- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- e2-10262-930/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05397-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- P. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Dainius Židanavičius, Darius Katauskas
dalyvaujant ieškovės V. K. atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui, atsakovui P. M. ir jo atstovui advokatui Dariui Katauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui P. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kurio dalykas vėliau pakeistas, kuriuo prašoma pakeisti 2019-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7507-1019/2019 priteistą išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 420 Eur per mėnesį, sūnui - po 380 Eur per mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, sumokant ieškovei iki einamojo mėnesio 20 d., pakeisti 2019-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7507-1019/2019 nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-7507-1019/2019 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui. Šiuo metu vaikų poreikiai yra pasikeitę, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su ugdymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė ekonominė padėtis. Šiuo metu ieškovės pajamos yra nepakankamos vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovės darbo užmokestis yra 430 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi, turi kelias senas transporto priemones. Pagal savo išgales, padedama artimųjų, vaikų išlaikymui per mėnesį gali skirti po 900 Eur. Vidutinė suma reikalinga dukters išlaikymui per mėnesį yra apie 840 Eur, kadangi jai yra diagnozuotas sunkus neįgalumas, ji turi specialiųjų poreikių. Vidutinė suma reikalinga sūnaus išlaikymui per mėnesį yra apie 760 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaikų išlaikymui kas mėnesį galėtų skirti nors 800 Eur. Ieškovė prašo pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kadangi atsakovas nesugeba užtikrinti jų saugumo, sukelia pavojų jų gyvybei, vaikai grįžta sužaloti, paveikti alergijos, nors visi vaikų sutrikimai atsakovui yra žinomi. Šalių nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini). Kaskart po bendravimo su atsakovu sūnus yra grąžinamas su įvairiose kūno srityse išplitusiais bėrimais. Pats vaikas ieškovei pripažįsta, kad atsakovas davė valgyti tą maistą, kurį vaikui valgyti yra draudžiama. Į jokius kompromisus atsakovas šiuo klausimu neina, neįsiklauso į ieškovės prašymus, nekreipia dėmesio į vaiko alergiją bei rekomendacijas. Dėl tokios atsakovo nepriežiūros, kyla grėsmė šalių sūnaus sveikatai bei gyvybei. Dėl dukros raidos sutrikimo reikalinga dienotvarkė, kurios užtikrinti atsakovas nesugeba, turi mažai informacijos apie dukters sutrikimą, nelabai supranta, kas yra (duomenys neskelbtini). Dukra ieškovei grąžinama su mėlynėmis ant kojų ir nugaros. Dažnas vaikų bendravimas su tėvu, kenkia jų interesams. Atsakovui negebant tinkamai prižiūrėti vaikų, jo bendravimas su vaikais turi būti mažinamas iki minimalaus – vieno savaitgalio per mėnesį. Tarp šalių esant susiklosčiusiems konfliktiškiems santykiams, ieškovė pageidauja, kad atsakovas vaikus paimtų ir grąžintų į ugdymo įstaigą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinio netenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai neatitinka tikrovės ir realių galimybių. Ieškovės mėnesinis atlyginimas - 431 Eur, įrodymų apie patiriamas vaikų išlaikymui reikalingas išlaidas ji nepateikė, todėl iš atsakovo reikalaujama priteisti 800 Eur dydžio kasmėnesinė vaikų išlaikymo suma akivaizdžiai neatitinka išlaidų ir atsakovo galimybių skirti tokią sumą vaikų išlaikymui. Atsakovas yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje, neturintis nei registruoto kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas moka ne tik teismo nustatytą išlaikymo dydį – po 150 Eur kiekvienam vaikui, bet ir 90 Eur papildomai, iš viso - 390 Eur per mėnesį. Šiuo metu tai yra maksimali suma, kurią atsakovas gali skirti vaikų išlaikymui. Ieškovės reikalavimo pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką įpareigojant atsakovą nurodyti jų buvimo vietą, pranešti apie patirtas traumas, bei sužalojimus ir laikytis sudarytos mitybos reikalavimų iš esmės negalima laikyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimu, kadangi tai yra savaime suprantami dalykai, kurių atsakovas paiso, o ieškovės priekabiavimai ir pastabos šiuo klausimu, neturi jokio realaus pagrindo. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai yra įrodoma, kad maksimalus vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad dažni atsakovo ir vaikų susitikimai traumuoja vaikus psichologiškai, kad skyrium gyvenančio tėvo vaikų auklėjimo būdai yra priešingi vaikų gebėjimams ar auklėjimo būdams, kuriuos taiko ieškovė, kad yra daroma žalinga įtaka vaikų brandai ir pasaulėžiūrai. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai kartu su ieškove ir mažamete seserimi gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute. Šalių nepilnamečiams vaikams augant, didėja jų poreikiai, be to, vaikai turi sveikatos problemų, todėl priteistas išlaikymas didintinas, atsižvelgiant į vaikų poreikius bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Ieškovės prašymui pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką – paimant vaikus nurodyti jų buvimo vietą, pranešti apie patirtas traumas bei sužalojimus, laikytis sudaryto mitybos plano – atsižvelgiant į vaikų mažą amžių ir jų sveikatą, Tarnyba iš esmės neprieštarauja, nors abu tėvai bet kokiu atveju privalo rūpintis vaikais ir užtikrinti jų teises bei interesus. Taip pat neprieštarauja ieškinio reikalavimui dėl atsakovo bendravimo su vaikais apribojimo iki vieno savaitgalio per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad per du su puse metų nepilnamečių šalių vaikų poreikiai pasikeitė, išlaidos jų patenkinimui padvigubėjo. Vieno vaiko poreikiai per mėnesį maistui sudarė 100 Eur, šiuo metu – 140 Eur (sūnui perkama speciali duona, makaronai), būsto nuoma kainavo 300 Eur, šiuo metu - 400 Eur, išlaidos komunaliniams mokesčiams buvo apie 80 Eur, kanceliarinėms prekėms - apie 5 Eur, nepilnamečio sūnaus išlaidų renginiams nebuvo, o dukros sudarė 10 Eur, išlaidos žurnalams ir knygoms sudarė 5 Eur, šiuo metu – 12 Eur, išlaidos higienos poreikiams pakilo nuo 5 Eur iki 10 Eur, gimtadieniams – nuo 10 iki 20 Eur, vaistams ir vitaminams – nuo 5 Eur iki 10 Eur, išlaidos drabužiams padidėjo dvigubai. 2019 m. nebuvo poreikio atostogoms ir kelionėms, tuo tarpu pernai su vaikais ieškovė 4 kartus buvo prie jūros. 2019 metais nebuvo poreikio dukters ryšio paslaugoms, šiuo metu jos sudaro 20 Eur (mokestis už telefoną ir ryšio paslaugas). 2019 m. šalių sūnui nereikėjo lauko žaislų, inventoriaus, šiuo metu šiam poreikiui reikia skirti 20 Eur per mėnesį, tuo tarpu šalių dukters išlaidos šiam poreikiui padidėjo nuo 10 iki 20 Eur per mėnesį. Transporto išlaidos 2019 m. sudarė 15 Eur, šiuo metu – 35 Eur, kadangi pakilo kuro kainos ir atsirado poreikis vežioti vaikus į būrelius, ugdymo įstaigas. Vienkartinės išlaidos iki vaiko pilnametystės (telefonas, kompiuteris, televizorius, baldai) sudaro tik 9 Eur per mėnesį. Po 2019 m. teismo sprendimo priėmimo nepilnametei šalių dukrai buvo diagnozuotas autizmas, nustatytas neįgalumas. Santuokos nutraukimo metu autizmo sutrikimas šalių dukrai buvo tik įtariamas. Dukters būklė pagerėjo, kai 2020 m. antroje pusėje ji pradėjo lankyti hipoterapiją, kuri sudaro didžiąją išlaidų dalį. Tai yra alternatyvus (duomenys neskelbtini) gydymas. Dėl jos poreikio gydytojai pažymų neišrašo. Tačiau moksliškai pagrįsta, jog hipoterapija lengvina (duomenys neskelbtini) būklę. Atsakovas teismo posėdžio metu pats pripažino, jog vaiko būklė prieš 2-3 metus buvo žymiai prastesnė. Hipoterapiją šalių dukra lanko nuo 2020 m. lapkričio mėnesio po 3 kartus per savaitę, toks periodiškumas geriausiai atitinka šalių dukters poreikius. Mėnesio mokestis už hipoterapiją sudaro 360 Eur. Šios išlaidos priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių. Iki pandemijos šalių dukra lankė šokių būrelį (15 Eur mėnesiui). Nors šiuo metu dėl pandemijos jo nelanko, toks poreikis yra. Šalių sūnus ir 2019 m. lankė darželį, tačiau šiuo metu lanko dažniau, mokestis pakilęs nuo 50 Eur iki 75 Eur per mėnesį. Sūnaus vienintelis lankomas būrelis – jodinėjimas (60 Eur per mėnesį). Jį lanko kartu su seserimi, savaitgaliais. Vaikų poreikiai viršija minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį. Didžioji dalis vaikų poreikių tenkinimo išlaidų atsispindi ieškovės sąskaitos išrašuose, todėl ji nerinko kvitų, be to, kartais atsiskaitymai vyko ir grynaisiais pinigais. Įrodymus ieškovė rinko tik dėl tų poreikių, kurie viršija minimalios mėnesinės algos dydį. Įrodymai, susiję su vaikų sveikata, buvo renkami tik dėl specialiųjų vaikų poreikių. Abi šalys turi dėti pastangas uždirbti daugiau lėšų ir atliepti vaikų poreikius. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas ir išsilavinęs, pagal neoficialiai gaunamų lėšų dydį, atsakovo pajamos nuo 2019 m. padidėjo, jo realiai gaunamų lėšų dydis gali siekti 1500 Eur per mėnesį. Gyvendamas su tėvais atsakovas nemoka už būstą, komunalinius patarnavimus, nepatiria išlaidų maistui. 2019 m. ieškovė turėjo du išlaikytinius, šiuo metu turi tris. Ieškovės išsilavinimas – nebaigtas aukštasis. 2021 m. spalio mėnesį ji įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), gauna minimalią mėnesinę algą, taip pat gauna 280 Eur dydžio dukters neįgalumo išmoką ir 160 Eur dydžio slaugos išmoką, papildomų pajamų neturi. Ieškovei gimusios dukters tėvas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovo bendravimas su vaikais neatitinka vaikų interesų, kadangi šalių sūnui esant alergiškam, kaskart po apsilankymo pas atsakovą, ant kūno atsiranda žymūs bėrimai. Vaikas sako, kad atsakovas maitina jį maistu, kuriam vaikas yra alergiškas. Vaikas grįžta su mėlynėmis ant kūno, suplėšytais drabužiais. Duomenų apie atsakovo smurto naudojimą vaikų atžvilgiu nėra, tačiau atsakovas tinkamai neprižiūri vaikų, nesilaiko dienotvarkės – nenuveža į būrelius, hipoterapiją, neparuošia namų darbų. Teisingiausia būtų nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaikais iki vieno savaitgalio per mėnesį pereinamuoju pusės metų laikotarpiu. Bendravimo tvarkoje neturi likti nuostatos dėl įspėjimo apie atsakovo negalėjimą bendrauti su vaikais, kadangi bendravimas su vaikais yra atsakovo pareiga, o tokia nuostata sudaro galimybes piktnaudžiauti, jos vengti. Jei ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos siaurinimo būtų atmestas, vaikų grąžinimas pirmadieniais neturėtų būti numatytas, kadangi tokiu būdu bendravimo tvarka būtų išplėsta.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus buvo išbertas tik du kartus, vieną iš jų bėrimas pasireiškė po vaiko apsilankymo pas atsakovą praėjus 4 dienoms. Vaikams maistą gamina atsakovo motina, kuri žino, kam šalių sūnus yra alergiškas. Mėlynės ant vaikų kūnų buvo vienetiniai atvejai, ieškovė atsakovui vaikus taip pat perduoda su mėlynėmis ant kūno. Savaitgaliais vaikų būrelių nebūna, ieškovė nėra informavusi atsakovo dėl hipoterapijos penktadieniais. Namų darbų pirmoje klasėje vaikams neužduoda. Be batų šalių dukra namo grįžusi nebuvo. Atsakovas tinkamai prižiūri vaikus, jie nori būti su tėvu. 2019 m. teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama, joks pereinamasis laikotarpis nėra reikalingas. Tarp šalių jokių pykčių nėra, atsakovas su ieškove nekontaktuoja. Faktas apie nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) jau buvo žinomas santuokos nutraukimo metu. Prieš 2-3 metus vaiko būklė buvo sunkesnė, šiuo metu yra labai pagerėjusi. Pastovių pajamų atsakovas neturi, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio neoficialiai savaitę ar dvi dienas per savaitę dirba pagalbinius statybinius darbus (duomenys neskelbtini), dienos atlyginimas 35-45 Eur (vidutiniškai per mėnesį gauna 600-800 Eur), bedarbio išmokos negauna du mėnesius, kadangi jau nebėra prisiregistravęs Darbo biržoje. Atsakovą tenkina jo pajamų dydis. Gyvena pas savo tėvus, nepatiria išlaidų komunaliniams mokesčiams. Savo poreikių patenkinimui išleidžia apie 200 Eur. 2019 m. vasario mėnesį gaunamos pajamos taip pat sudarė iki 1000 Eur per mėnesį. Neprisimena už ką jam fiziniai asmenys pervedinėjo lėšas, tai buvo draugų skolos arba duodavo pinigų draugams, kad šie padarytų jam pavedimą, tokiu būdu įsinešdavo lėšas į sąskaitą. Respiratoriais neprekiauja. Išlaikymo mokėjimas iki mėnesio 20 d., atsakovui yra tinkamas.
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas prašo palikti teismo 2019 m. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, neprašo nustatyti bendravimo tvarkos, kuri buvo nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad atsakovas rūpinasi vaikais. Jo buitis buvo patikrinta, nustatyta, jog gyvena tvarkingai. Byloje nėra įrodymų, jog sūnus nuolatos grįžta iš atsakovo išbertas. Įpareigojimas grąžinti vaikus į ugdymo įstaigą pirmadienį trukdytų atsakovui dirbti. Atsakovas sutinka teikti vaikų išlaikymui po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas ateityje, todėl iš atsakovo banko sąskaitos išrašų matomi epizodiniai kitų asmenų lėšų pervedimai neturi reikšmės atsakovo finansinės padėties vertinimui. Minėti pervedimai neįrodo, jog tai yra atsakovo gaunamos pastovios pajamos. Atsakovas geranoriškai nurodė, jog dirba neoficialiai, tačiau darbas kelias diena per savaitę nėra pastovus, juolab nereiškia pastoviai gaunamų pajamų. Jis dirba nekvalifikuotą darbą, neturi išsilavinimo, garantijų, priklauso žemiausiai darbininkų kastai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2019 m. teismo sprendimo priėmimo pagerėjo tiek, jog jis turi galimybes teikti ieškiniu prašomą priteisti išlaikymą. Atsakovo turtinė padėtis yra daug prastesnė, nei ieškovės, kurios vardu registruoti trys automobiliai, kuri turi pastovų darbą. Ieškovė dirba projektų vadove, stebėtina, jog gauna tik minimalų mėnesinį atlyginimą. Įrodymų, jog ieškovės trečio vaiko tėvas nemoka išlaikymo, kad ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo, byloje nėra. Ieškovės į bylą pateikta vaikų poreikių lentelė atspindi jos norus, tačiau nereiškia, jog tokio dydžio išlaikymas teiktinas. Apie dukters (duomenys neskelbtini) šalys sužinojo dar iki skyrybų. Hipoterapija – ne gydymo būdas. Pačios ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodyta, kad jos poveikis nėra moksliškai pagrįstas. Duomenų, kad šalių dukra lanko hipoterapiją, kad už ją yra moka, byloje nėra, galbūt pagerėjus vaiko būklei ji nebėra lankoma.
8. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą institucija informuota tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 9, 17, 28).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
9. Iš į byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų S. M., gim. (duomenys neskelbtini) (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 13, 22). 2019-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokės po 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui nuo 2018-12-01 iki vaikų pilnametystės; šalys taip pat susitarė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pagal kurią P. M. bendrauja su dukra ir sūnumi porinių metų savaičių penktadieniais, pasiimdamas juos iš vaikų motinos gyvenamosios vietos 17 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydamas vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą; apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, P. M. privalo telefonu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; P. M. bendravimas su vaikais kitu laiku, nei nurodyta 3.1 punkte (įskaitant, bet neapsiribojant vaikų atostogų, šventinių dienų, gimtadienių metu ir kt. laiku) paliekamas bendram šalių susitarimui (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 6-8).
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
10. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.
11. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
12. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2019-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7507-1019/2019 nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti, kad: atsakovas bendrauja su dukra A. M. ir sūnumi S. M. kiekvienų metų kas antros porinės savaitės penktadieniais pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir artimiausią pirmadienį 8 val. pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą. Tuo metu, kai vaikai ugdymo įstaigos nelanko, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas pasiima vaikus atitinkamą penktadienį 17 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus artimiausią pirmadienį iki 10 val. ryto į vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovo bendravimas su vaikais kitu laiku, nei nurodyta aukščiau (įskaitant, bet neapsiribojant vaikų atostogų, šventinių dienų, gimtadienių metu ir kt. laiku), paliekamas bendram šalių susitarimui. Paimant vaikus bendravimui, atsakovui privalu nurodyti vaikų motinai vaikų buvimo vietą, pranešti apie patirtas traumas bei sužalojimus ir laikytis sudarytos vaikų mitybos reikalavimų.
13. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2019-02-27 teismo sprendimu patvirtintą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bendravimas vyko kiekvienos porinės metų savaitės savaitgaliais (kitaip tariant, kas antrą savaitgalį) o pareikštu ieškiniu ieškovės prašo susiaurinti bendravimo tvarką iki kas antro porinės metų savaitės savaitgalio arba, kitaip tariant, nustatyti, kad atsakovas bendrautų su vaikais tik kas ketvirtą savaitgalį, ji privalo įrodyti tokio bendravimo ribojimo pagrindus (CPK 178 straipsnis). Reikalavimą dėl bendravimo tvarkos keitimo ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas negeba atliepti vaikų poreikių, tinkamai jais pasirūpinti. Ieškovės teigimu, atsakovas nors ir žinodamas, kad šalių sūnui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) tam tikriems maisto produktams, maitina jais vaiką, ko pasekoje vaikas ieškovei grąžinamas su bėrimais ant kūno. Be to, ieškovės vertinimu, atsakovas negeba užtikrinti vaikų saugumo, kadangi šalių vaikai grąžinami ieškovei su mėlynėmis ant kūno, suplėšytais drabužiais. Savo argumentams pagrįsti ieškovė į bylą pateikė 2021-02-24 pažymą apie šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę, kurioje nurodoma, kad vaikas (duomenys neskelbtini), kad šių produktų negalima vartoti vaiko mitybos racione, šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovė šią pažymą persiuntė ieškovui, fotonuotraukas, iš kurių matyti ant vaiko kūno esantys bėrimai, vaikų hematomos (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 122-125, t. II, b. l. 5-11, 14).
14. Nors į bylą pateikta sveikatos pažyma patvirtina, kad vaikas yra alergiškas joje išvardintiems maisto produktams, kad atsakovui apie tai žinoma ar turėjo būti žinoma, o iš pateiktų fotonuotraukų matyti bėrimai, kurie, remiantis susirašinėjimu, atsirado vaikams būnant pas atsakovą ar grįžus iš jo, pastebėtina, kad pateiktos fotonuotraukos darytos anksčiau nei išduota nurodyta gydytojo pažyma. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiau bėrimo atvejų nepasikartojo, o vienas iš jų buvo vaikams esant pas ieškovę, nes nuo jų grąžinimo buvo praėjusios 4 dienos, ką iš dalies patvirtina vienos iš pateiktų nuotraukų data – 2021-02-17, t.y. trys dienos po porinio metų savaitgalio. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vaiko bėrimo atvejus vertina kaip pavienius, todėl jie negali būti pripažinti sisteminga vaiko nepriežiūra, negebėjimu atliepti vaiko poreikių, tinkamai pasirūpinti jais.
15. Pateiktose fotonuotraukose taip pat matyti ant vaikų kūnų esančios hematomos, tačiau nėra aišku nei kada, nei nuo ko jos atsirado. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad vaikas susižalojo bendravimo su atsakovu metu, negali būti pagrindu riboti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie tai, kad atsakovas naudoja smurtą vaikų atžvilgiu, ieškovė neturi, tačiau vertina atitinkamu susižalojimus kaip vaikų nepriežiūrą. Teismo vertinimu, natūralu, kad kartais įvyksta atsitikimų, kurių metu vaikai susižaloja. Tikėtina, kad tokių nutikimų pasitaiko ir tuomet, kai vaikai būna pas ieškovę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors susižalojimai vaikams būnant pas atsakovą būtų buvę reikšmingi, sukėlę didesnį pavojų vaikų sveikatai. Todėl bendravimo su vaiku teisės siaurinimas tokiu pagrindu nebūtų nei protingas, nei teisingas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Ieškovės teigimu, atsakovas bendravimo su vaikais metu neužtikrina dukters dienotvarkės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas konkretizavo, kad atsakovas nenuveža vaikų į būrelius, dukters – į hipoterapiją, nors tai yra būtinas jos poreikis. Vaikas grįžta namo neatlikęs namų darbų. Tačiau byloje duomenų apie tai, jog šalių vaikai jojimą lanko būtent savaitgaliais, kuomet su jais bendrauja atsakovas, nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad jojimo pamokų laiko, atsižvelgiant į išsiskiriantį šalių požiūrį į jo svarbą, nėra galimybės pakeisti. Teismo vertinimu, vaikų bendravimas su tėvu yra ne ką mažiau svarbus vaikų poreikis, kuris taip pat esmingas jų pilnaverčiam vystymuisi. Drastiškas bendravimo ribojimas iki kas ketvirto savaitgalio dar labiau neatitiktų vaikų interesų nei vieno iš trijų jojimo užsiėmimų praleidimas kas antrą savaitę.
17. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės motyvą, kad atsakovo bendravimas su vaikais turi būti ribojamas dėl to, jog dukra, būdama su tėvu, neparuošia namų darbų. Teismo vertinimu tokia priemonė būtų neproporcinga ir neatitiktų vaiko interesų. Be to, šiuo pagrindu galėtų būti pakeista tik mokyklą lankančios dukters bendravimo su atsakovu tvarka, dėl ko vaikų bendravimas su tėvu taptų nelygiaverčiu, sunkiai suvokiamu patiems vaikams, galimai įnešančių nesutarimų tiek tarp jų, tiek tarp jų ir šalių.
18. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta atsakovo pastovių, sistemingų, piktybinių ir esminių vaikų teisių pažeidimų, vaikų nepriežiūros atvejų. Tarnybos į bylą pateiktame atsakovo aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog atsakovo namuose yra sudarytos sąlygos vaikų poreikių tenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2019-02-27 teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka savaitgaliais dėl kokių nors priežasčių tapo nebetinkama ir ją būtų būtina keisti. Pažymėtina, kad Tarnybos išvadoje išdėstytas sutikimas su ieškovės reikalavimu siaurinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką paremtas ieškovės pozicija, vaikų amžiumi, jų sveikatos būkle. Tačiau nei vaikų amžius, nei jų sveikata patys savaime nėra pagrindas siaurinti tėvo bendravimą su vaikais, jei jais gebama tinkamai pasirūpinti. Teismui nenustačius besitęsiančių (duomenys neskelbtini) paūmėjimų vaikams būnant pas atsakovą, esminių vaikų teisių ir interesų pažeidimų, bendravimo ribojimas nėra galimas. Juolab tokio ribojimo pagrindu negali būti vien ieškovės pozicija. Pažymėtina, kad Tarnybos išvada yra tik vienas iš įrodymų byloje, vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir neturintis teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.). Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
19. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė tokio masto grėsmės šalių nepilnamečių vaikų sveikatai ar gyvybei, kuri būtų pakankamas pagrindas riboti atsakovo bendravimą su vaikais tik iki vieno savaitgalio per mėnesį. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR), kuriuos nagrinėjamu atveju turėjo pateikti ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovės siekiamas ribojimas keltų grėsmę artimo vaikų ir tėvo ryšio palaikymui, kadangi vienas savaitgalis per mėnesį nėra tam pakankamas. Teismas, atsižvelgdamas į tėvo svarbą vaikų gyvenime, daro išvadą, kad tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys, nuolatinis ir nepertraukiamas šio ryšio palaikymas yra svarbesni nei pavieniai atvejai, kuomet atsakovas nepasirūpino tinkama vaiko mityba ar nesužiūrėjo, kad vaikas nesusižeistų. Objektyvių duomenų, kad atsakovas sistemingais veiksmais, nepriežiūra, keltų pavojų vaikų sveikatai, byloje nėra.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais apribojimo atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nustačius, kad nėra reikšmingo pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaikais, ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pareikštas prašymas dėl pereinamojo pusės metų laikotarpio, kuriuo būtų susiaurinta bendravimo tvarka, nesvarstomas. Kita vertus, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pereinamojo laikotarpio tikslas nėra aiškus, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad praėjus nežinia kokiais kriterijais remiantis pasirinktam pusės metų laikotarpiui, situacija, tuo atveju, jei būtų nustatytas atsakovo bendravimo su vaikais neatitikimas jų interesams, dėl kokių nors priežasčių pasikeistų.
22. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog jeigu teismas atmestų ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais siaurinimo, ieškovė nepalaikytų reikalavimo dėl vaikų grąžinimo pirmadieniais, kadangi tokiu būdu būtų išplėsta bendravimo tvarka. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam yra tinkama 2019 m. teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, nes dirbant vaikų grąžinimas į ugdymo įstaigą pirmadieniais būtų apsunkintas. Nors su pastaruoju argumentu teismas nesutiktina (ieškovė turi nuolat rūpintis vaikų pristatymu į ugdymo įstaigas, nors dirba), ieškovei reikalavimo šioje dalyje nepalaikant, o atsakovui su juo nesutinkant, jis netenkintinas.
23. Ieškovė prašo nustatyti, jog paimant vaikus bendravimui atsakovui privalu nurodyti jai vaikų buvimo vietą, pranešti apie patirtas traumas bei sužalojimus ir laikytis sudarytos vaikų mitybos reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovo įpareigojimas informuoti ieškovę apie buvimo su vaikais vietą būtų perteklinis, nepagrįstai apsunkinantis atsakovo padėtį ir neatitinkantis protingumo kriterijų. Visų pirma, atsakovė nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių toks įpareigojimas turėtų būti nustatytas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas vežtų vaikus į jiems netinkamas vietas, slėptų juos nuo atsakovės ar kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovas, visą savaitgalį bendraudamas su vaikais, kaskart keisdamas jų buvimo vietą, turėtų apie tai informuoti atsakovę.
24. Reikalavimas nustatyti, kad atsakovas informuotų ieškovę apie vaikų patirtas traumas bei sužalojimus, nagrinėjamu atveju taip pat yra perteklinis. Nors savaime tokio įpareigojimo nustatymas nebūtų neproporcingas, šiuo atveju matyti, kad ieškovė nepagrįstai sureikšmina nežymius vaikų susižalojimus ar traumas, nors jų pasekmė – tik hematoma. Tokiu būdu atsakovas neaiškiu tikslu turėtų pranešti ieškovei apie kiekvieną tokį atvejį, kas būtų neaišku kaip vertinama ieškovės ir kokias pasekmes sukeltų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kada nors nebūtų pranešęs ieškovei apie rimtą vaiko susižalojimą, kas galimai sudarytų pagrindą keisti bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad teismo sprendimo pakeitimui yra būtini aiškūs pagrindai, reikšmingos aplinkybės, dėl kurių pakeitimas būtų būtas. Nagrinėjamu atveju teismas nei tokių pagrindų, nei tokių aplinkybių nenustatė.
25. Tuo tarpu atsakovo įpareigojimas laikytis sudarytų vaikų mitybos reikalavimų, teismo vertinimu, negali būti įtvirtintinas teismo sprendimu, nes negalėtų būti įvykdytas priverstinai. Neaišku kaip turėtų būti nustatyta ar atsakovas tokių reikalavimų laikėsi. Kita vertus, sutiktina su Tarnybos išvada, kad tėvai bet kokiu atveju privalo rūpintis vaikais ir užtikrinti jų teises bei interesus. Tai reiškia, kad atsakovas ir be teismo įpareigojimo turi pareigą laikytis gydytojų rekomenduojamo vaikų mitybos režimo, o piktybinis ar aplaidus, sistemingas tokių rekomendacijų nesilaikymas gali būti vertinamas kaip vaiko teisių ir interesų pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Ieškiniu taip pat prašoma panaikinti 2019 m. sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, kurioje šalys susitarė, jog atsakovas, negalėdamas bendrauti su vaikais, apie tai turi pranešti ieškovei prieš 4 kalendorines dienas. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog minėta sąlyga sudaro galimybes piktnaudžiavimui ir tėvo pareigos bendrauti su vaikais nevykdymui. Šiuo aspektu visų pirma vėlgi pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas piktnaudžiautų šia nuostata, vengtų bendravimo su vaikais. Priešingai, atsakovas siekia bendrauti su vaikais, prieštarauja pačios ieškovės prašomam bendravimo tvarkos siaurinimui. Teismo vertinimu, protinga manyti, jog yra tikimybė retkarčiais atsirasti objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių atsakovas negalės bendrauti su vaikais. Nurodyta nuostata kaip tik ir skirta tokiems atvejams reglamentuoti tokiu būdu, kad ieškovė turėtų galimybę iš anksto pasirūpinti vaikų buvimo vieta ar jų užimtumu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas, pašalinti iš 2019 m. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos sąlygą apie atsakovo įspėjimą dėl negalėjimo bendrauti su vaikais, netenkintinas.
27. Apibendrinant daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 2019-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais pakeitimo atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
29. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. ar iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos A. T. 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
30. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo – padidinimo, grindžia išaugusiais vaikų poreikiais, atsiradusiais šalių dukters specialiaisiais poreikiais ir su jais susijusiomis išlaidomis, išaugusiomis išlaidomis ugdymui, atsiradusiomis išlaidomis popamokinei veiklai, laisvalaikiui, išaugusiomis rinkos kainomis. Iš esmės ieškovė ieškinio reikalavimus grindė išaugusiais vaikų poreikiais.
31. Sprendžiant dėl šalių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad teismui 2019-02-27 priimant sprendimą, šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai, šalių dukrai – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai ir beveik (duomenys neskelbtini) mėnesiai, šalių dukrai – (duomenys neskelbtini) metai.
32. Vaiko išlaikymui reikalingą sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
33. Ieškovė į bylą pateikė vaikų poreikių lenteles (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 20-21, 67, 95), kuriose nurodyta, jog mėnesio išlaidos kiekvienam vaikui maistui sudaro 140 Eur, nuomai - 100 Eur, komunalinėms paslaugoms - 31,25 Eur, kanceliarinėms prekėms - 10 Eur, renginiams (kinui, teatrui) - 20 Eur, vaikiškiems žurnalams, knygoms ir kitoms lavinimo priemonėms - 12 Eur, lauko žaislams bei kitam sporto ir laisvalaikio inventoriui - 20 Eur, transporto išlaidoms - 35 Eur, higienos priemonėms, rankšluosčiams, patalynei ir pan. - 10 Eur, vaikų ir jų draugų gimtadieniams bei dovanoms kitų švenčių proga - 20 Eur, atostogoms ir kelionėms - 30 Eur, vaistams - 10 Eur, vitaminams ir papildams - 10 Eur, avalynei - 30 Eur, lauko rūbams - 30 Eur, viršutiniams drabužiams - 30 Eur, apatiniams drabužiams - 20 Eur, dukters mobilaus ryšio paslaugoms - 20 Eur. Ieškovė nurodo, jog kiekvieno iš vaikų vienkartiniams daiktų poreikiams iki pilnametystės per mėnesį reikalinga po 11,78 Eur (132 Eur - mobiliajam telefonui, 213 Eur - planšetiniam kompiuteriui, 400 Eur - televizoriui, 810 Eur - baldams (300 Eur - lovai, 100 Eur - čiužiniui, 200 Eur - rašomajam stalui, 100 Eur - kėdei, 110 Eur - spintai)). Šalių nepilnametė dukra lanko šokių būrelį (15 Eur per mėnesį) ir hipoterapiją (360 Eur per mėnesį). Šalių sūnus lanko darželį (75 Eur per mėnesį) ir jodinėjimo būrelį (60 Eur per mėnesį). Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų drabužiams, laisvalaikiui ir žaislams, mobilaus ryšio paslaugoms, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms, vaikų darželiui yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 35-50, 53-65, 68, 77, 81-86, 88-93, 96-98, 100-106).
Žemesnės instancijos teismas
34. Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos maistui, komunalinėms paslaugoms, kanceliarinėms prekėms, lavinimo priemonėms, transporto išlaidoms, higienos ir buities prekėms, vitaminams ir vaistams, mobilaus ryšio paslaugoms yra įrodytos, protingo dydžio, susijusios su minimaliais vaikų poreikiais, todėl realios ir būtinos.
35. Ieškovė pateikė į bylą nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad ji nuomojasi butą, už nuomą moka 400 Eur per mėnesį. Butas išnuomotas 4 asmenims. Iš į bylą pateikto buities akto nustatyta, kad ieškovė gyvena su dviem šalių vaikas ir dar viena dukra. Taigi kiekvieno asmens būsto poreikiui tenkinti reikalinga 100 Eur per mėnesį suma, kurią ieškovė ir nurodo. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsniu, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Todėl atsakovas, proporcingai savo turtinei padėčiai, privalo prisidėti prie tokio būtinojo vaikų būsto poreikio tenkinimo.
36. Ieškovė nurodo, jog kiekvieno vaiko drabužiams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga bendra 110 Eur suma, kas, teismo vertinimu, yra nepagrįstai didelė suma. Kadangi vaikai rūbus greitai išauga ir nespėja sudėvėti, yra galimybių jų įsigyti pigiau. Pastebėtina, kad šalių vaikų amžiaus skirtumas nėra didelis, todėl dalis šalių dukters rūbų (lauko, viršutinių), avalynės, tikėtina, lieka sūnui. Ieškovės darbo užmokestis yra minimalus, todėl ji neturi galimybės pirkti vaikams daug ir brangios aprangos, kita vertus, išlaidavimas nėra vertybė, diegtina vaikams.
37. Bylos duomenimis, šalių sūnus lanko lopšelį-darželį (b. l. 5). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugos, įskaitant maitinimą, siekia iki 70-80 Eur per mėnesį, kas atitinka ieškovės nurodytą 75 Eur per mėnesį sumą.
38. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikų lauko žaislams ir kitam sporto bei laisvalaikio praleidimo inventoriui (dviračiai, riedučiai, paspirtukai, rogės, slidinėjimo inventorius ir kt.) reikalinga skirti po 20 Eur per mėnesį, kas sudaro net 240 Eur per metus. Teismo vertinimu tokia suma taip pat yra neprotingai didelė, neatitinkanti šalių turtinės padėties.
39. Poreikių lentelėse nurodyta po 20 Eur per mėnesį suma, skirtina kiekvieno vaiko gimtadienio šventei (100 Eur per metus), Kalėdinėms, naujametinėms dovanoms, vaišėms, draugų gimtadienio dovanoms, teismo vertinimu, yra protingo dydžio. Atsakovo bendravimas su vaikais švenčių metu nėra aiškiai sureglamentuotas, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis prisideda prie gimtadienio šventės organizavimo, perka Kalėdines dovanas. Esant tokioms aplinkybėms, atitinkamos išlaidos priskirtinos vaikų poreikiams, prie kurių tenkinimo turi prisidėti atsakovas.
40. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
41. Ieškovė nurodo, kad patiria 20 Eur per mėnesį išlaidas kiekvieno vaiko laisvalaikiui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį ir taip pat leidžia su jais laisvalaikį. Tai paaiškina ir nedideles ieškovės patiriamas išlaidas vaikų laisvalaikiui, kurios, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turi tekti pačiai ieškovei.
42. Sutiktina, kad vaikams reikalingas poilsis, todėl patiriamos atostogų išlaidos. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su vaikais nuvažiuoja į Trakus, į kaimą. Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas kartu su vaikais atostogautų ilgesnį laiko tarpą. Kita vertus, mokyklinio amžiaus vaikų atostogos ilgos, reikia pasirūpinti jų užimtumu ir ši pareiga tenka ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės vaikų poreikių lentelėje nurodytos 30 Eur per mėnesį išlaidos vaikų atostogoms, yra realios ir protingo dydžio, o atsakovas privalo prie jų prisidėti.
43. Ieškinyje nurodyta ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tvirtino, jog šalių sūnus lanko jojimo būrelį, nors į bylą tai patvirtinantys dokumentai nėra pateikti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė nežinantis ar jo sūnus lanko jojimo pamokas, nors yra apie tai girdėjęs. Teismo vertinimu, vaikai turi užsiimti papildoma veikla, todėl lėšos atitinkamiems vaikų poreikiams turi būti skiriamos. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet papildomos ugdymo veiklos nelankant dėl lėšų stygiaus, jos poreikis nebūtų vertinamas nepagrįstai. Todėl teismas šalių sūnaus papildomų užsiėmimų išlaidas (60 Eur per mėnesį) priskaičiuoja prie papildomų vaiko poreikių.
44. Į bylą pateikta ir sutartis dėl jojimo užsiėmimų šalių dukrai (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 51-52). Ieškovės teigimu, jojimo pamokos susijusios ne su papildomu šalių dukters lavinimu, o su alternatyviu (duomenys neskelbtini) gydymu – hipoterapija. Tačiau byloje kilo ginčas tarp šalių dėl hipoterapijos būtinybės šalių dukrai. Ieškovė į bylą pateikė magistro baigiamąjį darbą tema apie hipoterapijos poveikį asmenims su negalia (popierinis el. bylos priedas, t. II, b. l. 15-44), mokslinį straipsnį tema „Jojimo terapijos poveikis autizmu sergančio vaiko psichomotorinės raidos kaitai“ (popierinis el. bylos priedas, t. II, b. l. 169-172), taip pat straipsnį apie šalių dukrą ir jos raidai įtaką padariusią hipoterapiją (popierinis el. bylos priedas, t. II, b. l. 173-176). Atsakovo atstovas nurodė, jog pačios ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodyta, kad hipoterapija nėra moksliškai pagrįstas (duomenys neskelbtini) sutrikimo gydymas. Vis dėl to, ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tyrėjai, praktikai pripažįsta fizinę, psichologinę, pedagoginę, socialinę jojimo terapijos naudą. Į bylą pateiktas straipsnis iš internetinio žinių portalo, iš kurio matyti, kad šalių dukra lankė hipoterapijos užsiėmimus, o atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šalių dukters sveikatos būklė per pastaruosius kelerius metus pasikeitė kardinaliai. Teismas, spręsdamas dėl šio poreikio būtinumo, atsižvelgia į ieškovės pateiktus įrodymus ir visuotinai prieinamą informaciją, jog (duomenys neskelbtini) sergantiems vaikams yra taikomos įvairaus pobūdžio terapijos, kurios neabejotinai prisideda prie tokiu vaikų gydymo. Teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametei dukrai turint specialių poreikių, abu tėvai turi dėti maksimalias protingas pastangas jos sveikatos būklei gerinti, todėl hipoterapijos poreikis šalių dukrai egzistuoja ir, priklausomai nuo galimybių, turi būti tenkinamas. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių vaiko būklei gerinti buvo siūlomos ir kitos priemonės, pvz. kaniterapija, jis nepateikė duomenų apie tai, kad ši priemonė būtų pigesnė, kad ji galėtų būti tiek pat veiksminga šalių dukrai.
45. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo vaikui padidinimo, svarbu nustatyti ar atitinkamas vaiko poreikis egzistavo šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio metu. Nors abi šalys pripažino, jog šalių dukrai (duomenys neskelbtini) buvo įtariamas iki šalių santuokos nutraukimo, esminę reikšmę turi tai, kada atsirado papildomos išlaidos, susijusios su šalių dukters specialiaisiais poreikiais. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog šalių dukrai neįgalumas, kurį nulėmė jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas nuo 2020-09-27, taigi jau po šalių santuokos nutraukimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog šalių dukra hipoterapiją pradėjo lankyti nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, tai patvirtina į bylą pateikta paslaugų teikimo sutartis ir publikuotas straipsnis apie šalių dukrą (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 51-52, t. II, b. l. 173-176). Taigi papildomos išlaidos šalių dukters specialiųjų poreikių patenkinimui atsirado jau po šalių santuokos nutraukimo ir turi būti vertinamos kaip pagrindas padidinti išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
46. Šalių dukra iki pandemijos lankė šokių būrelį (15 Eur per mėnesį). Nors ieškovės atstovas teigė, kad toks poreikis yra išlikęs, teismas atsižvelgia į itin dideles išlaidas šalių dukters jodinėjimo pamokoms ir daro išvadą, kad galimybių užtikrinti dar vienos papildomos veiklos šalys pagal savo turtinę padėtį neturi.
47. Nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalių sūnus turi specialių poreikių - jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 24), tačiau ieškovė su tuo padidėjusių vaiko poreikių nesiejo, jokių susijusių papildomų išlaidų nenurodė.
48. Ieškovė vaikų poreikių lentelėse taip pat nurodė vienkartines išlaidas vaikų poreikių tenkinimui iki jų pilnametystės (telefonui, kompiuteriui, baldams ir pan.), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl ieškovės vaikų poreikių lentelėse nurodytos išlaidos vienkartiniams vaikų poreikiams, kurie atsiras ateityje, nežinant kada tai įvyks, kokios bus atitinkamų daiktų kainos, ar jų išvis reikės ir pan., prie vaikams reikalingo mėnesinio išlaikymo nepriskaičiuojamos.
49. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apie atsiradusius papildomus šalių nepilnamečių vaikų poreikius, remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad nuo 2019-02-27, kuomet teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui turi skirti po 150 Eur per mėnesį, šalių vaikų poreikiai išaugo. Nustatytas išlaikymo dydis negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaikų poreikius.
50. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaikų poreikius, teismas sprendžia, kad minimaliems šalių vaikų poreikiams patenkinti kiekvienam iš vaikų reikalinga 468 Eur per mėnesį suma. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukros išlaikymui papildomai patiriamos išlaidos mobiliajam telefonui ir mobilaus ryšio paslaugoms bei hipoterapijai, jos išlaikymui iš viso skirtina apie 850 Eur per mėnesį suma. Šalių sūnui papildomai reikalingos išlaidos ugdymo įstaigos paslaugoms apmokėti bei papildomai veiklai – jojimui. Teismas daro išvadą, kad šalių dukters poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 850 Eur per mėnesį dydžio suma, šalių sūnaus poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 600 Eur per mėnesį dydžio suma.
51. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).
52. Kaip jau buvo minėta, ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atveju ieškinio dalykas yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis. Ieškovė ieškinio reikalavimą iš esmės grindė tik pasikeitusiais vaikų poreikiais. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindu ir dalyku apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, duomenys apie šalių turtinę padėtį 2019 m. teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo metu į bylą neteikti. Šalys taip pat neįrodinėjo kokiomis proporcijomis jos susitarė teikti išlaikymą vaikams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas išlaikymo pareigą paskirsto pagal dabartinę šalių turtinę padėtį.
53. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos yra 650 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 10). VĮ Regitra duomenimis, ieškovė registruota kaip dviejų transporto priemonių savininkė (pirmosios registracijos Lietuvoje data - 2001 m. ir 1999 m.) (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 11-12). Ieškovė taip pat gauna 286 Eur dydžio šalių dukters neįgalumo išmoką ir 228 Eur šalpos išmoką (popierinis el. bylos priedas, t. II, b. l. 130, 132). Duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų, kurios mažintų jos darbingumo lygį, byloje nėra.
54. Buities tyrimo akto duomenimis, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą. Nors ieškovės turtinę padėtį įtakoja tai, kad ji susilaukė dar vieno vaiko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovės apsisprendimo susilaukti daugiau vaikų našta neturi tekti atsakovui. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad gimusio vaiko tėvas prie jo išlaikymo neprisideda, ieškovė gali imtis priemonių – kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
55. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas nėra (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 105, 112-117). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog dirba neoficialiai statybos darbus, jo mėnesio pajamos sudaro 600-800 Eur. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 32, 118). Byloje kilo klausimas dėl atsakovo realiai gaunamų pajamų dydžio, kadangi iš į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų (nuo 2019 m. iki 2021 m.) matyti neaiškios kilmės piniginių lėšų pervedimai į jo sąskaitą (popierinis el. bylos priedas, t. II, b. l. 47-70, 81-109). Pavedimų sumos svyruoja nuo keliasdešimties eurų iki kelių šimtų eurų, kai kurių mokėjimų paskirtyje nurodoma „respiratoriai“, „kaukės“, „už prekes“, „10 vnt.“ ir pan. Daugiausiai tokių pervedimų fiksuota 2020 m. – beveik kiekvieną mėnesį po kelis šimtus eurų. Atsakovas teismo posėdžio metu neigė pardavinėjęs kaukes, respiratorius, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti kokios tai įplaukos, teigė, jog draugai grąžindavo jam skolas arba jo prašymu, jam davus grynųjų pinigų, pervesdavo atitinkamas sumas į jo sąskaitą. Vis dėl to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie pavedimai buvo daugiausia gaunami iki 2021 metų, todėl daryti išvadą, kad šiuo metu atsakovas gauna kokias nors papildomas pajamas, įtakojančias jo turtinę padėtį, nėra pagrindo. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (popierinis el. bylos priedas, t. I, b. l. 119). Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar sveikatos problemų, kurios mažintų jo darbingumo lygį, byloje nėra.
56. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
57. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė gauna 286 Eur per mėnesį dydžio dukters neįgalumo išmoką ir 228 Eur per mėnesį šalpos išmoką iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės, taip pat už kiekvieną vaiką iš valstybės gauna po 70 Eur vaiko išmokos (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės gaunamų išmokų paskirtį, darytina išvada, kad 286 Eur dukters neįgalumo išmoka, mokama pagal Šalpos pensijų įstatymą ir 70 Eur išmoka, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą turi būti skiriamos būtent vaikų poreikių tenkinimui. Tokiu būdu iš šalių nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo atimama 356 Eur (286 + 70) suma, kuri iš esmės padengia hipoterapijos poreikį. Tuo tarpu 70 Eur vaiko išmoka padengia šalių nepilnamečio sūnaus papildomos veiklos (jojimo) poreikį. Taigi nepilnametės dukters išlaikymui šalys turi skirti apie 495 Eur (850 - 356), sūnaus išlaikymui – apie 530 Eur (600 – 70) per mėnesį.
58. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalių turtinė padėtis yra panaši. Nors ieškovo nurodytas darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis už ieškovės gaunamą darbo užmokestį ir šalpos išmoką, ieškovė turi jos vardu registruotų transporto priemonių. Abiejų šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Teismas daro išvadą, kad šalys prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Tokiu būdu atsakovo teiktina išlaikymo dalis sudarytų apie 250 Eur per mėnesį dukrai ir apie 265 Eur per mėnesį sūnui.
59. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad visų vaikų poreikių patenkinti negali, gali teikti kiekvieno vaiko išlaikymui tik po 200 Eur per mėnesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis nurodė, jog dirba tik nuo 2 iki 5 dienų per savaitę. Teismas daro išvadą, kad atsakovas gali ir turi dirbti papildomai, dėti pastangas gauti daugiau pajamų. Kita vertus, atsakovui pripažinus, jog jis dirba nelegaliai, nėra galimybės surinkti duomenų apie realias jo pajamas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog jis gyvena kartu su tėvais, būsto išlaidų nepatiria, jo paties poreikiai sudaro vos kelis šimtus eurų per mėnesį. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikai lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl atsakovas turi dėti maksimalias pastangas ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikomis, visavertėmis asmenybėmis.
60. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį dukrai ir po 265 Eur per mėnesį sūnui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-02-22) iki vaikų pilnametystės.
61. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
62. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
63. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.
Dėl baudos skyrimo.
64. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą skirti atsakovui baudą už melagingų parodymų davimą.
65. Remiantis į bylą pateiktos atsakovo sąskaitos išrašo už 2020 metus duomenimis, į ją buvo atliekami įvairių asmenų pavedimai, mokėjimų paskirtyje nurodant „respiratoriai“, „kaukės“, „už prekes“, „10 vnt.“ ir pan. Ieškovės atstovui uždavus klausimą apie tai ar atsakovas prekiavo respiratoriais, atsakovas atsakė, kad respiratoriais neprekiavo. Ieškovės atstovas prašė skirti atsakovui baudą už melagingų parodymų davimą.
66. Visų pirma pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės skirti baudą šaliai už melagingų paaiškinimų davimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatyta galimybė skirti baudą už melagingų parodymų davimą liudytojui. Taigi ieškovės atstovo prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
67. Kita vertus, tam, kad būtų nustatyta ar atsakovo paaiškinimas atsakant į ieškovės atstovo užduotą klausimą, buvo melagingas, teismas turėtų tirti aplinkybes ar atsakovas prekiavo respiratoriais, tačiau tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismas nustatė, kad laikotarpis, kuriuo atsakovui atlikti minėti pavedimai nėra aktualus sprendžiant išlaikymo vaikams priteisimo klausimą, todėl šių aplinkybių iš esmės nevertino ir išvadų dėl atsakovo galimos prekybos respiratoriais nedarė. Todėl negali daryti išvados ir apie tai ar atsakovas davė melagingus paaiškinimus bei skirti jam baudą už priesaikos sulaužymą (CPK 186 str. 6 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
68. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
69. Už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovė sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), tačiau šio ieškinio reikalavimo netenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai 75 Eur dydžio žyminis mokestis nepriteistinas. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintas 65 procentais), iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 38 Eur žyminis mokestis ((250 Eur – 150 Eur) + (265 – 150)) x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75 x 65 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
70. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
71. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo advokato pagalbos išlaidas, kurios sudaro 1 105 Eur. Į bylą pateiktas išlaidų detalizavimas (popierinis el. bylos priedas, t. I., b. l. 5, 129-133, t. II, b. l. 76-79), pagal kurį ieškovė sumokėjo 180 Eur už dokumentų parengimą (išlaikymo sumos nepilnamečiam vaikui padidinimo priteisimas, pažymos iš VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras), 175 Eur už susipažinimą su byla ir konsultavimą (1,75 val.), 150 Eur už prašymą dėl dokumentų prijungimo (1,5 val.), 150 Eur už patikslinto ieškinio parengimą (1,5 val.), 100 Eur už atstovavimą 2021-06-17 teismo posėdyje (1 val.), 150 Eur už pokalbį su kliente ir patikslintą ieškinį (1,5 val.), 100 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui (1 val.) ir 100 Eur už atstovavimą 2021-07-29 teismo posėdyje. Teismas, įvertinęs ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydį, sprendžia, jog jos neviršija Rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą numatyto maksimalaus dydžio.
72. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestas (50 proc. ieškinio), o likusioje dalyje tenkinta 65 proc. ieškinio reikalavimų, daroma išvada, kad iš viso patenkinta 33 procentai ieškinio. Atitinkamai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 364,65 Eur advokato pagalbos išlaidų.
73. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės advokato pagalbos išlaidas, kurios sudaro 800 Eur už konsultacijas, atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (pinigų priėmimo kvitų kopijas). Teismas, įvertinęs atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydį, sprendžia, jog jos neviršija Rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą numatyto maksimalaus dydžio už ieškinio parengimą, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (67 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 536 Eur advokato pagalbos išlaidų.
74. Atlikus šalims viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 171,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.
75. Byloje susidarė 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios taip pat priteisiamos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 1,35 Eur, o iš atsakovo – 0,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteistina dalis teismo turėtų pašto išlaidų neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos. Iš atsakovo iš viso priteisiama 38,44 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7507-1019/2019 nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) ir sūnui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-02-22) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimų netenkinti.
Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 171,35 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą trisdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 38,44 Eur (trisdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.