Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-5972-621/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-28
Bylos Nr.: eI3-5972-621/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00784-2022-71
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: V. S.
Atsakovas: valstybės įmonės ,,Registrų centras“
Trečiasis asmuo: R. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius
Advokatai: Laurynas Didžiulis, Arūnas Bertulis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-5972-621/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00784-2022-71Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjo V. S. atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui,atsakovės valstybės įmonės ,,Registrų centras“ atstovei R. Z.,nedalyvaujant pareiškėjui V. S.,trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. ir jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei valstybės įmonei ,,Registrų centrui“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius, R. Š.) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašoma:

1. Panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą (veiksmo atlikimą), kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. CSPR-106;

2. Įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti 2022 m. sausio 12 d. R. Š. prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje;

3. Iš VĮ Registrų centro V. S. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas V. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. sausio 26 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) priėmė sprendimą „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašytų duomenų ištaisymo“ Nr. S-3741 (1.4 E) (toliau – ir Ginčijamas sprendimas), kuriuo tenkino R. Š., atstovaujamo advokato Arūno Bertulio, prašymą dėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų taisymo ir patikslino Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje. 2022 m. balandžio 14 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. vasario 28 d. skundą ir priėmė sprendimą „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. CSPR-106 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė palikti galioti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą, kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos Kadastro žemėlapyje.

Tarp pareiškėjo ir R. Š., kuris VĮ Registrų centrui pateikė prašymą dėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų taisymo, pastaruosius metus vyksta teisminiai ginčai dėl pareiškėjo Žemės sklypo vientisumo. R. Š. prašymo dėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų taisymo pateikimo metu buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos: civilinė byla Nr. e2-225-476/2022 dėl nuosavybės teisių, susijusių su Žemės sklypu, gynimo, ir administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-11-519/2022, taip pat susijusi dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos tinkamumo.

R. Š. 2022 m. sausio 12 d. pasikreipė į atsakovę su prašymu dėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų taisymo, nurodė esą pareiškėjo Žemės sklypo plane tarp ribos posūkio taškų 1-9 yra pažymėtas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, tačiau, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, kurį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka rengia VĮ Registrų centras, duomenimis, šiam keliui skirtos vietos nurodytos nėra.

Iš Ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė savo sprendimą motyvavo vienu vieninteliu sakiniu: „Išnagrinėję žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko R. Š. atstovo prašymą, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje saugomus dokumentus bei atlikę analizę, nustatėme, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2002-02-07 pažymėti grafiniai duomenys neatitinka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytų duomenų, todėl vadovaudamiesi pirmiau minėtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, 2022-01-26 kadastro žemėlapyje patikslinome 2002-02-07pažymėtas šio žemės sklypo ribas“.

Pareiškėjo įsitikinimu, toks Ginčijamas sprendimas pažeidžia jo, kaip Žemės sklypo savininko, teises, yra visiškai nemotyvuotas, pažeidžia jo teisę į gerą viešąjį administravimą, taip pat nebuvo įgyvendinti įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kiti kertiniai viešojo administravimo principai, kuriais atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis savo veikloje. Atsakovė grubiai pažeidė valdžių padalijimo principą, kai R. Š. pusėje netiesiogiai įstojo į tarp pareiškėjo bei R. Š. vykstančias bylas dėl Žemės sklypo ir, skubiai imdamasis taisyti neva esančias klaidas dėl kelio atžymėjimo kadastro žemėlapyje, iš esmės ėmėsi teisėjo vaidmens, nuspręsdamas, ar per pareiškėjo Žemės sklypą iš tikrųjų eina bendrojo naudojimo kelias.

2022 m. balandžio 14 d. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai ištaisė duomenis Kadastro žemėlapyje, todėl naikinti 2022 m. sausio 26 d. kadastro tvarkytojo sprendimo neva nėra teisinio pagrindo.

2001 m. spalio 19 d. Žemės sklypo plane, kuris 2001 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus, tarp ribos posūkio taškų 1-9, t. y. per visą Žemės sklypą, neva yra pažymėtas bendro naudojimo kelias, todėl pareiškėjo argumentai, kad Žemės sklypo plane nėra jokio kelio, yra atmestini.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 15 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Šalies argumentai

Pareiškėjui Ginčijamame sprendime konkrečiai nėra nurodyta nė vieno konkretaus galiojančio dokumento (su nuorodomis į jį priėmusį subjektą, datą), kurio pagrindu atsakovė nustatė, kad pareiškėjo Žemės sklypą neva iš tiesų turi kirsti bendrojo naudojimo kelias ir todėl atsakovei esą yra akivaizdus pagrindas daryti išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2002 m. vasario 7 d. pažymėti grafiniai duomenys neatitinka galiojančiais teisės aktais nustatytų pareiškėjo Žemės sklypo ribų, ko rezultate Kadastro tvarkytojas privalo atlikti klaidų taisymą. Nagrinėjamu atveju iš Ginčijamo sprendimo turinio visiškai nėra aišku, kuo remiantis atsakovė nusprendė, kad situacija atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, pagal kurią kadastro tvarkytojas, nustatęs, jog į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, turi atlikti techninių klaidų taisymą. Pareiškėjas daro pagrįstą išvadą, kad atsakovės sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Jau vien tai, kad Ginčijamas sprendimas yra visiškai be motyvų, yra pagrindas Ginčijamą sprendimą laikyti nepagrįstu, neatitinkančių esminių viešojo administravimo principų ir todėl neteisėtu.

Pareiškėjas pabrėžia, kad visai nesvarbu, ar tai būtų traktuojama kaip viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl techninių klaidų taisymo, ar kaip viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, bet kuriuo atveju atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, turi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) įtvirtintą pareigą tinkamai motyvuoti savo priimamus sprendimus / atliekamus veiksmus, teikti aiškią informaciją, aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimami sprendimai, o visa tai turi būti atliekama savalaikiai, kad asmuo, siekdamas sužinoti priimtų sprendimų / atliktų veiksmų motyvus, neturėtų naudotis apskundimo institutu vien tam, kad iš valstybės institucijos išsireikalautų pateikti deramą argumentaciją, kuria buvo vadovaujamasi.

Pareiškėjas yra susipažinę su Žemės sklypo byloje esančiais duomenimis ir joje nėra jokių planų ar kitų įrodymų su konkrečiomis koordinatėmis, kuriais remiantis atsakovė galėjo įžvelgti ir į Žemės sklypo grafinius duomenis įterpti valstybinės žemės ruožą. Nei 2022 m. balandžio 14 d. Skundžiamame sprendime, nei 2022 m. sausio 26 d. Ginčijamame sprendime atsakovė taip pat nenurodė jokio konkretaus dokumento, kuriuo remiantis žinojo tikslias koordinates ar kitus duomenis, kur valstybinė žemė grafiškai turėtų būti lokalizuota Žemės sklype.

Atsakovė nenurodė nei vieno konkretaus argumento, kokius konkrečiai galiojančius teisės aktus įvertinus atsakovė padarė atitinkamą išvadą, jog nustatyta esant klaidų. Ginčijamame rašte nėra nurodoma nė vieno argumento, kodėl atsakovė, konstatuodama esant klaidų dėl pareiškėjo Žemės sklypo ribų, nesivadovauja 2001 m. gruodžio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-08- 8531, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas ir kuriame yra labai aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad per šį Žemės sklypą joks viešas kelias neina.

Atsakovė nieko nepaaiškinančiu Ginčijamu sprendimu ypač grubiai pažeidė sprendimo išsamumo principą, kadangi nenurodė nei konkrečių įtakos turėjusių aplinkybių, nei nurodė visas konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remdamasis nustatė, kad per pareiškėjo Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, taip pat nenurodė, kodėl nesivadovavo 2001 m. gruodžio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-08-8531, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas ir kuriame yra labai aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad per šį Žemės sklypą joks viešas kelias neina. Pareiškėjo įsitikinimu, Atsakovas jo atžvilgiu ne tik ypač grubiai pažeidė sprendimų motyvavimo principą, bet taip pat nesilaikė ir kitų paminėtų kertinių viešojo administravimo principų, kadangi dėl neaiškių priežasčių jam yra siekiama apriboti nuosavybės į Žemės sklypą teisę, tiesiog perbraižant Žemės sklypo ribas ir nieko deramai dėl to nemotyvuojant.

Atsakovė nepagristai bei netinkamai pritaikė klaidų ištaisymo institutą, numatytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje. Įvertinus nagrinėjamą situaciją, akivaizdu, kad ji neatitiko teisės normų bei teismų praktikos, suformuotos dėl klaidos ištaisymo instituto, todėl atsakovė Ginčijamą sprendimą priėmė ir netinkamai vadovaudamasi Nekilnojamo turto registro 33 straipsniu, kas yra dar viena priežastis daryti išvadą, jog Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Pirmiausia, aptariamu atveju atsakovei tikrai nebuvo pagrindo vertinti, kad ginčo duomenų neatitikimas Žemės sklypo dokumentams buvo akivaizdus. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas ir prašymą pateikęs R. Š. apie vienerius metus laiko dėl Žemės sklypo ribų aplinkybių bylinėjasi teismuose, juose nagrinėjamos net dvi bylos, atskleidžia, kad šiuo klausimu nėra akivaizdaus, visiškai nekeliančio abejonių atsakymo. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovės atliko tik grynai techninio pobūdžio klaidos taisymą, nes nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Žemės sklypo grafiniai duomenys nebuvo pakeisti tik techniškai, o tai padaryta su esminiais teisių turinio pakeitimais, nes buvo pakeistos Žemės sklypo ribos, Žemės sklypas buvo suskaldytas į du skirtingus daiktus, o grafiškai atvaizduotos naujosios ribos neatitinka galiojančių Žemės sklypo dokumentų. Tokie pakeitimai lėmė iš esmės pakitusias pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, turimas nuosavybės teises, kadangi jo sklypo tinkamumas naudoti iš esmės pakito, sklypas buvo padalintas į dvi visiškai nesusisiekiančias dalis, išilgai sklypo atsirado valstybinė žemė, kas taip pat lemia ir iššūkius nuo pašalinių asmenų apsaugant sodybą. Atsakovė nesilaikė nustatytų sąlygų ir tvarkos klaidų taisymo instituto taikymui, jį taikė nepagrįstai bei atsakovės atliktas neva techninių klaidų taisymas ne pagal galiojančius Žemės sklypo dokumentus sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes pareiškėjui. Pažymi ir tai, kad Komisija, priimdama Skundžiamą sprendimą, visiškai nepasisakė dėl šio pareiškėjo argumento, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti klaidų ištaisymo instituto, numatyto Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje, kad neatitinka reikalavimo techninės klaidos akivaizdumo buvimui ir pan.

Šalies argumentai

Kadastro tvarkytojas perėmė teismo vaidmenį sprendžiant kilusį ginčą. R. Š. pateikiant prašymą dėl klaidų taisymo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tarp jo, pareiškėjo ir NŽT dėl Žemės sklypo ribų buvo nagrinėjamos net dvi teisminės bylos. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovė, teigdama, jog jai nebuvo žinoma apie vykstančius teisminius procesus, prieštarauja pati sau, kadangi Komisijos priimtame Skundžiamame sprendime nurodoma, jog R. Š., atsakovei pateikdamas prašymą dėl techninės klaidos taisymo, paaiškino, kad siekia teisminiu keliu ginti savo teises teisme ir pašalinti kliūtis patekimui į sklypą. Atsakovei tikrai buvo žinoma, jog dėl Žemės sklypo ribų vyksta teisminiai procesai, todėl ji turėjo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų (iki bus įsiteisėję teismo sprendimai), kuriais galėtų įtakoti teismo sprendimą. Atsakovė gali atlikti tik techninio pobūdžio korekcijas, kad duomenys kadastro registre atitiktų galiojančius dokumentus, tačiau tokiu atveju kaip šis, ginčą dėl Žemės sklypo ribų gali spręsti tik teismas, nes tai šiuo metu ir yra teisminio tyrimo objektas, ar Žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias. Pareiškėjo įsitikinimu, šiai dienai yra įrašyti klaidingi duomenys apie Žemės sklypą, o teismai jais vadovaujasi priimdami sprendimus kitose bylose. Susidaro situacija, kuomet nagrinėjamu atveju ne teismai nusprendžia dėl asmenų teisių ir pareigų, kurių pagrindu vėliau atliekami pakeitimai VĮ Registrų centre, bet VĮ Registrų centras pats savarankiškai priima sprendimus, apsprendžiančius pareiškėjo nuosavybės teisių į Žemės sklypą apimtį. Atsakovė, neįvertinusi aplinkybės apie vykstančius teismo procesus dėl Žemės sklypo ribų, taip pat peržengdama savo kompetencijos ribas, viršydama savo įgaliojimus bei pažeisdamas principą, kad teisingumą vykdo tik teismai, tuo itin grubiai pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

Per pareiškėjo Žemės sklypą neina bendro naudojimo kelias, todėl atsakovo atlikti taisymai neatitinka galiojančių Žemės sklypo dokumentų. Apskrities viršininko įsakyme ir Žemės sklypo plane nėra sklypą išilgai kertančio valstybei priklausančio bendro naudojimo kelio. Pareiškėjas nesutinka, kad jam priklausantį Žemės sklypą kerta Lietuvos Respublikai priklausantis bendrojo naudojimo kelias. Kauno apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-08-8531 suformavo Žemės sklypą būtent tokį, koks buvo matomas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapiuose iki Ginčijamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjo Žemės sklypo dalis bendram (viešam) naudojimui buvo paimta neteisėtai. Pareiškėjo Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse nebuvo įregistruota jokių nuosavybės teisių suvaržymų. Vadinasi, pareiškėjo nuosavybės teisės nėra apribotos įstatyme nustatytu pagrindu. Atsakovas ginčijamame sprendime be jokio aiškaus ir konkrečiai įvardinto pagrindo padarė išvadą, kad į Žemės sklypą įsiterpia valstybinis kelias. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Žemės sklypą kerta / į jį įsiterpia bendro naudojimo kelias. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypą apibūdinančiuose duomenyse nurodyta, kad Žemės sklypo plotas yra 2 ha. Šie viešųjų registrų duomenys nėra paneigti įstatymų nustatyta tvarka. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapių 20 metų buvo matyti, kad Žemės sklypas yra viena vientisos teritorijos žemė ir šio Žemės sklypo nekerta valstybinės žemės sklypas. Pareiškėjas turi nuosavybės teises į visą Žemės sklypą, kurio ribos pažymėtos VĮ Registrų centro kadastriniuose žemėlapiuose. Lietuvos Respublika nėra Žemės sklypo bendraturtis, nes nuosavybės teises į Žemės sklypą perleido pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procese, o sau nepasiliko jokios Žemės sklypo dalies. Tiek nuosavybės atkūrimo dokumentai, tiek ir Nekilnojamojo turto registro duomenys pagrindžia, kad Lietuvos Respublika nėra Žemės sklypo bendrasavininkė. Kauno apskrities viršininko tikrieji ketinimai formuojant Žemės sklypą yra aiškiai užfiksuoti 2001 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. 02-08-8531, kurio pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Taigi, Kauno apskrities viršininko įsakymo priede detalizuota, kad Žemės sklypo plotas yra 2 ha; A. S. turi teisę atkurti nuosavybę į 2 ha žemės sklypo plotą ir į šį 2 ha žemės sklypo plotą yra atkuriama A. S. nuosavybė. Po A. S. mirties Žemės sklypą paveldėjo pareiškėjas. Apskrities viršininkas įsakyme yra nurodęs, kokiuose sklypuose nustato kelio servitutus – kelio servitutai nustatyti sklypams, kurių projektiniai Nr. 37, 40, 40, 39 (pažymėtina, kad tai yra baigtinis sąrašas), o pareiškėjo Žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 165, kelio servitutas nenustatytas. Taigi, apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į Žemės sklypą, nenumatė, kad Žemės sklype esančiu keliu turėtų teisę naudotis kiti asmenys. Remiantis nurodytais teisės aktais ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje iki ginčijamo sprendimo buvusia užfiksuota faktine situacija, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, atitiko galiojančius dokumentus ir dėl Žemės sklypo grafinių duomenų nebuvo reikalinga atlikti jokių klaidų taisymų, darytina išvada, kad Žemės sklypas, kurio plotas 2 ha, yra vienas daiktas, kurio ribos buvo nurodytos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ir šiose pažymėtose ribose žemės savininkas yra tik pareiškėjas, o valstybinė žemė į šį Žemės sklypą neįsiterpia ir nedalina Žemės sklypo į dvi atskiras dalis. Bet kokia priešinga išvada reiškia pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimą įstatyme nenustatytu būdu, taigi, atsakovė, neva ėmusi vienašališko klaidų taisymo, pažeidė pareiškėjo nuosavybės teises, nesivadovavo galiojančiais Žemės sklypo dokumentais.

Nesupranta, kaip atsakovė, vadovaudamasi parengiamaisiais dokumentais (pvz., abrisais, kurie tėra eskizų lygio brėžiniai), nesant įstatyme nustatyto pagrindo, nusprendė tiesiog pakoreguoti Žemės sklypo grafinius duomenis, ko pasėkoje apribojo pareiškėjo nuosavybės teises, dalį Žemės sklypo atimdamas iš pareiškėjo ir priskirdamas Lietuvos Respublikai. Be to, kitas argumentas, kurį atsakovas galėjo įvertinti duomenų visumoje, – tai vietinės reikšmės kelių tinklo fragmentas, iš kurio aiškiai matyti, kad viešasis kelias nekerta pareiškėjo Žemės sklypo, bet užsibaigia ties pareiškėjo Žemės sklypo riba. Vadinasi, vietinės reikšmės viešasis kelias (duomenys neskelbtini) „Privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio (duomenys neskelbtini)“ baigiasi ties Žemės sklypo riba ir į Žemės sklypą nepatenka. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapių buvo matyti, kad nuo Žemės sklypo ribos prasideda privažiavimas iki pareiškėjui priklausančių pastatų ir statinių, esančių Žemės sklype, t. y. privažiavimas užsilenkia į kairę ir tęsiasi iki Žemės sklype esančių pastatų. Šis keliukas yra pareiškėjo nuosavas kelias, o ne bendrojo naudojimo kelias, kaip kad traktuojama Ginčijamu sprendimu. Jokiam kitam asmeniui, išskyrus pareiškėją, nėra reikalinga patekti iki šių pastatų/statinių. Iš šių brėžinių matyti, kad kelias užsibaigia Žemės sklypo viduje, užsilenkdamas į kairę, ir nekerta Žemės sklypo per visą perimetrą. Įrodymų dokumentuose analizė, skirtingai negu nurodė atsakovė, pagrindžia, kad viešasis kelias baigiasi ties Žemės sklypo riba pietuose, o Žemės sklype esantys privažiavimai yra pareiškėjo nuosavybė ir skirti tik privažiuoti iki pareiškėjo pastatų (duomenys neskelbtini). Vadinamasis bendrojo naudojimo kelias net nėra pažymėtas kaip vietinės reikšmės viešasis kelias. Nėra jokių duomenų teigti, kad Žemės sklype esantis kelio ruožas priklauso ne pareiškėjui, kelias nėra apskaitomas kaip valstybės turtas, nėra įregistruotas kaip Lietuvos Respublikai priklausantis daiktas, kas teisingai pažymėta Komisijos priimtame Skundžiamame sprendime, kad „bendro naudojimo kelias, einantis per Sklypą, nėra suformuotas atskiru nekilnojamuoju daiktu“. Atsakovė, remdamasis vien abrisais (eskizais) ir kitais Žemės sklypo formavimo parengiamaisiais dokumentais, o ne galiojančiais Žemės sklypo dokumentais (t. y. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-08-8531, kuriuo buvo suformuotas minimas pareiškėjo Žemės sklypas, Žemės sklypo planu) padarė nepagrįstas išvadas, kad Žemės sklypą kerta bendrojo naudojimo kelias ir kad šis kelias priklauso ne pareiškėjui.

Žemės sklypo planas yra esminis dokumentas apibūdinantis Žemės sklypą kaip daiktą (jo teritoriją, konfigūraciją, ribas, gretimybes ir kt.). Aplinkybę, kad nuo pat Žemės sklypo suformavimo per jį nėjo bendrojo naudojimo kelias, o pareiškėjo Žemės sklypas buvo vientisas, įrodo Žemės sklypo planas, kuriame matosi, kad Pareiškėjo Žemės sklypas yra vientisai pažymėtas geltona spalva, o violetinės spalvos linija, kuri plano sutartiniuose ženkluose nurodyta kaip reiškianti žemės sklypo ribas, yra apvesta aplink visą vientisą Pareiškėjo žemės sklypą. Vadinasi, iš Žemės sklypo plano matyti, kad Žemės sklypas yra vientisos teritorijos žemė, apibrėžtos teritorijos plotas yra 2 ha, taigi, pareiškėjas turi nuosavybės teises į visą Žemės sklypą, kurio ribos pažymėtos Žemės sklypo plane ir iki R. Š. inicijuoto 2022 m. sausio 26 d. Sprendimo priėmimo buvo tinkamai atvaizduotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kas taip pat reiškia, jog pareiškėjo Žemės sklype esantis keliukas yra privatus kelias, o ne bendrojo naudojimo kelias. Jeigu pareiškėjo Žemės sklypą per vidurį iš tiesų kirstų bendrojo naudojimo kelias ir taip pareiškėjo Žemės sklypą padalintų į dvi nesusisiekiančias sklypo dalis, kaip kad 2022 m. sausio 26 d. sprendimu buvo patikslintos Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje, tai Žemės sklypo plane aiškiai matytųsi dvi visiškai nesusikertančios žemės sklypo dalys, apvestos violetinės spalvos linija, o geltona spalva nenuspalvinta ir violetinės spalvos linija, reiškiančia pareiškėjo Žemės sklypo ribas, apribota teritorijos dalis reikštų bendrojo naudojimo kelią, tačiau iš Žemės sklypo plano duomenų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo Žemės sklypas yra vientisas ir joks bendrojo naudojimo kelias jo sklypo nekerta. Prašo skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo V. S. atstovas advokatas Laurynas Didžiulis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2001 m. spalio 19 d. sklypo plane, kuris 2001 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus, tarp ribos posūkio taškų 1-9, t. y. per visą sklypą, yra pažymėtas bendro naudojimo kelias, o ties tašku 9 yra ir parašyta, kad tai bendro naudojimo kelias. Per ginčo sklypą einantis kelias yra pažymėtas ir 2001 m. rugpjūčio 7 d. abrise. Iš R. Š. kartu su 2022 m. sausio 12 d. prašymu pateikto 2001 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akto 3 punkto matyti, kad sklype yra įsiterpęs 5 m pločio ir 130 m ilgio bendro naudojimo kelias, 2001 m. spalio 15 d. Žemės ūkio paskirties bazinės sklypo vertės žiniaraštyje bendro naudojimo kelias taip pat nurodomas.

Nagrinėjamu atveju Kadastro žemėlapyje iki skundžiamo kadastro tvarkytojo sprendimo priėmimo ginčo sklypas buvo atvaizduojamas ne pagal 2001 m. spalio 19 d. sklypo planą, t. y. be bendro naudojimo kelio. Kadastro tvarkytojas turi įstatymu nustatytą teisę pataisyti / patikslinti netikslius kadastro duomenis, ką jis ir padarė gavęs R. Š. 2022 m. sausio 12 d. prašymą. Pareiškėjas skunde akcentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytą netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą. Atkreipia dėmesį, kad jokie nekilnojamojo turto registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis, nagrinėjamu atveju taisomi nebuvo, o buvo taisomi nekilnojamojo turto kadastro duomenys pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Kadastro žemėlapyje patikslintomis sklypo ribomis. Pareiškėjas nurodo, kad „Ginčijamas sprendimas“ yra 2022 m. sausio 26 d. kadastro tvarkytojo sprendimas „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašytų duomenų ištaisymo“ Nr. S-3741 (1.4 E), ir skunde nurodo argumentus, kad šis sprendimas neatitinka viešojo administravimo principų, yra nemotyvuotas ir todėl neteisėtas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas skundą Komisijai nurodė, jog skundžia kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 28 d. raštą Nr. S-3741 (1.4 E) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašytų duomenų ištaisymo“. Komisija 2022 m. balandžio 14 d. sprendime pareiškėjui paaiškino, kad kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 28 d. raštas nėra kadastro tvarkytojo sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas Komisijai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatyta tvarka, o tai yra tik informacinio pobūdžio raštas apie kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 26 d. priimtą sprendimą patikslinti ginčo sklypo ribas Kadastro žemėlapyje. Pačiame 2022 m. sausio 28 d. rašte taip pat pažymima, kad kadastro tvarkytojo sprendimas patikslinti sklypo ribas Kadastro žemėlapyje gali būti skundžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatyta tvarka, prie šio informacinio pobūdžio rašto pareiškėjui buvo pridėta ir Kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje matyti patikslintos Sklypo ribos. Taigi, kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 26 d. priimtas sprendimas yra atliktas veiksmas – sklypo ribų patikslinimas Kadastro žemėlapyje. Komisija, atsižvelgusi į pareiškėjo skundą, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas, pagal tai kokius motyvus jis dėstė skunde, nesutinka su kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 26 d. sprendimu (veiksmo atlikimu), todėl pasisakė dėl šio sprendimo teisėtumo.

Šiuo atveju pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad ginčijamas sprendimas yra 2022 m. sausio 26 d. kadastro tvarkytojo sprendimas „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašytų duomenų ištaisymo“ Nr. S-3741 (1.4 E) (iš tiesų šio rašto data 2022 m. sausio 28 d.). Pareiškėjas informacinio pobūdžio raštą prilygina viešojo administravimo subjekto sprendimui, taigi Registrų centro vertinimu, visi pareiškėjo argumentai, kad kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 28 d. raštas Nr. S-3741 (1.4 E) yra be motyvų, taigi neatitinka viešojo administravimo principų ir todėl yra neteisėtas atmestini. Be to, pareiškėjui kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 28 d. rašte Nr. S-3741 (1.4 E) buvo nurodyta aukščiau aptarta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, suteikianti teisę kadastro tvarkytojui taisyti netikslius nekilnojamojo turto kadastro duomenis bei pranešta, kad kadastro tvarkytojas nustatė, jog Kadastro žemėlapyje pažymėti grafiniai Sklypo duomenys neatitinka šio Sklypo plane nurodytų duomenų (nors plano data ir neįvardinta, tačiau 2001 m. spalio 19 d. sklypo planas nuo pat jo įregistravimo nekilnojamojo turto registre, nesikeitė, taigi, pareiškėjui, kaip sklypo savininkui, be jokios abejonės turėjo būti suprantama, koks planas minimas), taigi nurodyta ir priežastis, dėl kurios buvo patikslintos sklypo ribos Kadastro žemėlapyje. Kadastro tvarkytojui palyginus sklypo planą, kuriame yra pavaizduotas kelias ir Kadastro žemėlapį, kuriame kelio pavaizduota nebuvo, tapo aišku, kad yra padaryta techninio pobūdžio klaida, kurią reikėjo ištaisyti.

Nagrinėjamu atveju Registrų centras nebuvo aukščiau minėtos civilinės bylos proceso dalyvis, o taip pat nebuvo gautas ir įregistruotas teismo pranešimas apie nagrinėjamą civilinę bylą, susijusią su ginčo sklypu, jokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios turėtų būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre, sklypo atžvilgiu nebuvo pritaikyta. Kadastro tvarkytojas neturėjo pareigos tikrinti R. Š. 2022 m. sausio 12 d. prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis siekia teisminiu keliu ginti savo teises teisme ir pašalinti kliūtis patekimui į savo sklypą per valstybei priklausantį kelią. Kadastro tvarkytojui 2022 m. sausio 26 d. priimant skundžiamą sprendimą nebuvo žinomi jokie tikslūs civilinėje byloje keliami reikalavimai, be to, svarbiausia aplinkybė, kad civilinės bylos, susijusios su nekilnojamuoju daiktu, iškėlimo faktas pats savaime, nedraudžia kadastro tvarkytojui taisyti neteisingus nekilnojamojo turto kadastro duomenis (kaip minėjome laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos). Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad kadastro tvarkytojas, taisydamas ginčo sklypo ribas Kadastro žemėlapyje, perėmė teismo vaidmenį, sprendžiant kilusį ginčą, yra visiškai nepagrįsti.

Atsakovas pabrėžė, kad patikslinus ginčo sklypo ribas Kadastro žemėlapyje, sklypo plotas nepamažėjo, kelias nėra įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą. Taigi, nekilnojamojo turto registre pareiškėjui įregistruotos nuosavybės teisės niekaip nepasikeitė, sklypo plotas išliko toks, koks nurodytas.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad kadastro tvarkytojas, būdamas atsakingu tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), neturi teisės kvestionuoti sklypus formuojančių institucijų veiksmų teisėtumo. Sklypo plane, kuris buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus, bendro naudojimo kelias yra pažymėtas, taigi, kadastro tvarkytojas ir Komisija neturėjo teisės kvestionuoti tokio plano teisėtumo ir daryti išvadą, kad kelio nėra. Atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad pats pareiškėjas dalyvavo formuojant sklypą, tai liudija jo parašai esantys sklypo formavimo dokumentuose, tame tarpe ir aukščiau aptartame 2001 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akte, kuriame nurodoma, kad sklype yra įsiterpęs 5 m pločio ir 130 m ilgio bendro naudojimo kelias, taigi, mano, kad pareiškėjui aplinkybės apie sklype esantį kelią iš esmės turėjo būti žinomos. Paršo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovės valstybės įmonės ,,Registrų centras“ atstovė R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teismo posėdyje rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. ir jo atstovas advokatas Arūnas Bertulis atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimo (veiksmo atlikimo), kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. CSPR-106 teisėtumo bei pagrįstumo; įpareigojimo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti 2022 m. sausio 12 d. R. Š. prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; 2571,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuosavybės teisė į 2,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruota pareiškėjui V. S. 2004 m. sausio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. atstovas advokatas Arūnas Bertulis 2022 m. sausio 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu suteikti informaciją, dėl kokių priežasčių iki šiol Nekilnojamojo turo kadastro žemėlapyje nėra atvaizduotas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype valstybei priklausantis kelias, kuris kerta pareiškėjui priklausančio sklypo ribas ir yra pažymėtas 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, vėlesniuose šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, žemės sklypo 2001 m. spalio 15 d. plane, 2001 m. rugpjūčio 7 d. abrise ir aprašyto 2001 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akte bei 2001 m. spalio 15 d. Žemės ūkio paskirties bazinės sklypo vertės žiniaraštyje (minėtos dokumentų kopijos buvo pateiktos kartu su prašymu). Prašyme taip pat nurodoma, kad R. Š. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jis į šį sklypą negali patekti (duomenys neskelbtini) gatve, nes pareiškėjas yra užtvėręs valstybei priklausantį kelią. Paaiškinta, kad siekia teisminiu keliu ginti savo teises teisme ir pašalinti kliūtis patekimui į savo sklypą per valstybei priklausantį kelią. Nagrinėjant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose civilinę bylą Nr. e2-11649-476/2021, iškilo klausimas, kodėl 5 m pločio ir 130 m ilgio kelias nėra pažymėtas Kadastro žemėlapyje.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas 2022 m. sausio 26 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (toliau – ir Kadastro žemėlapis) patikslino pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribas. Pareiškėjas apie 2022 m. sausio 26 d. atsakovo sprendimą (sklypo ribų patikslinimą kadastro žemėlapyje) buvo informuotas atsakovo 2022 m. sausio 28 d. raštu Nr. S-3741 (1.4 E) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašytų duomenų ištaisymo“.

Pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadastro tvarkytojo sprendimą apskundė Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, pateikdamas 2022 m. vasario 28 d. skundą.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. CSPR-106 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ paliko galioti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą, kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nepakeistą. Komisija 2022 m. balandžio 14 d. sprendime pareiškėjui paaiškino, kad kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 28 d. raštas nėra kadastro tvarkytojo sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas Komisijai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatyta tvarka, o tai yra tik informacinio pobūdžio raštas apie kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 26 d. priimtą sprendimą patikslinti sklypo ribas Kadastro žemėlapyje. Pačiame 2022 m. sausio 28 d. rašte taip pat pažymima, kad kadastro tvarkytojo sprendimas patikslinti žemės sklypo ribas Kadastro žemėlapyje gali būti skundžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatyta tvarka, prie šio informacinio pobūdžio rašto pareiškėjui buvo pridėta ir Kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje matyti patikslintos sklypo ribos. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo skundžiamas atsakovės (kadastro tvarkytojo) 2022 m. sausio 26 d. priimtas sprendimas yra atliktas veiksmas – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimas Kadastro žemėlapyje.

Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, atsakovo 2022 m. sausio 26 d. sprendimas (veiksmo atlikimas) neatitinka viešojo administravimo principų, yra nemotyvuotas, todėl neteisėtas.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022-01-29 iki 2023-01-01) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

Bylai taip pat aktuali Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2022-01-01 iki 2023-01-01; toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 15 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 3 ir 5 punktus, administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra, o administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, 2022 m. sausio 26 d. atlikdama skundžiamą veiksmą – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimą Kadastro žemėlapyje, ir taip taisydama galimą klaidą nekilnojamojo turto kadastre, elgėsi neteisėtai, kadangi nebuvo gautas suinteresuoto asmens pareikalavimas (prašymas) neatlygintinai ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildyti, kaip numatyta Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. atstovas advokatas Arūnas Bertulis 2022 m. sausio 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu suteikti informaciją, dėl kokių priežasčių iki šiol Nekilnojamojo turo kadastro žemėlapyje nėra atvaizduotas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype valstybei priklausantis kelias, o ne su prašymu ištaisyti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo atveju buvo taisomi nekilnojamojo turto kadastro duomenys pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnį. Teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenys pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnį gali būti taisomi tik priimant atskirą sprendimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo keliamus motyvuotumo ir išsamumo reikalavimus, o ne tiesiog atliekant veiksmą – žemės sklypo ribų patikslinimą Kadastro žemėlapyje, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju atsakovė, 2022 m. sausio 26 d. atlikdama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimą Kadastro žemėlapyje ir nepriimdama atskiro sprendimo, atitinkančio VAĮ reikalavimus, nesilaikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies dėl sprendimo priėmimo. Atsakovė ginčo atveju negalėjo tokiu būdu 2022 m. sausio 26 d. atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo Kadastro žemėlapyje. Atsakovė nepagristai bei netinkamai pritaikė klaidų ištaisymo institutą, numatytą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje.

LVAT yra nurodęs, kad viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, todėl atsakovės 2022 m. sausio 26 d. atliktas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimas Kadastro žemėlapyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjas prašo panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą (veiksmo atlikimą), kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktą, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Be to, teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, nes teismas, panaikindamas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą (veiksmo atlikimą), kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, perimtų atsakovės teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnį, kad teismas gali panaikinti teisės aktą (ar jo dalį), o ne veiksmo atlikimą, atsakovė įpareigotina pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. atsakovė įpareigotina pašalinti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2022 m. sausio 26 d. atliktą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimą.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. CSPR-106. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. CSPR-106 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip neteisėtas iš esmės ir savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui.

Be to, pareiškėjas reikalauja įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti 2022 m. sausio 12 d. R. Š. prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tačiau šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. atstovas advokatas Arūnas Bertulis 2022 m. sausio 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu suteikti informaciją, o ne su prašymu dėl žemės sklypų ribų tikslinimo. Taigi, šiuo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti ne jo teiktą atsakovui prašymą, o trečiojo suinteresuoto asmens. Tenkinus tokį reikalavimą, teismas pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų neapgintų, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Be to, reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus pareiškėjas gali pateikti teismui tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Tokiu būdu dėl prašomų atlikti veiksmų tarp pareiškėjo ir atsakovo kyla ginčas, kuris gali būti sprendžiamas teisme. (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo iš VĮ Registrų centro V. S. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus. Nepaisant to, kad nebuvo patenkinti pareiškėjo reikalavimai taip, kaip buvo suformuluoti skundo reikalavimais, tačiau šiuo atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai ir pareiškėjo teisės apgintos visa apimtimi.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Į bylą pateikta 2021 m. birželio 23 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas Laurynas Didžiulis. Patirtų išlaidų pagrindimui pateikta 2022 m. rugsėjo 14 d. sąskaita faktūra L-(duomenys neskelbtini)-008, 2022 m, rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymas, kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog apmokėjimas pagal sąskaitą L-(duomenys neskelbtini)-008.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.1 papunkčiu, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme taikomas 0,3 koeficientas. Kadangi Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai skundas surašytas 2022 m. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1598,1 Eur, todėl maksimali priteistina suma už tokio skundo parengimą laikytina 479,43 Eur (1598,1 × 0,3).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi skundas surašytas 2022 m. II ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. IV ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1679,3 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą laikytina 4198,25 Eur (1679,3 × 2,5).

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų informacinės pažymos matyti, jog 2022 m. spalio 27 d. teismo posėdis truko 1 valandą ir 26 minutes, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu gali būti priteistos išlaidos už 1 val. atstovavimą teisme. Kadangi teismo posėdis vyko 2022 m. IV ketvirtyje, taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2022 m. II ketvirtyje buvo 1780,5 Eur. Šią sumą padauginus iš Rekomendacijose nustatyto 0,1 koeficiento, maksimali priteistina suma yra 178,05 Eur (1780,5 x 0,1 x 1).

Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugų dydžio, prašymas tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 2571,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato atstovavimą.

Iš pateikto 2022-05-13 mokėjimo nurodymo Nr. 408 matyti, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovės taip pat priteistinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniu, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę valstybės įmonę ,,Registrų centrą“ pašalinti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2022 m. sausio 26 d. atliktą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimą.

Panaikinti valstybės įmonės ,,Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. CSPR-106.

Pareiškėjui V. S. iš atsakovės valstybės įmonės ,,Registrų centro“ priteisti 2593,75 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė