- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 2-438-1162/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02066-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas I. R. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovo teisių pažeidimą dėl 5 val. sulaikymo, nesurašius laiku sulaikymo protokolo ir priteisti 530 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal nusistovėjusią teismų praktiką analogiškose bylose, pažeidus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK arba Konvencija) 5 straipsnį, priteisti 29 Eur ieškovo sumokėtą žyminį mokestį arba jį grąžinti. Nurodė, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 24 d. 18 val. 15 min. buvo sulaikytas ir pristatytas į Utenos vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Sulaikymo metu laikino sulaikymo protokolas nebuvo surašytas. Laikino sulaikymo protokolas buvo surašytas praėjus tik 5 val. po sulaikymo ir ieškovo sulaikymas 5 val. buvo neteisėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 597 straipsnį. Todėl buvo pažeista ieškovo teisė į laisvę, ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi stovėjo basomis kojomis ant prišlapintų grindų 1kv/m plote, dėl ko patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, kuriuos jaučia iki šiol. Remiantis teismų praktika, kur vidutiniškai 1 val. neteisėto sulaikymo (nesant protokolo, sulaikymas tampa neteisėtu) buvo įvertinta apie 100 Eur, ieškovas reikalauja 530 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nesiekia pasipelnyti o siekia teisingumo, įvertinus pinigais.
Atsiliepimas
2. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti institucija Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pateikto ieškinio priede pridėtas 2018 m. lapkričio 24 d. 22.45 val. (surašymo laikas) įtariamojo laikino sulaikymo protokolas yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-56116-18, kurioje rašoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu buvo sulaikytas asmuo I. R., kuris 2018 m. lapkričio 24 d. apie 16.30 val. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre be jokios priežasties, matant aplinkiniams savo rankomis suėmė įstaigos socialinei darbuotojai V. K. už rankų žąstų srities ir stipriai suspaudęs ją pastūmė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Minėtas I. R. tokiais savo veiksmais, t. y. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešosios įstaigos darbą. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas). Taigi, ieškovas buvo sulaikytas teisėtai. Ieškovas buvo sulaikytas pagal BPK teiseną, todėl jam nebuvo ANK normos. BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 140 straipsnyje nėra reglamentuota per kiek laiko turi būti surašytas laikino sulaikymo protokolas, yra tik nurodyta, kad „per įmanomai trumpiausią laiką“ ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo laikino sulaikymo protokolą. Ieškovo faktinio sulaikymo laikas yra 18 val. 20 min., o protokolas buvo surašytas 22 val. 45 min., tai sudaro 4 val. 25 min., o ne kaip ieškinyje minimos 5 val. Sulaikymo diena buvo šeštadienis (nedarbo), todėl tuo metu dirbo budintys ikiteisminio tyrimo pareigūnai (dažniausiai vienas arba du). Be to, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-889 ,,Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 ,,Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo pakeitimo“ 5.1. papunkčiu policijos areštinėje gali būti laikomi šie asmenys: 5.1. sulaikyti, įtariami padarę nusikalstamą veiką – iki 24 ar 48 valandų“ ir 14 punktu ,,Asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visuminė asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiūra”. Tokiu būdu ieškovui pareigūnai galėjo iš batų išrišti raištelius (jei tokie buvo), bet batų nusiauti ir palikti be batų basą, negalėjo, nes nėra tokios praktikos ir instrukcijos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, areštinių dokumentai saugomi 3 metus ir buvo sunaikinti. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje yra dvi kameros Nr.1 (jos plotas -16,88 kv. m) ir Nr. 2 (jos plotas -16,81 kv. m), kurios buvo naudojamos kaip laikinos sulaikymo kameros, todėl ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad kameros dydis apie 1 kv. m. Ieškovo nurodyti dvasiniai psichologiniai išgyvenimai nepagrįsti jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais. Prašoma taikyti ieškinio senatį vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalimi.
3. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti institucija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį prašo pašalinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš proceso dalyvių šioje byloje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovavimo sritys nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.1 – 3.22.7 papunkčiuose, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovauja valstybę ir Vyriausybę bylose dėl atlyginimų teisėjams mokėjimo; bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų; bylose dėl lėšų išieškojimo regreso tvarka iš asmenų; bylose dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo. Taigi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai pareikšti reikalavimai susiję su Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui pavestomis valdymo sritimis bei nutarimo 3.22 papunktyje nurodytose bylose. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, jo pagrindas ir dalykas visiškai nesusijęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kompetencija, reglamentuota nutarime bei kituose teisės aktuose. Taigi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nėra įgaliota pasisakyti dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų atliktų veiksmų, todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dalyvauti byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ieškovas I. R. reikalauja atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl ieškovo nuomone neteisėto sulaikymo ir sąlygų Utenos rajono vyriausiojo policijos komisariato areštinėje esant laikiname sulaikyme. Ieškovas savo patirtus išgyvenimus ir pažeminimą labiau sieja su neteisėtu sulaikymu, nes jo vertinimu, jei nebūtų buvęs sulaikytas, nebūtų tekę susidurti ir su jo nurodytomis žeminančiomis sąlygomis esant laikinai sulaikytam. Teismas, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi nurodydamas ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus, taip pat sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl Valstybės ir Vyriausybės atstovo bylose nustatymo“ (suvestinė redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) 3.23 papunktį valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, todėl ieškovas turėtų patikslinti asmenį, kuriam reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės pareigūnų veiksmų, atlyginimo. Ieškovas, tikslindamas ieškinį, nurodė abu valstybę kaip atsakovę atstovaujančius subjektus: Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Teismas, susipažinęs su atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieškinį ir dar kartą įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl Valstybės ir Vyriausybės atstovo bylose nustatymo“ (suvestinė redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) 3.23 papunktį sutinka, kad šiuo atveju Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra valstybę atstovaujanti institucija pagal ieškovo ieškinį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nelaikytina valstybės atstove šioje byloje. Atsakovę Lietuvos Respublika atstovaujantis Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo taikyti ieškinio senatį.
5. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas buvo sulaikytas dar 2018 m. lapkričio 24 d. Jis pats šiame įvykyje tiesiogiai dalyvavo, todėl apie savo pažeistas teises, jų gynimo tvarką galėjo išsiaiškinti bei ieškinį pareikšti iki 2021 m. lapkričio 24 d. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti ieškovui atnaujintas. Juo labiau, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie teismuose nuo 2018 metų nagrinėtas bylas, kurių proceso dalyvis yra I. R., ieškovas yra aktyvus ginant jo nuomone pažeistas jo teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalis), todėl teismui nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo gebėjimai ar kitos aplinkybės buvo kliūtis pareikšti ieškinį dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių per trejų metų terminą nuo 2018 m. lapkričio 24 d. Nustačius aplinkybes, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.
6. Vis dėl to, ieškovui nurodant, kad 2018 m. lapkričio 24 d. veiksmai jo atžvilgiu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje yra ir EŽTK 5 straipsnio pažeidimas, teismas papildomai pasisakys dėl šių atsakovę atstovaujančios institucijos veiksmų teisėtumo sulaikant ieškovą. Dėl sulaikymo sąlygų teismas pažymi, kad ieškovas nenurodė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis buvo laikomas basas 1 kv m. prišlapintoje patalpoje, todėl atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas šių aplinkybių apskritai nevertins. Juo labiau, kad ir pats ieškovas akcentuoja sulaikymo teisėtumo faktą, o ne sąlygas jam esant laikinam sulaikyme.
7. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-347-687/2018 44 punktas; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 67 punktas).
8. Pagal su ieškiniu pateiktus įrodymus, t. y. 2018 m. lapkričio 24 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolą, nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsniu įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis dėl šios nusikalstamas veikos Utenos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu I. R. pagal BK 284 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir bylą jo atžvilgiu nutraukta, konstatavus BK 38 straipsnyje nurodytas sąlygas, numatančias, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, sprendžiant dėl atsakovę atstovaujančios institucijos veiksmų teisėtumo vadovautinasi baudžiamojo proceso įstatymo normomis, kadangi ieškovu atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką siekiant nustatyti, ar asmeniui buvo atimta laisvė, atspirties taškas turi būti konkreti asmens situacija, ir turi būti atsižvelgta į daugelį veiksnių, pasireiškiančių konkrečiu atveju, pavyzdžiui, ginčijamos priemonės pobūdį, trukmę, jos įgyvendinimo poveikį ir būdą (pvz., sprendimas byloje V. prieš Lietuvą, 71 punktas). Bet koks laisvės atėmimas turi atitikti ne tik nacionalinės materialiosios ir proceso teisės normas, bet ir Konvencijos 5 straipsnio tikslą – būtent apsaugoti asmenį nuo savavališko laisvės atėmimo (2000 m. liepos 31 d. sprendimas byloje J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34578/97, 56 punktas). Tai reiškia, kad laisvės atėmimo motyvai turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį. Taip nėra, be kita ko, tuo atveju, kai atimant asmeniui laisvę nebuvo siekiama užtikrinti jam garantijų, nustatytų Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte, ar laisvės atėmimas nebuvo būtinas atsižvelgiant į aplinkybes (pvz., 2016 m. kovo 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje U. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 56825/13, 42 punktas). EŽTT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad valstybės (atitinkamų jos institucijų ir (ar) pareigūnų nepripažįstamas (nefiksuojamas) asmens laisvės atėmimas yra visiškas esminės svarbos garantijų, išdėstytų Konvencijos 5 straipsnyje, paneigimas, ir rodo sunkiausią šios nuostatos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-611/2021).
10. Nagrinėjamu atveju remiantis į bylą pateiktu laikinu sulaikymo protokolu, ieškovas buvo sulaikytas tuoj pat po to, kai padarė nusikalstamą veiką, t. y. ieškovas 2018 m. lapkričio 24 d., apie 16 val. 30 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje sukėlė slaugytojai-socialinei darbuotojai V. K. fizinį skausmą tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir viešajai tvarkai, o sulaikytas buvo ieškovo teigimu jau 18 val. 15 min. (b. l. 9-10). Taigi, ieškovo sulaikymo sąlygos atitiko tiek BPK 140 straipsnio 1 dalį, tiek EŽTK 5 straipsnio 1 dalies c punktą, nes ieškovo veiksmai turėjo nusikalstamos veikos požymių ir dėl nurodytų ieškovo veiksmų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas bei byla perduota teismui surašius kaltinamąjį aktą. Remiantis pristatyto asmens kortelės išrašu ieškovas dėl nurodytų jo veiksmų buvo sulaikytas nuo 18 val. 20 min., kuomet buvo pristatytas į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iki 23 val. 03 min., kuomet laisvai galėjo iš jo išeiti (b. l. 58-61). Darytina išvada, kad bendra ieškovo sulaikymo trukmė buvo beveik 5 val.
11. Spręsdamas dėl sulaikymo trukmės teismas pažymi, kad pagal BPK 140 straipsnio 6 dalį maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos, tuo tarpu ieškovas buvo sulaikytas tik nepilnas penkias valandas. BPK 140 straipsnio 7 dalyje (iki 2022 m. birželio 30 d. BPK pakeitimų BPK 140 straipsnio 5 dalyje) nustatyta, kad apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo laikino sulaikymo protokolą. Taigi, ši teisės norma nenumato per kiek laiko turi būti surašomas laikino sulaikymo protokolas, todėl šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra laikino sulaikymo tikslas, t. y. asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Nustačius, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo atlikti reikalingus BPK XIV skyriuje numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Todėl įvertinus aplinkybę, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, kurios aplinkybėms nustatyti ir ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti neabejotinai reikėjo laiko, ieškovo sulaikymo trukmė nevertintina kaip trukusi ilgiau nei reikalinga laikino sulaikymo tikslams pasiekti. Juo labiau, kad ieškovo laikino sulaikymo faktas buvo užfiksuotas, o laikino sulaikymo protokole aiškiai nurodyta aplinkybė, kad laikino sulaikymo protokolas buvo surašytas tik 22 val. 45 min. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad laikino sulaikymo protokolas privalėjo būti surašytas konkrečiu jo sulaikymo momentu ir laikas iki jo surašymo laikytinas neteisėtu jo sulaikymu EŽTK 5 straipsnio 1 dalies prasme.
12. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatuoja, kad atsakovę atstovaujančios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėti veiksmai sulaikant ieškovą 2018 m. lapkričio 24 d. 18 val. 20 min. nenustatyti. Nenustačius vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat ir esant pagrįstam atsakovę atstovaujančios institucijos prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
13. Ieškovas reikšdamas ieškinį yra sumokėjęs 29 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Taigi, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje ir jam grąžintinas 2024 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1024195104383 sumokėtas 29 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Gražinti ieškovui I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1024195104383.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.