Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-157-851/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-02-26
Bylos Nr.: 1A-157-851/2026
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta, Jolanta Čepukėnienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: S. V.

Kategorijos

1.2.17.1.3Labai didelės vertės kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
1.2.17.3.3Neteisėtas disponavimas labai didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis (1992 str. 3 d.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-851/2026Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00088-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3; 1.2.17.3.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Austėjai Jančiauskaitei, Anastasijai Adamonytei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,nuteistajam S. V. ir jo gynėjai Snieguolei Uždanavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda;

– pagal BK 199² straipsnio 3 dalį 350 MGL dydžio (17 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu , paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. V. paskirta subendrinta bausmė – 350 MGL dydžio (17 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, a papunkčiu, į bausmės atlikimo laiką įskaityta viena laikinajame sulaikyme išbūta para, prilyginant ją 6 MGL dydžio baudai, ir vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityta į bausmę bei S. V. paskirta galutinė 344 MGL dydžio (17 200 Eur) bauda.

Iš S. V. valstybės naudai priteista 61 388 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriaus priimtos turto administravimo išlaidos 186,49 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir nutarta jas išieškoti iš nuteistojo valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. S. V. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pagal išankstinį susitarimą, kad iš Baltarusijos Respublikos cigaretes perskraidins bepiločiu orlaiviu (dronu), o jis Lietuvos Respublikoje cigaretes pasiims, nenustatytiems asmenims Baltarusijos Respublikoje perskraidinus bepiločiu orlaiviu (dronu) privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes, 21 761 pakelį cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 900 MGL ir sudaro 97 517,16 Eur sumą, kontrabandos būdu – nepateikiant muitinės kontrolei 2024 m. liepos 19 d., laikotarpiu nuo 1.50 val. iki 2.20 val. bepiločiu orlaiviu (dronu) gabeno per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką tarp (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) prieigų.

2. Be to, S. V. pagal BK 199² straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1, 3.2, 3.1.1 papunkčių reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius, 4 punkto 4.1.2 papunkčio reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, įvežtus į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, t. y. susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikiančiais Baltarusijos Respublikoje, kad šie iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą perduos jam cigaretes, 2024 m. liepos 19 d., laikotarpiu nuo 1.50 val. iki 2.20 val., nenustatytiems bendrininkams bepiločio orlaivio pagalba iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, perskraidinus, įgijo 22 ryšulius, viso 21 761 pakelį cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 97 517,16 Eur ir viršija 900 MGL. Jis tą pačią naktį laikotarpiu nuo 1.50 val. iki 2.20 val. 17 ryšulių (34 dėžes) 17 007 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais iš sodybos kiemo sunešė į namą, o 5 ryšuliai (5 dėžės) 4 754 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais liko gulėti sodybos kieme ir šias cigaretes laikė (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. liepos 19 d. apie 9.35 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nuosprendį ir jį išteisinti bei atmesti priteistą civilinį ieškinį ir procesines palūkanas.

3.1. S. V. skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nes priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, kaltumo ir kitų klausimų pagrįstos netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nuosprendyje nurodytos veikos padarymo faktinės aplinkybės nepagrįstai pripažintos patikimomis, įrodytomis, jos išdėstytos neobjektyviai ir netiksliai. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos, nes jos padarytos išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų, kaip tai nustatyta BPK 20 straipsnyje. Nuteistasis skunde cituoja teismų praktiką, susijusią su įrodymų vertinimu, bei pažymi, kad siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų.

3.2. Nuteistasis nurodo, kad iš byloje ištirtų įrodymų matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio proceso metu jis davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kurie nesikeitė viso proceso metu. Jis išsamiai ir detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, kokiu tikslu, su kuo, kada atvyko į sodybą, nurodė, kada ir kaip rado cigaretes sodybos kieme, kaip jas sunešė į gyvenamąjį namą, ką ruošėsi daryti toliau bei kaip buvo sulaikytas pareigūnų. Teisme paaiškino, dėl kokių priežasčių nenorėjo skambinti iš sūnaus telefono, kaip ir kur rado telefoną „Samsung A13“, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aprašydamas jo duotus parodymus ne tik nevisiškai juos nurodė, bet dar ir iškraipė.

3.3. S. V. pažymi, kad šioje byloje buvo apklausta nemažai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnų, kurie davė parodymus apie šio įvykio aplinkybes bei kurių parodymais remiasi pirmosios instancijos teismas, tačiau dėl dalies liudytojų parodymų nuosprendyje visiškai nepasisakyta, o tai patvirtina aplinkybę, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai buvo vertinami selektyviai, atsietai vieni nuo kitų, vieniems iš jų suteikiant prioritetinę reikšmę, o dėl kitų nepasisakant ir juos nutylint. Nuteistasis cituoja liudytojo D. Č. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, ir nurodo, jog šis liudytojas davė detaliausius parodymus, jis tiksliausiai papasakojo įvykio aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas teigė, kad S. V. neva veikė susitaręs su nenustatytų asmenų grupe. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nusikalstamų veikų padaryme galėjo dalyvauti ir kiti asmenys, tačiau liudytojo D. Č. parodymų šioje dalyje jis niekaip nevertino ir dėl jų nepasisakė.

3.4. Nuteistasis nurodo, jog liudytojams M. D. (M. D.), A. J., D. D. (D. D.), V. R., A. R. (A. R.) ir D. J. teisme uždavus klausimus, ar jie matė visą sodybos kiemą, pastarieji atsakė, kad iš tos vietos, kurią jie pasirinko stebėjimui, nėra galimybės matyti kitos namo pusės kiemo, būtent ten, kur buvo numesti kiti cigarečių ryšuliai. Uždavus konkrečius klausimus, iš ko pastarieji pareigūnai sprendžia, kad būtent nuteistasis matė tuos kitus 5 ryšulius, kategoriškai į šį klausimą atsakyti negalėjo, o nurodė, kad tai yra tik jų manymas. Įvertinus tokius parodymus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tam tikroje dalyje iškraipė minėtų pareigūnų parodymus ir nepagrįstai darė kategoriškas išvadas apie tai, kad jis negalėjo minėtų cigarečių ryšulių sunešti į namą apie 6 val. ryto. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad 5 ryšuliai liko neįnešti dėl baimės būti demaskuotam, prieštarauja pats sau, kadangi pripažįsta, jog pareigūnų veiksmus pastebėję asmenys galėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad sodyba, kurioje niekas negyvena, galėjo pasinaudoti nusikalstamiems tikslams ir pašaliniai asmenys, su kuriais jis neturi nieko bendro.

3.5. S. V. nurodo, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada į sodybos kiemo teritoriją buvo numesti ryšuliai su kontrabandinėmis cigaretėmis. Detaliai išanalizavus pareigūnų parodymus, ko nepadarė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad ryšuliai buvo numesti 2024 m. liepos 19 d. apie 2.10 val., nuo to momento prasidėjo ir betarpiškas nuolatinis įvykio vietos stebėjimas, kurį nepertraukiamai iki maždaug 9 val. vykdė teisminio nagrinėjimo metu apklausti pareigūnai, kurie buvo ne tik šiame pasienio ruože, tačiau ir betarpiškai šalia įvykio vietos, į įvykio vietą atvyko nedelsiant, ką nuosprendyje pažymi ir pirmosios instancijos teismas. S. V. nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad dronų pagalba į jo dukrai S. M. priklausančią sodybą iš Baltarusijos buvo skraidinamos dėžės su cigaretėmis ir neva numestos dėžės iš karto buvo nešamos į gyvenamąjį namą, o paskutinės 5 dėžės nebuvo įneštos tik todėl, kad iškilo pavojus būti demaskuotiems, tačiau vadovaujantis šiais teiginiais, įvertinus pareigūnų parodymus, kurie betarpiškai stebėjo sodybą, pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau ir daro nepagrįstas prielaidas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad vertinant name rastų dėžių kiekį, kyla pagrįstas klausimas, kaip per 10-15 min. galima spėti jas sunešti į namą, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

3.6. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas pareigūnas nenurodė aplinkybės, jog nukritus ryšuliams jis iškart išėjo iš namo ir nedelsiant pradėjo juos rinkti. Priešingai, aplinką stebėję pareigūnai A. R. ir D. J. nurodė, kad pradėjus stebėjimą joks judėjimas nei sodybos kieme, nei aplink sodybą nevyko, S. V. iš namo į sodybos kiemą nakties metu nukritus ryšuliams nebuvo išėjęs. Analogiškus parodymus davė ir D. Č., atvykęs į sodybą 3.40 val., kuris taip pat papildomai nurodė, jog įvykio vieta buvo nuolat stebima (duomenys neskelbtini) stebėjimo bokštu. Visos šios aplinkybės, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, neabejotinai patvirtina jo parodymus, kad jis tik apie 6 val. ryto pastebėjo, kad sodybos kieme yra atsiradę ryšuliai, kuriuos spontaniškai sunešė į namą. Jeigu būtų daręs nusikalstamą veiką, žinotų, koks kiekis kontrabandinių cigarečių turi būti atskraidintas dronų, o šiuo atveju surinko tik dalį dėžių, kitą dalį dėžių atvirai paliko lauke. Aplinką stebėję pareigūnai A. R. ir D. J. nurodė, kad nei jis, nei jo sūnus apie 9 val. nebuvo išėję iš namo prie 5 kieme esančių ryšulių, o iš karto sėdo į automobilį ir išvažiavo, nors D. J. manymu tie ryšuliai buvo jo matymo zonoje. Visos šios aplinkybės patvirtina jo parodymus, kurių baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepaneigė.

3.7. Nuteistasis pažymi, kad svarbu atkreipti dėmesį į D. Č. parodymus, jog tarnybinis šuo pasigavo vieno žmogaus pėdsakus apie 300-400 m nuo sodybos esančio ąžuolo, ten stebėdami jie matė kažkokį siluetą. Pareigūno D. Č., kaip ilgalaikę patirtį atskleidžiant ir tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas teigimu, dažniausiai tokius medžius renkasi kontrabandos stebėtojai, tačiau tarnybinis šuo tuos pėdsakus pametė, pėdsakai vedė link (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo įvertinti jo nurodytas aplinkybes, kad minėta sodyba yra nuošalioje vietoje, joje nuolat niekas negyvena, sodybos šeimininkai lankosi tik retkarčiais. Tokios byloje nustatytos aplinkybės bei D. Č. parodymai nepaneigia fakto, kad minėta sodyba nusikalstamiems tikslams galėjo pasinaudoti kiti pašaliniai, niekaip su juo nesusiję asmenys, kurie, galimai pastebėję pareigūnų veiksmus, kaip nurodo ir pats pirmosios instancijos teismas, iš įvykio vietos pasišalino.

3.8. S. V. nurodo, jog liudytojas M. D. parodė, kad prie sodyboje esančio tvenkinio, kuris buvo pareigūnų stebėjimo zonoje, matėsi avalynės, traukimo žymės, iš ko buvo galima spręsti, kad kažkas iš tvenkinio buvo traukta, tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Kratos metu ant lovos buvo rasti drėgni vyriški rūbai. Nuteistasis atkreipia dėmesį tai, kad toks faktas nepatvirtina to, kad būtent cigarečių ryšuliai buvo traukti iš tvenkinio. Tokie duomenys, kaip drėgnų rūbų radimas, nėra užfiksuoti jokiuose procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, todėl vadovautis M. D. parodymais nėra pagrįsto pagrindo.

3.9. S. V. pažymi, jog aprašydamas teisme ištirtus įrodymus pirmosios instancijos teismas iškraipė jo duotus parodymus apie rastą telefoną. Jis teisme aiškiai nurodė, kad nukrito kieme, paaiškino, kodėl nenorėjo trukdyti sūnaus ir prašyti jo telefono, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė nepagrįstus samprotavimus apie tai, kur ir kaip jis galėjo paskambinti, kam pranešti bei iš kokio aukščio turėjo kristi telefonas, net nesvarstydamas aplinkybės, kad įvykio vietoje jį galėjo pamesti visiškai kiti pašaliniai asmenys. Jis norėjo pasitarti su teisininkais dėl šios situacijos, kad nebūtų apkaltintas kontrabanda, dėl to delsė. Šioje byloje nenustatytas jo siekis suvienyti pastangas su kaltinime nurodytais nenustatytais asmenimis bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti. Byloje nėra pateikta jokių konkrečių duomenų apie tai, kaip jis susitarė su kitais nenustatytais asmenimis daryti nusikalstamą veiką. Tačiau, nuosprendyje konstatuojama, kad jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taigi, įvertinant baudžiamojoje teisėje galiojanti principą in dubio pro reo (visi neaiškumai bei netikslumai turi būti traktuojami kaltinamojo naudai), o taip pat ir tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus, tiek teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, pastarieji neleidžia daryti jokios kategoriškos išvados, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.10. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, dėl kokių priežasčių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareikštas civilinis ieškinys priteistas, nemotyvavo šio savo sprendimo, o tik formaliai nurodė, kad rastos cigaretės yra akcizų objektas ir turi būti apmokestinamos akcizų mokesčiu bei visiškai neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024 priėmė nutartį, kuria atmetė civilinį ieškinį panašaus pobūdžio byloje. Nors Lietuvos Aukščiausias Teismas minėtą nutartį pakeitė, tačiau į ją reikalinga atkreipti dėmesį, nes minėtoje byloje kalbama tik apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymą.

3.11. Nuteistasis nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025 padarė išvadą, kad VMI šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, todėl šį ieškinį paliko nenagrinėtą.

3.12. Nuteistasis cituoja Sąjungos muitinės kodekso reglamentavimą ir nurodo, kad šiuo atveju nustatyta, jog cigaretės buvo gabentos per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, taip pat neteisėtai įgytos, laikomos bei surastos ir paimtos VSAT pareigūnų 2024 m. liepos 19 d., t. y. galiojant Sąjungos muitinės kodeksui. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad priteisiant civilinius ieškinius tokio pobūdžio bylose buvo vadovaujamasi direktyva 2008/118/EB, tačiau ši direktyva nuo 2023 m. vasario 12 d. yra negaliojanti, nes ją pakeitė kita – direktyva 2020/262. Šiuo metu galiojančios Direktyvos 2020/262 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Šio straipsnio 3 dalies d punkte numatyta, kad išleidimas vartoti – tai, be kita ko, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Pagal Direktyvą 2020/262 skolos muitinei išnykimas sutampa su pareigos mokėti akcizą išnykimu.

3.13. Nuteistasis pažymi, kad būtina įsitikinti, jog prekių sulaikymas ir vėlesnis jų konfiskavimas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, yra pagrindas skolai muitinei išnykti pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą. Šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų, kuri numato, kad skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, VMI pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti atmestas.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. V. ir jo gynėja S. Uždanavičienė prašė pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – tenkinti iš dalies (VMI pareikštą civilinį ieškinį atmesti) .

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo jį išteisinti bei atmesti priteistą civilinį ieškinį ir procesines palūkanas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo S. V. nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos sudėties buvimo nuteistojo veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir šioje dalyje teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada dėl to, jog S. V. BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, neatitinka bylos aplinkybių, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. V. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymo, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Šioje dalyje priėmus išteisinamąjį nuosprendį, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl subendrintos bausmės S. V. paskyrimo. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino VMI civilinį ieškinį, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo

6. Nuteistojo S. V. apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nurodant, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, duomenis vertino selektyviai, vieniems iš jų suteikiant prioritetinę reikšmę, o dėl kitų nepasisakant ir juos nutylint.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

9. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, vertindamas tiek nuteistojo S. V. gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad teismas duomenis vertino selektyviai, vieniems iš jų suteikiant prioritetinę reikšmę, o dėl kitų nepasisakant ir juos nutylint. Liudytojų parodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, viena vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, tačiau kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarė klaidų, nulėmusių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, o tuo pačiu ir skundžiamo nuosprendžio dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apie tai apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys analizuodamas S. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

Dėl S. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. V. nuteisė tiek pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 199² straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis nusikalstamas veikas atliko veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, Nr. 2K-91-511/2022, Nr. 2K-279-697/2022).???

12. Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-105-699/2016, Nr. 2K-295-719/2018, Nr. 2K-147-489/2021, Nr. 2K-199-719/2022 ir kt.).

13. Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-146-511/2016, Nr. 2K-370-693/2017, Nr. 2K-247-719/2019).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, jog S. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas S. V. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 3 dalį ir nustatydamas, kad minėtas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, nepateikė visiškai jokių tai pagrindžiančių duomenų. Apygardos teismas, pripažindamas bendrininkavimą, nurodė tik tai, kad numestos dėžės buvo iš karto nešamos į gyvenamąjį namą, taigi įžvelgė tam tikrų veiksmų suderinimą, daugiau jokių duomenų ar aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepateikė.

15. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad byloje nėra užfiksuotas joks nuteistojo bendravimas su kokiais nors asmenimis ar tuo labiau susitarimas su jais daryti nusikalstamas veikas, už kurias S. V. yra nuteistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog nuteistasis, darydamas nusikalstamas veikas, veikė kartu su kitais asmenimis. Šioje byloje nėra duomenų apie bendrininkų susitarimą, nėra duomenų ir apie tai, kad S. V. suvokė veikiantis su kitais asmenimis ir siekė bendro tikslo. Be to, byloje nėra nei liudytojų parodymų, nei kokių kitų užfiksuotų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad S. V. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas bendrininkų grupėje.

16. Kaip minėta, pagal teismų praktiką yra galimybė pripažinti bendrininkavimą net ir su nenustatytu asmeniu, tačiau tik tokiu atveju, kai iš byloje surinktų įrodymų yra galimybė nuspręsti apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį. Šiuo atveju pats nuteistasis jokių kitų asmenų neįvardijo, nenurodė jokių duomenų apie juos, neigė aplinkybes, kad tokie asmenys egzistavo. Liudytojai šioje byloje taip pat neidentifikavo jokių kitų asmenų darant nustatytas nusikalstamas veikas. Apeliacinio teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų visumos nėra pagrindo spręsti, kad S. V. atliekant nusikalstamus veiksmus prie to prisidėjo ir kiti nenustatyti asmenys. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad bendrininkavimo požymis yra grindžiamas tik prielaidomis, o vien tam tikros byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui tai, jog cigaretės buvo atskraidintos į nuteistojo dukrai priklausančios sodybos kiemą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis veikė su kitais byloje nenustatytais asmenimis.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, kad nuteistasis kaltinime įvardytus veiksmus atliko veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytais asmenimis, todėl šie nuteistajam inkriminuoti požymiai šalintini iš nuosprendžio nustatomosios dalies.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais grindė S. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, iš esmės klydo dėl byloje esančių įrodymų turinio, todėl padarė neteisingą bei byloje esančių įrodymų visuma nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl S. V. kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką.

19. BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika priklauso bendrai Europos Sąjungos muitų teritorijai ir tiesiogiai taiko šioje teritorijoje veikiančio Sąjungos muitinės kodekso taisykles ir nustatytas procedūras. BK 199 straipsnyje nurodyto nusikaltimo pagrindinis objektas – muitinės prižiūrimų prekių gabenimo ir deklaravimo tvarka, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansiniai interesai, sąžiningo verslo konkurencija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kontrabandos nusikaltimo dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai – yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Pagal šios normos prasmę kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-178-699/2018, Nr. 2K-233-895/2019).

21. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą (BK 199 straipsnio 3 dalis), neteisėtu gabenimu. Gabenimas neteisėtas tampa tada, kai tokie daiktai gabenami, nepateikiant muitinės kontrolei arba kitaip šios kontrolės išvengiant. Pažymėtina ir tai, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą kitaip išvengiant muitinės kontrolės, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai išvengiama daiktų, kurie turi būti pateikti muitinei, kontrolės, t. y. nuo tikrovės neatitinkančios, melagingos gabenamo daikto deklaracijos ir kitų kontrabandos dalyko įgijimo ir nuosavybės dokumentų pateikimo muitinės kontrolei momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-489/2017).

22. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2014, Nr. 2K-7-130-699/2015).

23. Pirmosios instancijos teismas S. V. kaltę grindė tuo, jog jis, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš anksto susitarė, kad iš Baltarusijos Respublikos cigaretes perskraidins bepiločiu orlaiviu (dronu), o jis Lietuvos Respublikoje cigaretes pasiims, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos šios nurodytos aplinkybės, kuriomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis S. V. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo nustatytos nepagrįstai.

24. Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. V. dalį cigarečių, kurios buvo perskraidintos į jo dukrai priklausančią sodybą, paėmė ir nunešė į namą. Nuteistasis S. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog dalį cigarečių paėmė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. V. paaiškino, kad atsikėlė galimai 6 val. ryto, išėjo į lauką, pamatė palei kelią išmėtytas cigarečių dėžes. Pasimetė, nežinojo, ką daryti. Sūnus buvo tik po ligos, (duomenys neskelbtini), todėl, kad jo nenervintų, greitai sunešė dėžes namo, paslėpė. Cigarečių neužsakinėjo, tuo neužsiima. Naktį pats nieko negirdėjo (4 t., b. l. 151-153). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertinęs šiuos nuteistojo parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus sprendė, kad S. V. buvo iš anksto susitaręs su nenustatytais asmenimis, kad iš Baltarusijos Respublikos bepiločiu orlaiviu (dronu) perskraidintas cigaretes jis Lietuvos Respublikoje pasiims.

25. Visgi, teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ši teismo išvada yra pagrįsta tik prielaidomis. Pastebėtina, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuoja, jog S. V., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš anksto susitarė dėl cigarečių gabenimo ir jų paėmimo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių S. V. ir kitų asmenų susitarimą. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 15 pastraipoje, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie bendrininkų susitarimą, nėra duomenų apie tai, kad S. V. suvokė veikiantis su kitais asmenimis ir siekė bendro tikslo. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad nuteistojo veiksmai – perskraidintų cigarečių paėmimas – savaime laikytinas jų gabenimu taip vykdant kontrabandą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, jog S. V. dalį cigarečių, kurios buvo jo kieme, nusinešė į namus, savaime nepatvirtina, kad jis suprato, jog prisideda prie nusikalstamos veikos darymo, t. y., kad veikiant bendrininkų grupėje vykdo kontrabandą. Pažymėtina, kad nei vienas iš pirmojoje instancijoje apklaustų liudytojų nepatvirtino aplinkybės, kad numestos cigaretės buvo paimtos nedelsiant, taigi negalima teigti, kad veiksmai buvo suderinti ir nuteistasis iš kitų nenustatytų bendrininkų perėmė cigaretes. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog nuteistasis bendravo su kitais bendrininkais ar prisidėjo prie bendrininkų grupės vykdomos veiklos ir tokiais veiksmais padarė nusikalstomą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-440-976/2015, Nr. 2K-90-976/2016). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo parodymus bei teigdamas, kad jis gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, turi pagrįsti šias aplinkybes konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog priešingai, nei teigiama nuosprendyje, šioje byloje nėra nustatyta subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Kaip minėta, nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia. Šioje byloje nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, jog nuteistasis S. V. žinojo ar suprato, kad gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir norėjo taip veikti. Nėra įrodytas tiesioginės tyčios subjektyvusis požymis, o jo nesant, nėra ir šio nusikaltimo sudėties. Byloje nepakanka objektyvių duomenų pagrįsti, kad nuteistasis S. V. žinojo ar suprato, kad gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus.

27. Teismų praktikoje pažymima, kad pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Likus nepašalintų abejonių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog S. V. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, todėl S. V. dėl aptariamos veikos padarymo išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

28. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu nustatyta tai, kad S. V., pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, o būtent: įgijo 22 ryšulius, viso 21 761 pakelį cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 97 517,16 Eur ir viršija 900 MGL. 17 ryšulių (34 dėžes) 17 007 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais iš sodybos kiemo sunešė į namą, o 5 ryšuliai (5 dėžės) 4 754 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais liko gulėti sodybos kieme ir šias cigaretes laikė.

29. Pagal BK 199² straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamųjų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo tvarką ir nori taip veikti. Šios nusikalstamos veikos objektas yra akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą. Tarp neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir mokesčių valstybei nesumokėjimo (ar siekio išvengti tokio mokesčio) turi būti priežastinis ryšys; tokiu atveju turi būti nustatyta, kad būtent dėl kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų, nurodytų BK 199² straipsnio dispozicijoje, buvo išvengta (siekta išvengti) valstybei sumokėti nustatytus mokesčius, kaltininkas tai suvokė ir to norėjo.

30. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino, tačiau neginčijo, kad dalį sodybos kieme aptiktų dėžių su cigaretėmis sunešė į namą. Kiek rado dėžių, negali pasakyti. Kiek dėžių sunešė į vidų, neskaičiavo. Galvojo sūnų išvežti iš sodybos ir grįžtant su kažkuo pasitarti. Važiuojant sustabdė pasieniečiai, su jais grįžo atgal. Jis cigarečių neužsakinėjo, tuo neužsiima. Į vandenį dėžės nebuvo įkritusios, o jo rūbai buvo drėgni, nes buvo rūkas. Kodėl pareigūnai nematė, kaip jis 6 val. nešė dėžes į namą, nežino. Kai krovė dėžes ant krosnies, iškrito telefonas, kurį įmetė į krosnį. Pats nepaskambino pareigūnams, nes tuo metu neturėjo telefono (4 t., b. l. 151-153). Taigi, visa ši nuteistojo nurodyta veiksmų seka patvirtina tai, kad jis akcizais apmokestinamas prekes (dalyką) įgijo, kadangi dalį cigarečių pasiėmė į namus, kitą dalį paliko sodybos kieme, taigi visas šias cigaretes pasiliko laikyti savo dukros nuosavybėje esančioje teritorijoje ir patalpose. Tai, kad S. V. suprato, jog įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes ir norėjo tai daryti, t. y. veikė tyčia, galima spręsti ir iš jo paties parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, kadangi jis neneigė fakto, kad pamatęs cigaretes nutarė jas pasiimti ir kuriam laikui padėti, kol sugalvos, ką toliau daryti. Be to, nuteistojo S. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymo patvirtina kiti byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

31. Kratos protokole nurodyta, kad pas S. V. name ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 17 007 pakeliai cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, juodos spalvos piniginė, kurioje yra 700 Eur, optinis taikiklis „LensLux“, termovizoriaus baterija ir 2 pakrovėjai (1 t., b. l. 45-52). Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimos įvykio vietos (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra 2 pastatai, senas namas ir statoma pirtis. Tarp namo ir pirties yra laužavietė. Laužavietėje matosi smulkūs degintų kartoninių dėžių likučiai. Šalia laužavietės guli stačiakampio formos ryšulys, apvyniotas skaidria peršviečiama polietilenine plėvele. Einant link pirties, prie jos guli dar vienas stačiakampio formos ryšulys, apvyniotas skaidria peršviečiama polietilenine plėvele. Užėjus už pirties vienas šalia kito guli 3 ryšuliai, apvynioti skaidria peršviečiama polietilenine plėvele. Vienas ryšulių praplyšęs, matosi iškritę cigarečių pakeliai „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Apžiūrint toliau teritoriją, už namo apie 20 metrų nuo jo, žolėje matosi įspaustas stačiakampio formos įspaudas, nuo jo, apie 5 metrus matosi kitas žolėje įspaustas stačiakampio formos įspaudas. Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti 5 ryšuliai su cigaretėmis (1 t., b. 1. 33-39). Visi šie kratos protokole ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pas S. V. name ir namo kieme buvo rasti cigarečių pakeliai su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kuriuos jis įgijo ir laikė.

32. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad įvykio vietoje rastas cigaretes įgijo ir laikė būtent nuteistasis. Kaip jau minėta, pats nuteistasis S. V. neneigia, kad dalį kieme gulėjusių cigarečių nusinešė namo. Nors tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistas teigė, jog cigaretes nusinešė į namus tik todėl, kad nenorėjo nervinti sūnaus, tačiau teisėjų kolegija šią nuteistojo versiją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad S. V. tą dieną turėjo galimybę paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie rastas cigaretes ir būtent taip apsaugoti sūnų, tačiau taip nepasielgė. Be to, neįtikinami nuteistojo teiginiai, kad likusių cigarečių, kurios buvo kieme, jis nematė, kadangi visi cigarečių ryšuliai buvo sudėti šalia vieni kitų sodybos kieme. Nors, S. V. teigimu, jis norėjo apsaugoti sūnų ir paslėpti cigaretes, bet tuo pačiu šie jo teiginiai prieštarauja jo veiksmams, kadangi dalį cigarečių jis paliko gulėti tiesiog kieme. Taigi, tokie nuteistojo veiksmai, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, galėjo būti sąlygoti to, kad nuteistajam S. V. iškilo pavojus būti demaskuotam ir jis likusią dalį cigarečių tiesiog paliko kieme. Be to, šiame kontekste pažymėtina tai, kad nuteistasis, kaip pasienio ruožo gyventojas, ne kartą buvo instruktuotas apie įvairias situacijas, susijusias su kontrabandinėmis cigaretėmis ir tiksliai žinojo kaip elgtis pastebėjus kažką įtartino. Pats S. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad kiekvienas naujas užkardos vadas ateidavo susipažinti, palikdavo savo kontaktus. Pareigūnai gana dažnai lankydavosi, o vadas net turėjo jo telefono numerį. Taigi, iš šių nuteistojo paaiškinimų ir bylos medžiagos darytina išvada, kad S. V. turėjo galimybę pranešti apie jo kieme esančias cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, tačiau nepasinaudojo šia galimybe ir taip pažeidė nustatytą tvarką bei atliko nusikalstamus veiksmus.

33. Nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų liudytojų duotų parodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi apklausti liudytojai pareigūnai M. D., D. J., A. B., A. J., D. D., A. R., V. R., D. Č., G. V. iš esmės patvirtino, kad apie 2 val. nakties netoli nuteistojo sodybos su stebėjimo sistema buvo užfiksuoti smūgiai. Nedelsiant buvo nuvykta į nurodytą vietą, ten danguje buvo girdėti galingas ūžesys. Pareigūnai matė iš Lietuvos į Baltarusijos Respubliką judantį objektą su dėže. Kiek vėliau dėžė buvo numesta Lietuvos pusėje, buvo garsas. Sodyboje buvo pastebėtas gulintis krovinys. Visą laiką pareigūnai stebėjo aplinką aplink kaimą, jokių pašalinių žmonių, automobilių nepastebėjo. Iki to laiko, kol nuteistasis buvo sulaikytas, pareigūnai įvykio vietoje nematė jokių asmenų, tik gulinčius ryšulius (4 t., b. l. 136-141, 151-152). Visų liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir yra nuoseklūs, jie vieni kitiems neprieštarauja ir pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti. Vien tai, kad pareigūnai nematė, kada tiksliai nuteistasis nusinešė dalį dėžių į namus, nepaneigia jo kaltės dėl cigarečių įgijimo ir laikymo, kadangi tai patvirtina paties nuteistojo parodymai bei kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais.

34. Taigi visuma pirmiau išdėstytų vienas kitą papildančių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, įrodo S. V. kaltę padarius BK 199² straipsnio 3 dalyje nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigia nuteistasis S. V., byloje esančių duomenų pakanka jo kaltei nustatyti.

Dėl S. V. paskirtos bausmės

35. Nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar paskyrė neteisingą bausmę, tačiau apeliaciniame skunde prašant nuteistąjį išteisinti, apeliacinis teismas įvertina ir S. V. paskirtos bausmės teisingumą.

36. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. V. bausmė už BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta tinkamai, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus bausmei keliamus tikslus, yra proporcinga nuteistojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl bausmės keisti nėra pagrindo.

38. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nuteistajam S. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinta tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tai, jog S. V. dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka.

39. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir sušvelninti S. V. paskirtą bausmę. Be to, pažymima, kad S. V. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisinus, naikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.

Dėl civilinio ieškinio

40. VMI pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš S. V. ir D. V. jos naudai 61 388 Eur turtinę žalą ir 5 procentų palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (1 t., b. l. 176-182).

41. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš S. V. valstybės naudai 61 388 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

42. Susipažinus su apelianto skundo turiniu matyti, kad S. V. prašo atmesti VMI pareikštą civilinį ieškinį. Nuteistasis cituoja teismų praktiką, teisinį reglamentavimą bei nurodo, jog šiuo atveju yra išnykęs pagrindas dėl skolos muitinei. Be to, prokuroras baigiamosiose kalbose pažymėjo, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, nustatytą teisinį reglamentavimą, civilinis ieškinys turėtų būti atmestas.

43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, aktualų teisinį reglamentavimą, bei teismų praktiką tokio pobūdžio civilinio ieškinio išsprendimo kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje bei nepagrįstai iš nuteistojo S. V. valstybei priteisė atlyginti 61 388 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

44. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo S. V. neteisėtai įgytos ir laikytos cigaretės buvo rastos ir paimtos, o vėliau nutarta jas sunaikinti, paliekant 1 pakelį prie medžiagos, kaip pavyzdį (1 t., b. 1. 92-93). Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta 1 pakelį cigarečių „NZ Gold“ (paliktą kaip pavyzdį), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka aktualiausią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026). Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymi, kad nuo 2023 m. vasario 13 d. įsiteisėjo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, kurioje nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatos priimtos derinant akcizų teisinį reguliavimą nacionalinėje teisėje su Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatomis, pagal kurias neteisėtai įvežtų prekių, kurios realiai nebuvo pateiktos vartoti, konfiskavimas ir sunaikinimas pašalina ir teisinį apmokestinimo akcizais pagrindą.

46. Pagal aktualią teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais.

47. Atsižvelgiant į aptartą akcizų teisinį reguliavimą darytina išvada, kad šioje byloje nuteistasis S. V. neturi prievolės sumokėti akcizus už neteisėtai įgytas ir laikytas cigaretes, kadangi turtinės žalos valstybei (dėl nesumokėtų akcizų) nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi S. V. įgyti ir laikyti 22 ryšuliai (viso 21 761 pakelis cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais) buvo paimti pareigūnų, o vėliau sunaikinti. Taigi cigaretės į apyvartą nepateko, o aptarta situacija visiškai atitinka 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, siejamą su šių prekių sulaikymu, konfiskavimu ir sunaikinimu.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų (apmokestinamos prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos), taip pat Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą analogišką neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, todėl VMI byloje pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. V. paskirta subendrinta bausmė – 350 MGL dydžio (17 500 Eur) bauda.

Pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytą pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje, aplinkybę, kad šią nusikalstamą veiką S. V. įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. V. valstybės naudai priteista 61 388 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuteistajam S. V. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 ² straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės – 350 MGL dydžio (17 500 Eur) baudos ir kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėAiva SurvilienėLinas Šiukšta