Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-19 · Civilinė byla Nr. 2A-500-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-19
Bylos Nr.
2A-500-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
V., V. T.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, D. T.
Civilinė byla Nr. 2A-500-153/2011;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė;

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1,121.15,121.21,121.22, 44.5.2.5..

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,dalyvaujant ieškovės S. V. atstovei advokatei S. Ž., atsakovei V. V. (T.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-510-358/2010 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei V. T., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, D. T. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. V. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės V. T. 950 Lt žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji, 2005-04-15 važiuodama dviračiu keliu Jonučiai–Karkazai, Karkazų kryptimi buvo sužalota atsakovės vairuojamo automobilio. Atsakovė pažeidė KET 172, 173 p. – pastebėjusi grėsmę eismo saugumui keliančias dviratininkes, važiuojančias ta pačia kryptimi, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio taip, kad išvengtų susidūrimo, kliudė ir sužalojo kelio važiuojamąja dalimi važiavusią ieškovę, kuriai dėl galvos smegenų sukrėtimo sutrikdyta sveikata. Dėl atsakovės ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas. Dėl minėto sužalojimo ir atsakovės kaltų veiksmų ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė. Turtinę 950 Lt žalą sudaro apgadintas dviratis, mobilusis telefonas ,,Siemens M” bei rūbai. Ieškovė nurodė, kad ir šiandien jaučia didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Atsakovė dėl tokių savo veiksmų iki šiol neatsiprašė, nepasidomėjo sveikata. Patyrusi sužalojimą, ji labai bijo važiuoti dviračiu, jaučia nuolatinę baimę.

Atsakovė V. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sugadintų daiktų ir neturtinės žalos dydis yra neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių padarytą turtinę žalą, dviratis, telefonas jų apgadinimo metu nebuvo nauji. Ieškovės veiksmai ir nustatyti KET pažeidimai, kurie buvo eismo įvykio priežastis , leido atsirasti žalai. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė niekur nesigydė, nesilankė pas gydytojus, jos nurodytas traumos sunkumas dėl galvos skausmų neatitinkantis tikrovės. Ieškovė dar iki minimo įvykio turėjo kitą panašaus pobūdžio traumą, galvos skausmai buvo dažni ir nesant traumai, todėl ieškovė siekia nepagrįsto žalos atlyginimo. Atsakovės manymu, ieškovė dėl žalos atlyginimo turėjo nustatytu laiku kreiptis į draudimo bendrovę dėl jai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovei neatlikus šių veiksmų, ji netenka teisės iš atsakovės reikalauti atlyginti žalą, nes automobilis buvo apdraustas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį, priteisė iš atsakovės V. T. ieškovei S. V. 375 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3,95 Lt pašto išlaidas valstybei; iš ieškovės priteisė 46,05 Lt pašto išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad 2005-04-15 kelyje Jonaičiai – Karkazai įvyko autoįvykis, kurio metu nežymiai buvo sutrikdyta ieškovės, važiavusios dviračiu, sveikata . Autoįvykio kaltininkė pripažinta atsakovė vairavusi padidinto pavojaus šaltinį – automobilį Audi 90, priklausiusį trečiajam asmeniui D. T.. Autoįvykio metu buvo sugadinti ieškovės daiktai – dviratis „Bulls“, mobiliojo ryšio telefonas „Siemens“ bei džinsinės i kelnės. 2009-03-03 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ginčo esmė yra ta, kad, atsakovės manymu, ieškovė dėl žalos atlyginimo turėjo laiku kreiptis į draudimo bendrovę dėl jai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovei neatlikus šių veiksmų, ji netenka teisės iš atsakovės reikalauti atlyginti žalą, nes automobilis buvo apdraustas. Be to, sugadintų daiktų ir neturtinės žalos dydis yra neįrodytas ir nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad tiek ieškinio pateikimo metu, tiek sprendimo priėmimo metu draudiminiai santykiai yra pasibaigę. Kadangi ieškovė kreipėsi į Transporto priemonių draudikų biurą, tačiau dėl praleisto termino pareikšti pretenziją, jos nuostoliai yra neatlyginti, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atsakovės atlyginti žalą .

Teismas nurodė, kad ieškovė tiksliai neįrodė sugadintų daiktų vertės, todėl remdamasis CK 6.249 str., žalos dydį nustato teismas. Teismas atsižvelgė į tai, kad sugadinti daiktai nebuvo nauji ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais sprendė, kad ieškovės patirti nuostoliai įvertintini tokiomis sumomis: sugadinto dviračio vertė - 200 Lt, telefono - 100 Lt ir džinsinių kelnių -75 Lt.

Teismas, remdamasis ekspertizės aktų išvada, konstatavo, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo atsakovės veiksmai: atsakovė nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, kad išvengtų susidūrimo su ieškove, tačiau ir ieškovės veiksmai buvo nepriimtini ir ,tikėtina ,galėjo būti priežastis eismo įvykiui kilti. Nukentėjusioji važiavo dviračiu ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, be to keitė judėjimo kryptį iš kairės į dešinę. Tokie ieškovės neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Teismas šią aplinkybę pripažino reikšminga nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas pripažino, kad eismo įvykio metu ieškovei padaryti sveikatos sutrikdymai sukėlė fizinį skausmą ir emocinius išgyvenimus. Teismo nuomone, tai, kad ieškovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis truko mažiau nei 10 dienų bei tolimesni lankymaisi pas gydytojus iki 2006-02-08 yra nesusiję su eismo įvykiu, todėl labiau tikėtina, kad ieškovės pateikti medicininiai duomenys apie sveikatos būklę ir po 2006-02-08 negali būti siejami su atsakovės neteisėtais veiksmais 2005 m. Teismas, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertino šalių turtinę padėtį, kuri teismo nuomone, nėra gera: ieškovė mokosi kolegijoje, ją išlaiko motina, atsakovė gauna nedideles pajamas, susijusias su darbo santykiais, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė turi teisę į 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. V. prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti, priteisti ieškovei iš atsakovės V. T. 950 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:

1) teismas netinkamai nustatė turtinės žalos dydį. Teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis nustatė daiktų vertę. Kadangi prašoma priteisti suma neviršijo 2 000 Lt, todėl žalos dydį buvo galima įrodinėti liudytojų parodymais. Tiek dviratis, tiek džinsai ir telefonas buvo nauji, už juos buvo mokėta daugiau nei 950 Lt. Dviratis kainavo 500 Lt ir buvo sugadintas nepataisomai. Tai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. 2009-10-28 UAB „Fregija“ pažyma patvirtino, kad analogiški dviračiai šiuo metu kainuoja 899 Lt arba 666 Lt. Įvykio metu visiškai sugadinto telefono Siemens M55 kaina buvo 300 Lt, džinsai, kurie buvo visiškai suplėšyti, kainavo 150 Lt. Aplinkybes apie telefono ir džinsų kainą bei sugadinimą patvirtino liudytoja;

2) teismas neatsižvelgė, kad ieškovė turėjo būti sugrąžinta į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, tačiau šis žalos atlyginimo principas nebuvo įgyvendintas, kadangi už teismo priteistą 375 Lt sumą turtinei žalai atlyginti nėra galimybės įsigyti daiktų, kurie per eismo įvykį buvo sugadinti ne dėl ieškovės kaltės;

3) teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, dėl turtinės žalos dydžio, konstatuota konkreti sugadintų daiktų vertė, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių tokią vertę, sprendimo dalis vertintina kaip iš esmės nemotyvuota bei grindžiama prielaidomis;

4) teismo argumentai, kad ieškovės neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti, kadangi nukentėjusioji važiavo dviračiu ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir keitė judėjimo kryptį iš kairės į dešinę ir tai yra reikšminga aplinkybė vertinant neturtinės žalos dydį, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2488(05) dėl eismo įvykio eigos ir jo dalyvių padarytų KET pažeidimų, nurodyta, kad pagrindine prižastis kilti eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo tai, jog susidariusioje eismo situacijoje automobilio „AUDI 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. T., pastebėjusi grėsmę eismo saugumui keliančias dviratininkes, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio taip, kad išvengtų susidūrimo su dviratininke S. V.. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis, vairuojamas V. T., važiuodamas apie 60 km/h greičiu kelio Jonučiai –Karkazai važiuojamosios dalies dešiniąja puse, apie 0,4 m atstumu nuo jos dešiniojo krašto, link Karkazų kaimo, priekio vidurine dalimi kliudė važiuojančios smailiu kampu iš kairės į dešinę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu dviratininkės S. V. dviračio galinį ratą. Po pirminio automobilio ir dviračio smūginio sąlyčio dviratininkė užkrito ant automobilio variklio gaubto dešinės pusės, kliudė dešinės pusės atgalinio vaizdo veidrodėlį, nukrito ant kelio į dešinę nuo automobilio. Tai patvirtina byloje esanti Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirta ir atlikta kompleksinė medicininė ir eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertai ir Lietuvos tesimo ekspertizės centro ekspertai. Dėl to akivaizdu, kad eismo įvykio kaltininkė yra atsakovė V. T., kuri pažeidė KET 172,173. Jos padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginė priežastis eismo įvykiui ir jo pasekmėms kilti – sutrikdyta S. V. sveikata bei apgadintos transporto priemonės;

5) priešingai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant žalos dydį. Tai, kad žalą padariusio fizinio asmens finansinė būklė nėra pakankamai gera , negali būti pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį ir tokiu būdu siekti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli;

6) nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiamas civilinio ieškinio dydžio sumažinimo klausimas deliktinės atsakomybės atveju, turi būti taikomi visuotiniai teisiniai standartai, objektyvūs orientyrai (kriterijai) – t. y. teismai privalo nustatyti tokias aplinkybes, kurios patvirtinta objektyvų negalimumą atlyginti padarytą žalą, bet ne sąlygas, dėl kurių žalą padariusiam asmeniui, ją atlyginus, jo materialinė padėtis pasunkės ar gali pasunkėti;

7) be jokio teisinio pagrindo sumažindamas priteistinos žalos dydį teismas pažeidė CK 6. 251 str. įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą, netinkamai taikė CK 6.251 str. 2 d. nuostatas;

8) byloje reikšmingų objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį, nėra. Įvykio metu ieškovė buvo sužalota, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė patyrė ir šiandien jaučia didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Atsakovė dėl tokių savo veiksmų iki šiol neatsiprašė, nepasidomėjo ieškovės sveikata. Dėl sužalojimo ieškovė jaučia nuolatinę baimę. Dėl atsakovės kaltų veiksmų ieškovės patirta trauma yra sunki;

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. T. prašė apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:

Atsiliepimas

1) šalių veiksmuose įvykio metu kaltė yra vienoda;

2) ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie padarytą turtinę žalą. Dviratis, telefonas nebuvo nauji jų apgadinimo metu, nėra galimybės nustatyti nei daiktų įsigijimo laiko, nei kainos, o pateikti įrodymai neinformatyvūs. Ieškovė teigė, kad ji žalos dydį įrodinėja liudytojų parodymais, tačiau, tokie įrodymai šiame procese negalimi;

Šalies argumentai

3) ieškovė po įvykio nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovės buvo prašoma pateikti rašytinius įrodymus apie jai išmokėtą gyvybės (sveikatos sutrikdymo) draudimo išmoką, tačiau ieškovė to nepadarė. Pačios ieškovės veiksmuose taip pat nustatyti KET pažeidimai, kurie buvo priežastis eismo įvykiui kilti, pati ieškovė savo veiksmais leido žalai atsirasti. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė niekur nesigydė, nesilankė pas psichologus, jos nurodytas traumos sunkumas dėl galvos skausmų neatitinkantis tikrovės. Ieškovė dar iki šio įvykio turėjo kitą panašaus pobūdžio traumą, galvos skausmai buvo dažni ir ne dėl traumos, todėl ieškovė nepagrįstai siekia atlygininti žalą;

4) už žalą, kuri atsirado eismo įvykio metu, atsakomybė kyla ir draudimo bendrovei, kurioje eismo įvykio metu buvo draustas kalto asmens automobilis. Ieškovė kreipėsi į tretįjį asmenį tik proceso metu, kai atsakovė pareiškė savo poziciją dėl žalos atlyginimo;

5) įvykio metu transporto priemonės savininkės trečiojo asmens D. T. turtinis interesas eismo įvykio metu buvo apdraustas. Draudimo sutartis eismo įvykio metu buvo galiojanti. Pagal Draudimo įstatymo taikomas nuostatas, ieškovei būtų pakakę jos nurodytų nuostolių atlyginimo šio įstatymo pagrindais, tačiau ieškovė savo nerūpestingais veiksmais ir neveikimu nesikreipė į draudimo bendrovę, negynė savo teisių.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nei skundžiamas sprendimas, nei ieškovės apeliacinio skundo argumentai neįtakoja Biuro teisių ir pareigų, todėl tretysis asmuo nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo D. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. Grižina v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo skundžiama teismo sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais.

Apeliacinio skundo objektas yra atsakovės kaltės klausimas, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad žalos atsiradimo faktas yra taip pat susijęs su ieškovės neatsargiais veiksmais, kadangi kaip nustatyta byloje, ieškovė važiavo dviračiu ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir keitė judėjimo kryptį iš kairės į dešinę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad žalos atsiradimo faktą nulėmė atsakovės veiksmai, kuri pastebėjusi grėsmę eismo saugumui keliančios dviratininkės, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio taip, kad išvengtų susidūrimo su nukentėjusiąją dviratininke. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos rašytiniais įrodymais specialisto išvada ir eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis ,, Audi 90“ vairuojamas V. T., važiuodamas apie 60 km/h greičiu kelio Jonučiai– Karkazai važiuojamosios dalies dešiniąja puse, apie 0,4 m. atstumu nuo jos dešiniojo krašto, link Karkazų kaimo, priekio vidurine dalimi kliudė važiuojančios smailiu kampu iš kairės į dešinę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu dviratininkės S. V. dviračio galinį ratą (b.b.1 t., b. l. 4 1, 2 t., psl. 35). Šios eksperto išvados sutampa su šalių paaiškinimais baudžiamojoje byloje dėl autoįvykio aplinkybių. Apklausta baudžiamojoje byloje ieškovė patvirtino, kad išgirdusi automobilio signalą norėdama išvengti autoįvykio savo vairuojamą dviratį staigiai pasuko dešiniau apie 45 laipsnių kampu (b. b., 1 t., 57 psl.). Apklausta baudžiamojoje byloje atsakovė paaiškino, kad ieškovė važiuodama dviračiu nuolat keitė atstumą nuo važiuojamosios dalies kelkraščių, todėl panaudojo garsinį signalą, tada ieškovė staiga pradėjo važiuoti kairiojo kelkraščio link, po to staiga, vos ne stačiu kampu link dešiniojo kelkraščio (b. b. 1 t., 75 psl.). Tokius pačius parodymus šalys davė baudžiamojoje byloje teismo posėdyje (b. l.1 t., psl.122-124). Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kaltės klausimą, nes dauguma surinktų byloje parodymų patvirtina, kad ieškovės veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti- autoįvykiui įvykti (CPK178,185 str.).

Ieškovės atstovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino turtinės žalos dydį, tačiau su tuo sutikti negalima. Bylos medžiaga įrodyta, kad 2005-04-15 atsakovė įvykdė avariją, kurios metu buvo sužalota ieškovė, sugadinti ieškovei priklausantis daiktai: dviratis, telefonas ir drabužiai (b. l. 9-10, 1 t.). Daiktų apžiūros protokole nustatyta, kad dviračiui ,,Bulls“ deformuotas galinis ratas, sėdynė, mobiliojo ryšio telefonas ,,Siemens M55“ neturi nugarinės dalies dangtelio, trūkęs ekranas, mėlynos spalvos džinsinės kelnės su purvo dėmėmis, kelnių dešinės kairės pusės užpakalinėje dalyje apie 28 cm nuo klešnių apačios yra L forma suplėšytas audeklas (b. l. 102, 1t.). Taip pat baudžiamojoje byloje pateiktas ieškovės atstovės R. V. prašymas pripažinti ją civiline ieškove dėl bendros 950 Lt sumos (b. l. 104, 1 t.). Materialinės žalos dydį ieškovė įrodinėjo paaiškinimu, teismo posėdyje apklausta ieškovė paaiškino (b. l. 138-139, 1 t.), kad telefonas ,,Siemens 50“ pirktas neseniai iki įvykio ir kainavo 300 Lt, džinsai pirkti už 150 Lt, ir iki įvykio nešioti apie mėnesį, dviratis apynaujis iki įvykio ieškovė juo važinėjo, vertina 500 Lt. Visi daiktai pirkti tais pačiais 2005 m. Apklausta baudžiamojoje byloje ieškovė paaiškino, kad dviratį turi apie metus laiko (b. b., psl. 57, 1 t.). Apklausta teismo posėdyje liudytoja R. V. paaiškino (1 t., b. l. 140), kad dviratį pirko kartu su ieškove, mokėjo 500, Lt. Po eismo įvykio kreipėsi dėl dviračio taisymo, tačiau liudytojai buvo paaiškinta, kad dviračio pataisyti negalima. Dviratis buvo pirktas prieš metus, džinsai nauji, kainavo 150 Lt,pirkti prieš 1-3 mėnesius iki autoįvykio, telefonas, kainavęs 300 Lt,įsigytas prieš pusę metų. Įrodinėdama turtinės žalos dydį ieškovė pateikė pažymą iš UAB ,,Fregija“, kad dviračių kaina priklauso nuo dviračių komplektacijos ir sudaro nuo 666 iki 899 Lt. Pažymoje iš UAB ,,Tele-2“ nurodyta, kad liudytoja R. V. naudojosi telefono ryšių paslauga registruotu liudytojos vardu telefono numeriu iki 2007-02-26. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra pakankamai įrodymų, kad autoįvykio metu buvo sužaloti dviratis, telefonas ir džinsai, tikėtina, kad šie daiktai buvo įsigyti už 950 Lt, nes nėra paneigti ieškovės ir liudytojos R. V. parodymai apie daiktų įsigijimo kainą. Tačiau tiek ieškovė, tiek liudytoja R. V. patvirtino, kad daiktai, kurie buvo sužaloti autoįvykio metu buvo nukentėjusios naudojami, tad nusidėvėjo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti priteistinos materialinės žalos dydį, nes kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, kad byloje nepateikta įrodymų dėl autoįvykio metu sužalotų daiktų vertės. Teisėjų kolegija vertindama bylos aplinkybes dėl materialinės žalos dydžio nustatymo nesivadovauja byloje UAB ,,Fregija“ pažyma, kadangi autoįvykio metu ieškovė važiavo dviračiu ,,Bulls“, o pažymoje iš UAB ,,Fregija“ nurodytos kitų modelių dviračių kainos. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei negali būti priteista 950 Lt materialinei žalai atlyginti, nes tokio dydžio žala byloje neįrodyta (CPK178 str.). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei tiksliai neįrodžius nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str.1 d.). Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad turtinė žala gali būti didesnė, todėl sutinka atlyginti ieškovei ne 375 Lt, bet ne daugiau 400 Lt, kadangi dviratis, atsakovės manymu, galėjo būti pataisytas. Tad teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovė, nes turtinės žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas kompromiso keliu, dėl to priteistinos ieškovei materialinės žalos dydis padidinamas iki 400 Lt, vietoje anksčiau priteistų 375 Lt.

Apeliantė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo teigdama, jog teismas neteisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos sumą. Kaip nustatyta byloje, ieškovės veiksmai taip pat sąlygojo autoįvykį, todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad ji buvo sužalota tik dėl atsakovės kaltės. Įvertinus autoįvykio aplinkybes, autoįvykio metu padarytus ieškovei kūno sužalojimus (jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl patirtų sužalojimų, kolegija yra tos nuomonės, kad priteistos ieškovei neturtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo nustatytas teisingai, todėl padidinti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt pagrindo nėra.

Atmestinas apeliantės motyvas, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes tokių įrodymų byloje nepateikta. Kaip paminėta anksčiau , ieškovės prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala negali būti visiškai atlyginta dėl objektyvių priežasčių, dėl ieškovės neatsargumo, kuris iš dalies sąlygojo žalos atsiradimo faktą (CK 6.250 str.2d.).

Taip pat atmestinas kaip neįrodytas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismai neteisingai aiškino ir taikė LR Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus žalos atlyginimo bylose, nes priteisdamas žalą teismas atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas žalos dydį nustatė įvertinęs ne tik atsakovės turtinę padėtį, bet ir kitas svarbias bylos aplinkybes, tarp jų atsakovės kaltę dėl autoįvykio, bei ieškovės veiksmus, kurie pasireiškė neatsargumu. Paaiškėjus, jog padarytas autoįvykio metu sužalojimas nežymiai sutrikdė ieškoves sveikatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino visiškai ieškovės ieškinio.

Atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės turimus po autoįvykio sveikatos sutrikimus (didelius fizinius skausmus). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė iki autoįvykio sirgo įvairiomis ligomis (1 t., b. l. 56-83). Vien tas faktas, kad ieškovė po autoįvykio lankėsi pas gydytojus ir gydėsi, nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovės susirgimas yra tiesiogiai susijęs su autoįvykio metu patirtais sužalojimais (1 t., b. l. 15-16), nustatytais specialistų išvadoje (galvos sumušimas ir odos nubrozdinimas kaktoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai kairio klubo ir dešinio kelio srityje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje). Bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad po autoįvykio ieškovė nepasveiko (1 t., b. l. 55), nes bylos duomenimis ieškovės pasveikimo prognozė buvo palanki. Taigi ir šis apeliantės argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas iš esmės nekeistinas (CPK 328 str., 326 str. 1 d.1 p.), turtinės žalos dydis padidinama 25 Lt. atsakovei pripažinus didesnį žalos dydį , teismo priteista turtinė žala padidinama iki 400 Lt, vietoje priteistų 375 Lt (CPK187 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo iš esmės nekeisti, patikslinti sprendimo dalį, kuria priteista turtinė žala ieškovei, padidinti priteistinos ieškovei turtinės žalos dydį 25 Lt, ir išdėstyti šią sprendimo dalį taip:

priteisti iš atsakovės V. V. (T. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. V. ((duomenys neskelbtini) ) 400 Lt turtinei žalai atlyginti, kitos teismo sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Virginija GudynienėNijolia Indreikienė