaičiuojamas į jo žemės sklypo plotą, taip pat nepriklauso kitiems privatiems asmenims, jis priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Tarnyba. Netiesioginis įrodymas apie tai, kad yra suformuotas bendro naudojimo kelias V. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra tai, jog Nekilnojamojo turto registro išrašuose nuo 2002 metų yra nurodyta kelio apsaugos zona. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad kadastro ir registro duomenų tvarkytojas, papildomai išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų archyvinėje byloje saugomus dokumentus, atliko analizę ir nustatė, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2002-02-07 pažymėti grafiniai duomenys neatitinka VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2001-10-19 parengtame žemės sklypo plane nurodytų duomenų, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, 2022-01-26 kadastro žemėlapyje patikslino 2002-02-07 pažymėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad V. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022-01-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašytų duomenų ištaisymo“ (veiksmo atlikimą), kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022-04-14 sprendimą „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti 2022 m. sausio 12 d. R. Š. prašymą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023-09-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1235-442/2023 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022-11-28 sprendimą pakeitė: panaikino VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022-01-26 sprendimą, kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022-04-14 sprendimą „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas minėta nutartimi konstatavo, jog pagal šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nei trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š., nei jo atstovas advokatas A. B. nėra subjektai, turintys teisę paduoti prašymą įrašyti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, o taip pat negali būti pripažinti suinteresuotais asmenimis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies prasme, galinčiais pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų pareiškėjui priklausančio žemės sklypo netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų.
19. Taigi, kaip nustatyta iš aukščiau nurodytų aplinkybių, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022-01-26 sprendimas buvo panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų. Nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste vien tai, kad minėtas VĮ Registrų centro sprendimas buvo panaikintas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo V. S. žemės sklypą į dvi dalis skiria valstybei priklausantis žemės sklypo ruožas – bendro naudojimo kelias, o atsakovas šį kelią neteisėtai užsitvėrė ir užsodino medžiais, nes VĮ Registrų centras atlieka juridinių faktų išviešinimo, bet ne juos nustatančią funkciją.
20. Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl bendro naudojimo kelio egzistavimo darė papildomai įvertinęs ir tai, jog 2000-07-04 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Raseinių r.)“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir žemės sklypų ribos buvo pažymėtos žemėtvarkos projekto žemėlapyje. Šiame žemėtvarkos projekte taip pat yra pažymėtas 5 metrų pločio kelias, einantis per žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto neskundė ir šių jam dabar priklausančio žemės sklypo duomenų neginčijo. Dar daugiau, 2001-08-07 buvo parengti sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisas bei Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, abiejuose šiuose dokumentuose apeliantas V. S. pasirašė ir sutiko su juose atvaizduotu faktu, kad per žemės sklypą eina ir į bendrą 2 ha žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas 5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio bendro naudojimo kelias. Remiantis šiais dokumentais, 2001-10-15 buvo parengtas žemės sklypo planas (ir užpildytas žemės sklypo naudmenų žiniaraštis (forma 18), kuriuose taip pat buvo pažymėta, jog apeliantui priklausančiame žemės sklype yra ir į bendrą 2 ha plotą nėra įskaičiuotas 5 m pločio ir 30 metrų ilgio bendro naudojimo kelias. Apeliantas minėtame žemės sklypo plane taip pat pasirašė.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. administracinio nusižengimo bylą, taip pat konstatavo, jog V. S. žinojo ir suprato apie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir suvokė užtvėręs valstybei priklausantį bendro naudojimo kelią, nes dar 2001 metais jis dalyvavo formuojant žemės sklypą kaip mirusio sklypo savininko testamentinis įpėdinis, pats pasirašė 2001-08-07 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, 2001-10-15 žemės sklypo plane, 2001-08-07 žemės sklypo abrise. Kasacinis teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pagrįstai vadovautasi V. S. priklausančio žemės sklypo suformavimo metu galiojusių teisės aktų pagrindu priimtais dokumentais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad per žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, priklausantis valstybei. Taikyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (kai per žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, turi būti formuojami du atskirti žemės sklypai), įsigaliojusių po ginčo žemės sklypo suformavimo, teismas neturėjo pagrindo.
22. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas savo argumentus motyvavo remdamasis šalutiniais ir mažiau patikimais įrodymais, tokiais kaip abrisas, Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytais nelokalizuotais duomenimis apie kelio apsaugos zoną, apskųstu Teritorinio registratoriaus sprendimu, dar iki Žemės sklypo1 suformavimo parengtais žemėtvarkos projektais, kurie turi projektinio dokumento, o ne galutinio galiojančio dokumento statusą – Žemės sklypo1 planu. Kauno apskrities viršininko 2001-12-29 įsakymo, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas1 bei atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą1, apskrities viršininko tikroji valia buvo suformuoti vieną vientisą žemės sklypą, todėl negalima suformuoti du nesusisiekiančius, bendro naudojimo keliu perskirtus žemės sklypus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
23. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 80 punktas nustatė, kad piliečių, kuriems buvo suprojektuoti grąžinami natūra žemės sklypai, žemės tvarkymo byloje komplektuojama ši medžiaga: rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma apie tai, kad jis turi visus turėtos žemės nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei į žemę atkurti; grąžinamos natūra žemės sklypo(-ų) paženklinimo-parodymo aktas; grąžinamos natūra žemės sklypo(-ų) planas; apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektas; žemės sklypo(-ų) kadastro duomenų forma; pagalbinė medžiaga (plotų skaičiavimo ir žemės vertės nustatymo žiniaraščiai, abrisai ir kt.) (metodikos 80.1.-80.6. p).
24. Pažymėtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas ir šiam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Todėl, remiantis minėtomis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatomis, būtent žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindas formuoti sklypus. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šios nutarties 20 punkte nurodytais įrodymais, kurie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, kaip patikimais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
26. Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės nagrinėjamai bylai arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ne dėl visų apelianto atsikirtimų į ieškinį, savaime nereiškia, jog teismas apelianto argumentų apskritai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą.
27. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais iš esmės teigia, jog 2000-07-04 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu patvirtinto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai neatitinka Kauno apskrities viršininko 2001-12-29 įsakymo pagrindu suformuoto Žemės sklypo1 plano sprendiniams. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti turtinius klausimus iš esmės, nes spręsti būtent tokio pobūdžio ginčus yra šio teismo, o ne kitų valstybės institucijų pagrindinė kompetencija. Teismas vengė šią civilinę bylą išnagrinėti iš esmės ir detaliai pasisakyti, kokiose konkrečiai ribose, kokioje teritorijoje yra suformuotas atsakovo Žemės sklypas1.
28. Atmesdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas susijęs su atsakovo įpareigojimu savo lėšomis pašalinti tvorą ir medžius bei kitas kliūtis nuo bendro naudojimo kelio, kas reiškia, jog ginčas kilo dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, o ne dėl žemės sklypo ribų. Apeliantas byloje priešieškinio su savarankiškais reikalavimais nepateikė. Akcentuotina, kad vien apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesukuria teismui pareigos detaliai pasisakyti, kokiose konkrečiai ribose, kokioje teritorijoje yra suformuotas atsakovo sklypas, nes tai ne tik nėra susiję su ieškinio dalyku, bet tai nėra ir šio teismo kompetencija. Apeliantas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, gali inicijuoti savarankišką ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ar kitais susijusiais klausimais.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškovas pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 2 057 Eur (1 700 Eur plius PVM) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 605 Eur už atsiliepimo Centriniam registratoriui parengimą, atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI3-5972-621/2022, 1 452 Eur atsiliepimų į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-225-476/2022 parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo patirtos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo Centriniam registratoriui parengimą, atstovavimą administracinėje byloje Nr. eI3-5972-621/2022, nėra susijusios su šia nagrinėjama byla (CPK 88, 98 straipsniai), todėl negali būti priteisiamos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.