- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e3K-3-273-611/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32259-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimą ar nutartį panaikinti (visą) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
- Teisėjai
- Gediminas Sagatys (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Danguolė Bublienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės deliktinę atsakomybę už ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmus, suvaržiusius asmens laisvę ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. S. 2019 m. spalio 25 d. ieškiniu prašė teismo nustatyti ir priteisti jam iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neturtinės žalos atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d., siekdamas sudrausminti keturis paauglius, vieną jų atsivedė į savo butą, norėdamas perduoti policijai už viešosios tvarkos pažeidimą, o išsiaiškinęs vaiko jaunesnį negu 16 m. amžių, jį paleido. Dėl šio įvykio iškvietus policiją 18.30 val. pas ieškovą į butą atvyko policijos ekipažas. Ieškovui liepta išeiti iš buto į laiptinę diskutuoti su pranešėja (vieno iš paauglių motina, kuri yra policijos pareigūnė), paskui ieškovą įlaipino į kieme stovintį policijos automobilį ir jame išlaikė ne mažiau kaip valandą, ieškovas buvo nuvežtas į policijos komisariatą, iškratytas, paimti visi jo daiktai, jis buvo uždarytas į kamerą, po pusvalandžio išvestas iš jos, tyrėjas liepė ieškovui rašyti paaiškinimą.
4. Ieškovas teigė, kad jis buvo sulaikytas (policija vartojo ne ieškovo sulaikymo, o pristatymo sąvoką) neteisėtai ir be pagrindo, todėl patyrė neturtinę žalą: kelias valandas buvo suvaržyta jo laisvė, jis jautė įtampą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ieškovas policijos pareigūnų išvestas ir įsodintas į automobilį 13 metų dukters akivaizdoje ir matant namo kaimynams. Ieškovas kentė kaitrą policijos automobilyje karštą saulėtą dieną. Dėl sulaikymo nesurašytas protokolas, sulaikymas neįregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre. Komisariate iš ieškovo paimti daiktai, jie grąžinti ieškovą išleidus, vien daiktų paėmimas patvirtina ieškovo sulaikymą, t. y. jo uždarymą į sulaikymo patalpą. Vilniaus apskrities policijos vadovas 2017 m. gruodžio 18 d. atsakyme nurodė, kad ieškovas buvo uždarytas ne į laikino sulaikymo, o į pristatytiems asmenims skirtą patalpą. Iš 2019 m. liepos 12 d. policijos komisariato atsakymo ieškovas sužinojo, kad pristatytųjų patalpa yra be durų, o sulaikymo patalpose įrengti užraktai. Ieškovas teigė galėjęs būti uždarytas tik sulaikytųjų patalpoje. Ieškovas pripažino, kad, gavusi pranešimą, nors ir nepagrįstą, policija pagrįstai įtarė jį nusikalstama veika. Ieškovo sulaikymas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 2 dalies pagrindus, bet tokių pagrindų nebuvo. Policijos patruliai ir tyrėjas tarnybiniuose pranešimuose nurodė įtarimą nusikalstama veika, kaip pagrindą pristatyti (sulaikyti) ieškovą, bet nenurodė, kad ieškovas sulaikytas dėl gauto pranešimo apie nusikalstamą veiką. Ieškovas pažymėjo, kad yra baigęs Lietuvos policijos akademiją ir dirbęs dviejuose komisariatuose. Kadangi negali pateikti neturtinės žalos dydžio įrodymų ir jų pateikti neįmanoma, ieškovas prašė teismo nustatyti ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos neturtinės žalos atlyginimą.