Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) Panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. S-3741 (1.4 E) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašytų duomenų ištaisymo“ (veiksmo atlikimą), kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (toliau – ir Sprendimas), ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ Nr. CSPR-106 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti 2022 m. sausio 12 d. R. Š. prašymą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; 3) Iš VĮ Registrų centro V. S. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2.2. Tarp pareiškėjo ir R. Š., kuris VĮ Registrų centrui pateikė prašymą dėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų taisymo, pastaruosius metus vyksta teisminiai ginčai dėl pareiškėjo Žemės sklypo vientisumo. R. Š. prašymo dėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų taisymo pateikimo metu buvo nagrinėjamos dvi bylos: civilinė byla Nr. e2-225-476/2022 dėl nuosavybės teisių, susijusių su Žemės sklypu, gynimo, ir administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-11-519/2022 dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos tinkamumo.

2.3. R. Š. 2022 m. sausio 12 d. pasikreipė į atsakovą su prašymu dėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų taisymo, nurodė esą pareiškėjo Žemės sklypo plane tarp ribos posūkio taškų 1-9 yra pažymėtas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, tačiau, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, kurį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) nustatyta tvarka rengia VĮ Registrų centras, duomenimis, šiam keliui skirtos vietos nurodytos nėra.

2.4. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas savo sprendimą motyvavo vienu vieninteliu sakiniu: „Išnagrinėję žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko R. Š. atstovo prašymą, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje saugomus dokumentus bei atlikę analizę, nustatėme, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2002-02-07 pažymėti grafiniai duomenys neatitinka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytų duomenų, todėl vadovaudamiesi pirmiau minėtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, 2022-01-26 kadastro žemėlapyje patikslinome 2002-02-07 pažymėtas šio žemės sklypo ribas“.

2.5. Ginčijamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, teises, yra nemotyvuotas, pažeidžia teisę į gerą viešąjį administravimą, taip pat nebuvo įgyvendinti įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kiti kertiniai viešojo administravimo principai, kuriais atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis savo veikloje. Atsakovas grubiai pažeidė valdžių padalijimo principą, kai R. Š. pusėje netiesiogiai įstojo į tarp pareiškėjo bei R. Š. vykstančias bylas dėl Žemės sklypo ir, skubiai imdamasis taisyti neva esančias klaidas dėl kelio atžymėjimo kadastro žemėlapyje, iš esmės ėmėsi teisėjo vaidmens, nuspręsdamas, ar per pareiškėjo Žemės sklypą iš tikrųjų eina bendrojo naudojimo kelias.

2.6. Komisija 2022 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ištaisė duomenis Kadastro žemėlapyje, todėl naikinti Kadastro tvarkytojo Sprendimo neva nėra teisinio pagrindo. 2001 m. spalio 19 d. Žemės sklypo plane, kuris 2001 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus, tarp ribos posūkio taškų 1-9, t. y. per visą Žemės sklypą, neva yra pažymėtas bendro naudojimo kelias, todėl pareiškėjo argumentai, kad Žemės sklypo plane nėra jokio kelio, yra atmestini.

2.7. Ginčijamame Sprendime konkrečiai nėra nurodyta nei vieno konkretaus galiojančio dokumento (su nuorodomis į jį priėmusį subjektą, datą), kurio pagrindu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo Žemės sklypą neva iš tiesų turi kirsti bendrojo naudojimo kelias ir todėl atsakovui esą yra akivaizdus pagrindas daryti išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2002 m. vasario 7 d. pažymėti grafiniai duomenys neatitinka galiojančiais teisės aktais nustatytų pareiškėjo Žemės sklypo ribų, ko rezultate Kadastro tvarkytojas privalo atlikti klaidų taisymą. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Sprendimo turinio nėra aišku, kuo remiantis atsakovas nusprendė, kad situacija atitinka NTKĮ 15 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Kadastro tvarkytojas, nustatęs, jog į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, turi atlikti techninių klaidų taisymą. Vien tai, kad ginčijamas Sprendimas yra visiškai be motyvų, yra pagrindas jį laikyti nepagrįstu, neatitinkančių esminių viešojo administravimo principų ir todėl neteisėtu.

2.8. Visai nesvarbu, ar tai būtų traktuojama kaip viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl techninių klaidų taisymo, ar kaip viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, bet kuriuo atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą pareigą tinkamai motyvuoti savo priimamus sprendimus / atliekamus veiksmus, teikti aiškią informaciją, aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimami sprendimai, o visa tai turi būti atliekama savalaikiai, kad asmuo, siekdamas sužinoti priimtų sprendimų / atliktų veiksmų motyvus, neturėtų naudotis apskundimo institutu vien tam, kad iš valstybės institucijos išsireikalautų pateikti deramą argumentaciją, kuria buvo vadovaujamasi.

2.9. Pareiškėjas yra susipažinę su Žemės sklypo byloje esančiais duomenimis ir joje nėra jokių planų ar kitų įrodymų su konkrečiomis koordinatėmis, kuriais remiantis atsakovas galėjo įžvelgti ir į Žemės sklypo grafinius duomenis įterpti valstybinės žemės ruožą. Nei 2022 m. balandžio 14 d. sprendime, nei 2022 m. sausio 26 d. ginčijamame Sprendime atsakovas taip pat nenurodė jokio konkretaus dokumento, kuriuo remiantis žinojo tikslias koordinates ar kitus duomenis, kur valstybinė žemė grafiškai turėtų būti lokalizuota Žemės sklype.

2.10. Atsakovas nenurodė nei vieno konkretaus argumento, kokius konkrečiai galiojančius teisės aktus įvertinus padarė atitinkamą išvadą, jog nustatyta esant klaidų. Ginčijamame rašte nėra nurodoma nei vieno argumento, kodėl atsakovas, konstatuodamas esant klaidų dėl pareiškėjo Žemės sklypo ribų, nesivadovauja Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.02-08-8531, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas ir kuriame yra labai aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad per šį Žemės sklypą joks viešas kelias neina.

2.11. Atsakovas nieko nepaaiškinančiu Sprendimu ypač grubiai pažeidė sprendimo išsamumo principą, kadangi nenurodė nei konkrečių įtakos turėjusių aplinkybių, nei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remdamasis nustatė, kad per pareiškėjo Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, taip pat nenurodė, kodėl nesivadovavo Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-08-8531, kurio pagrindu buvo suformuotas Žemės sklypas ir kuriame yra labai aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad per šį Žemės sklypą joks viešas kelias neina. Atsakovas pareiškėjo atžvilgiu ne tik ypač grubiai pažeidė sprendimų motyvavimo principą, bet taip pat nesilaikė ir kitų viešojo administravimo principų, kadangi dėl neaiškių priežasčių jam yra siekiama apriboti nuosavybės į Žemės sklypą teisę, tiesiog perbraižant Žemės sklypo ribas ir nemotyvuojant.

2.12. Atsakovas nepagristai bei netinkamai pritaikė klaidų ištaisymo institutą, numatytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 33 straipsnyje. Įvertinus nagrinėjamą situaciją, akivaizdu, kad ji neatitiko teisės normų bei teismų praktikos, suformuotos dėl klaidos ištaisymo instituto, todėl atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė netinkamai vadovaudamasi NTRĮ 33 straipsniu, kas yra dar viena priežastis daryti išvadą, jog Sprendimas yra neteisėtas. Pirmiausia, aptariamu atveju atsakovui nebuvo pagrindo vertinti, kad ginčo duomenų neatitikimas Žemės sklypo dokumentams buvo akivaizdus. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas ir prašymą pateikęs R. Š. apie vienerius metus laiko dėl Žemės sklypo ribų bylinėjasi teismuose, atskleidžia, kad šiuo klausimu nėra akivaizdaus, visiškai nekeliančio abejonių atsakymo. Nesutinkama, kad atsakovas atliko tik grynai techninio pobūdžio klaidos taisymą, nes nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Žemės sklypo grafiniai duomenys nebuvo pakeisti tik techniškai, o tai padaryta su esminiais teisių turinio pakeitimais, nes buvo pakeistos Žemės sklypo ribos, Žemės sklypas buvo suskaldytas į du skirtingus daiktus, o grafiškai atvaizduotos naujosios ribos neatitinka galiojančių Žemės sklypo dokumentų. Tokie pakeitimai lėmė iš esmės pakitusias pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, turimas nuosavybės teises, kadangi jo sklypo tinkamumas naudoti iš esmės pakito, sklypas buvo padalintas į dvi visiškai nesusisiekiančias dalis, išilgai sklypo atsirado valstybinė žemė, kas taip pat lemia ir iššūkius nuo pašalinių asmenų apsaugant sodybą. Atsakovas nesilaikė nustatytų sąlygų ir tvarkos klaidų taisymo instituto taikymui, jį taikė nepagrįstai bei atsakovo atliktas neva techninių klaidų taisymas ne pagal galiojančius Žemės sklypo dokumentus sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes pareiškėjui. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, nepasisakė dėl šio pareiškėjo argumento.

2.13. Kadastro tvarkytojas perėmė teismo vaidmenį sprendžiant kilusį ginčą. R. Š. pateikiant prašymą dėl klaidų taisymo Kadastro žemėlapyje, tarp jo, pareiškėjo ir NŽT dėl Žemės sklypo ribų buvo nagrinėjamos net dvi teisminės bylos. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas, teigdamas, jog jam nebuvo žinoma apie vykstančius teisminius procesus, prieštarauja pats sau, kadangi Komisijos priimtame sprendime nurodoma, jog R. Š., atsakovui pateikdamas prašymą dėl techninės klaidos taisymo, paaiškino, kad siekia teisminiu keliu ginti savo teises teisme ir pašalinti kliūtis patekimui į sklypą. Atsakovui tikrai buvo žinoma, jog dėl Žemės sklypo ribų vyksta teisminiai procesai, todėl turėjo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų (iki bus įsiteisėję teismo sprendimai), kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimui. Atsakovas gali atlikti tik techninio pobūdžio korekcijas, kad duomenys kadastro registre atitiktų galiojančius dokumentus, tačiau tokiu atveju kaip šis, ginčą dėl Žemės sklypo ribų gali spręsti tik teismas, nes tai šiuo metu ir yra teisminio tyrimo objektas, ar Žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias. Pareiškėjo įsitikinimu, šiai dienai yra įrašyti klaidingi duomenys apie Žemės sklypą, o teismai jais vadovaujasi priimdami sprendimus kitose bylose. Susidaro situacija, kuomet nagrinėjamu atveju ne teismai nusprendžia dėl asmenų teisių ir pareigų, kurių pagrindu vėliau atliekami pakeitimai VĮ Registrų centre, bet VĮ Registrų centras pats savarankiškai priima sprendimus, apsprendžiančius pareiškėjo nuosavybės teisių į Žemės sklypą apimtį. Atsakovas, neįvertinęs aplinkybių apie vykstančius teismo procesus dėl Žemės sklypo ribų, taip pat peržengdamas savo kompetencijos ribas, viršydamas savo įgaliojimus bei pažeisdamas principą, kad teisingumą vykdo tik teismai, tuo itin grubiai pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

2.14. Per pareiškėjo Žemės sklypą neina bendro naudojimo kelias, todėl atsakovo atlikti taisymai neatitinka galiojančių Žemės sklypo dokumentų. Apskrities viršininko įsakyme ir Žemės sklypo plane nėra sklypą išilgai kertančio valstybei priklausančio bendro naudojimo kelio. Pareiškėjas nesutinka, kad jam priklausantį Žemės sklypą kerta Lietuvos Respublikai priklausantis bendrojo naudojimo kelias. Kauno apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-08-8531 suformavo Žemės sklypą būtent tokį, koks buvo matomas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapiuose iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Pareiškėjo Žemės sklypo dalis bendram (viešam) naudojimui buvo paimta neteisėtai. Pareiškėjo Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse nebuvo įregistruota jokių nuosavybės teisių suvaržymų. Vadinasi, pareiškėjo nuosavybės teisės nėra apribotos įstatyme nustatytu pagrindu. Atsakovas ginčijamame Sprendime be jokio aiškaus ir konkrečiai įvardinto pagrindo padarė išvadą, kad į Žemės sklypą įsiterpia valstybinis kelias. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Žemės sklypą kerta / į jį įsiterpia bendro naudojimo kelias. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypą apibūdinančiuose duomenyse nurodyta, kad Žemės sklypo plotas yra 2 ha. Šie viešųjų registrų duomenys nėra paneigti įstatymų nustatyta tvarka. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapių 20 metų buvo matyti, kad Žemės sklypas yra viena vientisos teritorijos žemė ir šio Žemės sklypo nekerta valstybinės žemės sklypas. Pareiškėjas turi nuosavybės teises į visą Žemės sklypą, kurio ribos pažymėtos VĮ Registrų centro kadastriniuose žemėlapiuose. Lietuvos Respublika nėra Žemės sklypo bendraturtis, nes nuosavybės teises į Žemės sklypą perleido pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procese, o sau nepasiliko jokios Žemės sklypo dalies. Tiek nuosavybės atkūrimo dokumentai, tiek ir Nekilnojamojo turto registro duomenys pagrindžia, kad Lietuvos Respublika nėra Žemės sklypo bendrasavininkė. Kauno apskrities viršininko tikrieji ketinimai formuojant Žemės sklypą yra aiškiai užfiksuoti 2001 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. 02-08-8531, kurio pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Taigi, Kauno apskrities viršininko įsakymo priede detalizuota, kad Žemės sklypo plotas yra 2 ha; A. S. turi teisę atkurti nuosavybę į 2 ha žemės sklypo plotą ir į šį 2 ha žemės sklypo plotą yra atkuriama A. S. nuosavybė. Po A. S. mirties Žemės sklypą paveldėjo pareiškėjas. Apskrities viršininkas įsakyme yra nurodęs, kokiuose sklypuose nustato kelio servitutus – kelio servitutai nustatyti sklypams, kurių projektiniai Nr. 37, 40, 40, 39 (tai yra baigtinis sąrašas), o pareiškėjo Žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 165, kelio servitutas nenustatytas. Taigi, apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į Žemės sklypą, nenumatė, kad Žemės sklype esančiu keliu turėtų teisę naudotis kiti asmenys. Remiantis nurodytais teisės aktais ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje iki ginčijamo Sprendimo buvusia užfiksuota faktine situacija, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, atitiko galiojančius dokumentus ir dėl Žemės sklypo grafinių duomenų nebuvo reikalinga atlikti jokių klaidų taisymų, darytina išvada, kad Žemės sklypas, kurio plotas 2 ha, yra vienas daiktas, kurio ribos buvo nurodytos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ir šiose pažymėtose ribose žemės savininkas yra tik pareiškėjas, o valstybinė žemė į šį Žemės sklypą neįsiterpia ir nedalina Žemės sklypo į dvi atskiras dalis. Bet kokia priešinga išvada reiškia pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimą įstatyme nenustatytu būdu, taigi, atsakovas, neva ėmęsis vienašališko klaidų taisymo, pažeidė pareiškėjo nuosavybės teises, nesivadovavo galiojančiais Žemės sklypo dokumentais.

2.15. Nesuprantama, kaip atsakovas, vadovaudamasis parengiamaisiais dokumentais (pvz., abrisais, kurie tėra eskizų lygio brėžiniai), nesant įstatyme nustatyto pagrindo, nusprendė tiesiog pakoreguoti Žemės sklypo grafinius duomenis, ko pasėkoje apribojo pareiškėjo nuosavybės teises, dalį Žemės sklypo atimdamas iš pareiškėjo ir priskirdamas Lietuvos Respublikai. Be to, kitas argumentas, kurį atsakovas galėjo įvertinti duomenų visumoje, tai vietinės reikšmės kelių tinklo fragmentas, iš kurio aiškiai matyti, kad viešasis kelias nekerta pareiškėjo Žemės sklypo, bet užsibaigia ties pareiškėjo Žemės sklypo riba. Vadinasi, vietinės reikšmės viešasis kelias 1v41 „Privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio 1v40“ baigiasi ties Žemės sklypo riba ir į Žemės sklypą nepatenka. Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapių buvo matyti, kad nuo Žemės sklypo ribos prasideda privažiavimas iki pareiškėjui priklausančių pastatų ir statinių, esančių Žemės sklype, t. y. privažiavimas užsilenkia į kairę ir tęsiasi iki Žemės sklype esančių pastatų. Šis keliukas yra pareiškėjo nuosavas kelias, o ne bendrojo naudojimo kelias, kaip kad traktuojama ginčijamu Sprendimu. Jokiam kitam asmeniui, išskyrus pareiškėją, nėra reikalinga patekti iki šių pastatų/statinių. Iš šių brėžinių matyti, kad kelias užsibaigia Žemės sklypo viduje, užsilenkdamas į kairę, ir nekerta Žemės sklypo per visą perimetrą. Įrodymų dokumentuose analizė, skirtingai negu nurodė atsakovas, pagrindžia, kad viešasis kelias baigiasi ties Žemės sklypo riba pietuose, o Žemės sklype esantys privažiavimai yra pareiškėjo nuosavybė ir skirti tik privažiuoti iki pareiškėjo pastatų (duomenys neskelbtini). Vadinamasis bendrojo naudojimo kelias net nėra pažymėtas kaip vietinės reikšmės viešasis kelias. Nėra jokių duomenų teigti, kad Žemės sklype esantis kelio ruožas priklauso ne pareiškėjui, kelias nėra apskaitomas kaip valstybės turtas, nėra įregistruotas kaip Lietuvos Respublikai priklausantis daiktas, kas teisingai pažymėta Komisijos priimtame sprendime, kad „bendro naudojimo kelias, einantis per Sklypą, nėra suformuotas atskiru nekilnojamuoju daiktu“. Atsakovas, remdamasis vien abrisais (eskizais) ir kitais Žemės sklypo formavimo parengiamaisiais dokumentais, o ne galiojančiais Žemės sklypo dokumentais (t. y. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-08-8531, kuriuo buvo suformuotas minimas pareiškėjo Žemės sklypas, Žemės sklypo planu) padarė nepagrįstas išvadas, kad Žemės sklypą kerta bendrojo naudojimo kelias ir kad šis kelias priklauso ne pareiškėjui.

2.16. Žemės sklypo planas yra esminis dokumentas, apibūdinantis Žemės sklypą kaip daiktą (jo teritoriją, konfigūraciją, ribas, gretimybes ir kt.). Aplinkybę, kad nuo pat Žemės sklypo suformavimo per jį nėjo bendrojo naudojimo kelias, o pareiškėjo Žemės sklypas buvo vientisas, įrodo Žemės sklypo planas, kuriame matosi, kad pareiškėjo Žemės sklypas yra vientisai pažymėtas geltona spalva, o violetinės spalvos linija, kuri plano sutartiniuose ženkluose nurodyta kaip reiškianti žemės sklypo ribas, yra apvesta aplink visą vientisą pareiškėjo Žemės sklypą. Vadinasi, iš Žemės sklypo plano matyti, kad Žemės sklypas yra vientisos teritorijos žemė, apibrėžtos teritorijos plotas yra 2 ha, taigi, pareiškėjas turi nuosavybės teises į visą Žemės sklypą, kurio ribos pažymėtos Žemės sklypo plane ir iki R. Š. inicijuoto 2022 m. sausio 26 d. Sprendimo priėmimo buvo tinkamai atvaizduotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kas taip pat reiškia, jog pareiškėjo Žemės sklype esantis keliukas yra privatus kelias, o ne bendrojo naudojimo kelias. Jeigu pareiškėjo Žemės sklypą per vidurį iš tiesų kirstų bendrojo naudojimo kelias ir taip pareiškėjo Žemės sklypą padalintų į dvi nesusisiekiančias sklypo dalis, kaip kad 2022 m. sausio 26 d. sprendimu buvo patikslintos Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje, tai Žemės sklypo plane aiškiai matytųsi dvi visiškai nesusikertančios žemės sklypo dalys, apvestos violetinės spalvos linija, o geltona spalva nenuspalvinta ir violetinės spalvos linija, reiškiančia pareiškėjo Žemės sklypo ribas, apribota teritorijos dalis reikštų bendrojo naudojimo kelią, tačiau iš Žemės sklypo plano duomenų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo Žemės sklypas yra vientisas ir joks bendrojo naudojimo kelias jo sklypo nekerta.

Šalies argumentai

3.4. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad ginčijamas Sprendimas yra 2022 m. sausio 26 d. kadastro tvarkytojo sprendimas „Dėl nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašytų duomenų ištaisymo“ Nr. S-3741 (1.4 E) (iš tiesų šio rašto data 2022 m. sausio 28 d.). Pareiškėjas informacinio pobūdžio raštą prilygina viešojo administravimo subjekto sprendimui, taigi Registrų centro vertinimu, visi pareiškėjo argumentai, kad Kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 28 d. raštas Nr. S-3741 (1.4 E) yra be motyvų, taigi neatitinka viešojo administravimo principų ir todėl yra neteisėtas, atmestini. Be to, pareiškėjui Kadastro tvarkytojo 2022 m. sausio 28 d. rašte Nr. S-3741 (1.4 E) buvo nurodyta NTKĮ 15 straipsnio 2 dalis, suteikianti teisę Kadastro tvarkytojui taisyti netikslius nekilnojamojo turto kadastro duomenis bei pranešta, kad Kadastro tvarkytojas nustatė, jog Kadastro žemėlapyje pažymėti grafiniai Sklypo duomenys neatitinka šio Sklypo plane nurodytų duomenų (nors plano data ir neįvardinta, tačiau 2001 m. spalio 19 d. sklypo planas nuo pat jo įregistravimo nekilnojamojo turto registre, nesikeitė, taigi, pareiškėjui, kaip sklypo savininkui, be jokios abejonės turėjo būti suprantama, koks planas minimas), taigi nurodyta ir priežastis, dėl kurios buvo patikslintos sklypo ribos Kadastro žemėlapyje. Kadastro tvarkytojui palyginus sklypo planą, kuriame yra pavaizduotas kelias ir Kadastro žemėlapį, kuriame kelio pavaizduota nebuvo, tapo aišku, kad yra padaryta techninio pobūdžio klaida, kurią reikėjo ištaisyti.

3.5. VĮ Registrų centras nebuvo civilinės bylos proceso dalyvis, o taip pat nebuvo gautas ir įregistruotas teismo pranešimas apie nagrinėjamą civilinę bylą, susijusią su ginčo sklypu, jokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios turėtų būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre, sklypo atžvilgiu nebuvo pritaikyta. Kadastro tvarkytojas neturėjo pareigos tikrinti R. Š. 2022 m. sausio 12 d. prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis siekia teisminiu keliu ginti savo teises teisme ir pašalinti kliūtis patekimui į savo sklypą per valstybei priklausantį kelią. Kadastro tvarkytojui priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo žinomi jokie tikslūs civilinėje byloje keliami reikalavimai, be to, svarbiausia aplinkybė, kad civilinės bylos, susijusios su nekilnojamuoju daiktu, iškėlimo faktas pats savaime, nedraudžia Kadastro tvarkytojui taisyti neteisingus nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad Kadastro tvarkytojas, taisydamas ginčo sklypo ribas Kadastro žemėlapyje, perėmė teismo vaidmenį, sprendžiant kilusį ginčą, yra nepagrįsti.

3.6. Patikslinus ginčo sklypo ribas Kadastro žemėlapyje, sklypo plotas nepamažėjo, kelias nėra įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą. Taigi, nekilnojamojo turto registre pareiškėjui įregistruotos nuosavybės teisės niekaip nepasikeitė, sklypo plotas išliko toks, koks nurodytas.

3.7. Kadastro tvarkytojas, būdamas atsakingu tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (NTKĮ 4 straipsnio 2 dalis), neturi teisės kvestionuoti sklypus formuojančių institucijų veiksmų teisėtumo. Sklypo plane, kuris buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus, bendro naudojimo kelias yra pažymėtas, taigi, Kadastro tvarkytojas ir Komisija neturėjo teisės kvestionuoti tokio plano teisėtumo ir daryti išvadą, kad kelio nėra. Aktuali aplinkybė, kad pats pareiškėjas dalyvavo formuojant sklypą, tai liudija jo parašai, esantys sklypo formavimo dokumentuose, tame tarpe ir 2001 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akte, kuriame nurodoma, kad sklype yra įsiterpęs 5 m pločio ir 130 m ilgio bendro naudojimo kelias, taigi, pareiškėjui aplinkybės apie sklype esantį kelią iš esmės turėjo būti žinomos.

14. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo 2022 m. gegužės 16 d. skundas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai nustatė esminius procedūrinius pažeidimus, neatitinkančius VAĮ reikalavimų ir jį aiškinančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl atsakovo atliktas Žemės sklypo ribų patikslinimas Kadastro žemėlapyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

23. Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-11649-476/2021 iškilo klausimas, kad 5 m pločio ir 130 m ilgio kelias nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje. Aplinkybė, ar per Žemės sklypą eina valstybinis kelias, taip pat, kur to tariamo kelio ribos, yra klausimai, kurie patenka į tebenagrinėjamos civilinės bylos ribas. Civilinėje byloje, be kita ko, buvo analizuojama tuometinė Kadastro žemėlapio grafinė medžiaga. R. Š. kreipėsi į VĮ Registrų centrą rinkdamas civilinei bylai reikšmingą informaciją. Būtent taip paklausimas yra suformuluotas – pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių Kadastro žemėlapyje nėra atvaizduotas tariamas kelias. Tikėtina, gautą atsakymą R. Š. būtų panaudojęs civilinėje byloje. Tačiau atsakovas vietoje to, kad atsakytų į užklausą, ėmėsi vertinti teisminei kompetencijai priskirtus klausimus – ar per Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias. Tokie veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštaraujantys VAĮ įtvirtintiems reikalavimams, NTKĮ 15 straipsnio 2 daliai ir yra neteisėtas kišimasis į teismų kompetencijai priskirtas funkcijas.

24. Pareiškėjas pabrėžia, kad prašymas/reikalavimas ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis yra NTKĮ 15 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga. Akivaizdu, kad tokio reikalavimo joks suinteresuotas asmuo nesuformulavo ir atsakovui nepateikė. Atsakovo samprotavimai dėl prašymo perkvalifikavimo turėjo būti pateikti dar iki teismo, kas nebuvo atlikta. Tai yra atsakovo gynybinė pozicija, kuri ne tik, kad nepaneigia, bet netgi patvirtinta Sprendimo išvadas, kad atsakovo veiksmai neatitinka VAĮ įtvirtintų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Pasvarstymai, kad R. Š. pretenzijų dėl prašymo išnagrinėjimo nereiškė, taip pat nesudaro pagrindo perkvalifikuoti prašymo. R. Š. valia buvo gauti informaciją. Apeliacinio skundo argumentai patvirtina pareiškėjo poziciją, kad atsakovas, vykstant teisminiam procesui dėl Žemės sklypo ribų, perėmė teismo kompetencijai priskirtas funkcijas. Bent du skirtingi teismai yra pripažinę esantį Žemės sklypo ribų neaiškumą (civilinės byla Nr. e2A322-856//2022; administracinio nusižengimo byla Nr. II-952-1135/2021).

25. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamai situacijai yra itin aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti išaiškinimai dėl techninės klaidos Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio – klaidų ištaisymo procedūros – kontekste taikymo. Techninė klaida yra laikytini aiškūs rašymo, spausdinimo ar skaičiavimo apsirikimai, nekeičiantys teisių turinio, t. y. dėl kurių nekyla teisės klausimų. Nagrinėjamu atveju yra ne techninė klaida, o teisinio pobūdžio neaiškumas ir ginčas, kuris sprendžiamas teismine tvarka. Akivaizdu, kad atsakovo veiksmai peržengia jo kompetencijos ribas, imantis teismo vaidmens. Be to, atsakovo pozicija yra prieštaringa, vienu metu teigiant, kad Žemės sklypo ribų atvaizdavimo Kadastro žemėlapyje korekcijas atliko, vadovaudamasis R. Š. prašymu, tuo pačiu nurodant, kad šias korekcijas galėjo atlikti ir atliko savo iniciatyva. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija ne teismo motyvus, bet savo susigalvotus teiginius, kuriuos pristato kaip tariamus teismo motyvus.

26. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad rašytinis sprendimas yra reikalingas tik esant atsisakymo atlikti veiksmą atvejui. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pažeidė VAĮ reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nuosekliai plėtojama, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte.

Šalies argumentai

28. Pareiškėjas pažymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas negalėjo įpareigoti atsakovo pašalinti atliktą veiksmą, tačiau atsakovas pats nurodo, kad skundžiamas Žemės ribų koregavimo kadastro žemėlapyje veiksmas kartu yra viešojo administravimo subjekto sprendimas. ABTĮ 88 straipsnio 2 punkto pagrindu teismas turi teisę pašalinti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų neatitinkantį viešojo administravimo subjekto sprendimą.