Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

1. Nustatyti nepilnametės dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. R.;

2. Nustatyti tokią atsakovo T. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. R., gimusia (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

2.1. T. B. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. R. kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos atitinkamos savaitės penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 15 val. iki 16 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2.2. T. B. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų nelyginių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 15 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 17 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2.3. T. B. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų lyginių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 11 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą iki gruodžio 27 d. 17 val., jeigu Šalys nesusitaria kitaip;

2.4. T. B. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. ir nelyginių metų sausio 1 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos lyginių metų gruodžio 31 d. 15 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą kitą dieną - nelyginių metų sausio 1 d. iki 17 val., jeigu Šalys nesusitaria kitaip;

2.5. T. B. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos 11 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą kitos dienos (antros Šv. Velykų dienos) ryte iki 11 val., jeigu Šalys nesusitaria kitaip;

2.6. T. B. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų nelyginių metų antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos 11 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą kitos dienos ryte iki 11 val., jeigu Šalys nesusitaria kitaip;

2.7. I. R. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su T. B. bendravimo su dukra laikotarpiu, tuomet T. B. grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą su I. R. sutartą vietą šios šventės dieną (Motinos dieną) iki 10 val. ryto;

2.8. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jei nurodyta diena sutampa su I. R. buvimo su dukra laikotarpiu, T. B. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos Tėvo dieną nuo 11 val. iki 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą su I. R. sutartą vietą tą pačią dieną iki 18 val. Tuo atveju, jei pirmasis birželio sekmadienis (Tėvo diena) sutampa su T. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. R. laikotarpiu, T. B. su dukra bendrauja kaip numatyta Bendravimo tvarkos 1. p.;

2.9. T. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. R. per jos gimtadienį, atsižvelgdamas į dukros gimtadienio planus ir pageidavimus;

2.10. Tuo atveju, kai bendravimas šventinių dienų metu (Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), gruodžio 31 d., sausio 1 d., pirmą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Velykų dieną, Motinos dieną, Tėvo dieną, vaiko gimimo dieną) sutampa su T. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. R. laikotarpiu (Bendravimo tvarkos 1. p.) arba su šalių bendravimo su dukra tvarka dukros atostogų metu (Bendravimo tvarkos 11. p. - 17. p.), taikoma bendravimo šventinėmis dienomis tvarka (Bendravimo tvarkos 2. p. - 9. p.);

2.11. T. B. turi teisę praleisti kartu su nepilnamete dukra M. R. pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos pirmą atostogų dieną iki 10 val. ryto ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą ne vėliau kaip iki paskutinės sutartos atostogų dienos 17 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2.12. Lyginiais metais T. B. matosi ir bendrauja su nepilnamete dukra M. R. pirmąją rudens atostogų pusę, pirmąją žiemos atostogų pusę, taip pat pirmąją pavasario atostogų pusę;

2.13. Nelyginiais metais T. B. matosi ir bendrauja su nepilnamete dukra M. R. antrąją rudens atostogų pusę, antrąją žiemos atostogų pusę, taip pat antrąją pavasario atostogų pusę;

2.14. T. B. turi teisę praleisti kartu su nepilnamete dukra M. R. 21 (dvidešimt vieną) dieną jos vasaros atostogų laiko, kurį T. B. su dukra praleidžia nepertraukiamai arba dalimis, tačiau pastaruoju atveju viena vasaros atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 (dešimt) dienų. T. B. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos pirmą atostogų dieną iki 10 val. ryto ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą ne vėliau kaip iki paskutinės sutartos atostogų dienos 17 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2.15. Dėl T. B. kartu su nepilnamete dukra M. R. ketinamų praleisti atostogų pradžios, trukmės taip pat dėl to, ar jos bus leidžiamos dalimis ar nepertraukiamai, Šalys susitaria likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas I. R. pageidavimui dėl atostogų pradžios, trukmės ir laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas T. B. pageidavimui dėl atostogų pradžios, trukmės ir laiko;

2.16. Nepilnametės dukros M. R. rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis dukros ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją T. B. ir I. R. susižino iš ugdymo įstaigos;

2.17. Tuo atveju, kai bendravimas rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų metu sutampa su T. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. R. (Bendravimo tvarkos 1. p.), taikoma bendravimo rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų dienomis tvarka (Bendravimo tvarkos 11. p. - 17. p.);

2.18. Tuo atveju, jei T. B. negali pasiimti dukros bendravimui šioje Bendravimo tvarkoje nustatytomis dienomis ir laiku, jis apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas turi pranešti I. R. telefono skambučiu arba sms trumpąja žinute;

2.19. Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo I. R., bendravimas su dukra nėra galimas (dėl dukros ligos, įvairių stichinių nelaimių, laidotuvių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių ar pan.), I. R. privalo nedelsiant apie tai informuoti T. B. telefono skambučiu arba sms trumpąja žinute;

2.20. Jeigu nepilnametė dukra M. R. suserga būdama pas T. B., jis turi nedelsiant informuoti I. R. apie tai ir sudaryti galimybes I. R. pasiimti dukrą ar nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar I. R.;

2.21. Abi šalys privalo užtikrinti viena kitai bendravimo telefonu su dukra galimybes;

2.22. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

3. Priteisti iš atsakovo T. B. (duomenys neskelbtini) d. gimusiai M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 400,00 Eur (keturi šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant jas iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, nuo kreipimosi į Marijampolės apylinkės teismą dienos iki M. R. pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

4. Paskirti ieškovę I. R. nepilnametės dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

5. Priteisti iš atsakovo T. B. visas ieškovės I. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Institucija pateikė išvadą, kad Skyriaus specialistas 2023-11-30 lankėsi ieškovės namuose, bendravo I. R. ir jos nepilnamete dukra M. R.. Buvo ištirtos šeimos gyvenamosios sąlygos. Ieškovė su dukra gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, namuose labai švaru bei tvarkinga. Namuose yra trys kambariai, mergaitė turi atskirą, labai jaukų, pilnai apstatytą kambarį, su visais jos amžių bei poreikius atitinkančiais daiktais bei baldais. Pokalbio su skyriaus specialistu metu, ieškovė nurodė, kad yra dirbanti, išlaiko save bei nepilnametę dukrą, prie išlaikymo prisideda ir atsakovas, tačiau suma yra akivaizdžiai per maža. I. R. teigė, jog atsakovas atsisako tinkamai indeksuoti išlaikymo dydį, o ir jokiu kitu būdu neprisideda prie dukros išlaikymo, su dukra beveik nebendrauja. M. R. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ji greitai auga, todėl jai reikia vis daugiau maisto, rūbų, avalynės, higienos priemonių ir kitų daiktų bei paslaugų. Be to, pastoviai didėja prekių bei paslaugų kainos, ir už tą pačią pinigų sumą visko įsigyjama mažiau. Ieškovė šiuo metu priversta taupyti ir ieškoti išeičių, kaip užtikrinti ne tik būtinuosius dukros poreikius, bet ir skirti pakankamai lėšų dukros lavinimui ir prasmingam laisvalaikiui. Apsilankymo metu, mergaitė išreiškė norą su skyriaus specialistu bendrauti dviese, jos kambaryje. Pokalbio metu ji nurodė, kad gyvena su mama nuo pat gimimo. Ji labai patenkinta savo gyvenamosiomis sąlygomis, turi labai gražų ir jaukų kambarį, su mama puikiai sutaria, mama ja nuolat rūpinasi, perka rūbus ir kitus reikiamus daiktus. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog turi daug draugų, jai labai patinka bendrauti, tad laisvalaikį mėgsta leisti su draugėmis arba su mama. Mergaitė išreiškė stiprų emocinį ryšį su mama. Kalbant apie tėvą, (duomenys neskelbtini) nuotaika suprastėjo, mergaitė išreiškė liūdesį, pasakojo, kad tėtis ja visai nesirūpina, su ja nenori bendrauti, dėl to ji labai išgyvena. Labai norėtų su juo dažniau susitikti, leisti laiką ar net atostogauti kartu su juo ir jo šeima. 2023-12-01 Skyriaus specialistai telefonu bendravo su atsakovu. Jis nurodė, jog išlaikymą vaikui teikia reguliariai, kiek priklauso. T. B. yra įsitikinęs, kad ieškinyje prašomos pinigų sumos, jo dukters išlaikymui tikrai nereikia, todėl su ieškinio reikalavimais sutinka tik iš dalies, dėl gyvenamosios vietos, bei bendravimo tvarkos sutinka. Atsakovas nurodė, jog sutiktų išlaikymą teikti iki 300 Eur. Apie savo turtinę padėtį per daug neatviravo, nurodė jog uždirba „minimumą". Atsakovas nurodė turintis kilnojamojo bei nekilnojamojo turto. Paklaustas kaip vyksta bendravimas su dukra, ar su ja susitinka, atsakovas teigė, jog su (duomenys neskelbtini) bendrauja, susiskambina, susitinka. Daugiau skirti mergaitei dėmesio neketina, nes yra sukūręs naują šeimą, turi darbą, todėl laisvo laiko nelabai ir lieka. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis šeimai atvejo vadyba netaikoma. Skyriuje nebuvo gauta vaiko teisių pažeidimų. Sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina; įvertinus ieškinyje nurodytus vaiko poreikius, kurie turi būti patenkinti kiekvieną dieną, iš T. B. priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, proporcingas vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai; siūloma bendravimo tvarka, neprieštarauja nepilnametės interesams; konkreti bendravimo su vaiku tvarka leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei ir įtaką turintis veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis ir pan., taip pat ateityje išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.

Institucijos atstovė išvadą palaikė.

Ieškovė prašo teismo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, nes atsakovas su dukra bendrauja minimaliai, dukra nori bendrauti su tėvu, konkreti nustatyta tvarka leistų planuoti laiką, nes ieškovė ir atsakovas nebendrauja tarpusavyje, nepilnametė dukra žinotų tikslų bendravimo laiką. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, nurodė, kad atsakovas bendrauja su dukra tiek kiek gali, nes dažnai būna komandiruotėse, o ieškovės nurodyta bendravimo tvarka neatitiktų atsakovo darbo grafiko ir iš esmės negalėtų būti vykdoma, prašo šį reikalavimą atmesti. Institucija išvadoje nurodė, kad „Kalbant apie tėvą, (duomenys neskelbtini) nuotaika suprastėjo, mergaitė išreiškė liūdesį, pasakojo, kad tėtis ja visai nesirūpina, su ja nenori bendrauti, dėl to ji labai išgyvena. Labai norėtų su juo dažniau susitikti, leisti laiką ar net atostogauti kartu su juo ir jo šeima. 2023-12-01 Skyriaus specialistai telefonu bendravo su atsakovu. <...> Paklaustas kaip vyksta bendravimas su dukra, ar su ja susitinka, atsakovas teigė, jog su (duomenys neskelbtini) bendrauja, susiskambina, susitinka. Daugiau skirti mergaitei dėmesio neketina, nes yra sukūręs naują šeimą, turi darbą, todėl laisvo laiko nelabai ir lieka“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinti bendriausio pobūdžio konstituciniai principai; šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tėvą (motiną) ir jų vaikus, negyvenančius kartu, dažniausiai sieja šeiminiai santykiai, patenkantys į šeimos sampratos apibrėžimą, todėl jiems taikoma pirmiau nurodyta Konstitucijos garantuojama šeimos gyvenimo apsauga (2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Tai atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi; iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja valstybės pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo, inter alia, būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.) (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad:

1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas);

3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas);

4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas);

5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014);

6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas);

7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Kadangi asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomi jomis naudojasi (CK 3.5 straipsnio 1 dalis), tai ir tėvai pirmiausia skatinami patys susitarti, kokiu būdu ir kaip jie užtikrins šeimos teisių, taip pat ir tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo teisės ir pareigos įgyvendinimą. Šiuo atveju tokio susitarimo nėra, nes atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja minimaliai, šalių dukra Institucijai yra nurodžiusi, kad nori bendrauti su tėvu, kartu leisti laiką, atostogauti, todėl teismas vertina, kad tėvų bendros valios dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl ji nustatytina bylą nagrinėjančio teismo. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti tvarka nėra įpareigojanti ir nebus vykdoma dėl jo užimtumo, teismas nurodo, kad atsakovas nepateikė savo darbo grafiko, kuris būtų kliūtis nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką, kuriai byloje pritarė Institucija. Nurodytina, kad tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką, teismas gali taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus.

Siekiant, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka būtų vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko šeiminius ryšius, teismui būnat aktyviam tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka tikslintina keičiant „T. B. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. R.“ į „T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R.“ :

1. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos atitinkamos savaitės penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 15 val. iki 16 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų nelyginių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 15 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 17 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

3. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų lyginių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 11 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą iki gruodžio 27 d. 17 val., jeigu Šalys nesusitaria kitaip;

4. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. ir nelyginių metų sausio 1 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos lyginių metų gruodžio 31 d. 15 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą kitą dieną - nelyginių metų sausio 1 d. iki 17 val., jeigu Šalys nesusitaria kitaip;

5. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos 11 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą kitos dienos (antros Šv. Velykų dienos) ryte iki 11 val., jeigu Šalys nesusitaria kitaip;

6. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų nelyginių metų antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos 11 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą kitos dienos ryte iki 11 val., jeigu Šalys nesusitaria kitaip;

7. I. R. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su T. B. bendravimo su dukra laikotarpiu, tuomet T. B. grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą su I. R. sutartą vietą šios šventės dieną (Motinos dieną) iki 10 val. ryto;

8. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jei nurodyta diena sutampa su I. R. buvimo su dukra laikotarpiu, T. B. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos Tėvo dieną nuo 11 val. iki 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą su I. R. sutartą vietą tą pačią dieną iki 18 val. Tuo atveju, jei pirmasis birželio sekmadienis (Tėvo diena) sutampa su T. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. R. laikotarpiu, T. B. su dukra bendrauja kaip numatyta Bendravimo tvarkos 1. p.;

9. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. per jos gimtadienį, atsižvelgdamas į dukros gimtadienio planus ir pageidavimus;

10. Tuo atveju, kai bendravimas šventinių dienų metu (Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), gruodžio 31 d., sausio 1 d., pirmą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Velykų dieną, Motinos dieną, Tėvo dieną, vaiko gimimo dieną) sutampa su T. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. R. laikotarpiu (Bendravimo tvarkos 1. p.) arba su šalių bendravimo su dukra tvarka dukros atostogų metu (Bendravimo tvarkos 11. p. - 17. p.), taikoma bendravimo šventinėmis dienomis tvarka (Bendravimo tvarkos 2. p. - 9. p.);

11. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos pirmą atostogų dieną iki 10 val. ryto ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą ne vėliau kaip iki paskutinės sutartos atostogų dienos 17 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

12. Lyginiais metais T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. pirmąją rudens atostogų pusę, pirmąją žiemos atostogų pusę, taip pat pirmąją pavasario atostogų pusę;

13. Nelyginiais metais T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. antrąją rudens atostogų pusę, antrąją žiemos atostogų pusę, taip pat antrąją pavasario atostogų pusę;

14. T. B. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. 21 (dvidešimt vieną) dieną jos vasaros atostogų laiko, kurį T. B. su dukra praleidžia nepertraukiamai arba dalimis, tačiau pastaruoju atveju viena vasaros atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 (dešimt) dienų. T. B. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su I. R. sutartos vietos pirmą atostogų dieną iki 10 val. ryto ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su I. R. sutartą vietą ne vėliau kaip iki paskutinės sutartos atostogų dienos 17 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

15. Dėl T. B. kartu su nepilnamete dukra M. R. ketinamų praleisti atostogų pradžios, trukmės taip pat dėl to, ar jos bus leidžiamos dalimis ar nepertraukiamai, Šalys susitaria likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki numatomų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas I. R. pageidavimui dėl atostogų pradžios, trukmės ir laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas T. B. pageidavimui dėl atostogų pradžios, trukmės ir laiko;

16. Nepilnametės dukros M. R. rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis dukros ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją T. B. ir I. R. susižino iš ugdymo įstaigos;

17. Tuo atveju, kai bendravimas rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų metu sutampa su T. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. R. (Bendravimo tvarkos 1. p.), taikoma bendravimo rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų dienomis tvarka (Bendravimo tvarkos 11. p. - 17. p.);

18. Tuo atveju, jei T. B. negali pasiimti dukros bendravimui šioje Bendravimo tvarkoje nustatytomis dienomis ir laiku, jis apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas turi pranešti I. R. telefono skambučiu arba sms trumpąja žinute;

19. Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo I. R., bendravimas su dukra nėra galimas (dėl dukros ligos, įvairių stichinių nelaimių, laidotuvių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių ar pan.), I. R. privalo nedelsiant apie tai informuoti T. B. telefono skambučiu arba sms trumpąja žinute;

20. Jeigu nepilnametė dukra M. R. suserga būdama pas T. B., jis turi nedelsiant informuoti I. R. apie tai ir sudaryti galimybes I. R. pasiimti dukrą ar nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar I. R.;

21. Abi šalys privalo užtikrinti viena kitai bendravimo telefonu su dukra galimybes;

22. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

Esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba dėl sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo. Tiek vieną, tiek kitą prašymą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, ar tėvo (motinos) nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo pagrįsti ir yra pakankamas pagrindas taikyti pirmiau nurodytas priemones.

Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Ieškovė prašo priteisti po 400 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. sausio 1 d. mokėti 275 Eur; nuo 2024 m. sausio 1 d. 300 Eur, tai yra išlaikymo dydį sieja su kasacinio teismo suformuotos minimalios mėnesinės algos kriterijumi, išskaičius valstybės mokamus vaiko pinigus, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, kad dukros poreikiams yra reikalinga didesnė suma nei pusė minimalios mėnesinės algos.

Ieškovė patyrė 109 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1607,92 Eur atstovavimo išlaidų; byloje susidarė 7,93 Eur pašto išlaidų. Atsakovas patyrė 798,60 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas prašė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Šalys mediacijos metu nesudarė taikaus susitarimo, dėl ko prisiėmė riziką dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu, neteikė taikaus susitarimo dėl dalies reikalavimų.