- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- AN2-11-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00111-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Matukaitienės ir pareiškėjo V. S. atstovo advokato Lauryno Didžiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pareiškėjas V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes 2021 m. birželio 18 d. 10.00 val., ant žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), esančio bendro naudojimo kelio, šiaurinėje sklypo dalyje, buvo rastas uždarytas užtvaras, ribojantis patekimą į kitus sklypus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskyrė nuobaudą – įspėjimą.
2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu nutraukta. Priteista V. S. iš valstybės 1 573,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
II. Apeliacinių skundų bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vyriausioji specialistė Lina Matukaitienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nesuprato priešingo teisei savo veikimo pobūdžio, todėl nenumatė žalingų jo pasekmių, t. y. nesuprato, jog tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja bendro naudojimo kelią, kuris nėra jo nuosavybė, už ką jam buvo skirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Pareiškėjo veiksmuose nenustatyta tyčia, o nesant tyčiai negalima ir atsakomybė. Teigia, kad teismas nepagristai padarė išvadą, kad byloje pateiktų duomenų apie sklypą visuma yra nenuosekli ir dviprasmiška, todėl klaidinanti, o asmeniui, kuris neturi specialių žinių, gali būti nesuprantama. Institucijos atstovės teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus teismui pateikti 2,0000 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas), per kurį eina bendro naudojimo kelias ir kurį V. S. neteisėtai užtvėrė, suformavimo dokumentai yra nuoseklūs ir aiškiai įrodo, kad per sklypą eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kurio plotas, formuojant sklypą, į bendrą sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Šie dokumentai, tai 2000 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-07-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-08-07 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, 2001-08-07 žemės sklypo abrisas, 2001-10-15 žemės sklypo planas. Pažymi, jog visuose šiuose dokumentuose žemės sklype yra pažymėtas 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Kiti žemės sklypo suformavimo dokumentai: 2001-10-19 žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas, 2001-10-15 žemės naudojimo plotų eksplikacija, 2002-02-13 pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį įrodo, kad šio kelio plotas į bendrą sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas.
3.2. Taip pat atstovė nesutinka su teismo išvada, kad V. S. nuosavybės teisę paveldėjimo būdu į sklypą įgijo 2004 metais, o sklypas suformuotas 2001 metais, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami sklypo formavimo metu numatyti sprendimai suformuoti sklypą, per kurį eitų bendro naudojimo kelias ir jo neįskaičiuoti į formuojamo žemės sklypo plotą. Teigia, kad nors sklypą V. S. įgijo 2004 metais, t. y. po jo suformavimo 2001 metais, tačiau asmuo, kuriam sklypas buvo formuojamas nuosavybės teisių į jį atkūrimui ir iš kurio V. S. paveldėjo sklypą, sklypo formavimo metu buvo miręs, todėl formuojant sklypą dalyvavo V. S., kaip mirusiojo testamentinis įpėdinis. Nurodo, kad sklypo formavimo metu V. S. buvo supažindintas su formuojamo žemės sklypo dydžiu, ribomis, naudojimo sąlygomis ir apribojimais, taip pat su ta aplinkybe, kad per sklypą eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Pažymi, jog apie tai, kad jam žinoma ši aplinkybė, V. S. patvirtino, pasirašydamas sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte ir sklypo plane.
3.3. Institucijos atstovė nesutinka su teismo argumentais, kad sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše nurodant duomenis apie sklypą yra nurodytas tik 2 ha pareiškėjui priklausantis žemės sklypo plotas, kelio plotas nėra pažymėtas, todėl pareiškėjui susidaro įspūdis, kad visą sklypą sudaro 2 ha plotas, kuris nuosavybės teise priklauso jam (susumavus sklypo dedamąsias dalis, matyti, kad pareiškėjui priklauso visas 2 ha sklypas), ir į kurį įeina kelias. Pažymi, jog nutarime teismas konstatuoja, kad pats pareiškėjas neneigia fakto, jog sklypą kerta kelias, įrengtas dar prieš pareiškėjui įgyjant sklypą ir kad ant šio kelio jis pastatė užtvarą, tačiau pareiškėjas teigia, jog kelias skirtas tenkinti jo poreikius ir priklauso jam. Atstovės teigimu, pati kelio sąvoka reiškia, kad jis skirtas eiti, važiuoti juo. Tai, jog šis kelias kerta sklypą, kaip pripažįsta ir pats pareiškėjas, reiškia, kad jis skirtas praeiti, pravažiuoti per sklypą kitiems asmenims. Jei kelias, kaip teigia pareiškėjas, būtų reikalingas tik jam, jis neatitiktų savo, kaip kelio funkcijos, nes pareiškėjui naudojantis sklypu kelias nereikalingas, jo poreikiams tenkinti užtektų tik įvažiavimo į sklypą ir išvažiavimo iš jo. Pasak atstovės, pareiškėjas, sutikdamas su tuo faktu, kad sklypą kerta kelias, kuris jau buvo toje vietoje dar prieš jam įgyjant nuosavybės teisę į sklypą, suprato, jog tai kelias, skirtas praeiti, pravažiuoti kitiems asmenims.
3.4. Pažymi, jog V. S. be svarbių priežasčių kviečiamas nedalyvavo 2021-06-18 sklypo žemės naudojimo patikrinime, administracinio nusižengimo tyrime, neatvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių tam, kad išsiaiškintų dėl kelio, einančio per sklypą priklausomybės ir jo naudojimo, nors pranešimai ir kvietimai atvykti jam buvo tinkamai įteikti. Pasak atstovės, jeigu pareiškėjas būtų nežinojęs, kaip teigia, kad kelias yra skirtas bendram naudojimui, sužinojęs, jog jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo procedūra dėl šio kelio užtvėrimo jis, kaip ir kiekvienas asmuo, kuris rūpinasi tinkamu savo teisių realizavimu, būtų aktyviai dalyvavęs tiriant administracinį nusižengimą ir gavęs kvietimus atvykti į Raseinių skyrių dėl šio nusižengimo aplinkybių išsiaiškinimo, būtų atvykęs išsiaiškinti savo teisių į šį kelią ir visų aplinkybių dėl šio kelio naudojimo. Tik 2021-07-26 buvo gauti V. S. atstovo advokato L. D. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose tik vienpusiškai kategoriškai teigiama, kad kelias priklauso V. S.. Nenoras bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) skyriumi tam, kad išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su kelio užtvėrimu, vengimas aiškintis situacijos rodo, jog jis suprato, kad kelias nėra jo nuosavybė ir turi būti naudojamas bendrai.
3.5. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas pripažino, jog sklypą kerta kelias, kuris jau buvo įrengtas sklype prieš pareiškėjui įgyjant nuosavybės teisę į sklypą, į tai, kad iš sklypo nekilnojamojo turto registro pažymėjimo jis matė, jog į bendrą sklypo plotą kelias neįskaičiuotas, į tai, kad sąmoningai atsisakė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) skyriumi, kad išsiaiškintų visas aplinkybes dėl kelio naudojimo ir priklausomybės, jis žinojo tą aplinkybę, jog per sklypą eina bendro naudojimo kelias, kuris nepriklauso jam nuosavybės teise ir sąmoningai tyčia užtvėrė šį bendro naudojimo kelią. Visos šios aplinkybės, atstovės teigimu, įrodo V. S. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. užtverdamas tvora per sklypą einantį 5 metrų pločio bendro naudojimo kelią, padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – savavališkas žemės užėmimas, už kurį numatyta administracinė nuobauda ir šį nusižengimą padarė tyčia, sąmoningai, suprasdamas savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir yra kaltas dėl šio nusižengimo padarymo. Todėl teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog V. S. veiksmuose nėra tyčios ir jis nėra kaltas dėl nurodyto administracinio nusižengimo padarymo.
3.6. Nurodo, kad teismui panaikinus aukščiau nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos nutarimą skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį – įspėjimą būtų paliktas galioti savavališkas valstybinės žemės užėmimas, valstybės nuosavybės teisės į žemę pažeidimas, būtų palikti galioti padaryti kitų teisės aktų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas) pažeidimai, suinteresuotų asmenų teisių naudotis bendro naudojimo keliu pažeidimai. Tai sukeltų grėsmę visuomeninių santykių, kuriuos reguliuoja šie teisės aktai, teisėtumui ir stabilumui. Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį V. S. buvo skirta minimali administracinė nuobauda, kuri turėjo jį sudrausminti, kad nutrauktų neteisėtą veiką ir veikti prevenciškai, kad ateityje nebūtų daromi panašūs pažeidimai.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjo V. S. atstovas advokatas Laurynas Didžiulis prašo pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuojamosios dalies išvadas, kad V. S. savavališkai užėmė ir naudoja žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį bendro naudojimo kelią, kuris priklauso ne V. S. nuosavybei; kad žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) sav., randasi bendrojo naudojimo kelias, kuris priklauso ne V. S. nuosavybei. Taip pat prašo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos V. S. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklype yra menamas valstybei priklausantis kelias, grubiai pažeidžia pareiškėjo nuosavybės teises, nes tokiu atveju pirmosios instancijos teismas nurodo, jog pareiškėjui priklauso mažesnis nei 2 ha žemės sklypas, nors tai tiesiogiai prieštarauja nuosavybės atkūrimo dokumentams. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo išvadomis iš esmės kėsinamasi pažeisti Konvencijoje saugomas nuosavybės teises. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies išvados reiškia žemės sklypo neteisėtą ir užslėptą nusavinimą, nes, anot teismo, kelio ruožo atkarpoje pareiškėjas nuosavybės teisių neturi ir šioje dalyje žemė yra nusavinama.
4.2. Teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodo, kad žemės sklypą kerta kelias, kuris pareiškėjui neva nepriklauso: „nesuprato, kad tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja bendro naudojimo kelią, kuris priklauso ne jo nuosavybei“ (reikia suprasti taip, kad priklauso Lietuvos Respublikai). Šios išvados, pasak atstovo, akivaizdžiai neigia pareiškėjo nuosavybės teises. Nurodo, kad vykdomas faktinis pareiškėjo turto nusavinimas neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų ir vykdomas neteisėtai. Pažymi, jog nuosavybės teisės gali būti ribojamos tik įstatyme nustatytu pagrindu. Nuosavybė negali būti ribojama vien sklypo formavimo parengiamųjų dokumentų interpretacija ir Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) nuomone. Jeigu pirmosios instancijos teismo poziciją suprasti, kad kelio ruožo atkarpoje yra valstybinė žemė, tai Šiaulių apylinkės teismas aiškiai neigia, jog pareiškėjas nuosavybės teise turi 2 ha žemės. Tai reikštų, kad pareiškėjo nuosavybė yra (2,00 ha - X ha (x - kelio plotas)). Atstovo teigimu, tokios išvados neatitinka viešųjų registrų duomenų ir neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų turinio bei grubiai pažeidžia pareiškėjo teises. Teigia, jog jei pirmosios instancijos teismo poziciją suprasti taip, kad iš tiesų pareiškėjas turi 2 ha žemės sklypą, tačiau pats kelias yra bendro naudojimo daiktas, tai tokiu atveju teismas pažeidė nustatytą daiktinių teisių numerus clausus principą.
4.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vietoje to, kad užtikrintų valstybės nuosavybės apsaugos pareigą, pats ėmė ignoruoti pareiškėjo nuosavybę. Atstovo teigimu, dėl to apeliacinės instancijos teismui tenka pareiga taisyti žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas ir pašalinti iš nutarimo motyvuojamosios dalies išvadas, jog pareiškėjas savavališkai užėmė ir naudoja žemės sklype esantį bendrojo naudojimo kelią, kuris priklauso ne pareiškėjo nuosavybei; žemės sklype randasi bendrojo naudojimo kelias, kuris priklauso ne pareiškėjo nuosavybei.
4.4. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo padarė išvadas, kad į žemės sklypą įsiterpia valstybinis kelias. Nutarimo motyvuose nėra paaiškinama, kaip teismas priėjo prie šios bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės. Teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų neva žemės sklypą kerta/įsiterpia bendro naudojimo kelias. Pažymi, jog teismas net nesvarstė ir nesiėmė teisinio kvalifikavimo, kuris šioje byloje yra lemiamas, t. y. ar žemės sklype yra kelias kaip daiktas, jei tai yra kelias, tai jis priklauso privačios ar viešosios nuosavybės teise ir kt. Atstovo teigimu, teismas „peršokęs“ šį etapą nutarime visą dėmesį sutelkė sprendžiant kaltės klausimus.
4.5. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pabrėžiamas viešo registro duomenų reikšmingumas - nurodoma, kad viešo registro duomenys turi sprendžiamąją galią, kai dokumentų tekstas nesutampa su viešo registro duomenimis. Taip įtvirtinama Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpcija (2016 m. sausio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016).
4.6. Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikai Žemės sklypas nepriklauso ir ji nėra žemės sklypo bendrasavininkė. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registre žemės sklypą yra 2 ha. Pasak atstovo, pareiškėjas turi nuosavybės teises į visą žemės sklypą, kurio ribos pažymėtos VĮ Registrų centro kadastriniuose žemėlapiuose. Teigia, kad neįsiteisėjusiomis pirmosios instancijos teismo nutarimo išvadomis yra siekiama pažeisti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės apsaugą bei atimti pareiškėjo nuosavybę įstatyme nenustatytu būdu. Pateikti žemėlapiai paneigia, kad Žemės sklypą kerta bendrojo naudojimo kelias. Atstovo nuomone, jeigu pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą kirstų valstybinė žemė - bendrojo naudojimo kelias, tai pareiškėjo žemės sklypas būtų padalintas į du atskirus sklypus, o tokių duomenų byloje nėra. Atstovo teigimu, Lietuvos Respublika nėra Žemės sklypo bendraturtis, nes nuosavybės teises į žemės sklypą perleido pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procese, o sau nepasiliko jokios idealiosios ar realiosios žemės sklypo dalies. Tiek nuosavybės atkūrimo dokumentai, tiek ir NTR duomenys pagrindžia, kad Lietuvos Respublika nėra žemės sklypo bendrasavininkė. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypai nėra formuojami taip, kad būtų sukurti „(duomenys neskelbtini)“ ar du atskiri nesusisiekiantys žemės ruožai, nes tai paneigtų sklypo kaip daikto esmę. Jeigu turime dvi visiškai atskirtas ir jokiu koridoriumi nesujungtas teritorijas, tai, akivaizdu, jos tiesiog būtų suformuotos kaip du atskiri žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju, nėra suformuota dviejų Pareiškėjui suformuotų žemės sklypų ir juo labiau nėra suformuotas Lietuvos Respublikai priklausantis žemės sklypas, kuris įsiterptų tarp Pareiškėjo sklypų.
4.7. Nurodo, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 31 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų. Teigia, kad žemės sklypai negalėjo būti suformuoti bet kaip, o tas buvo daroma pagal labai aiškią sklypų formavimo logiką. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išaiškino, kad žemės sklypą kerta ir taip į du sklypus atskiria valstybinis kelias, nes tai neatitiktų nurodytos metodikos reikalavimų dėl žemės sklypų ribų taisyklingumo ir racionalumo. Pažymi, jog metodikoje aiškiai nurodoma, kad žemės sklypo ribos projektuojamos sutapatinant šią ribą su keliais, tad, jei būtų apskrities viršininko ketinimas kelią atskirti nuo žemės sklypo, tai tą jis būtų padaręs, kaip nurodoma metodikoje – žemės sklypo riba eitų tik iki kelio. Pasak atstovo, kadangi tai nebuvo padaryta, vadinasi žemės sklypo riba nepasibaigė ties keliu, tai kelias tapo žemės sklypo dalimi ir atitinkamai vėliau tapo pareiškėjo nuosavybe.
4.8. Pažymi, jog Kauno apskrities viršininko tikrieji ketinimai yra aiškiai užfiksuoti įsakyme, kurio pagrindu pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo priede detalizuota – žemės sklypo plotas yra 2 ha; A. S. turi teisę atkurti nuosavybę į 2 ha žemės sklypo plotą ir į šį 2 ha žemės sklypo plotą yra atkuriama A. S. nuosavybė. Po A. S. mirties Žemės sklypą paveldėjo pareiškėjas. Dar daugiau, apskrities viršininkas įsakyme yra nurodęs, kokiuose sklypuose nustato kelio servitutus - kelio servitutai nustatyti sklypams, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo žemės sklypui, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas nenustatytas. Atstovo teigimu, tai parodo, kad apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypą, nenumatė, kad žemės sklype esančiu keliu turėtų teisę naudotis kiti asmenys. Pažymi, jog žemės sklypas, kurio plotas 2 ha, yra vienas daiktas, kurio ribos nurodytos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ir šiose pažymėtose ribose žemės savininkas yra tik pareiškėjas, o valstybinė žemė į šį Žemės sklypą neįsiterpia, todėl pirmosios instancijos teismo išvada reiškia pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimą įstatyme nenustatytu būdu. Pažymi ir tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad realiai žemės sklypo ribos apimtų didesnį plotą nei 2 ha, todėl teismas, vadovaudamasis parengiamųjų dokumentų eskizais, nesant įstatyme nustatymo pagrindo, apribojo pareiškėjo nuosavybės teises, dalį žemės sklypo atimdamas iš pareiškėjo ir priskirdamas Lietuvos Respublikai.
4.9. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nurodomas kelias neatitinka šių požymių, nes ginčo kelias nėra statinys. Vadinasi, ginčo kelias, viešosios teisės prasme, nėra kelias, nes nėra inžineriniu statiniu. Iš esmės galima kalbėti apie kelią kaip turtą tik privatinės teisės prasme. Taigi, pasak atstovo, kelio kaip statinio nėra, yra tik kelias, kaip turtas ir šis turtas priklauso asmeniškai tik pareiškėjui. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje aptariamas kelias nėra suformuotas kaip atskiras daiktas. Žemės sklype esantis kelias yra viršutinis žemės sklypo sluoksnis, naudojamas pareiškėjo eismui. Teigia, kad daiktinės teisės prasme, kelias neatitinka požymių, kad laikyti kelią savarankišku daiktu, nes tai yra žemės sklypo dalis, viršutinis žemės sklypo sluoksnis. Atkreipia dėmesį į CK 4.40 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina bendrą taisyklę, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Kadangi ginčo kelias yra tik viršutinis žemės sklypo sluoksnis, tai šis kelias priklauso žemės sklypo savininkui – pareiškėjui (CK 4.40 straipsnio 1 dalis). Teigia, jog nėra jokių duomenų, kodėl turėtų būti vadovaujamasi išimtimi iš bendrosios taisyklės, t. y. nėra jokio įstatymo ar sutarties, kuri nustatytų priešingai.
4.10. Pažymi, jog keliai nuosavybės teise gali priklausyti tiek viešosios, tiek privačios nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju, suformavus žemės sklypą Kauno apskrities viršininkas šį žemės sklypą perleido (nuosavybės teisių atkūrimo būdu) pareiškėjui. Taigi, žemės sklypo perleidimo momentu buvo perleistas ir kelias kaip viršutinis Žemės sklypo sluoksnis. Kadangi kelias nėra savarankiškas daiktas, tai neįmanoma įgyti nuosavybės teisių į kelią tuo pačiu neįgijus nuosavybės teisių į žemę po keliu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikai nepriklauso žemės sklypo ruožas, kurį užimą kelias, todėl ir pats kelias valstybei nepriklauso. Nurodo, kad pareiškėjas neneigia, kad kelias, funkcine susisiekimo-eismo prasme, gali egzistuoti, tačiau šis objektas nėra savarankiškas daiktas, o yra žemės sklypo dalis, vadinasi jo savininkas yra pareiškėjas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad kelias pareiškėjui nepriklauso, turėjo aiškiai motyvuoti šią esminę bylos aplinkybę paneigdamas visą tai, kas išdėstyta aukščiau. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatliko daiktų teisinio kvalifikavimo ir NŽT poziciją priėmė kaip neginčijamą tiesą. Teigia, jog skundžiamo nutarimo analizė suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl kelias nėra pareiškėjo nuosavybė, šie motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, todėl šalintini iš skundžiamo nutarimo motyvų.
4.11. Atstovo teigimu, kiti bylos medžiagoje esantys įrodymai pagrindžia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, kad kelias nėra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pirma, kelias nėra pažymėtas savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše. Šias aplinkybes patvirtino pats pirmosios instancijos teismas: „Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad šis kelias net nėra pažymėtas savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, nors Tarnyba nurodo, kad šis kelias yra vietinės reikšmės kelias“. Vietinės reikšmės kelių tinklo fragmente matyti, kad viešasis kelias nekerta pareiškėjo žemės sklypo, bet užsibaigia ties žemės sklypo riba. Tai, pasak atstovo, rodo, kad vietinės reikšmės viešasis kelias (duomenys neskelbtini) „Privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio (duomenys neskelbtini)“ baigiasi ties Žemės sklypo riba ir į žemės sklypą nepatenka. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapių matyti, kad nuo žemės sklypo ribos prasideda privažiavimas iki pareiškėjui priklausančių pastatų ir statinių, esančių žemės sklype, t. y. privažiavimas užsilenkia į kairę ir tęsiasi iki žemės sklype esančių pastatų. Šis keliukas yra pareiškėjo nuosavas kelias, o ne bendrojo naudojimo kelias, kaip kad nurodoma pirmosios instancijos teismo. Jokiam kitam asmeniui, nei pareiškėjui, nėra reikalinga patekti iki šių pastatų/statinių. Dar daugiau, iš pateiktų brėžinių matyti, kad kelias užsibaigia žemės sklypo viduje, užsilenkdamas į kairę, ir nekerta žemės sklypo per visą perimetrą. Teigia, kad įrodymų analizė pagrindžia, kad viešasis kelias baigiasi ties žemės sklypo riba pietuose, o žemės sklype esantys privažiavimai yra pareiškėjo nuosavybė ir skirti tik privažiuoti iki pareiškėjo pastatų – (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog bendrojo naudojimo kelias net nėra pažymėtas kaip vietinės reikšmės viešasis kelias, todėl negalima teigti, kad Žemės sklype esantis kelio ruožas priklauso ne pareiškėjui, kelias nėra apskaitomas kaip valstybės turtas, nėra įregistruotas kaip Lietuvos Respublikai priklausantis daiktas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien abrisais (eskizais) ir kitais žemės sklypo formavimo parengiamaisiais dokumentais, atstovo teigimu, padarė nepagrįstas išvadas, kad žemės sklypą kerta bendrojo naudojimo kelias ir kad šis kelias priklauso ne pareiškėjui.
4.12. Nurodo, kad žemės sklypo formavimo metu buvo fiksuota tuometinė faktinė situaciją, jog formuojamą žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias. Pažymi, jog žemės sklypo formavimo rezultatas yra toks, kad kelias nebuvo išskirtas į savarankišką daiktą ir nebuvo keliui suformuotas atskiras žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas suformavo žemės sklypą tokį, koks matomas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapiuose ir atskiro sklypo palei kelio ruožą nėra suformuota. Vėliau nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, tame tarpe ir žemės sklypo dalis, per kurią eina kelias, perėjo pareiškėjui. Pareiškėjo atstovas sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad žemės sklypo suformavimo dokumentuose ir kituose administracinio nusižengimo byloje esančiuose dokumentuose esanti informacija yra dviprasmiška ir nenuosekli. Tačiau vien tai, kad pats procesas turi neaiškumų, tai dar nepaneigia (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sukurto rezultato. O jau pats rezultatas yra aiškiai išreikštas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl būtent viešųjų registrų duomenimis pirmiausiai ir reikia vadovautis sprendžiant dėl žemės sklypo kaip daikto požymių.
Šalies argumentai
4.13. Pažymi, jog skundžiamame nutarime teismas padarė klaidingas išvadas dėl žemės sklypo ir jame esančio kelio. Žemės sklypas, kurio plotas 2 ha, yra vienas daiktas, kurio ribos nurodytos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Valstybinė žemė į Žemės sklypą neįsiterpia. Viešųjų registrų duomenimis, kurie nėra nuginčyti, žemės sklypo savininkas yra tik pareiškėjas. Pareiškėjo žemės sklype randasi kelias, kuris taip pat nuosavybės teisių atkūrimo procese atiteko pareiškėjui ir yra skirtas tik pasiekti pareiškėjo sklype esančius pareiškėjo pastatus. Atstovo teigimu, bylos medžiagoje esantys įrodymai pagrindžia, kad viešasis kelias baigiasi ties žemės sklypo riba. Bendrojo naudojimo kelias nurodytas tik parengiamuosiuose dokumentuose ir fiksavo tuometinę situaciją dar iki žemės sklypo suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau kelias nebuvo išskirtas į savarankišką daiktą ir keliui nebuvo suformuotas atskiras žemės sklypas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vyriausiosios specialistės apeliacinį skundą pareiškėjo V. S. atstovas advokatas Laurynas Didžiulis prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Nurodo, kad pareiškėjas nėra atlikęs jokio priešingo teisei veiksmo, t. y. nėra nusižengimo padarymo fakto, o asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo aptvėrimas negali būti vertinamas kaip nusižengimo padarymas, nes tai yra pareiškėjo nuosavybės teisių įgyvendinimas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė klaidingas išvadas dėl Žemės sklypo ir jame esančio kelio. Nurodo, kad žemės sklypą apibūdina bent šie du dydžiai: žemės sklypo plotas ir žemės sklypo ribos. Žemės sklypo plotas yra 2 ha, žemės sklypo ribos nurodytos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo ribomis yra apibrėžta teritorija, kurios plotas yra 2 ha. Visos šios teritorijos savininkas, kaip nurodyta žemės sklypo atkūrimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto duomenimis, yra pareiškėjas. Viešųjų registrų duomenimis, jokie valstybiniai keliai į žemės sklypą neįsiterpia. Šie viešųjų registrų duomenys nėra nuginčyti ir turi oficialių rašytinių įrodymų teisinę galią. Objektyviai teisėje negali būti tokia situacija, kad žemės sklypas priklauso privačiam asmeniui asmeninės nuosavybės teise ir vienu metu tas pats daiktas yra valstybinė žemė. Pažymi, jog tol, kol pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą nėra paneigtos, nėra jokių galimybių daryti išvadas, kad žemės sklype yra kitiems asmenims priklausanti nuosavybė.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Matukaitienės apeliacinis skundas tenkinamas, pareiškėjo V. S. atstovo advokato Lauryno Didžiulio apeliacinis skundas atmetamas
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinių skundų, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Iš Institucijos atstovės apeliacinio skundo turinio matyti, jog nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis, kad V. S. nesuprato priešingo teisei savo veikimo pobūdžio, todėl nenumatė žalingų jo pasekmių, t. y. nesuprato, kad tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja bendro naudojimo kelią, kuris nėra jo nuosavybė. V. S. atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad V. S. savavališkai užėmė ir naudoja žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) sav., esantį bendro naudojimo kelią, kuris priklauso ne V. S. nuosavybei; kad žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) r. sav., randasi bendrojo naudojimo kelias, kuris priklauso ne V. S. nuosavybei. Taigi skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinių skundų apibrėžtose ribose.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, Institucijos atstovės ir V. S. atstovo apeliacinių skundų turiniu, V. S. atstovo atsiliepimu į Institucijos skundą, patikrinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad V. S. nesuprato priešingo teisei savo veikimo pobūdžio, todėl nenumatė žalingų jo pasekmių, t. y. nesuprato, kad tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja bendro naudojimo kelią, kuris priklauso ne jo nuosavybei. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su V. S. atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad V. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantis kelias, nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat atiteko pareiškėjui ir yra skirtas tik pasiekti pareiškėjo sklype esančius pareiškėjo pastatus ir, kad viešasis kelias baigiasi ties žemės sklypo riba.
8. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2001 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime 2001 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke ABRISO, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) pateikti duomenys patvirtina, kad suformuojant sklypą buvo numatyta formuoti bendro ploto 2,00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame numatoma įsiterpusios kitiems asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 5 m, 0,06 ha bendro naudojimo kelias, o Nekilnojamojo turto registre nurodyti Sklypo žemės naudojimo apribojimai – kelio sanitarinės apsaugos zonos 0,26 ha, 0,05 ha. Tačiau įvertinęs Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytus duomenis, kad apie sklypą yra nurodytas tik 2,00 ha pareiškėjui priklausantis žemės sklypo plotas, kelio plotas nėra pažymėtas, kelias nėra pažymėtas savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, viešuose žemėlapiuose, kituose planuose, jog iš žemėlapių matyti, kad kelias nutrūksta ties sklypu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė nepagrįstą ir byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad V. S. galėjo susidaryti įspūdis, kad visas sklypas sudaro 2,00 ha ploto, kuris nuosavybės teise priklauso jam ir į kurį įeina kelias.
9. Kaip matyti iš pateiktoje medžiagoje esančių duomenų, t. y. iš 2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto, 2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo ABRISO, 2001 m. spalio 15 d. žemės sklypo, kad per V. S. nuosavybės teise pagal 2004 m. sausio 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias. Šis kelias pažymėtas ir 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2000-07-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi iš šių aptartų dokumentų matyti, kad žemės sklype, kuris pagal paveldėjimo liudijimą nuosavybės teise priklauso V. S., yra pažymėtas 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, jų nepateikė ir V. S. bei jo atstovas, kad minėtuose dokumentuose pažymėtas bendro naudojimo kelias būtų panaikintas, t. y. dėl minėto kelio būtų priimtas atitinkamos Institucijos procesinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismo ir V. S. skunde nurodytos aplinkybės, kad vienuose planuose pažymėtas per sklypą besitęsiantis kelias, kituose planuose bei viešuose žemėlapiuose sklype kelias nėra pažymėtas ir nutrūksta ties Sklypu, taip pat nepaneigia aptartais dokumentais nustatytų duomenų, kad per sklypą eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias priklausantis valstybei (2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto 3 punktas). Be to, kaip matyti iš 2001-10-19 žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas, 2001 m. spalio 15 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijos, 2002 m. vasario 13 d. pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde V. S. atstovas, kad 5 m bendro naudojimo kelio plotas (0,06 ha) į bendrą žemės sklypo (kuris pagal paveldėjimo liudijimą nuosavybės teise priklauso V. S.) plotą nebuvo įskaičiuotas.
10. Taigi priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo V. S. atstovas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos atstovės apeliacinio skundo argumentais, kad Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriaus teismui pateikti 2,0000 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., per kurį eina bendro naudojimo kelias ir kurį V. S. neteisėtai užtvėrė, suformavimo dokumentai yra nuoseklūs ir aiškiai įrodo, kad per sklypą eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kurio plotas, formuojant sklypą, į bendrą sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors V. S. nuosavybės teisę į sklypą paveldėjimu įgijo tik 2004 metais, o sklypas buvo suformuotas 2001 metais, neduoda pagrindo išvadai, kad V. S. nebuvo žinomi ir suprantami sklypo formavimo metu numatyti sprendimai suformuoti sklypą, per kurį eitų bendro naudojimo kelias ir jo neįskaičiuoti į formuojamo žemės sklypo plotą. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos ir, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo Institucijos atstovė, kad nors sklypą V. S. įgijo 2004 metais, tačiau asmuo, kuriam sklypas buvo formuojamas nuosavybės teisių į jį atkūrimui ir iš kurio V. S. paveldėjo sklypą, sklypo formavimo metu jau buvo miręs, todėl formuojant sklypą dalyvavo pats V. S., kaip mirusiojo testamentinis įpėdinis. Pažymima ir tai, kad 2001 m. rugpjūčio 7 d. sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, sklypo plane, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise pasirašė pats V. S., kas neabejotinai patvirtina, jog V. S. sklypo formavimo metu buvo supažindintas tiek su formuojamo žemės sklypo dydžiu, jo ribomis, naudojimo sąlygomis, apribojimais, taip pat ir taip pat ir su tuo, kad per sklypą eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris, kaip nurodyta anksčiau minėtuose dokumentuose, priklauso valstybei.
12. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aptartus įrodymus neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. nesuprato, jog tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja bendro naudojimo kelią, kuris priklauso ne jo nuosavybei. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. S. žinojo, jog per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, tačiau nežiūrint į tai, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus, numatančius, kad žemės savininkas savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, t. y. patikrinimo metu užfiksuota V. S. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype rastas atidarytas užtvaras pietrytinėje dalyje ir kelio užtvaras šiaurinėje dalyje. Taigi V. S. veiksmuose nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimas naikinamas ir paliekamas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad V. S. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentai susiję su žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikomis, Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumu ir kt., šioje administracinio nusižengimo byloje nenagrinėtini, nes tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir panašaus pobūdžio klausimai turi būti ginčijami bei sprendžiami administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka.
14. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimas naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos priimtas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, V. S. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
V. S. prašymą priteisti 1 573,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 1 694,00 Eur išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.