Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-696-212/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-19
Bylos Nr.: 2A-696-212/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-26-3-00949-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Zina Mickevičiūtė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: V. B.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“
Išvadą teikia: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kupiškio savivaldybėje

Civilinė byla Nr. 2A-696-212/2019Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00949-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-717-1005/2019 pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kupiškio savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) panaikinti bažnytinės santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp šalių Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, akto įrašo Nr. 14, apskaitos akto įrašą, ieškovei paliekant santuokinę pavardę; 2) nepilnamečio vaiko L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, o atsakovui bendravimo tvarką su vaiku nustatyti pagal ieškinyje siūlomą variantą; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) padalinti šalims bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę priklausantį turtą pagal ieškinyje siūlomą variantą; 5) padalinti tarp šalių lygiomis dalimis turtinius įsipareigojimus pagal 2019 m. gegužės 24 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuokoje išaiškėjo jų interesų, pomėgių ir charakterių skirtumai, dėl kurių gyvenimas kartu jau keletą metų tapo neįmanomas. Santuoka galiausiai iširo prieš keletą metų. Kelis metus jau negyvena kaip sutuoktiniai, neveda kartu bendro ūkio ir nėra jokių galimybių vėl gyventi kartu. Atsakovas palaiko santuokos nutraukimo iniciatyvą. Neįrodinėjo, jog santuoka iširo dėl kažkurio vieno iš sutuoktinių kaltės, susitaikymo terminas iš esmės prieštarautų abiejų sutuoktinių teisėtiems interesams, todėl netaikytinas.

3. Dėl esamo (neregistruotino ir asmeninio) turto aprašo nurodė, kad santuokos metu įgijo nedidelės vertės turto, kuris šiuo metu nėra išlikęs arba šiuo metu neturi jokios didesnės išliekamosios vertės, todėl šis turtas nėra dalintinas (yra nusidėvėjęs daugiau nei apie 80-90 procentų, yra senas ir mažos išliekamosios vertės, o taip pat nėra kitų galimybių nustatyti šio turto vertę pinigine išraiška, kadangi toks turtas nėra paklausus ir įvertintinas). Yra išlikę kai kurie seni baldai, neturintys jokios išliekamosios ar perkamosios (realizuojamos) vertės, taip pat tokio paties stovio yra namų apyvokos kiti daiktai (seni indai, buitiniai reikmenys ir pan.). Įgyta buitinė technika šiuo metu nėra išlikusi, todėl nedalintina, o likusi – mažos vertės buitinė technika yra įgyta atsakovo tėvų, todėl nedalintina. Jokių turtinių reikalavimų dėl minėtų daiktų atsakovui ji neturi ir negalėtų turėti (jokių turtinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu neturi pagrindo pareikšti). Į neregistruotiną turtą įskaitytina dukros ir sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (rūbai, avalynė ir pan.), taigi šie daiktai neįtrauktini į dalintinų daiktų (turto) sąrašą.

4. Dėl esamo (registruoto) turto aprašo nurodė, kad santuokoje įgijo tokį bendrą (registruotiną) turtą: žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą V. B. vardu – 1‘518 Eur vertės; automobilį – (duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) identifikaciniu Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. B. vardu – 500 Eur vertės; automobilį – SEAT ALHAMBRA, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) identifikaciniu Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. B. vardu – 500 Eur vertės. Iš viso santuokoje įgijo 2‘518 Eur vertės turto.

5. Dėl skolinių įsipareigojimų nurodė, kad santuokos metu buvo sudaryta 2019 m. gegužės 24 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartis Nr. 10-066472-RK (D. B. vardu), kurios bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra 689,41 Eur. Šį finansinį įsipareigojimą išimtinai paėmė nepilnametės dukros interesais, todėl šį įsipareigojimą turėtų pasidalinti kiekvienas sutuoktinis lygiomis dalimis. Kitų turtinių ar neturtinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis neturi, apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma.

6. Nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja prašė todėl, kadangi tik ji rūpinasi dvasiniu auklėjimu bei faktiniu materialiniu išlaikymu, dukra emociškai yra prisišusi prie jos, randa bendrą kalbą ir yra išreiškusi ne kartą tvirtą apsisprendimą gyventi kartu su ja.

7. Nurodė, jog nepilnametės dukros išlaikymui reikalinga ne mažiau kaip 400 Eur kiekvienam mėnesiui skirtina suma ir tai minimaliai atitinka būtiniausius dukros poreikius. Pažymėjo, jog ji (kaip fizinis asmuo) neprivalėjo kaupti čekių ar kitų patikrintinų apskaitos dokumentų, kad pagrįstų buvusias dukros realias išlaidas, todėl turi teise pasinaudoti visomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. pateikti objektyvius duomenis apie pačias būtiniausias prekes ir jų įsigijimo kainas šiai dienai ne pačiuose brangiausiuose prekybos centruose.

8. Dėl vaikui skirtino maisto išlaidų nurodė, kad vienos dienos maisto išlaidos siekia apie 5-6 Eur (maisto produktai, vaisiai, gėrimai). Mėnesio išlaidos sudaro apie 135 Eur (5,5 Eur × 30 d. = 165 Eur ). Mokykloje skirtina suma 2-3 Eur dienai, o visam mėnesiui – 55 Eur. (2,5 Eur x 22 d. = 55 Eur). Dukra turi gauti ir įvairių natūralių vitaminų, būtinų normaliam vaiko vystymuisi, todėl vaiko vitaminams, papildams yra skiriama mėnesiui ne mažiau 8 Eur. Viso vaikui kas mėnesį skirtina 228 Eur.

9. Dėl vaiko aprangai skirtinų išlaidų nurodė, kad vaikui tenka skirti vienam sezonui (nes vaikas auga) mažiausiai po du tos pačios paskirties drabužius dėl sanitarinių reikalavimų (vieni drabužiai plaunami, valomi, o kitais dėvima). Žiemos sezonui reikia 416 Eur (208 Eur x 2): žieminės striukės vidutinė kaina 70 Eur, žieminės kepurės – 10 Eur, žieminių pirštinių – 8 Eur, šaliko – 10 Eur, megztinio – 20 Eur, žieminių kelnių – 30 Eur, žieminių batų – 60 Eur. Išskaidžius šią sumą po vieną mėnesį, gaunama 34 Eur suma. Rudens ir pavasario sezonui reikia 340 Eur (170 Eur x 2): striukės vidutinė kaina yra 45 Eur, kepurės – 15 Eur, pirštinių – 10 Eur, šaliko – 5 Eur, kelnių – 25 Eur, batų – 45 Eur, megztinio – 20 Eur. Išskaidžius šią sumą po vieną mėnesį, gaunama 28,30 Eur suma. Vasaros sezonui reikia 170 Eur (85 Eur x 2): kepures nuo saulės vidutinė kaina – 8 Eur, plono megztinio – 12 Eur, marškinėlių – 8 Eur, kelnių – 20 Eur, batų – 25 Eur, suknelės – 12 Eur. Išskaidžius šią sumą po vieną mėnesį, gaunama 14,16 Eur suma. Apatiniams drabužiams reikia 128 Eur: marškinėlių vidutinė kaina yra 5 Eur, kelnaičių – 4 Eur, kojinių – 4 Eur (viso 3 mėn. po 2 vnt. – 26 Eur), šlepečių – 12 Eur (2 vnt.). Išskaidžius šią sumą po vieną mėnesį, gaunama 10,60 Eur suma. Higienos priemonėms (muilas, šampūnas, dantų pasta, šepetukas ir t. t.) skirtina mėnesiui po 8 Eur. Vaiko patalynei (pagalvė, paklodė, antklodė, užvalkalai), rankšluosčiams, įskaitant jog komplektų mažiausiai turėtų būti du (išskyrus pagalvę – 1 vnt.) reikia 72 Eur. Per metus skirtina 142 Eur. Išskaidžius šią sumą po viena mėnesį, gaunama 20 Eur suma. Vaiko mokymosi reikmenims bei išlaidoms reikia 300 Eur. Metams vaikui reikia įsigyti pratybas (10 disciplinų, įprastai po 3 dalis, vieneto vidutinė kaina 3 Eur; taigi viso per metus apie 90 Eur), sąsiuvinius, rašymo, piešimo reikmenis ir pan. (per metus apie 60 Eur), sportinę aprangą bei sportinę avalynę (viso apie 70 Eur), kuprinę (apie 30 Eur) ir būtinus mokymuisi daiktus bei išlaidas (vykimas į išvykas, muziejus ir pan.; viso per metus apie 50 Eur). Išskaidžius šią sumą po vieną mėnesį, gaunama 25 Eur suma. Dėl vaiko neformalaus ugdymo ir laisvalaikio nurodė, kad vaikas privalo skaityti užklasinę literatūrą (vienos įprastinė kaina apie 10 Eur, kuri perskaitoma daugiausiai per vieno mėnesio laikotarpį) o taip pat kitaip lavintis (pvz., lankyti būrelius ar mokytis galimos papildomos užsienio kalbos – tokioms išlaidoms mažiausiai skirtina po 15 Eur per mėnesį), taip pat turėti galimybę bent du kartus per metus turėti išvykas (pvz. susipažinti su Lietuvos įžymesnėmis vietomis, nuvykti į kitą miestą, aplankyti muziejų ir pan.; tokioms išlaidoms mažiausiai skirtina po 250 Eur per metus, įskaitant nuvykimo ir atvykimo išlaidas), lankyti vaikams skirtus renginius ir pan. Išskaidžius šią bendrą sumą po vieną mėnesį, gaunama 45,83 Eur suma. Dukros išlaikymui skirtinos ir komunalinės išlaidos – dalis šių išlaidų (elektra, vanduo, dujos, naudojamos ir ne tik suaugusiųjų bet vaikų poreikiams užtikrinti). Taip pat reikmenys rūbams plauti, todėl pagrįstai laikytina, jog vien šioms išlaidoms kas mėnesį skiriama po 30 Eur. Minėtais paskaičiavimais bendra suma sudaro 435 Eur per mėnesį, tačiau yra ir kitų objektyviai nenumatytų pavienių išlaidų, susijusių su vaiko poreikiais (pvz., vaiko rūbų ar avalynės suplyšimas, vaiko gydymas medikamentais), kurios neįtraukiamos į minėtą sumą. Šaliai, su kuria gyvena vaikas, tenka didesnė faktinio išlaikymo našta ir tai yra pažymėta suformuotoje praktikoje. Be to, iš atsakovo reikalauja mažiau nei pusės susidariusios sumos vienam mėnesiui.

10. Taip pat nurodė, jog išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo nereikalauja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019 m. liepos 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – panaikino bažnytinės santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp V. B. ir D. B. Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, akto įrašo Nr. 14, apskaitos akto įrašą, po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliko šalims santuokines pavardes – „B“ ir „B“; priteisė iš atsakovo V. B. nepilnamečiui vaikui L. B. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 7 d.) iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. B.. Nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina D. B., o vaiko tėvui V. B. nustatė bendravimo tvarką su vaiku; ieškovei D. B. priteisė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – ½ dalį 2.0000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 759 Eur vertės, bei kilnojamąjį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; atsakovui V. B. priteisė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – ½ dalį 2.0000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 759 Eur vertės, bei kilnojamąjį turtą – automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovės D. B. valstybei 37,77 Eur žyminio mokesčio ir 20 Eur pašto išlaidų; priteisė iš atsakovo V. B. valstybei 141,77 Eur žyminio mokesčio ir 8,21 Eur pašto išlaidų; priteisė iš ieškovės D. B. atsakovui V. B. 991,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi, panaikino; patikslintą ieškinį kitoje dalyje atmetė.

12. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, taikytis nenori, jų šeima faktiškai yra iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti. Esant šioms aplinkybėms, bažnytinės santuokos apskaitos įrašą panaikino.

13. Sprendė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę priklausančio turto padalijimo, todėl ieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo pilnai tenkino. Nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo padalinti turtinius įsipareigojimus pagal 2019 m. gegužės 24 d. sutartį.

14. Kadangi atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei sutiko su patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka su vaiku, laikė kad ginčo dėl šių dalykų nėra, o byloje išvadą teikianti institucija tam pritaria, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino pilnai.

15. Nustatė, kad vaikas L. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi trečioje klasėje, yra fiziškai sveika. Teismas vertino patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytus vaiko poreikius per mėnesį, teismo posėdyje ieškovės papildomai parodytą aplinkybę, kad greitai su vaiku pradės nuomotis butą ir vien nuoma per mėnesį kainuos apie 100 Eur, bei abiejų šalių teisme nurodytą aplinkybę, kad pilnametę dukrą A. B. kiekvienas remia ne mažesne kaip 100 Eur suma per mėnesį. Nustatė, kad ieškovė yra dirbanti UAB „Durpeta“, jos vidutinis atlyginimas per mėnesį yra apie 500 Eur. Atsakovas V. B. yra pakankamai jauno amžiaus asmuo, todėl jis laikytinas darbingu ir išlaikymą savo vaikui galinčiu teikti asmeniu. Atsakovas neneigia savo pareigos teikti išlaikymą vaikui ir yra pasiryžęs savanoriškai teikti 140 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovo pajamas per mėnesį sudaro jo gaunama 330 Eur dydžio pareigūno pensija ir nenuolatinės pajamos už muzikavimą renginiuose, kurių dydžio atsakovas nenorėjo įvardinti.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovas per mėnesį savo nepilnamečiui vaikui yra pajėgus teikti 150 Eur išlaikymą. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kokias pajamas iš muzikavimo gauna atsakovas. Teismo įsitikinimu, už grojimą šventėje atsakovas iš tikrųjų gali gauti nemažą atlygį, tačiau šios pajamos nėra gaunamos reguliariai ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, šventės pobūdžio, metų laiko ir klientų mokumo, galiausiai paties atsakovo valios ir noro užsiimti šia veikla ir gauti pajamų ir pan. Taigi, aptartos aplinkybės, net žinant, kad atsakovas iš tikrųjų gauna tokias pajamas, neleido teismui pagrįstai manyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kuri leistų vaikui teikti 200 Eur išlaikymą per mėnesį.

17. Įvertinęs ieškovės gyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad ji taip pat turi galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo panašaus dydžio suma, todėl bendra apie 300 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra pakankama 10 metų amžiaus vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti bei organizuoti prasmingą vaiko laisvalaikį. Pažymėjo, kad ieškovė, nuo 2019 m. sausio 1 d. turi gauti ir universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus) 50,16 Eur dydžio, kadangi tai numato 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimai.

18. Kadangi byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, teismas sprendė, kad už šį ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis (100 Eur) yra dalintinas šalims per pusę iš jų priteisiant po 50 Eur į valstybės biudžetą. Nurodė, kad kai ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką yra reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, laikytina, jog reikalavimas yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu, todėl atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Taip pat sprendė, kad už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra mokėtinas 72 Eur žyminis mokestis, o ieškovės reikalavimai patenkinti 75 procentai nuo prašomos priteisti 2‘400 Eur sumos, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą, todėl iš atsakovo valstybei priteisė 54 Eur žyminio mokesčio. Nors ieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo tenkinto pilnai, tačiau, kadangi byloje nebuvo ginčo dėl turto padalinimo, už šį ieškinio reikalavimą mokėtiną žyminį mokestį (75,54 Eur) padalino šalims per pusę, iš jų priteisiant po 37,77 Eur į valstybės biudžetą. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios sudarė 28,21 Eur, padalino šalims, nustatant, kad 20 Eur šių išlaidų atlygina ieškovė, o likusią sumą (8,21 Eur) atsakovas, kadangi didžioji dalis pašto išlaidų susidarė dėl ieškovės veiksmų.

19. Teismas nustatė, kad ieškovė naudojosi privataus atstovo – advokato padėjėjo teisine pagalba, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio išlaidas ieškovė patyrė, išskyrus vieninteles išlaidas, kurias ieškovė pagrindė dokumentais – 17,20 Eur mokestį valstybės įmonei „Regitra“ už pažymas apie sutuoktinių turimas transporto priemones. Todėl šias išlaidas padalino šalims pusiau, iš atsakovo ieškovei priteisiant 8,60 Eur.

20. Taip pat nustatė, kad atsakovui teisinę pagalbą teikė advokatė, kurios išlaidas sudaro 1‘000 Eur. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byla nėra laikytina sudėtinga, tačiau net ir šiuo atveju tinkamas pasiruošimas bylai reikalauja atsakovo atstovės advokatės atitinkamų pastangų, ruošiant procesinius dokumentus ir gilinantis į bylai reikšmingą teismų praktiką: atsakovo atstovė teikė atsiliepimą į pradinį ieškinį bei dar du atsiliepimus į ieškinio patikslinimus, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir procesas užtruko, dėl ko susidarė net 28,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; advokatė dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje bei keturiuose teismo posėdžiuose, į kuriuos atvyko iš Rokiškio, kur yra registruota advokato darbo vieta. Esant šioms aptartoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog 1‘000 Eur teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, be to, yra neviršijančios maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, nutarė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš ieškovės priteisė atsakovui 1‘000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi iš atsakovo ieškovei priteista 8,60 Eur valstybės įmonės „Regitra“ pažymos išlaidų, sprendė, kad tikslinga atlikti įskaitymą ir atsakovui priteisti iš ieškovės 991,40 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Ieškovė D. B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip – priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečiui vaikui L. B. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 7 d.) iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. B. bei priteisti iš ieškovės D. B. atsakovui V. B. 69,39 Eur advokato pagalbos išlaidų.

22. Tvirtina, jog teismas nemotyvavo ir nepaneigė jos nurodyto vaiko išlaikymui būtino dydžio, t. y. nenustatė jokių nepagrįstų paskaičiavimų dėl išlaikymo dydžio, jokių vaiko nepagrįstų poreikių, kurie būtų pertekliniai, dėl ko 400 Eur per mėnesį skirtina suma būtų per didelė, jokių nurodomų sumų ar / ir kainų nepagrįstumo ir pan. Jokio ginčo dėl vaikui skirtino išlaikymo (400 Eur per mėnesį) dydžio net nebuvo. Atsakovas ir išvadą teikianti institucija neginčijo nurodytų ir apskaičiuotų minėtų vaiko poreikių. Teismas nepateikė jokių skaičiavimų ar trumpiausių motyvų, kodėl būtent 300 Eur išlaikymo suma per mėnesį būtų pakankama, todėl teismo nustatyta būtent tokia išlaikymo suma nėra pagrįsta nei įstatymu, nei bylos duomenimis.

23. Mano, kad teismo sprendimo motyvu negali būti laikoma tokia motyvacija, kuri liečia jos gyvenimo sąlygas ir kokias galimybes turės ji prisidėti prie vaiko išlaikymo, kadangi buvo privaloma pirmiausiai nustatyti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, t. y. vaiko poreikius, ko teismas net nesiekė nustatyti. Kita vertus, teisme ji neprašė priteisti didesnės vaikui išlaikymo dalies iš atsakovo, nei galėtų skirti ji pati, todėl teismo motyvas, susijęs su jos galimybėmis, yra perteklinis.

24. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 3 dalies, 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nesivadovavo dabartinėmis atsakovo pajamomis (iš kurių dabartiniu metu ir galėtų būti teikiamas išlaikymas vaikui), o tik samprotavimais apie galimybes. Teismas faktiškai nenustatė visų atsakovo gaunamų pajamų. Sprendimu deklaruota tik spėjama atsakovo turtinė padėtis (neįvardijant konkrečios sumos). Esant abejonėms dėl atsakovo turtinės padėties, teismas nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų principu. Neteisingai pritaikius CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas (visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus bylos aplinkybių), teismas netaikė ar neteisingai taikė minėtas CK nuostatas, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Akcentuoja, kad teismas priėmė šališką, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi nukrypdamas nuo bylinėjimosi paskirstymo taisyklės, ir atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, visiškai nevertino ir atsakovo netinkamo procesinio elgesio (tvirtinant apie savo ribotas galimybes, tačiau neneigiant tuo pačiu metu ir gaunamas kitas pajamas iš muzikavimo). Juo labiau, atsakovas, būdamas darbingas taip pat turėjo suvokti, kad jam buvo ir yra būtinybė siekti uždirbti pajamas dukrai išlaikyti, todėl laikyti atsakovo procesinį elgesį kaip sąžiningą (ginčyti nedidelį išlaikymo dydį ir dėl to patirti atstovavimo išlaidas) taip pat nėra pagrindo (ko teismas net nesiekė įvertinti).

26. Mano, jog yra nesuprantama, kodėl teismas neįvertino tokį atsakovo procesinį elgesį, kuriuo atsakovas „pajamas už muzikavimą renginiuose, šių pajamų dydžio nenorėjo įvardinti“. Jos nuomone, būtent tai ir sukėlė dalį nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų (nes atsakovui įvardijus savo pajamas, būtų aiškiai nustatyta galimybė – kiek atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą) ir taip būtų palengvintas pats bylinėjimosi procesas ir būtų išvengta papildomų išlaidų iš atsakovo pusės.

27. Pažymi, jog paskutiniu patikslintu ieškiniu atsisakė reikalavimų dėl buto ir sumokėjo buvusiam trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas (kurias nutartimi priteisė teismas), todėl jos elgesys buvo sąžiningas.

28. Nesutinka ir su teismo motyvacija, jog ieškovės reikalavimai patenkinti tik 75 procentais (apsiribojama tik išlaikymo sumos išraiška), kadangi jos ieškinys buvo patenkintas pagrindiniais trimis reikalavimais – 100 procentų ir tik dėl išlaikymo – 75 procentais. Taigi skaičiuojant jos reikalavimus – šie (viso ieškinio) reikalavimai buvo faktiškai patenkinti mažiausiai 93 procentais. Nurodo, kad dėl jos nenuoseklios pozicijos buvo pateikta keletas patikslintų ieškinių, tačiau teismas nenustatė jokio jos nesąžiningo elgesio kaip netinkamo, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

29. Ieškovės nuomone, akivaizdu, jog dalį patirtų išlaidų dirbtinai susikūrė ir pats atsakovas (pvz., dėl išlaikymo ir dėl „nenoro“ atskleisti savo pajamas – kas irsi prailgino ir apsunkino teisminį procesą), todėl įvertinus abiejų šalių procesinį elgesį, būtų buvę pagrįsta teismui konstatuoti abiejų šalių netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir netaikyti jokio nukrypimo nuo bylinėjimosi paskirstymo taisyklės. Todėl mano, kad teismas taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas netinkamai. Toks teismo sprendimas yra šališkas ir neobjektyvus, kadangi teismas taikė skirtingus kriterijus šalims dėl galimo netinkamo procesinio elgesio.

30. Pažymi, jog teismo konstatavimas dėl ieškinio patenkinimo procentine išraiška, taip pat yra akivaizdžiai nepagrįstas. Mano, jog teismo sprendimas keistinas, priteisiant jai septynis procentus atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo, t. y. priteisint atsakovo naudai 69,39 Eur advokato pagalbos išlaidų (skaičiuojant šią sumą nuo priteistos 991,40 Eur sumos).

Atsiliepimas

31. Atsakovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

32. Pažymi, jog apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neįsigilino į nepilnamečio vaiko poreikių visumą. Vaiko poreikių aptarimui yra paskirtas beveik visas teismo sprendimo trečiasis lapas, jame aptarti visi būtini materialiniai vaiko poreikiai maistui, drabužiams, higienos priemonėms, mokymosi reikmėms, neformaliam ugdymui ir laisvalaikiui, tai pat aptartos galimos buto nuomos išlaidos. Teismo sprendime reziumuojama, kad bendra apie 300 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra pakankama dešimties metų amžiaus vaiko būtiniems poreikiams patenkinti bei organizuoti prasmingą vaiko laisvalaikį.

Šalies argumentai

33. Mano, kad apeliantė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą, nerealiai padidinusi eilę vaiko poreikių: nurodė, kad 90 Eur reikalinga per metus vaiko pratybų įsigijimui dešimčiai disciplinų, kai tikrovėje tų disciplinų yra perpus mažiau, o pratybų įsigijimas nėra privalomas, o turi tik rekomendacinį pobūdį; muziejų lankymui ir pažintinėms ekskursijoms ir pan., ieškovė nurodė esant reikalinga apie 250 Eur metams, kai tuo tarpu yra priimtos Vyriausybės programos dėl kelionių išlaidų pilno padengimo, numatant tam tikslui lėšas kiekvienai ugdymo įstaigai, o nuo 2018 m. kiekvienam vaikui yra skirtas Kultūros pasas (t. y. 15 Eur per mėnesį ieškovės įvardintoms išlaidoms); vaiko maitinimui mokykloje ji nurodė esant reikalinga 55 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu esant pagrįstam tėvų prašymui vaikui yra skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje; apeliantė nurodė nepagrįstai dideles išlaidas vaiko rūbams ir batams, visai neįvertindama to, kad vyresniosios sesers daiktai ir net mokykliniai reikmenys yra išlikę tinkamos būklės ir pilnai gali būti naudojami jaunesniosios sesers poreikiams.

34. Todėl mano, kad sprendimo dalis, kuriuo buvo sumažintas išlaikymas (nuo prašomos 200 Eur per mėnesį sumos iki 150 Eur mėnesį), laikytinas protingumu, sąžiningumu ir teisingumu. Teismo sprendime yra aptartos abiejų tėvų pareigos ir galimybės teikti išlaikymą jų nepilnametei dukrai. Atsispindi sprendime ir tai, kad jie dar turi nors jau pilnametę, bet dar besimokančią aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje vyresnę dukrą, kuriai taip pat jie teikia materialinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

35. Dėl apeliantės skundo teiginių apie labai gerą jo materialinę padėtį, į kurią neatsižvelgė teismas, skirdamas vaikui mažesnį, negu ji prašė, išlaikymą, paaiškina, jog savo esamą finansinę padėtį teismui jis apibūdino sąžiningai, o dabar tą įrodo ir pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimą dėl pensijos dydžio ir akcines bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ sąskaitos išrašą, kurie pilnumoje atspindi jo gaunamas pajamas.

36. Dėl apeliantės skundžiamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei argumentų, jog byla buvo vilkinama dėl jo kaltės, nurodo, kad faktiškai tik pati apeliantė vilkino bylos nagrinėjimą. Akcentavo, jog ginčo teisenos bylos iš viso galėjo nebūti, nes jis pilnai sutiko su jos pradiniais reikalavimais tol, kol ji sugalvojo įtraukti reikalavimą ir dalintis jiems nepriklausantį jo motinos butą ir užtęsė bylos nagrinėjimą prašymu teismui pripažinti jo senos ir ligotos motinos dalyvavimą byloje būtinu. Taip pat ji nesavalaikiai ir ne vieną kartą tikslino ieškinį, nors teisme tokio patikslinimo būtinybė jai buvo paaiškinta. Taip pat ji ne geranoriškai atsisakė visiškai neteisingų pretenzijų į nesantuokinį turtą, o tik priremta jo pateiktų rašytinių įrodymų (skolos Gasiūnui epizodas). Net tada, kai bylą jau tikrai buvo galima užbaigti, ji suklaidino proceso dalyvius išsigalvotu kreditoriumi, kurio tam momentui visiškai neturėjo ir dėl ko teismas vėl atidėjo bylos nagrinėjimą. Apeliantės nuolat kartojamas argumentas, kad byla buvo tęsiama dėl neva jo turimų, bet neįvardintų pajamų iš muzikavimo iš viso neatitinka fakto ir faktinių bylos aplinkybių, nes tik paskutiniojo teismo posėdžio metu to buvo klausiama jos iniciatyva. Kadangi šiemet buvau grojęs tik draugų vestuvėse ir jokio atlygio negavęs, jo ir neįvardinau. Bet tai nebuvo jokia priežastimi bylos vilkinimui ar netinkamo sprendimo priėmimui.

37. Taip pat nurodo, kad advokatei jo sumokėtas atlygis pagrįstas teismui pateiktais finansiniais dokumentais, o atlygio suma nesiekia maksimaliai priteistinų atstovavimo išlaidų ribos, todėl teismo sprendimas proceso išlaidų paskirstymo klausimu yra teisingas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

40. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas V. B. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo 2016 m. balandžio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimą dėl pensijos dydžio ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, kurie, atsakovo teigimu, įrodo, jog esamą finansinę padėtį pirmosios instancijos teismui jis apibūdino sąžiningai. Nors šiuo atveju akivaizdu, kad minėti įrodymai atsakovo galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei tai, kad draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo argumentus, todėl prijungtini prie bylos.

41. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo nustatytas šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis bei paskirstytos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi kitos teismo sprendimo dalys apeliaciniu skundu neskundžiamos, dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.

42. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. B. patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnametei dukrai L. B. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių gaunamas pajamas, išlaikomų (remiamų) asmenų skaičių, ieškovės gyvenimo sąlygas, sprendė, kad atsakovas per mėnesį nepilnamečiui vaikui yra pajėgus teikti 150 Eur išlaikymą, ieškovė taip pat turi galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo panašaus dydžio suma, todėl bendrą apie 300 Eur išlaikymo sumą per mėnesį laikė pakankama dešimties metų vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti bei organizuoti prasmingą vaiko laisvalaikį.

43. Ieškovė apeliaciniu skundu, be kita ko, ginčija teismo priteisto vaikui išlaikymo dydį, prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepaneigė jos nurodyto vaiko išlaikymui būtino dydžio, nepateikė jokių skaičiavimų ar trumpiausių motyvų, kodėl būtent 300 Eur išlaikymo suma per mėnesį būtų pakankama, todėl teismo nustatyta būtent tokia išlaikymo suma nėra pagrįsta nei įstatymu, nei bylos duomenimis. Apeliantės nuomone, teismas nenustatė ir visų atsakovo gaunamų pajamų, o esant abejonėms dėl atsakovo turtinės padėties, teismas nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių ir interesų principu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

44. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

45. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).

46. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas taip pat įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, tėvai turi pateikti įrodymus dėl tikrosios jų turtinės padėties. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

47. Nagrinėjamu atveju, ieškovė (apeliantė) patikslintame ieškinyje pateikė vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 435 Eur suma. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad į šią sumą nėra įskaičiuotos išlaidos, vaikui teksiančios dėl buto nuomos mokesčio, kurio bendra suma sudarys apie 100 Eur per mėnesį. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, tvirtino, kad ieškovė yra pernelyg užaukštinusi vaiko poreikius, tačiau konkrečiai šių savo argumentų nedetalizavo ir pats vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimo neteikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovės apskaičiuota 400 Eur būtinuosius vaiko poreikius užtikrinanti mėnesinė suma yra per didelė, neprotinga ar nepagrįsta. Ši suma yra artima Vyriausybės patvirtintam MMA dydžiui, kuris šiuo metu yra 555 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. bus 607 Eur.

48. Ieškovė (apeliantė) taip pat teikė įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį. Remiantis jais nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo tiek ieškovė, tiek atsakovas savo vardu yra įregistravę po vieną panašios vertės transporto priemonę, atsakovo vardu nuosavybės teisės įregistruotos į santuokoje įgytą 2.000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 17-20). Šalys teikia paramą pilnametei dukrai A. B. ne mažesne, kaip 100 Eur suma per mėnesį, kitų išlaikytinių pagal įstatymą, be šalių nepilnametės dukros, kurios išlaikymo dydžio klausimas sprendžiamas šioje byloje, šalys neturi. Ieškovė (apeliantė) dirba UAB „Durpeta“, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 520 Eur (1 t., b. l. 21). Atsakovui kas mėnesį mokama 330 Eur dydžio pareigūno pensija, atsakovas atleistas iš vidaus tarnybos panaikinus jo pareigybę ir atsakovui nesutikus eiti jam pasiūlytų kitų pareigų (2 t., b. l. 21). Duomenų, kad atsakovas ieškotųsi kito darbo, byloje nėra pateikta. Atsakovas taip pat gauna nenuolatinio pobūdžio pajamas už muzikavimą renginiuose, kurių dydžio atsakovas nenorėjo įvardinti. Šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad kuriai nors iš šalių būtų nustatytas darbingumo lygis, neįgalumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas per mėnesį savo nepilnamečiui vaikui yra pajėgus teikti tik 150 Eur išlaikymą, pagrįsta. Minėtos aplinkybės nepatvirtina, jog atsakovas dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingo dydžio išlaikymas vaikui. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovas iš esmės siekia užkrauti visą vaiko išlaikymo finansinę naštą ir kasdienę priežiūrą vaiko motinai. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/ 2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

50. Aplinkybė, kad atsakovas šioje byloje nenorėjo įvardinti, kokio dydžio pajamas jis gauna iš nenuolatinio pobūdžio muzikavimo renginiuose, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat leidžia pagrįstai suabejoti, ar atsakovas atskleidė savo tikrąją turtinę padėtį, ar jo pajamos nėra didesnės, nei teigiama. Dėl nurodyto darytina išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad šiuo metu iš jo gaunamos pareigūno pensijos ir pajamų iš muzikavimo, kartu sudėjus, jis negali teikti vaikui didesnio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad už grojimą šventėje atsakovas gali gauti nemenką atlygį, tačiau atsižvelgęs į tai, kad šios pajamos nėra gaunamos reguliariai, priklauso nuo renginio pobūdžio, metų laiko, klientų mokumo ir paties atsakovo valios ir noro užsiimti šia veikla ir gauti pajamų, sprendė, kad tai neleidžia pagrįstai manyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kuri leistų vaikui teikti 200 Eur išlaikymą per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje pabrėžiama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, neatsižvelgė ir į tai, kad abiems tėvams tenka pareiga aprūpinti vaiką gyvenamuoju plotu. Šiuo atveju tokia pareiga perkelta tik apeliantei. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

52. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos faktines aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiais ir kiekvienos iš šalių realiomis galimybėmis teikti išlaikymą, todėl pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis ir CK 3.194 straipsnis), nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir priteisti iš atsakovo V. B. 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės.

53. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo procesiniu teismo sprendimu nei vienai iš šalių neužkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo/padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

54. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šališką, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi nukrypdamas nuo bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, visiškai nevertino atsakovo netinkamo procesinio elgesio, kuriuo atsakovas nenorėjo atskleisti gaunamas pajamas už muzikavimą renginiuose. Jos nuomone, būtent tai ir sukėlė dalį nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovui įvardijus savo pajamas, būtų aiškiai nustatyta galimybė – kiek atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą ir taip būtų palengvintas pats bylinėjimosi procesas ir būtų išvengta papildomų išlaidų iš atsakovo pusės. Be to, atsakovas būdamas darbingas, turėjo suvokti, kad buvo ir yra būtinybė siekti uždirbti pajamas dukrai išlaikyti, todėl laikyti atsakovo elgesį kaip sąžiningą (ginčyti išlaikymo dydį ir dėl to patirti atstovavimo išlaidas) taip pat nėra pagrindo. Apeliantės nuomone, įvertinus abiejų šalių procesinį elgesį, būtų buvę pagrįsta teismui konstatuoti abiejų šalių netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir netaikyti jokio nukrypimo nuo bylinėjimosi paskirstymo taisyklės.

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

56. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

57. Šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas, atstovaujamas advokatės, teikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, taip pat du atsiliepimus į patikslintus ieškinius. Atsakovas proceso metu buvo aktyvus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs nepagrįstus prašymus, vilkinęs procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsis (piktnaudžiavęs) savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovas nesutiko su ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymu nepilnamečiui vaikui ir kad tik bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu paaiškėjo aplinkybė apie atsakovo gaunamas pajamas iš muzikavimo įvairiuose renginiuose, kurių dydžio atsakovas nenorėjo atskleisti, negali būti traktuojama kaip jo netinkamas elgesys, lėmęs atsakovo išlaidų atsiradimą. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė priežastys, susijusios su paties atsakovo elgesiu, bei egzistuoja pagrindas teismui konstatuoti ir atsakovo netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis.

58. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu šioje byloje nutarta nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pilna apimtimi nepagrįstai, neatsižvelgė į bylos pobūdį ir nagrinėjimo ypatumus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), iš ieškovės atsakovo naudai pirmosios instancijos teismo priteistas 991,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas mažintinas iki 500 Eur.

59. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

60. Apeliantė sumokėjo 18 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo turtinį reikalavimą nuo ginčijamos sumos, kuris, šioje dalyje tenkinus apeliacinį skundą, apeliantei priteistinas iš atsakovo. Padidinus vaikui priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 150 Eur iki 200 Eur, iš atsakovo valstybei papildomai priteistina 18 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

61. Apeliantė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydį, todėl jų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau, kadangi apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 2 dalis), jos sumokėtas 18 Eur žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir teisinės pagalbos išlaidų priteisimo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. B., gimusiai 2009 m. balandžio 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 7 d.) iki jos pilnametystės į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų“.

Kitas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 24 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Grąžinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019-08-13, Swedbank, AB, mokėjimo dokumento Nr. 340.

Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjai Zina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė