- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 1-9-482/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, J. D., A. V.
- Kaltinamasis
- T. V., A. A.
- Advokatai
- Stasys Zabita, Dainius Gudas
procesinio dokumento kategorijos : 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. G., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. D., A. V., jo atstovui advokatui M. Z., kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, ekspertams L. L., V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteistas,
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis T. V., vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2016 m. sausio 3 d. apie 14.00 val. Kalvarijos mieste, Vytauto gatvėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 129 punktų reikalavimus – vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties, gyvenvietėje važiuodamas ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį, dėl ko prarado techninę galimybę stabdant išvengti susidūrimo, ir susidūrė su iš kairės eismo juostos į dešinę važiuojančiu automobiliu „Volvo XC 90“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. A., ko pasekoje veikiamas inercinės jėgos automobilis „Volvo XC 90“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio kairiajame kelkraštyje stovėjusį automobilį „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., o automobilis „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. V., veikiamas inercinės jėgos, sulaužė šalia dešinės važiuojamosios dalies buvusią J. D. priklausančią tvorą bei atsitrenkė į J. D. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vytauto g. 66, Kalvarija, bei jį apgadino, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. V., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą
Kaltinamasis A. A., vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2016 m. sausio 3 d. apie 14.00 val. Kalvarijos mieste, Vytauto gatvėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „Volvo XC 90“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų, reikalavimus – vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, tai yra išvažiuodamas iš kairio kelkraščio į dešinę eismo juostą, nedavė kelio dešine eismo juosta, Vytauto gatve, važiavusiam automobiliui „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam T. V., dėl ko su juo susidūrė, ko pasekoje veikiamas inercinės jėgos automobilis „Volvo XC 90“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio kairiajame kelkraštyje stovėjusį automobilį „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., o automobilis „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. V., veikiamas inercinės jėgos, sulaužė šalia dešinės važiuojamosios dalies buvusią J. D. priklausančią tvorą bei atsitrenkė į J. D. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vytauto g. 66, Kalvarija, bei jį apgadino, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. V., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga
Kaltinamasis T. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2016 m sausio 3 d. Kalvarijoje Vytauto gatve važiavo jo vairuojamu automobiliu Audi A8. Automobilyje buvo jo brolis A. V., L. J. ir A. G.. Važiavo 50 km/val. greičiu. Matė, kad iš kiemo ruošėsi išvažiuoti automobilis, matė automobilį stovintį, o kai prie jo privažiavo 10 m atstumu, automobilis pajudėjo, išvažiavo į važiuojamą dalį, skersai kelią ir į jį trenkėsi savo vairuojamu automobiliu. Jo automobilis nuvažiavo į griovį, o automobilis Volvo atsitrenkė į automobilį Audi A 4, kuris stovėjo šalikelėje. Automobilis pajudėjo tiesiai skersai kelią. Jis suko vairą į dešinę, į kelkraštį, kad išvengti įvykio, tačiau susidūrimas įvyko jo automobilis atsitrenkė į automobilio Volvo priekį ir dešinio šono priekinį ratą. Jis nestabdė, nes nespėjo. Tuo metu buvo šlapia. Kelio danga šlapia. Neviršijo tikrai leistino greičio. Vairuoja beveik 4 metus. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Automobilis Volvo pajudėjo staiga, kokiu greičiu nežino, mano, pajudėjo kiek greičiau. Negali pasakyti, ar minėto automobilio buvo įjungtas posūkio signalas. Susidūrimas įvyko dešinėje eismo juostoje. Nestabdė, nes buvo jau per mažas atstumas, stabdymas būtų nepadėjęs. Kai privažiavo prie pat automobilio Volvo, jis pradėjo judėti. Ikiteisminiame tyrime jį ne taip gal suprato, savo parodymų neskaitė, juos pasirašė. Tyrėjui sakė, kad nestabdė. Po susidūrimo buvo matyti kelkraštyje protektoriaus žymės. Po įvykio duženų buvo daugiau dešinėje pusėje pagal jo važiavimo kryptį. Daugiau žymių nebuvo. Kelkraštyje buvo dešinės pusės rato protektoriaus žymės. Stabdymo pėdsakas tikrai ne jo automobilio, nes pėdsakas nueina jau už avarijos vietos, o jo automobilis buvo jau griovyje. Pėdsakas buvo ilgas, koks negali pasakyti. Tai buvo dviejų ratų pėdsakas, jis buvo vientisas. Įvykio vietos plane, kad yra jis pasirašęs nepamena. Buvo įvykio vietoje su specialistu, po to nuvažiavo į ligoninę, nes svaigo galva. Specialistas V. M. matavo atstumus tarp automobilių. V. M. pasakė, nuo kur jis važiavo ir viskas. Buvo sugadintas jo automobilis Audi A 8, namas, namo tvora, automobiliai Audi A 4 ir Volvo. Kai tik pamatė automobilį Volvo, važiavo kaip važiavęs, o kai automobilis Volvo pajudėjo, pasuko į dešinę, panaudojo signalą. Bandė išvengti kliūties. Nuotraukoje matosi, kad yra balos. Prieš kiek metrų pamatė A. A. automobilį, negali atsakyti, gal prieš 10 metrų. Pamatė jį anksčiau : pirmą kartą prieš 50 metrų ar daugiau. Kai jį pirmą kartą pamatė, automobilis tada stovėjo kairėje kelio pusėje. Jis važiavau toliau, matomumo jam niekas neužstojo, staiga A. A. automobilis pradėjo važiuoti skersai kelio, buvo atliekamas apsisukinėjimo manevras, jis buvo staigus. Jis metėsi į dešinę pusę, nepamena, ar stabdė, nes dabar jau praėję daug laiko. Mano, kad metėsi į šoną ir gal truputį stabdė.
Kaltinamasis A. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2016-01-03 apie 13:30-14:00 val. Vytauto g. Kalvarijoje jo vairuojamu automobiliu Volvo parvežė tėvą, privažiavo prie pat vartelių, sustojo kairėje kelio pusėje. Kai tėvas išlipo ir nuėjo jam reikėjo pavažiuoti 300 metrų, kad apsisukti. Parodė dešinį posūkį, pažiūrėjo į veidrodėlius, pasuko vairą ir pajudėjo 45 laipsnių kampu į dešinę pusę link Vištyčio pusės. Pajuto smūgį į priekines dešines dureles ir nuskrido į automobilį Audi A 4, stovėjusį kelkraštyje. Posūkis yra toli, daugiau kaip už 100 metrų, posūkis apžvelgti kelią netrukdė. Kai pradėjo judėti iš stovimos vietos, negalėjo greitai startuoti, nes tai nesportinis automobilis ir automatinė dėžė, be to, automobilis sunkus. Važiavo vienas. Prieš pradėdamas važiuoti atliko visus veiksmus įsitikinti, kad jam saugu važiuoti. Automobilis Audi A 4 stovėjo kelkraštyje priekiu į jį ir matomumui jam netrukdė. Buvo sausa kelio danga, lengvai šalo, kritulių nebuvo. Su civiliniais ieškiniais, jei teismas nuspręs, kad yra kaltas, sutiks. Prieš eismo įvykį, buvo sustojęs kelkraštyje, arti tvoros, automobilis buvo išlindęs 30 cm į važiuojamąją dalį. Pajudėjo 10-15 km/ val. greičiu. Pažiūrėjo į veidrodėlį dešinio borto ir salono, tada jungė posūkį. Nematė jokio automobilio. Per veidrodėlį sankryža turėjo matytis, kliūčių nebuvo. Pirma įjungė posūkį, po to žiūrėjo veidrodėlius. Negali pasakyti po kiek laiko įvyko susidūrimas. Mano, kad įvykis įvyko dėl didelio automobilio Audi A 8 greičio. Taip mano, todėl, nes pradėdamas važiuoti nematė jokio pavojaus. Pradėjo važiuoti ir tada pavojus atsirado. Pajuto stiprų smūgį, nes jo sunkų automobilį, sveriantį 2,5 tonos, numetė gana didelį atstumą. Automobilį iš 45 laipsnių kampo atstatė lygiagrečiai, netgi su pasukimu, be to, buvo stipriai apgadintas automobilis. Susidūrimas įvyko dešinėje važiuojamosios dalies pusėje ties viduriu. Po eismo įvykio išlipo iš automobilio, pamatė, kad žmonės, kurie sėdėjo automobilyje Audi A 8, vaikšto, pagalvojo, kad žuvusių nėra ir viskas gerai. Su T. V. nekalbėjo. Po įvykio matė tepalo balą iš savo automobilio, buvo duženų. Buvo stabdymo pėdsakas, tačiau koks negaliu apibūdinti, tačiau jis buvo. Jis savo automobiliu jau buvo už ašinės linijos, ko gero jokių daugiau veiksmų neatliko. Jo vairuotojo stažas 37 metai, dirba greitosios pagalbos automobilio vairuotoju. Dalyvavo, kai atvyko pareigūnai, dalyvavo ir T. V.. Joks ginčas tarp jo ir pareigūnų nekilo. Negirdėjo garsinio signalo. Jis savo automobilio nestabdė, nes automobilis skrido ore. Jo automobilio judėjimas iš sustojimo vietos buvo tolygus. Nesiekė važiuoti greitai, nes turėjo apsisukti už 200 metrų. Netoliese yra Kalvarijos pieninė ir ten patogu apsisukti, turėjo grįžti į Kalvariją, o stovėjo priekiu į Vištyčio pusę. Yra toje vietoje punktyrinė linija, kur buvo įvykis. Prieš pradėdamas važiuoti apsidairė. Į priekį matėsi kilometras, o atgal- 100-150 metrų. Kaltinamojo T. V. automobilio nematė. Pradėjo važiuoti, parodė posūkį, pažiūrėjo į veidrodžius ir važiavo. Niekur neskubėjo, koks greitis buvo, negali pasakyti. Automobilio Volvo įsibėgėjimas iki 10 metrų per 11 sekundžių, stengiantis, nes automatinė greičių dėžė neleidžia greitai pajudėti. Prieš susidūrimą T. V. automobilio nematė. Prieš patį susidūrimą buvo tam tikru kampu pasisukęs automobilis ir per veidrodžius galėjo nepamatyti automobilio Audi.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė L. G. paaiškino, kad pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, kurią prašo solidariai priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Civilinis ieškinys pateiktas abiem kaltinamiesiems, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas nurodė, kad kalti abu asmenys.
Nukentėjusysis J. D. paaiškino, kad žiūrėjo televizorių ir išgirdo garsą, kaip bombos sprogimą, sudrebėjo namas. Pamatė, kaip pro jo namo langus pravažiavo A. A. automobilis labai lėtai ir atsitrenkė į kitą automobilį. Pro langą pamatė, kad automobilis atsitrenkęs į jo namą. Išėjo į lauką ir matė, kad vienas vyras gulėjo prie jo namo kampo ant žemės, kiti vaikščiojo. Jam buvo padaryta žala : nunešta tvora, sulankstyti tvoros stulpeliai, sudaužytas namo pamatas, nukritęs tinkas, dažai. Po įvykio dvi dienas rinko šiukšles. Buvo apgadintas medis ir nukirstas bukmedis. Jam padaryta žala apie 300 eurų. Tuo metu neatpažino, kad lėtai nuvažiavo A. A. automobilis, tai suprato išėjęs į lauką. Buvo geros oro sąlygos, sausas asfaltas. Mano, kad buvo didelis greitis to automobilio, kuris važiavo nuo Kalvarijos ir trenkėsi į A. A. automobilį ir buvo didelis smūgis. Nuo sprogimo iki pamatė lėtai važiuojantį automobilį, praėjo sekundės, nes iš karto pažiūrėjo per langą. Po eismo įvykio automobilis Audi A 8 stovėjo priekiu po jo langu. Jis buvo nukirtęs tvorą, bukmedį ir trenkęsis į namą. Stabdymo pėdsakų nematė. Gal lapkričio 2 d. buvo atvažiavęs žmogus matuoti, bet jis jo nematė. Tuo metu negalėjo būti išlikęs joks pėdsakas. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka, kadangi nežino, kuris kaltas, nes įvykio nematė ( t.1, b.l.171–172). Automobilis Volvo judėjo lėtai, pėsčiojo greičiu. Nori pasakyti, kad jei važiuotų lėtai, suspėtų sustabdyti, todėl mano, kad automobilis Audi A 8 nestabdė. Kelkraščiai buvo sausi, tas mėnuo buvo sausas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. D. parodė, kad 2016 m. sausio 3 d. apie 14.00 val. buvo namuose, esančiuose Vytauto g. 66, Kalvarija. Lauke išgirdo stiprų dunkstelėjimą, kad net namas sudrebėjo ir pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kad nuo namo pusės lėtai per gatvę važiuoja automobilis ir atsitrenkia į kitoje gatvės pusėje stovintį automobilį. Kai išėjo į lauką, pamatė, kad vienas automobilis yra atsitrenkęs į jo gyvenamojo namo sieną. Šio įvykio metu buvo apgadinta 4 m. ilgio aliuminio sieto tvora išvertus ją laikančius stulpelius dėl ko padaryta turtinė žala 120 eurų. Taip pat apgadinta gyvenamojo namo siena, išmušus apie 4 kvadratinius metrus tinko dėl ko padaryta 100 eurų turtinė žala. Įvykio metu išrauti du dekoratyviniai krūmai, dėl ko padaryta 80 eurų turtinė žala. Bendrai padarytas 300 eurų turtinė žala. Kurio automobilio vairuotojas yra kaltas dėl šio įvykusio eismo įvykio, jis nežino, kadangi pačio susidūrimo nematė ( t.1, b.l. 171-172).
Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad sausio 3 d. apie pietus važiavo iš Kalvarijos parduoti brolio T. V. automobilį. Automobilį Audi 8 vairavo T. V., jis sėdėjo greta vairuotojo keleivio vietoje, gale sėdėjo L. J. ir A. G.. Jie važiavo link Vištyčio iš Kalvarijos, greičio neviršijo. Skydelio nestebėjo, turi teisę vairuoti. Automobilį Volvo pamatė už 10 metrų. T. V. pasuko į dešinę, į kelkraštį, viskas vyko akimirksniu ir trenkėsi į automobilį Volvo savo automobilio priekiu į automobilio Volvo priekinį ratą. Ar T. V. panaudojo garsinį signalą, nežino. Mano, kad jų automobilis nestabdė. Susidūrimas įvyko skersai kelią jų kelio pusėje. Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, lūžo klubo užduobė, jis ir vairuotojas segėjo saugos diržus, ar segėjo kiti, nežino. Civilinį ieškinį palaiko. Žalos dydį nustatė, atsižvelgiant į sužalojimus, į draudimo bendrovę nesikreipė, kreipsis, kai bus nustatytas kaltininkas. Jis dirba, vedęs. Turi automobilį, nekilnojamo turto neturi, gyvena senelių name. Klubą skauda ir dabar, skauda, kai keičiasi orai, skauda, kai tupi. Dėl skausmo lankosi pas gydytoją, kuris jam duoda nedarbingumą, liepia ilsėtis namuose. Po gydymo buvo reabilitacijoje. Pas gydytojus eina dėl šio sužalojimo, jam skiria masažus, liepia mažiau dirbti, turi neįgalumą 45 procentų nedarbingumą. Turėjo neįgalumą ir prieš šį įvykį. Dirba vadybininku, gauna minimalų darbo užmokestį, būna visokio darbo ir fizinio, reikia pakrauti ir iškrauti maišus. Po šio įvykio gydėsi pusę metų. Po įvykio iš ligoninės jį išleido, po to sekančią dieną nuvažiavo į gydytojo Bernoto kliniką, ten nustatė lūžį. Negalėjo vaikščioti, remtis koja 3 mėnesius, po to jau vaikščiojo su ramentu. Turėjo nepatogumų, kai negalėjo vaikščioti, negalėjo padėti žmonai prižiūrėti dukros. Patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Ieškinio broliui nereiškia, tik vienam kaltinamajam A. A.. Mano, kad kaltas vienas A. A..
Liudytoja V. K. paaiškino, kad tą dieną atvažiavo pas dukrą, gyvenančią Vytauto g. Atvažiavusi matė, kad A. A. automobilis stovi priekiu į pieninės pusę, A. A. kalbasi su savo tėvu. Ji savo automobilį paliko gatvėje prie pat tvoros, priekiu į Kalvarijos pusę. Dukra nuėjo padaryti kavos. Išgirdo, kaip ji pasakė:- „ žiūrėk kažkas atsitrenkė“. Ji pati jokio garso negirdėjo, tik kai išėjo, pamatė, kas įvyko. Buvo apgadintas jos automobilis. Po įvykio matė A. A., jis kalbėjo su kažkuo telefonu ir pasakė „užkišau“. Ji matė išbėgusius tepalus, T. V. automobilis buvo prie J. D. namo. Ar buvo stabdymo pėdsakas, neprisimena. Oras buvo gražus, buvo sausas asfaltas.
Liudytojas P. R. paaiškino, kad jis atvyko su operatyvine grupe į eismo įvykį, kurio metu buvo nukentėjo asmuo važiavęs automobiliu Audi A 8. Eismo įvykio metu automobilis Audi A 8 atsitrenkė į automobilį Volvo. Buvo atlikta įvykio vietos, automobilių apžiūros, kolegė apklausė liudytojus, patruliai atliko matavimus. Oro sąlygos buvo geros. Diena šalta, kelio danga buvo sausa. Buvo stabdymo žymės. Kurio automobilio, negali pasakyti, ar tai užfiksavo įvykio protokole, nepamena, bet turėjo įrašyti. Buvo dvigubos stabdymo žymės dešinėje pusėje nuo Kalvarijos link Vištyčio. Nepamena, ar jos buvo pertraukiamos, ar ne, atrodo, jos buvo skersai, į kurią pusę nepamena. Suprato, kad automobilis Volvo stovėjo priekiu į Vištytį ir judėjo į dešinę eismo juostą, kad po to apsisuktų, o automobilis Audi A 8 atvažiavo nuo Kalvarijos ir automobiliai susidūrė. Taip jam sakė patrulis. Automobilio Volvo buvo apgadintas dešinys šonas.
Liudytojas L. J. paaiškino, kad važiavo automobiliu Audi A 8, vairuojamu T. V., nuo Kalvarijos Vytauto gatve parduoti automobilio. Šalia T. V. sėdėjo A. V., o gale jis ir A. G.. Jis į kelią nežiūrėjo, naudojosi telefonu. Pakėlė galvą ir pamatė prieš juos automobilį Volvo, tada buvo smūgis. Po smūgio jis išlipo į lauką. Kokiu greičiu jie važiavo, negali pasakyti, gal 60 km /val. Automobilis Volvo stovėjo šonu į juos. Atsitrenkė savo automobilio priekiu į automobilio Volvo dešinės pusės priekines duris, Po smūgio jų automobilis buvo nublokštas į namą. Automobilis Volvo liko ant kelio, truputį toliau nuo smūgio vietos. T. V. suko vairą į dešinę. Ar buvo garsinis signalas, nepamenu. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( t.2, b.l. 28-29) sutinka. Nepamena, kiek praėjo laiko, kai paspaudė garso signalą ir trenkėsi. Automobilis Volvo nuo jų buvo gal už 2-3 metrų. Automobilis Volvo važiavo lėtai, buvo skersai kelią. Jis segėjo saugos diržą. A. V. padėjo išlipti iš automobilio T. V. ir A. G. ir paguldė ant žolės. Jis jautė, kad T. V. stabdė, kokiu atstumu likus iki automobilio Volvo, negali pasakyti, neprisimena. A. V. buvo su saugos diržu. Toje vietoje leistinas greitis 50 km/val.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas L. J. parodė, kad 2016 m. sausio 3 d. važiavo kaip keleivis draugo T. V. vairuojamu automobiliu "Audi A8". Kartu važiavo A. G. ir A. V.. Sėdėjo galinėje sėdynėje, dešinėje pusėje. Apie 14.00 val. važiavo Vytauto g. nuo miesto centro. Kokiu greičiu važiavo nežino. Pravažiavus posūkį pamatė jų važiuojamojoje dalyje automobilį "Volvo", kuris buvo skersai kelio juostos ir lėtai judėjo. Kai pamatė Volvo automobilio priekis buvo link kelio dešinio krašto.Koks tuo metu galėjo būti atstumas iki šio automobilio, nežino. T. V. pamatęs šį automobilį dar paspaudė garsinį signalą ir pradėjo stabdyti. Jų automobilis priekiu trenkėsi į Volvo dešinės keleivio dureles. Po smūgio jų automobilis nuvažiavo nuo kelio ir išvertęs tvorą bei nulaužęs krūmą atsitrenkė į gyvenamojo namo sieną. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad Volvo automobilis dar atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ( t. 2, b.l. 28–29).
Liudytojas A. G. paaiškino, kad važiavo T. V. vairuojamu automobiliu Audi A 8, nuo Kalvarijos link Vilkaviškio parduoti automobilį. Priekyje sėdėjo A. V., o gale - L. J. ir jis. Paties įvykio jis nematė, nes rašė SMS žinutę. Važiavo 50 km/val. greičiu, niekur neskubėjo. Važiuojant pajuto smūgį ir atsimušė į sėdynę. Automobilis nulėkė nuo kelio link namo. Išlipo iš automobilio, padėjo T. V. iškelti jo brolį A. V., po to jam pasidarė silpna ir nualpo. Sužalotas nebuvo, atsigavo ten pat įvykio vietoje. Pamatė, kad atsitrenkė į automobilį Volvo, kuris jis stovėjo priešingoje kelio pusėje. Kiek pamena, T. V. suko į dešinę, tada buvo smūgis. Jis pats automobilio Volvo prieš įvykį nematė.
Liudytojas E. K. paaiškino, kad praeitų metų sausio 3 d. dirbo vyr. patruliu. Buvo sekmadienis. Gavo pranešimą, kad Vytauto gatvėje autoįvykio metu sužalotas žmogus. Atvyko į įvykio vietą ir pamatė kelio dešinėje pusėje automobilį Audi A8, atsitrenkusį į gyvenamojo namo sieną, kairėje kelio dalyje stovėjo automobilis Volvo ir kelkraštyje automobilis Audi A 4, greta automobilio Audi A 8 gulėjo A. V., jis skundėsi kojos skausmais, greta jo buvo automobilio Audi vairuotojas. Prie automobilio Volvo buvo A. A., kuriam buvo sužalota nosis, jis kraujavo. Atvyko medikai ir A. V. išvežė į Marijampolės ligoninę. Tada apie įvykį informavo Marijampolės budėtoją ir po 30-40 minučių atvyko operatyvinė grupė. Jis surašė automobilio apgadinimus, braižė įvykio schemą. Susidūrimo vietoje matėsi skysčio. Ta diena buvo šalta, šalo, buvo sausa, drėgmės nebuvo. Įvykio vieta matėsi pagal automobilių skystį, iki galimos susidūrimo vietos matėsi stabdymo žymės, kaip suprato, automobilio Audi. Po to matėsi, kaip automobilis Audi nuvažiuoja iki namo, o automobilis Volvo, atšokęs nuo smūgio ir atsitrenkęs į kelio kairėje pusėje stovėjusį automobilį. Braižant schemą, greta buvo vairuotojai ir jie galimai vietą nurodė. Visi bendravo. Matėsi, kad yra bala, o iki jos ėjo stabdymo pėdsakas. Kad tai automobilio Audi A 8 stabdymas, padarė išvadą, pabendravęs su vairuotojais, jo važiavimo kryptyje buvo stabdymas, būtent, T. V. automobilio. Vertino visą bendrą situaciją. Tas stabdymas atrodė šviežias, tai sprendė pagal savo patirtį. Kelias buvo sausas, bet buvo kažkiek baltas, nes šalo ir matėsi stabdymo žymė. Stabdymo pėdsakas buvo ištisinis, prasidėjo nuo sankryžos su Naująja gatve, buvo abiejų ratų, kiek pamena, ištisinis. Stabdymo pėdsako kryptis buvo daugiau link dešinės pusės. Duženos buvo plačiai pasklidę, stiklai ir plastmasės. Stabdymo pėdsakas tęsėsi 20-30 metrų. Bendravo trumpai su vairuotojais. T. V. nurodė, kad važiavo link Vištyčio ir pamatė automobilį Volvo, tada pradėjo stabdyti. A. A. minėjo, kad šalia gyvena jo tėvas. Jis automobiliu Volvo pradėjo važiuoti, norėjo apsisukti, nepamatė T. V., apsidairė nieko nebuvo ir į jį atsitrenkė automobilis Audi A 8. T. V. sakė, kad stabdė ir bandė išvengti automobilio Volvo. Automobilis Volvo stovėjo kelkraštyje Vištyčio kryptimi. Jis pildė planą. Vietoje sudaromas juodraštis, po to schema perbraižoma. Darbo gale apie 10 val. vežė ją į Marijampolę ir perdavė vyresniajam tyrėjui. Ten T. V. ir pasirašė. Kai braižė juodraštį, jokių pretenzijų nebuvo išsakyta. Ar rodė T. V. juodraštį, ar T. V. buvo iki galo, braižant juodraštį, jis neprisimena, nes T. V. skundėsi skausmais ir ruošėsi važiuoti į ligoninę. Pėdsakas atrodė, kaip stabdymo, po susidūrimo kaip slydimas.
Liudytojas T. K. paaiškino, kad buvo įvykio vietoje. Atvažiavęs pamatė automobilį Audi, atsitrenkusį į namą, automobilį Volvo atsitrenkusį į kitą automobilį Audi, ant kelio buvo tepalo, automobilių detalių. Jis fotografavo įvykio vietą ir ją filmavo. Ką matė įvykio vietoje, tą ir fiksavo. Padangų pėdsaką fiksavo jis, jie fiksuoja viską. Negali atsakyti, ar pėdsakas buvo senas ar šviežias. Atvyksta surinkti įrodymus susijusius su eismo įvykiu. Duomenis laiko tarnybiniame kompiuteryje. Nuotraukų padarė apie 50. Fotolentelę darė tyrėjas. Įvykio vietos planą braižė kelių policijos pareigūnai. Nežino, ką į bylą įdėjo tyrėjas. Negali atsakyti, kodėl nuotrauka prie nieko nepririšta. Visas nuotraukas atidavė tyrėjui. Pradžioje pėdsakai eina link automobilio Audi didesniame filmuotame faile. Fiksavo arčiau bordiūro slydimą, mano, kad tai automobilio Audi slydimas. Prie bordiūro slydimas tęsiasi. Žymė ant ledo, tai automobilio pėdsakas ar gali būti nuolauža. Ar rato, negali pasakyti. Link bordiūro tarp sniego fiksavo automobilio pėdsaką, mano, kairės pusės. Mano, kad tai automobilio Audi pėdsakas, tačiau nėra įsitikinęs. Kai atvažiavo, eismas vyko.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad tą dieną, tikslios datos neprisimena, paskambino brolienė ir pasakė, kad jos vaikai papuolė į autoįvykį. Ji nuvažiavo pažiūrėti ir pamatė, kaip prie policijos automobilio stovi A. A.. Jai paklausus, kas atsitiko A. A. atsakė :„ aš užkišau“. Po to nuėjo pakalbėti su Vasiliauskais, nuvažiavo į ligoninę pas Algirdą, nes jis jau buvo išvežtas į ligoninę.
Ekspertas V. M. paaiškino, kad šioje byloje davė išvadą 2016-11-14 po 10 mėnesių po įvykio. Eismo įvykio vietoje buvo 2017-11-02. Turėjo fotolentelę, schemą. Kas liečia pėdsaką 4-5 nuotraukos 7 paveikslėlyje : yra krūmeliai, jie numinti link namo, kas atitinka automobilio Audi A 8 dešinių ratų išsidėstymui. Tas pėdsakas galėjo susidaryti Audi nuvažiavus nuo važiuojamosios dalies. Pėdsakas buvo išlikęs, visiškai suderinamas su duomenimis esančiais byloje. Savo išvadą palaiko. Pėdsakas nuo Audi A 8 užpakalinės ašies iki gatvės 36,8 m. Atstumas yra ženkliai didesnis. Automobilis stovi Vytauto g. prie namo Nr. 66. Pamatavo, kad atstumas nuo kampo iki gatvės 50 m 90 cm. Yra neatitikimas. Palei gatvės kraštą matavo, naudojo ratukinę matuoklę, atstumas 50 m 90 cm. Įsivaizduoja, kad atstumo niekas nematavo arba padaryta didelė klaida. Eismo įvykio mechanizmui tiesioginės reikšmės tai neturėjo, tačiau jam buvo užduotas klausimas, ar atitinka faktinės aplinkybės. Mechanizmui turėjo įtakos pėdsakai. Automobilio Audi A 8 slydimas 23 metrai. 2 nuotrauka : matosi, kad pėdsakas nukreiptas į vidurį, ryškesnis yra dešinysis kraštas. Šis pėdsakas yra ne automobilio Audi A 8 kategoriškai, tai yra atvirkštine kryptimi važiavusio automobilio pėdsakas. Tokie yra neatitikimai. Netgi važiavimo kryptis neatitinka, tai ne automobilio Audi slydimo žymės. Remiantis pateikta medžiaga nagrinėjo susidūrimo mechanizmą kokie greičiai turėjo būti. 8-9 paveikslėlis jo išvadoje, 10 paveikslėlis 13 psl. nustatė, kad automobilio Volvo greitis buvo 20 km/val., automobilio Audi A 8- apie 50 km per valandą. Pagal susidūrimo mechanizmą nustatė greitį kompiuterio programos pagalba. Jo tyrimas atitinka objektyvius duomenis. 11 paveikslėlyje kilo grėsmė automobiliui Audi A 8, kai automobilis Volvo kirto ašinę liniją ir Volvo iki susidūrimo važiavo apie 5 metrus, kai kilo grėsmė Audi A 8 buvo už 12 m atstumo, kai važiavo 50 km/val. greičiu. Vairuotojo reakcija trunka 0,80 sekundes. Nėra pagrindo manyti, kad automobilis Audi A 8 galėjo išvengti eismo įvykio. Nebuvo viršytas leistinas greitis, pagrindinė priežastis buvo automobilio Volvo vairuotojo veiksmai. Įvykio vietoje lapkričio 2 d. kitokių vienareikšmiškų pėdsakų nerado. Šis pėdsakas automobilio Audi A 8 judėjimo kryptimi, jis atspindi automobilio judėjimo trajektoriją. 4 paveikslėlyje 8 psl. išvados jame matosi pėdsakas. 5 m yra nuo artimesnio namo Vytauto 66, 2,6 metrai nuo Vytauto gatvės artimesnio važiuojamosios dalies krašto. Pėdsakas maždaug automobilio padangų pločio. Toje vietoje numintos žolės, matosi, kad ten pravažiavo ratas. Pėdsakas suderinamas su Audi A 8 padėtimi po eismo įvykio. Automobilio padėtis buvo užfiksuota, matmenys taip pat. Jis patikrino ir įsitikino, kad pėdsakas suderinamas su automobilio padėtimi. Fotografijoje matyti, kaip automobilis stovi, galėjo nustatyti, kur buvo dešinieji automobilio ratai. Vizualiai nustatė pagal nuotrauką. Šis pėdsakas parodė judėjimo kryptį. L. L. surašytoje išvadoje yra neatitikimai. Nustačius greitį, panaudotas stabdymo pėdsakų greitis. Ji nežinojo, kad pėdsakas nepriklauso šiam automobiliui. Yra metodologinė klaida, formulės, kurią naudojo, šiuo atveju naudoti negalima. Turi būti automobilio Audi A 8 greitis susidūrimo metu, turi būti naudojama kompiuterio programa. Yra metodologinė klaida ir naudotas ne tas pėdsakas. Susidūrimo vieta, kuri pažymėta plane, toje vietoje automobiliai susidurti negalėjo, tada automobilis Audi A 8 turėjo stovėti, o automobilis Volvo jį nustumti. Parinko susidūrimo parametrus. Automobilių galutinės padėtys, sugadinimo pobūdis ir intensyvumas, šie dalykai lemiami. 5 psl. 2-3 paveikslėlis. Toliau modeliuojant reikia greičius parinkti, kad automobilis Audi A 8 nuvažiuotų prie galinės savo padėties, o Volvo prie savo. Šie dalykai yra lemiantys. Tikėtina, kad automobiliai susidūrė iki duženų vietos, jos bloškiamos pagal judėjimo kryptį. Deja, nustatyti to neįmanoma. 12 psl. 8 paveikslėlis -susidūrimas iki duženų. Eksploatacijos skysčių dėmė atspindi Volvo judėjimo kryptį. Plane nėra tikslių duomenų, tai matyti tik iš nuotraukų. Yra vienas ar du matmenys, to yra per mažai, reikia bent 10 matmenų. Tam, kad skystis išbėgtų turėjo dihermetizuotis automobilio sistema. Judėjo skystis su automobiliu kartu, kažkiek galima kalbėti apie judėjimo trajektoriją, tačiau ne apie susidūrimo vietą. Tai kad skysčiai yra toli, neprieštarauja objektyviais duomenimis jo nurodytai galimai susidūrimo vietai. Išvados 10 puslapyje, buvo pėdsakas, jis mėgino sustatyti, kur jis yra, bandė nustatyti pagal nuotrauką. 6 paveikslėlyje yra sumažintas vaizdas juodos kraštinės linijos iš susikirtimo taško vedama mėlyna linija, nustatyti 1,20 m atstumas. To pėdsako nuo ašinės linijos 130 m. Pėdsako atstumai duomenims neprieštarauja, tačiau pėdsakas užsilenkia į kairę, dešinys kraštas ryškesnis, tai ne automobilio Audi A 8 pėdsakas, nes ne į tą pusę. Nuo pradžios iki galo jis pasisuka 1 m 10 cm. Ašinė linija pakankamai gerai matoma. Atstumas nustatytas, kiek tai įmanoma nustatyti. Nemano, kad paklaida yra didelė. Pėdsakas yra lengvojo automobilio, jis nukreiptas link vidurio, link ašinės linijos, jei šia kryptimi važiavęs automobilis manevruotų link vidurio kelio, pėdsakas galėjo būti paliktas traukos režimu. Visi automobiliai turi ABS sistemą , stabdymo pėdsakas yra pulsuojantis. Čia gi jis pastovaus intensyvumo. Tai yra greitėjimo pėdsakas, dėl to atsirado būdingas pėdsakas, kad jo kraštai yra nevienodi. Automobilio Audi A 8 apžiūros jis neatliko, buvo pakankamai daug nuotraukų, jos informatyvios, kad nustatyti pirminį ir antrinį automobilių kontaktus. Automobilyje Audi A 8 yra ABS sistema, o pėdsakas yra automobilio judėjusio traukos režimu. Jei automobilio ABS neveikia, ratas blokuojasi, tada būna vienodo intensyvumo pėdsakas, „riebus“ pėdsakas, šiuo atveju, matosi daugiau vienas kraštas. Jis turi transporto trasologo kvalifikaciją, yra mokslų daktaras, dėsto auto dinamiką, eismo įvykio ekspertizę Vilniaus technologijos universitete. 2013 m. nutarė jam nepratęsti kvalifikacijos, paskutinės instancijos teismas pasakė, kad nepagrįstai. Kai rašė išvadą, eksperto kvalifikacijos neturėjo, tačiau Aukščiausiojo teismo yra sprendimas, nereiškia, kad nėra specialistas. Turi licenziją.
Ekspertė L. L. paaiškino, kad tvirtina savo išvadą. Gavusi medžiagą, atliko tyrimą, buvo schema, abu vairuotojai sutiko su ja. Tarnybiniame pranešime buvo viskas fiksuota, nebuvo duomenų, kad tai ne automobilio Audi A 8 pėdsakas. Byloje yra šio automobilio vairuotojo parodymai, jis nurodė, kad likus 20 metrų iki automobilio Volvo, šis pradėjo važiuoti. Prieš tai Audi A 8 vairuotojas manė, kad jį praleis. Yra 23 metrų stabdymo pėdsakas. Audi A 8 vairuotojas stabdė ir susidūrė su Volvo. Volvo sudarė kliūtį, kai kirto liniją. Pėdsakai formuojasi, judant tam tikromis kryptimis, atsižvelgiant į pėdsakus, nustatyta automobilių Audi A 8 ir automobilio Volvo padėtys - išvados 9 paveikslėlis. Nustačius padėtis, nustatytas atstumas, paskaičiuotas greitis. Atlikus skaičiavimus, greitis paimtas iš katalogų, atsižvelgiant į sugadinimus, kad automobilis Audi A 8 važiavo 80 km/ val., kai leistinas greitis buvo 50 km/ val. Atlikus skaičiavimus, Audi vairuotojas važiuodamas 80 km/ val. greičiu sureagavo prieš 45 m. Buvo palyginti du atstumai, jei būtų važiavęs leistinu 50 km/val. greičiu, būtų išvengęs susidūrimo. Buvo įvertinti vairuotojų veiksmai, kliūtį sudarė Volvo vairuotojas, tai pagrindinė sąlyga avarijai kilti, o priežastinis ryšys yra tas, kad viršino greitį Audi A 8 vairuotojas. Jei Audi A 8 vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, galėjo išvengti kliūties stabdydamas. Audi A 8 turėjo stabdyti ir būtų išvengęs autoįvykio. Visi turi elgtis pagal Kelių eismo taisykles, abiejų automobilių vairuotojai. Keičiant judėjimo kryptį, reikia praleisti kitus automobilius, ko šiuo atveju nepadarė Volvo vairuotojas. 2,3 fotonuotraukos: kokios tai transporto priemonės pėdsakas, klausimas š nebuvo užduotas. Negali atsakyti, koks tai pėdsakas, tai tik jo fragmentas. Duodama išvadą, vadovavosi patvirtinta metodika. Taikė programas greičiui nustatyti, skaičiavimo metodika patvirtinta ES, paimta iš katalogų programa PS CRES 10.2. V. M. programos versija yra naujesnė, gal atsiradę naujų funkcijų. Pas juos šia metodika naudojasi visi ekspertai ir trasologai. Jei naudojamasi kita programa, reikšmės išvadai neturi turėti, išvadą turi gauti tą pačią. Pagal vizualius požymius ji negali atsakyti, koks tai pėdsakas. Ji tiria požymius, bet negali pasirašyti be kito specialisto, ji parašo išvadą, kitas ekspertas patikrina, po to tikrina vedėja ir tik tada išvadą siunčia. Jei tai būtų ne stabdymo, o greitėjimo pėdsakas, reikėtų tirti, tačiau nėra duomenų, kad tai greitėjimo pėdsakas. Greitėjimo pėdsakai būna įvairūs, jei greitėja pėdsakai būna intensyvesni. Negali atsakyti, ar greitėjimo, ar stabdymo pėdsakas, tai nuo daug ko priklauso, nuo situacijos, nuo autotechninių dalykų. Trasologinių pėdsako tyrimų nebuvo daryta, nes nebuvo tokio klausimo. Šiai dienai ji neturi trasologijos kvalifikacijos, mokosi. Jei nebūtų šio pėdsako, atsižvelgiant į sugadinimus, greitis turi gautis artimas nurodytam. Audi A 8 plius- minus važiavo 80 km/val. greičiu. Kliūtį sudarė automobilis Volvo, o Audi A 8 būtų nuvažiavęs, jei nebūtų kliūties. Kaltės klausimo jie nesprendžia. Audi A 8 per kiek sekundžių, kokį greitį išvysto reikia skaičiuoti. Jai nekilo abejonių, duodant išvadą. Viskas atitiko, jei kyla kokių klausimų, jie pažymi. 10-20 m per kiek laiko nuvažiuoja Audi A 8 važiuodama 80 km/val. greičiu reikia skaičiuoti. Volvo vairuotojas turėjo įsitikinti, kad nėra kliūties ir tik tada važiuoti.. Jei nebūtų viršinęs greičio automobilio Audi A 8 vairuotojas, jis būtų automobilį sustabdęs.
2016-01-03 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta eismo įvykio vieta Kalvarijoje, Vytauto g. prie namo Nr. 66. Įvykio tipas - susidūrimas, kelio būklė - sausas asfaltas, važiuojamoji dalis paženklinta punktyrine linija. Leistinas greitis - 50 km/val. Stabdymo žymės - 22,3 m. dvigubos, kelio dešinėje pusėje žiūrint kelio Kalvarija - Vištytis kryptimi. Fiksuotas įvykio vietoje automobiliai: "Volvo XC90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi kelio važiuojamojoje dalyje, "Audi A 4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovi kairiajame kelkraštyje žiūrint link kelio Kalvarija Vištytis, "Audi A 8", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi atsirėmęs į gyvenamojo namo Nr. 66 Vytauto g. sieną. Susidūrimas įvykęs tiesiame kelio ruože už gatvės vingio. Galima automobilių "Audi A 8" ir "Volvo" susidūrimo vieta nurodyta dešinėje eismo juostoje žiūrint kelio Kalvarijos - Vištytis kryptimi. Nuotraukose ( 6,7,9) užfiksuotos automobilio Audi A 8 oro padangos, nuotraukoje ( 17) automobilio Volvo XC 90 išsiskleidusios oro pagalvės ( 1 t., b.l. 19–39).
Kaltinamasis A. A. turi teisę vairuoti ( 1 t., b. l. 131), automobilis priklauso A. A. (1 t., b.l. 132), eismo įvykio metu automobilis buvo privalomai apdraustas įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 t., b. l. 133), 2016-01-03 apžiūrėtas automobilis "Volvo XC90", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad minėto automobilio apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės durelės ir jų stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas, galinis ir priekinis bamberiai, galinis dešinės pusės žibintas, galinės dešinės pusės durelės, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės žibintas, variklio dangtis, oro pagalvės ( 1 t., b.l. 134–136, 137). Specialistas išvadoje Nr. G 49/2016 (09) A. A. klinikiniais duomenimis konstatavo galvos sumušimą, muštinę žaizdą veide, kraujosruvas paakiuose ir kairėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( 2 t., b. l. 3). 2016-01-03 14.18 val. A. A. buvo blaivus (2 t., b. l. 4).
Kaltinamasis T. V. turi teisę vairuoti ( t. 1, b. l. 140), automobilio savininkas yra A. Š. ( 1 t., b. l. 141), automobilis atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2017-09-23 ( 1 t., b.l. 142), 2016-01-03 apžiūrėtas automobilis "Audi A8", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad minėto automobilio deformuotas visas kėbulas, apgadintos abejos dešinės pusės durelės, galiniai bei priekiniai dešinės pusės sparnai, abu bamberiai, priekinis stiklas, abejos kairės pusės durelės ir jų stiklai, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, oro pagalvės, priekinis kairės pusės sparnas. Automobilis nėra draustas ( 1 t., b. l. 143–145, 146, 147, 148). Specialistas išvadoje Nr. G 51/2016 (09) nurodė, kad T. V. klinikiniais duomenimis galvos sumušimas paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, be objektyvios simptomatikos, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (2 t., b. l. 32). 2016-01-03 14.19 val. T. V. buvo blaivus (2 t., b.l. 33).
Specialistas davė išvadą Nr. G 52/2016(09), jog A. V. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos, dešinio riešo ir dubens dešinės pusės sumušimas, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai galvoje, dešinės gūžduobės skeveldrinis intrasąnarinis lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 162).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė L. L. davė 2016-05-25 specialisto išvadą Nr. 11-576 (16), kad automobilio "Audi A 8, kurį vairavo T. V., važiavimo greitis prieš užfiksuojant pėdsako pradžią buvo apie 80 km/val. Automobilio "Audi A8" vairuotojas T. V. važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h. greičiu ir reaguodamas automobilio stabdymui toje pačioje vietoje, kaip reagavo važiuodamas 80 km/h. greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Automobilio "Volvo XC90" vairuotojo A. A. veiksmai, - keisdamas judėjimo kryptį, t.y. judėdamas iš kairės eismo juostos į dešinę, sudarė kliūtį, dešine eismo juosta važiavusio automobilio "Audi A8", kurį vairavo T. V., judėjimui ir dešinėje eismo juostoje susidūrė su juo, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Automobilio "Audi A8" vairuotojo T. V. veiksmai, - Kalvarijos m., Vytauto g. važiuodamas apie 80 km/h greičiu viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį, dėl ko prarado techninę galimybę stabdant išvengti susidūrimo ir susidūrė su automobiliu "Volvo XC90", kurį vairavo A. A., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo ryšį su šio eismo įvykio kilimu ( 2 t., b.l. 62–69).
Paskyrus komisijos eismo įvykio-transporto trasologinę ekspertizę, gautas 2017-09-29 ekspertizės aktas Nr. 11-1223 (17)/11-1912(17), ekspertai be kitų proceso dalyvių užduotų klausimų, ištyrė papildomai pateiktas spalvotas eismo įvykio vietos nuotraukas, tame tarpe ir užfiksuotus transporto priemonės stabdymo pėdsakus, dėl kurių kilo ginčas, ar tai automobilio Audi A 8 stabdymo pėdsakas, davė išvadą, kad prieš pat stabdymą automobilio Audi A8 greitis buvo apie 77 km/val. Prieš pat susidūrimą automobilio Volvo XC 90 greitis buvo apie 22 km/val. Įvykio vietos fotografijoje, pateiktoje 6 pav. ( grafinio failo P1030469. JPG vaizdas, bylos duomenimis tai atitiktų (1 t., b.l. 26) matoma žymė yra automobilio Audi A 8 kairės pusės ratų stabdymo pėdsakas. Automobilio Audi A 8 vairuotojo T. V. veiksmai- važiuodamas apie 77 km/val. greičiu, viršijo leistiną įvykio vietoje 50 km/ val. greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jam sudariusiu automobiliu Volvo XC 90, vairuojamu A. A.- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio Volvo XC 90 vairuotojo A. A. veiksmai – įvažiuodamas iš kairės eismo juostos į dešinę, nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui Audi A 8, vairuojamam T. V.-techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ( 3 t., b.l. 158–172).
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodymų patikrinimo vietoje parodė vietą Vytauto gatvėje, Kalvarijoje, kur jis buvo sustojęs kairiajame kelkraštyje. Paaiškino, jog paleidęs tėvą jis pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodžius, įjungė dešinio posūkio signalą bei pasižiūrėjo atgal, tačiau automobilio, važiuojančio nuo Naujosios gatvės, nematė. Išmatavus atstumą nuo vietos, kur stovėjo A. A. vairuotas automobilis iki vietos kur matoma Vytauto gatvės dešinės pusės važiuojamoji dalis (iki gatvės vingio) nustatytas atstumas – 104,40 m. Nurodė, jog iš sustojimo vietos į kelio važiuojamąją dalį jis važiavo apie 45 laipsnių kampu. Jo manymu transporto priemonės susidūrė važiuojamosios dalies viduryje. Atstumas nuo vietos, kur stovėjo A. A. automobilis iki jo nurodytos susidūrimo vietos 12,60 m. ( 2 t., b.l. 15-19).
Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 20 straipsnis).
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji kaltės nepripažino, tačiau surinkti įrodymai įrodo, kad kaltinamieji pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykio padariniai.
Tokiu būdu, analizuojant surinktus teisiamojo posėdžio įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamųjų veika, kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį teisingai : kaltinamasis T. V., vairuodamas automobilį Audi A 8 valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 129 punktų reikalavimus : nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties, gyvenvietėje važiuodamas ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį, dėl ko prarado techninę galimybę stabdant išvengti susidūrimo, o kaltinamasis A. A., vairuodamas automobilį Volvo XC 90 valstybiniu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus : nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, tai yra išvažiuodamas iš kairio kelkraščio į dešinę eismo juostą nedavė kelio dešine eismo juosta, Vytauto gatve, važiavusiam automobiliui „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam T. V., ko pasekoje abu kaltinamųjų vairuojami automobiliai susidūrė ir dėl susidūrimo veikiamas inercinės jėgos automobilis „Volvo XC 90“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio kairiajame kelkraštyje stovėjusį automobilį „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., o automobilis „Audi A 8 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veikiamas inercinės jėgos, sulaužė šalia dešinės važiuojamosios dalies buvusią J. D. priklausančią tvorą bei atsitrenkė į J. D. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vytauto g. 66, Kalvarija, bei jį apgadino, eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. V., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Iš kaltinamojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad buvo išmatuotas atstumas nuo vietos, kur stovėjo A. A. vairuojamas automobilis iki vietos, kur matoma Vytauto gatvės dešinės pusės važiuojamoji dalis (iki gatvės vingio) ir nustatytas atstumas – 104,40 m (2 t., b.l. 15-19).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. paaiškino, kad prieš pradėdamas važiuoti apsidairė, į priekį matėsi kilometras, o atgal- 100-150 metrų.
Iš kaltinamojo T. V. duotų teisiamojo posėdžio metu parodymų seka, kad minėtas kaltinamasis pirmą kartą A. A. automobilį pamatė prieš 50 metrų ar daugiau. Kai prie jo privažiavo 10 metrų atstumu, automobilis pajudėjo, pradėjo važiuoti skersai kelio, buvo atliekamas apsisukimo manevras, jis buvo staigus.
Vadinasi, kaltinamasis A. A., duodamas parodymus teisme, kad jis prieš pradėdamas važiuoti, įjungė posūkio signalą, pradėjo posūkio manevrą, kadangi jokių atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, sako netiesą, kadangi surinkti įrodymai rodo, kad kaltinamasis privalėjo pastebėti kaltinamojo T. V. automobilį. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. A. prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiuodamas iš kairio kelkraščio į dešinę eismo juostą, sudarė kliūtį kaltinamojo T. V. vairuojamam automobiliui Audi A 8 valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis T. V., duodamas parodymus, kad važiavo leistinu 50 km/ val. greičiu, kalba netiesą, kadangi ekspertai nustatė jo važiavimo greitį 77 km/ val., todėl kaltinamasis T. V. neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jam sudariusiu automobiliu Volvo XC 90, vairuojamu A. A.. Jeigu kaltinamasis T. V. būtų neviršijęs leistino 50 km/ val. greičio ir būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, kliūtis, sudaryta A. A. vairuojamu automobiliu būtų išlikusi, tačiau tada nebūtų kilę pasekmės, užtraukusios baudžiamąją atsakomybę.
Dėl kaltinamojo T. V. gynėjo užsakymu atliktos ir teismui pateiktos V. M. įmonės „Impulsana“ parengtos eksperto išvados Nr. MV 2016-68 (3 t., b.l. 5–21) :
išvadoje ekspertas konstatuoja, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo techniniu požiūriu nepriimtini automobilio Volvo XC 90 valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. A. veiksmai- keisdamas važiavimo kryptį sudarė kliūtį automobiliui „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. V. M., modeliuodamas kompiuterio programa PC Crash 11.0 ( 1) automobilių susidūrimą ir vėlesnį jų judėjimą, nutatė automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greitį apie 50 km/ val.
Siekiant patikrinti ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados bei V. M. pateiktą išvados pagrįstumą, teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti tiek specialistė L. L., tiek V. M..
Iš aptariamos V. M. įmonės „Impulsana“ pateiktos išvados matyti, kad V. M., duodamas išvadą, jokių naujų aplinkybių nenustatė, išskyrus nulaužtus krūmus, įvykio vietoje buvo, praėjus apie 10 mėnesių. Nors V. M. kategoriškai pasisakė, kad įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuotas automobilio ratų pėdsakas negali priklausyti automobiliui Audi A 8, tačiau siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus bei gavus papildomos tyrimo medžiagos – įvykio vietos spalvotų nuotraukų bei video filmuotos medžiagos, teismas paskyrė komisijos eismo įvykio-transporto trasologinę ekspertizę, kurioje transporto trasologijos teismo ekspertas davė išvadą, kad įvykio vietos fotografijoje, pateiktoje 6 pav. ( grafinio failo P1030469. JPG vaizdas, bylos duomenimis tai atitiktų 1 t., b.l. 26) matoma žymė yra automobilio Audi A 8 kairės pusės ratų stabdymo pėdsakas.
V. M. įmonės „Impulsana“ parengta eismo įvykio tyrimo išvada, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, BPK 88, 90 straipsniais neturi teismo ekspertizės akto ar specialisto išvados statuso, gali būti vertinami tik kaip konsultacinė išvada.
Ekspertizių išvadų, kurios būtų iš esmės priešingos, byloje nėra : tiek ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada, tiek teisiamojo posėdžio metu paskirta ir gauta komisijos ekspertizės išvada nėra priešingos, nekelia jokių abejonių, be to, proceso dalyviams buvo suteikta teisė užduoti ekspertams klausimus, ekspertai nustatė, kad automobilio Audi A 8 vairuotojo T. V. veiksmai- važiuodamas apie 77 km/val. greičiu, viršijo leistiną įvykio vietoje 50 km/ val. greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jam sudariusiu automobiliu Volvo XC 90, vairuojamu A. A.- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio Volvo XC 90 vairuotojo A. A. veiksmai – įvažiuodamas iš kairės eismo juostos į dešinę, nedavė kelio ja važiavusiam automobiliui Audi A 8, vairuojamam T. V.-techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ( 3 t., b.l. 158–172).
Gauta komisijos ekspertizė neprieštarauja apklaustų liudytojų E. K., T. K. parodymams bei Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims.
Kadangi kaltinamieji, vairuodami automobilius, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, t.y. padarė neteisėtą veiką, kuri sąlygojo inkriminuojamoje nusikaltimo sudėtyje nurodytas nusikalstamas pasekmes – eismo įvykį, kurio metu automobilio „Audi A8“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui A. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (1 t., b. l. 162), jų veika kvalifikuota teisingai ir jie baustini.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų.
Kaltinamasis T. V. anksčiau neteistas (2 t., b.l. 75–76), baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų paminėtina – transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, tai rodo, kad T. V. nėra drausmingas vairuotojas ( 2 t., b.l. 81–89), charakterizuojama teigiamai ( 2 t., b.l. 91, 93), jo atžvilgiu Kauno apygardos prokuroras 2014-10-13 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nepadarius veikų, turinčių BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199 ² straipsnio 1 dalyje, požymių, iškėlė T. V. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 163 ² straipsnio 4 dalį ir 210 straipsnio 1 dalį ( 2 t., b.l.79–80). Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimu T. V. skirta nuobauda pagal ATPK 163 ² straipsnio 4 dalį ir 210 straipsnio 1 dalį 4344 euro bauda, konfiskuojant transporto priemonę ir cigaretes ( 2 t., b.l.85).
Kaltinamasis A. A. anksčiau neteistas ( 2 t., b.l. 100), nebuvo baustas administracine tvarka ( 2t., b.l.101), charakterizuojama teigiamai ( 2 t., b.l. 103, 105).
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamiesiems skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamiesiems skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis bauda ( nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio bauda), kurios dydis parinktinas sutinkamai su BK 61 straipsnio 1-3 dalyse nustatytais reikalavimais.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Šiuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimą asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.
Bylos duomenimis T. V. padarė nusikalstamą veiką, turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad T. V. pažeidė tris KET punktus, iš jų paminėtinas greičio viršijimas gyvenvietėje, savo kaltės nepripažino, jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jokių T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, susijusius būtent su automobilio vairavimu, taip pat nors nuobaudos negalioja, tačiau praeityje buvo baustas už transporto priemonų vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ( 2 t., b.l.81–89). Be to, šią nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šių aplinkybių visuma akivaizdžiai veda prie išvados, kad T. V. linkęs pažeidinėti KET reikalavimus ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones minimaliam 1 metų terminui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartis Nr. 2K-121/2014, Vilniaus apygardos teismo 2017-09-19 nutartis Nr.1A-459-626/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 nutartis Nr.1A-222-557/2017).
A. A. padarė nusikalstamą veiką, turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. A. pažeidė du KET punktus, iš jų vienas priskirtinas bendroms eismo dalyvių pareigoms, savo kaltės nepripažino, jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau A. A. nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, nėra anksčiau pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl ko jo atžvilgiu baudžiamoji poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje netaikytina.
Kaltinamasis T. V. nepripažino civilinių ieškinių, kaltinamasis A. A. nurodė, kad jei teismas pripažins jį kaltu, su civiliniais ieškiniais sutiks.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. D. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 300 euro turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje J. D. nurodė, kad eismo įvykio metu automobilis Audi A 8 valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nulaužė jo tvorą, atsitrenkė į jo gyvenamojo namo sieną, dėl ko apgadino 4 metrų ilgio aliuminio sieto tvorą, išvertus ją laikančius stulpelius, padaryta 120 eurų žala. Apgadinta gyvenamojo namo siena : išmušta apie 4 m ² sienos tinko, tuo padaryta 100 eurų žala. Automobilis išrovė du dekoratyvinius krūmus, kurių bendra vertė 80 eurų (b. t. 1, l. 178).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. D. civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti jo naudai 300 eurų.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu J. D. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo civilinį ieškinį ( (duomenys neskelbtini) straipsnis). Tačiau bylos duomenimis ( kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo esančios nuotraukos, kaltinamųjų, liudytojų parodymai) nustatyta, kad į nukentėjusiojo J. D. gyvenamojo namo sieną eismo įvykio metu atsitrenkė kaltinamojo T. V. vairuojamas automobilis, apgadino tvorą ir ten augančius krūmus ( 1 t., b. l. 27–29), todėl turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Atsižvelgus į tai, kad J. D. prašoma priteisti suma nėra didelė, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, laikytina realia ir priteistina iš kaltinamųjų 300 eurų.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškė byloje patikslintą civilinį ieškinį 349,66 euro turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas A. V.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. V. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-03-23. A. V. 2016-03-23 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių, prašydamas skirti ligos pašalpą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2016-04-13 sprendimais Nr. SL-17998 ir Nr. SL-18070 buvo skirta A. V. ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2016-01-07 iki 2016-03-23 viso 349,66 euro. Kadangi A. V. tapo laikinai nedarbingas dėl kaltinamųjų T. V. ir A. A. neteisėtų veiksmų, todėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą solidariai turėtų atlyginti T. V. ir AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas už A. A. padarytą žalą atsakingas draudikas ( 1 t., b.l. 77-84).
Teisiamojo posėdžio metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė L. G. civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti prašomą sumą iš abiejų kaltinamųjų.
BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.
BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.
Sutinkamai su Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normomis nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui arba tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, o jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę,-- Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurui.
Eismo įvykio metu kaltinamojo T. V. automobilis Audi A 8 nebuvo draustas, kaltinamojo A. A. – draustas AAS Gjensidige Baltic.
BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius civilinį ieškinį pareiškė kaltinamiesiems, prašydamas solidariai priteisti iš kaltinmajųjų padarytą turtinę žalą.
CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
Kadangi kaltinamųjų kaltė dėl padarytos turtinės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pagrįsta ir įrodyta pateiktais civilinio ieškovo įrodymais ( 1 t., b.l.79–84), civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 349,66 euro turtinei žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį žalos atlyginimo, prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 157,09 euro A. V. gydymo išlaidų. Ieškinyje nurodo, kad tarp T. V. ir A. A. veiksmų bei padarytos žalos PSDF biudžetui yra tiesioginis priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą. asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kur padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltųjų asmenų. Jeigu sveikatos draudimo įstaigos teisės akių nustatytais atvejais išmokėjusios išmokas įgyja reikalavimo teises į kaltą dėl žalos padarymo asmenį, jos gali reikalavimą pateikti ir draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę (CK 6.290 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatyta draudimo išmokas išmokėjusios draudimo įstaigos regreso teisė į atsakingą draudiką arba: jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį, taigi, sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas atlygina žalą padariusio asmens draudikas neviršydamas draudimo sumos ir (arba) žalą padaręs asmuo, jei draudimo sumos neužtenka sveikatos priežiūros išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 23 d. konsultacija). Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 d. 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų (1 t., b.l. 104–105).
Teisiamuosiuose posėdžiuose Kauno teritorinės ligonių kasos atstovas nedalyvavo, Kauno teritorinė ligonių kasa rašytiniais prašymais prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ( 2t., b.l. 168, 3 t., b.l. 32, 45, 66, 101, 140, 185).
Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ( CK 6.283 straipsnio 1dalis). Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajam padarytą žalą atsakingi kaltinamieji. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam dėl padaryto sužalojimo, Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkte ir 31 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas baudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 157,09 euro A. V. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo A. A. ir AAS Gjensidige Baltic 4000 euro neturtinei žalai atlyginti.Ieškinyje nurodo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą. privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (inter alia, transporto priemonės valdytojas), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis). Jei žmogus suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinę žalą sudaro žmogui sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir pan., teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.288 straipsnio l dalis). Atsakovui A. A. neatsargiai vairuojant automobilį ir sukėlus eismo įvykį ieškovas A. V. eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą kas pagal LR BK 281 str. 1 d. yra nusikalstama veika, o taip pat laikytina, kad sužalojimai ir pasekmės kilo didesnio pavojaus šaltinio valdymo pasekoje. Kadangi A. A. vairuota transporto priemonė buvo drausta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl šio įstatymo 16 str. bei LR BPK 111 str. pagrindu civiliniu atsakovu pripažiutinas ir Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų: dešinio riešo ir dubens dešinės pusės sumušimo, muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimų galvoje, dešinės gūžduobės skeveldrinio lūžimo, - A. V. buvo gydomas nuo 2016- 01-04 iki 2016-01-23. Buvo nustatytas gulimas 2 mėnesių rėžimas, traumatologo konsultacijos, visiškai apribotas fizinis krūvis, gydomas medikamentais. Tiek eismo įvykio metu, tiek gydymo laikotarpiu nukentėjusysis kentė didelį fizinį skausmą, nes patyrė įvairius sumušimus, skeveldrinį gūžduobės lūžimą, dėl ko negalėjo laisvai judėti, privalėjo gulėti, kas be kita ko sudarė ypatingus nepatogumus, negalėjo pasirūpinti šeima, dirbti ar padėti buityje, iki dabar jaučiamo pasekmės, kadangi sunku atsitūpti, lūžimo vieta reaguoja į aplinkos veiksnius (šilumą, šaltį, drėgmę) todėl juntamas papildomas skausmas. Dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, vidinę depresiją, baimę, nepatogumus kasdienėje veikloje. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi. Kiekvienoje byloje piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Panašiose bylose kiek tai liečia neturtinę žalą pagal padarinius Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nustatyta, kad paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012. 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi, po ko vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala yra 4000 eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo, t.y. atsakovo A. A. ( 3 t., b.l.39–41).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti iš kaltinamojo A. A. 4000 euro neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad yra vedęs, dirba, gauna minimalų darbo užmokestį 380 euro, turi nuosavybės teise priklausantį automobilį, nekilnojamojo turto neturi, iki šiol jaučia skausmą klubo srityje, lankosi pas gydytojus.
Byloje gautas civilinio atsakovo ADB „ Gjensidige“ atsiliepimas į civilinį ieškinį, kuriame civilinis atsakovas nurodė, kad 2016-01-03 eismo įvykio metu įmonėje ADB „Gjensidige“ buvo apdrausta transporto priemonės Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. A. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutartis SGB 2365781). Draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė ir draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį/jos nuostatas. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Šiuo atveju Draudiko pareigos, kylančios aptariamos draudimo sutarties pagrindu, turi būti vertinamos bei analizuojamos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) bei Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarkos nustatytos LR Vyriausybės patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalis) kontekste. TPVCAPDĮ 3 str. 1 d. numato, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kaltinamųjų A. A. ir T. V. kaltės dėl 2016-01-03 eismo įvykio klausimas sprendžiamas šioje baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamieji dėl 2016-01-03 eismo įvykio yra du asmenys (A. A. ir T. V.), todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 str. 9 d. jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei. Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio kalti abu kaltinami asmenys ir atsakomybė paskirstyta proporcingai, atitinkamai proporcingai turi būti paskirstomas ir civiliniu ieškiniu reikalaujamas neturtinės žalos atlvginimas. TPVCAPDĮ 13, 15, 16 straipsniuose ir Taisyklių 26, 31, 32, 37 punktuose nurodyta, kad pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo arba jo atstovas turi raštu pateikti atsakingam draudikui pretenziją žalai atlyginti bei pateikti turimus dokumentus, įrodančius patirtą žalą. Civilinis ieškovas A. V. nesikreipė į draudimo bendrovę, prašymo atlyginti padarytą žalą bei žalos dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė, taip pat nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir banko rekvizitų, todėl draudikas negalėtų atlyginti nukentėjusiojo patirtos žalos, net jei Teismas ją priteistų. Jeigu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. A. bus pripažintas kaltu dėl 2016-01-03 eismo įvykio, priteista draudimo išmoka civiliniam ieškovui bus išmokėta per 14 dienų nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos. A. V. prašo priteisti 4000 euro neturtinės žalos. Pažymi, jog eismo įvykio metu padaryta žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ, kurio 11 straipsnio 1 dalis numato, kad vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetetingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais ( Taisyklių 12 p.). Atsižvelgiant į eismo įvykio metu A. V. patirtos traumos sunkumą - nesunkų sveikatos sutrikdymą (sumuštas dešinys riešas ir dešinė dubens pusė, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, nubrozdinta galvos oda, patirtas dešinės gūžduobės skeveldrinis intersąnarinis lūžimas) neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu, kuris taikomas tuo atveju, kai dėl patirtos traumos asmuo tampa kurį laiką nedarbingas. Taisyklių 12.1 punktas numato, kad laikinojo nedarbingumo atveju neturtinės žalos dydžio nustatymas atliekamas, remiantis faktiniais duomenimis, pagrindžiančiais laikino nedarbingumo trukmę - t.y. neturtinė žala apskaičiuojama už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 6 eurus, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal TPVCAPDĮ maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuotoje teismų praktikoje 8.000,- Lt (2.316,96 Eur) ir mažesnis neturtinės žalos dydis nustatomas esant žymiai didesnėms pasekmėms. Pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-02-19 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-51/2007 nusprendė, jog priteistinas 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovei, kuri dėl kairiojo šlaunikaulio pergumbrinio lūžio buvo pripažinta pirmos grupės invalide neterminuotam laikotarpiui, jai reikalinga slauga. Be to, ieškovės koja sutrumpėjo 3 cm, kairė koja ratuota į išorę, liko riboti, skausmingi kairio klubo ir kelio sąnario judesiai, ji neteko galimybės gyventi savarankiškai; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-07- 08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008 konstatavo, jog 5.000 Lt dydžio piniginė satisfakcija yra pakankama ieškovui, kuriam eismo įvykio metu padarytas dešinio dilbio kaulų lūžis, kraujosruvos kairiame momenyje ir kairiame žaste, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės ir darbingumas; toje pačioje byloje teismas konstatavo, kad 5.000 Lt žalos atlyginimo dydis yra pakankamas kitai ieškovei, kuriai eismo įvykio metu buvo sulaužytas šonkaulis, padarytos kraujosruvos kairėje krūtyje ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje, galvos sumušimas, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos bendravimo galimybės ir darbingumas; Panevėžio apygardos teismas 2007-08-31 nuosprendyje baudžiamojoje byloje 1A-320- 145-2007 priteisė 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, kuriai eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kaktos dešinio gumburo, kaklo dešinės pusės, dešinio raktikaulio-gelsvai violetinės kraujosruvos, dešinio sėdmens, dešinės šlaunies, dešinio kelio sąnario tamsiai violetinės su gelsvu atspalviu kraujosruvos, dešinės gūžduobės lūžimo, dešinio klubikaulio lūžimo, dešinio raktikaulio išnirimo, dešinio šlaunikaulio galvutės išnirimo, galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; Kauno apygardos teismas 2011-05-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-500-153/2011 pasisakė, kad ieškovei, kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas galvos sumušimas ir odos nubrozdinimas kaktoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai kairio klubo ir dešinio kelio srityje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, priteistinas 500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdami į tai, kad eismo įvykio metu A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o padariniai nebuvo labai sunkūs, A. V. dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, draudimo bendrovės išmokėtina suma, kompensuojanti patirtą neturtinę žalą, galėtų būti 2.000,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-27 nutartyje Nr. 2K-805/2007 konstatavo: Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Tačiau teismas nėra visiškai laisvas, nes, nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovės reikalavimo patenkinimo klausimas, priteisiant reikalaujamą atlyginti neturtinę žalą iš ADB „Gjensidige“ gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad už 2016-01-03 eismo įvykį yra visiškai atsakingas A. A.. Pripažinus abipusę kaltinamųjų kalte dėl eismo įvykio, atsakomybė tarp ADB „Gjensidige" ir T. V. ir turi būti proporcingai dalinama, analogiškai padalinama ir neturtine žala A. V. atlyginanti suma ( 3 t., b.l. 68–71, 95–96, 128–131).
Teisiamuosiuose posėdžiuose civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovas nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti, nedalyvaujant jų atstovui ( 3 t., b.l 95).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tokiu būdu, neginčijamai nustatyta, kad A. V. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl eismo įvykio kalti kaltinamieji A. A. ir nukentėjusiojo brolis kaltinamasis T. V., su kuriuo nukentėjusysis ir važiavo. Taip pat nustatyta, kad A. V. sėdėjo automobilio priekyje, greta vairuotojo T. V., kuris viršijo leistiną 50 km/ val. greitį ir betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo 77 km/ val. greičiu, tačiau A. V. nesudrausmino vairuotojo, priešingai teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad greitis nebuvo viršijamas, kas rodo didelį paties nukentėjusiojo neatsargumą. Dėl turtinės žalos civilinio ieškinio byloje nėra. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji dirba, turi savo vardu registruoto turto. Vertindamas šiuos kriterijus, teismas atsižvelgia ir į neatsargią kaltinamųjų kaltę, į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteisiama 579,24 eurų iki 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-459/2015, Nr. 2K-89/2012, 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, 2K-280/2010 ir kt.), taip pat sutinka su civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ motyvais, kad pripažinus abipusę kaltinamųjų kalte dėl eismo įvykio, atsakomybė tarp ADB „Gjensidige" ir T. V., turi būti proporcingai padalinama ir A. V. atlygintina suma.
Atsižvelgus į šiuos motyvus, nustatytina 2000 euro neturtinės žalos dydis. Kadangi nukentėjusysis civilinį ieškinį pareiškė kaltinamajam A. A., o už jo veiksmais padarytą žalą atsako draudimo bendrovė, iš ADB „Gjensidige“ priteistina 1000 euro neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai.
Daiktai, turintus reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, 2 vnt. išskleistų automobilio "Audi A8" oro pagalvių, kraujo mėginys saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikintini kaip menkavertis turtas (1 t, b.l. 22, 41–43, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1431,08 euro ( 38 MGL ar BBND) bauda.
Skirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1431,08 euro ( 38 MGL ar BBND) bauda.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimais, išaiškinti nuteistiesiems, kad jie privalo per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801, sumokėjęs baudą, nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytą terminą ir nepateikus tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. D. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. V. ir A. A. 300 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 1000 euro neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. V. ir A. A. 157,09 euro A. V. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. V. ir A. A. 349,66 euro turtinei žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, 2 vnt. išskleistų automobilio "Audi A8" oro pagalvių, kraujo mėginį, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį turtą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.