- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-654-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00756-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui V. S., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą V. S. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir medžius ir kitas kliūtis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio, einančio per atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini); atsakovui V. S. per 1 mėnesio nustatytą terminą nepašalinus kliūčių nuo bendro naudojimo kelio, suteikti teisę ieškovui atsakovo V. S. lėšomis pašalinti tvorą ir medžius ir kitas kliūtis nuo 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. Š. ieškinį, ieškovui R. Š. grąžino 41,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021-08-18.
3. Teismas nurodė, kad yra pagrindas manyti, kad ieškovas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ieškovas dėl jo pažeistų teisių su skundu turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kaip ginčo objekto savininkę. Kai ginčą išspręs Nacionalinė žemės tarnyba, tuomet bus galima spręsti klausimą dėl ginčo nagrinėjimo teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Kadangi atsakovas neteisėtai užtvėrė tvora savo žemės sklype esantį pravažiavimą - 5 metrų pločio bendro naudojimo kelią - (duomenys neskelbtini) gatvę iš abiejų jos pusių ties savo sklypo ribomis, ir dėl to ieškovas negali tiesiausiu keliu pasiekti savo žemės sklypo, ieškovas pateikė teismui ieškinį ir teismo prašė įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovui naudotis jam priklausančius žemės sklypus.
4.2. Teismas nenurodė jokio įstatymo atvejo, kuris tiesiogiai numatytų, jog reiškiant ieškinį CK 4.98 straipsnio nustatyta tvarka būtų privaloma ikiteisminio ginčo tokio nagrinėjimo tvarka. Nei CPK, nei CK ketvirtoje knygoje nėra tokios teisės normos - atvejo, kuriame būtų aiškiai nustatyta, jog ginčus susijusius su dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu gali būti inicijuotas tik prieš tai išnagrinėjus pažeidimą ikiteisminio ginčo tvarka.
4.3. Nei teismo pacituotoje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtyje nėra aiškiai nurodyta, kad reiškiant ieškinį CK 4.98 straipsnio nustatyta tvarka, reiktų pirma kreiptis dėl ginčo nagrinėjimo į Nacionalinę žemės tarnybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo R. Š. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo.
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog ginčą dėl savavališko kelio užtvėrimo sprendė Nacionalinė žemės tarnyba.
8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, todėl klausimai dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo priskirtini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).
11. Žemės įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-86-756/2020). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo įvardinti įstatymai imperatyviai nenurodo, kad reiškiant ieškinį CK 4.98 straipsnio nustatyta tvarka (dėl Privatinės teisės reguliuojamų teisinių santykių) pirmiausiai ikiteismine tvarka būtina kreiptis dėl ginčo administracinio nagrinėjimo į Nacionalinę žemės tarnybą.
12. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl ieškovo R. Š. ieškinio atsakovui V. S., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba dėl nuosavybės teisių gynimo, priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui pakartotinai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo R. Š. ieškinio atsakovui V. S., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba dėl nuosavybės teisių gynimo, priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.