Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30- 3943/18(2.1.1E-TD2) pagrindu (buvęs UAB „Naujamiesčio būstas“) bei 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1919 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu (buvęs UAB „Vilkpėdės būstas“). Pažymėti, jog nurodyti teisės aktai skelbiami viešai -> https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/teises-aktai/ ;

1.2. 2019-06-27 buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Vilnius pavadinimu;

1.3. atsakovas A. Š. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas;

1.4. ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuomos teise valdo butą ir jam kyla pareiga išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (Civilinio kodekso 5.684 str.), papildomai paaiškino, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas;

1.5. atsakovo skola už per laikotarpį 2019-01-01 iki 2019-12-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 119,41 Eur;

1.6. nurodė, kad skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-03-24 nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017;

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

3. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Dėl skolos priteisimo.

4. Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Mano būstas Vilnius“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas 2015-03-31 Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo butą (socialinį būstą), esantį (duomenys neskelbtini) nuo 2015-06-02.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo II skyriaus 3 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus.

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovas su rašytiniais paaiškinimais pateikė PVM sąskaitas-faktūras: 2019-01-31 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (10,14 Eur sumai), 2019-02-28 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (16,83 Eur), 2019-03-31 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (29,03 Eur sumai), 2019-04-30 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (41,82 Eur sumai), 2019-05-31 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (51,37 Eur sumai), 2019-06-30 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (60,97 Eur sumai), 2019-07-31 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (70,61 Eur sumai), 2019-08-31 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (80,29 Eur sumai), 2019-09-30 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (90,01 Eur sumai), 2019-10-31 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (99,77 Eur sumai), 2019-11-30 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (109,57 Eur sumai), 2019-12-31 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (119,41 Eur sumai), 2020-01-31 PVM sąskaita-faktūra, Serija (duomenys neskelbtini) (129,29 Eur sumai iš kurių 119,41 Eur yra skola). Minėtos PVM sąskaitos-faktūros ieškovo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, minėtų sąskaitų-faktūrų mokėjimo terminai yra suėję. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas (nuo 2015-06-02). Byloje duomenų apie tai, kad nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nutraukta, nėra, atsakovas neginčija minėtos sutarties sudarymo fakto, nenurodo jos negaliojimo pagrindų. Pažymėtina ir tai, kad skolos detalizacija skolų valdymo ataskaitoje sutampa su PVM sąskaitose-faktūrose nurodytomis sumomis ir laikotarpiais.

Taigi, iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas. Atsakovo skola ieškovui laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, už priskaičiuotus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo mokesčius ir suteiktas komunalines paslaugas sudaro 119,41 Eur dydžio sumą. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog prašoma priteisti skola apskaičiuota už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkui suteiktas paslaugas. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistina 119,41 Eur dydžio skola. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

Dėl procesinių palūkanų.

5. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 119,41 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

6. Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas taip pat sumokėjo 0,87 Eur dydžio sumą už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieną registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 30,00 Eur sumą už advokatų bendrijos „Trinti LT“ suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (15,00+0,87+30,00= 75,87 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 45,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo atstovas 2020-04-30 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kadangi byla vedama per VGTPT paskirtą advokatą iš ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieškinį, todėl atsakovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 119,41 Eur (vieną šimtą devyniolika Eur 41 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 119,41 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-12) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 45,87 Eur (keturiasdešimt penkis Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“, į. k. 121452091, naudai.

Atmesti atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.