Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. (V.) L ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnyje 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L. laikė bei gabeno žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo

, o būtent: jis, nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. BXI 788422, kuriame nurodyti jo anketiniai duomenys ir atspausdinta jo fotonuotrauka, nuo gavimo momento šį dokumentą laikė savo namuose, turėdamas savo žinioje bei netikro vairuotojo pažymėjimo fotonuotrauką gabeno automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2023-11-18 apie 17.00 val. žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, kuris atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, panaudojo, Sudervės gatvėje, Avižienių kaime, Avižienių sen., Vilniaus r. sav., pateikdamas žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo nuotrauką telefono ekrane, o savo gyvenamojoje vietoje pateikdamas žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. BXI 788422 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistui Donatui Kasiuliui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad važiavo į kolonėlę užsipilti degalų, sustabdė policija, paprašė teisių, jų neturėjo mašinoje. Jis ( kaltinamasis) teises parodė telefone. Tada jis su pareigūnais nuvažiavo namo, jo paprašė, kad kortelę parodytų. Jis pateikė teises ir pasakė, kad teisės suklastotos. Policija iš jo teises paėmė. Prašė parodyti kortelę, nes gal netikėjo juo dėl jo jauno amžiaus. Koks amžius buvo ant teisių nepamena. Suklastotą vairuotojo pažymėjimą įgijo (duomenys neskelbtini). Patarė jam vienas žmogus, jog galima teises padaryti už 200 Eur. Jis ir padarė. Teisės vairuoti neturėjo, norėjo stoti mokytis, bet prasidėjo karas, atvyko į čia ( į Lietuvą). Vairuotojo pažymėjimas jam buvo būtinas, nes norėjo važinėti. Suprato, jog įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą. Tam žmogui, kuris padarė pažymėjimą, jis pateikė savo duomenis, paso kopijas, nuotraukas, registraciją, kraujo grupę. Pasielgė neapgalvotai, gailisi ką padarė. Su G. L. yra pažįstami metus ir du mėnesius. Jis ( G. L.) dirbo taksi, atvažinėdavo pas jį, jis gerai kalba rusiškai, todėl jam skambina, jei reikia pagalbos, kokius dokumentus tvarkyti. Lietuvoje neturi vyresnių pažįstamų, todėl G. L. jam yra vietoj artimo suaugusiojo, kreipiasi į jį. Tėvai likę (duomenys neskelbtini), kasdien su jais bendrauja. Jis pats planuoja gyventi Lietuvoje. G. L. duos jam pamokymus, kad nedarytų nieko blogo. Automobilis priklauso jam. Apie įvykį G. L. pasakė tą pačią dieną vakare, po sulaikymo, kai išleido. Pilnai pripažįsta kaltę, ateityje daugiau tai nepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotojas G. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad virš metų pažįsta V. L., iš pradžių tik darbo reikalais. Mano, kad paaugliškas naivumas lėmė tokią situaciją. Juos sieja didesnis emocinis ryšys, todėl nutarė jam padėti. Tai kad daugiau nepadarys pažaidimų užtikrina, nes jis ( kaltinamasis) nėra blogas žmogus. Tai buvo paaugliškas naivumas. Jis ( galimas laiduotojas) pagal bendravimą mato, kad jis ( kaltinamasis) yra geras žmogus. Jo paties nusižengimai yra daugiausia už parkingą, už vairavimą, nes dirba tokį darbą. Jis pats gynė parlamentą, yra už tai apdovanotas, kai pamatė kad sovietinė simbolika yra demonstruojama, parodė pavyzdį kaip atrodo sovietinė simbolika, o policija suprato, kad jis demonstruoja. Jam lengviau baudą sumokėti negu bylinėtis. Su kaltinamuoju situaciją aptarė, labai daug ir labai intensyviai. Anksčiau dažnai susitikdavo, vėliau ties susitikimai retėjo. Pastaruoju metu vėl padažnėjo bendravimas. Užtikrina, kad su kaltinamuoju nenutrauks bendravimo. Jis kaltinamąjį priima kaip sūnų, kaltinamasis neturi į ką kreiptis. Kaltinamasis pas jį nėra buvęs, iki tiek artimo ryšio neturi, turi emocinį ryšį.

Iš byloje esančio 2023-11-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Kazimiero Dzengo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. matyti, kad 2023-11-18 17.00 val. Vilniaus rajone, Avižienių sen. Avižienių kaime, Sudervės g. Vilniaus apskrities. VPK KPS pareigūnams sustabdžius patikrinimui automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairavęs (duomenys neskelbtini) pilietis V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., policijos pareigūnams pateikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą BXI 788422 (b. l. 8–18).

Iš byloje esančio 2023-11-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto Donato Kasiulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-11-18 apie 17 val. 60 min. dirbdamas kartu su vyr. patruliu A. Kupčionok Vilniaus rajone, Avižieniuose, Sudervės gatvėje pastebėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimą dėl savo jauno amžiaus. Sustabdžius automobilį vairuotojas, (duomenys neskelbtini) pilietis L. V., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė tik skaitmeninį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bet nepateikė vairuoto pažymėjimo, paaiškindamas, kad jis gyvena šalia ir vairuotojo pažymėjimas namie adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojas parodė savo telefone nuotrauką (duomenys neskelbtini) valstybės jam išduoto vairuotojo pažymėjimo, kuris sukėlė įtarimų. Neturint galimybės patikrinti vietoje ar asmuo turi teisę vairuoti, buvo nutarta nuvykti į gyvenamąją vietą ir suteikti galimybę vairuotojui pateikti dokumentą. Nuvykus į gyvenamąją vietą vairuotojas nenoriai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. BXI 788422, išduotą V. L., gim, (duomenys neskelbtini), vardu bei prisipažino, kad įtarimai buvo pagrįsti ir pažymėjimas yra suklastotas ir nupirktas (duomenys neskelbtini) prieš tris mėnesius, o jis neįgijęs teisės vairuoti. Iš ko nupirko suklastotą vairuotojo pažymėjimą, nenurodė. Asmuo buvo sulaikytas 17 val. 17 min. ir pristatytas į Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, pristatant spec. priemonės panaudotos nebuvo. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stabdymo vietoje stovėjimo aikštelėje degalinės „Viada“ aikštelėje (b. l. 19)

Iš byloje esančios 2023-12-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPSV-3335374-23 matyti:

1. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. BXI788422 blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. BXI788422 blankas, veido atvaizdas atspausdinti terminiu sublimaciniu spaudos būdu ant baltos spalvos plastikinės kortelės. Blanko rekvizitų užpildymas atliktas terminiu dažų pernešimo būdu. Blankas neturi tinkamo mikroteksto, optiškai kintančių apsaugos elementų, UV apsaugos.

2. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. BXI788422 blanke pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių (taisymų, prirašymų, mechaninio įrašų šalinimo ir kitų pakeitimų požymių) nėra. (b. l. 24–27).

Motyvuojamoji dalis

II. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. L. kaltė, jog jis laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą pilnai įrodyta.

Pagal teismų praktiką, taikant BK 300 straipsnį, dokumentu laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-406/2006, 2-7-200/2008, 2-263/2010 ir kt.). Dokumentas yra netikras, tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento, žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas, netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Taigi, dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, ir toks dokumentas tikrovėje neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-163-788/2019). Netikro dokumento laikymas – tokio dokumento turėjimas su savimi, o jo gabenimas – tai nešiojimas, pervežimas. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už netikro dokumento, tai yra „vairuotojo pažymėjimo“ laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 92 punktą vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (Kauno apygardos teismo nutartis 1-360-813/2022).

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai įrodyta, jog dokumentas – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. BXI 788422 – yra netikras. Šią aplinkybę patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek byloje esanti specialisto išvada.

Netikro dokumento laikymas – tai tokio dokumento turėjimas savo žinioje, neatsižvelgiant į jo turėjimo trukmę. Kaltininkas netikrą ar suklastotą dokumentą gali laikyti gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje, drabužių kišenėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Nagrinėjimu atveju, bylos duomenimis: 2023-11-18 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos tarnybiniu pranešimu (b. l. 19) ir paties kaltinamojo paaiškinimais, nustatyta, jog kaltinamasis policijos pareigūnams pateikė telefono ekrane (duomenys neskelbtini) valstybės jam išduoto vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, o patį vairuotojo pažymėjimą laikė namuose ir pareigūnui pateikė savo gyvenamojoje vietoje. Todėl darytina išvada, jog pateikdamas pareigūnams vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, panaudojo netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą, nes taip neteisėtai paleido šį vairuotojo pažymėjimą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti savo teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau tokios teisės neturėjo.

BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, galintį sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis žinojo ir suvokė, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis, kad teisės vairuoti neturėjo, suklastotą pažymėjimą įsigijo (duomenys neskelbtini).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. L. laikė bei gabeno žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Jo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalį ir kvalifikuoti tinkamai. Tik kaltinime tikslintina, jog gabeno ir panaudojo sustabdžius pareigūnams pateikdamas netikro vairuotojo pažymėjimo fotonuotrauką, o savo gyvenamojoje vietoje pateikdamas žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr.BXI788422.

III. Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. L. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį V. L. jo atsakomybėn pagal laidavimą.

Kaltinamasis V. L. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir sutikimą, kad už jį laiduos G. L..

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Todėl sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. L. padarė apysunkį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta. Taigi atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų sąlygas.

Tačiau teismas, spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog laiduotojas G. L. tik formaliai iš dalies atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus laiduotojo asmenybei. Jis yra neteistas, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog sprendžiant dėl laiduotojo patikimumo taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog G. L. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 107–132). Iš jo paaiškinimų matyti, jog kritiškai nevertina savo paties teisės aktų pažeidimų.

Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas išklausęs kaltinamojo ir laiduotojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, jų bendravimo aplinkybes sprendžia, jog laiduotojas laidavimo metu pilnai užtikrinti priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tinkamai negalės. Iš jų paaiškinimų matyti, jog jie pažįstami yra apie metus laiko, bendravimas būna tik susiskambinus ar susitikus. Pats laiduotojas teigė, jog anksčiau dažniau susitikdavo, po to susitikimai tapo retesni. Nors laiduotojas teigė, kad priima jį kaip sūnų, tačiau iki tiek artimo ryšio neturi, jog kaltinamasis lankytųsi pas laiduotoją namuose. Nors teigė, kad juos sieja emocinis ryšys, tačiau teismas sprendžia, jog kaltinamojo ir laiduotojo santykiai yra kaip pažįstamų asmenų, kurie karts nuo karto susitinka ar susiskambina, kai kaltinamajam reikia kokios pagalbos. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

Tačiau šiuo atveju įvertinus kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykius teismas sprendžia, jog laiduotojas neturės realios galimybės užtikrinti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laiduotojo G. L. laidavimą, kadangi įvertinus laiduotojo ir kaltinamojo ryšio glaudumą, laiduotojo charakterizuojančią medžiagą, leidžia spręsti, jog G. L. nėra tinkamas būti laiduotoju, nėra pagrindo tikėti, kad jis gebės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, daryti jam teigiamą įtaką. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas atsižvelgia į V. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų apie administracinį baustumą nėra, iš bylos duomenų matyti, jog yra fiksuoti administraciniai nusižengimai, tačiau sprendimai nėra priimti (b. l. 69). Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį –arešto bausmę, jog dydį parenkant žemiau sankcijos vidurkio.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. L. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-11-18 17.00 val. iki 2023-11-20 13. 10 val. (b. l. 34–35, 37–38), todėl į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti į-vertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, dirba, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl yra pagrindas kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, jauno amžiaus, neteistas, teismo vertinimo intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų neproporcinga priemonė. Pagal kasacinio teismo praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr.2K-97-697/2023).

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam atidėjus be intensyvios priežiūros bausmės vykdymą, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Procesiniai klausimai

2023-11-20 nutarimu V. L. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 65040648 ir (duomenys neskelbtini) pasas GD739805) (b. l. 51–52) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. BXI788422, 2024-01-31 nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį (A. Vivulskio g. 43, Vilnius) (b. l. 28) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. (V.) L . pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. (V.) L. skirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. (V.) L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-11-18 17.00 val. iki 2023-11-20 13. 10 val. vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. ( V. ) L. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros –įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo .

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (paimtą skaitmeninį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 65040648 ir (duomenys neskelbtini) pasą GD739805 – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.