Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. (E. P.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 357-124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. (E. P.) asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

E. P. bausmės pradžia – 2020 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 3 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. gruodžio 17 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. P. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir didelę reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo E. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip aukšta – 107 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 35 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 72 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu galėtų ir kartu privalėtų stipriai sumažinti. Nors stebimas teigiama linkme pakitęs nuteistojo požiūris savo ateities tikslų bei galimybių aspektu: geba išsikelti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius savo ateities tikslus, juos stengiasi detalizuoti, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. E. P. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra priskiriama prie aukštos, todėl negalima teigti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis E. P. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos individualiame plane numatytas priemones. Nuteistasis kreipėsi dėl lankymo priklausomų asmenų „Įžanginės grupės“ užsiėmimų ir dalyvavimo elgesio korekcijos programoje, tačiau dėl didelio darbo krūvio nuteistasis nebuvo įtrauktas į grupes. Šios bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, 2021 m. gegužės 25 d. skatintas už aktyvų dalyvavimą būrio veikloje. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš Komisijos posėdžio 2021 m. birželio 16 d. protokolo Nr. 357-124 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, iš kurių visi vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis E. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Anksčiau nuteistasis buvo teistas daug kartų, pirmą kartą nuteistas 23 metų amžiaus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, be to, nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vieną kartą atidėtas bausmės vykdymas, tačiau visus kartus pažeidė tiek lygtinio paleidimo, tiek ir bausmės atidėjimo sąlygas ir buvo gražintas atlikti bausmę. Vieną nusikaltimą padarė laisvės apribojimo skirtos bausmės metu. Nuteistasis yra pripažintas recidyvistu. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti linkusi asmenybė. Todėl būtina įvertinti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius rodo didelį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiais kriminogeniniais veiksniais dar ir šiuo metu įvardijama: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi darbo patirties; neturi darbinių įgūdžių; turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros, apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo ryšiai su artimaisiais silpni, artimieji gyvena užsienyje. Nuteistasis išsituokęs, nėra saistomas jokiais stipriais socialiniais ryšiais. Pasak nuteistojo, prasidėjo karantinas ir trūko pinigų pragyvenimui. Neturi pastovaus pajamų šaltinio, gyvena iš įvairių vagysčių. Pagal Socialinio draudimo registrą, nuteistasis legaliai nėra dirbęs, darbinės patirties neturi. Būdamas laisvėje nuteistasis niekur nedirba, nors ir yra darbingo amžiaus, nuolatinio pajamų šaltinio neturi. Išvadoje pažymėta, kad nuteistasis turi sunkumų skaityti ir kalbėti lietuvių kalba. Nuteistasis paaiškino, kad lietuvių kalbą supranta, tačiau kalbėti jam sunkiai sekasi. Nuteistasis neturi darbinės patirties bei gebėjimo įsidarbinti ir išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Be to, Alytaus pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai 6 147,53 Eur sumai, kurių nemoka. Pagal Administracinių nusižengimų registrą nuteistasis turi 5 603,67 Eur nesumokėtų baudų. Nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą, esančią Alytaus pataisos namuose, gavo 616,37 Eur, tiek ir išleido savo reikmėms. Akivaizdu, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Visos aptartos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis linkęs pateisinti savo veiksmus, mano, kad buvo nuteistas per griežtai, išsako kritiką įstatymus vykdančioms sistemoms, nuvertina jų darbą. Ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių nėra linkęs mokėti. Jis daug kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, niekur nedirbo nepaisant to, kad yra darbingas. Savo poelgius linkęs racionalizuoti, grįsti sunkia materialine padėtimi. Nors akcentuoja daugumą tradicinių vertybių, kaip šeimos ar darbo svarbą, tačiau ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį ir pasirinkti socialiai priimtinus būdus siekti savo tikslų. Nusikaltimus padaro vienas. Nuteistasis nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, supranta, kad jo veikla, kurioje jis dalyvauja yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, motyvuodamas tuo, kad neturi lėšų pragyventi. Mąstymas stokoja lankstumo, linkęs kliautis asmeniniu patyrimu. Stebimas siekis apie save palikti palankesnį įspūdį, kai kurią informaciją nutylėti (teigia, jog narkotikus vartojo tik keletą kartų, niekuomet nebuvo nuo jų priklausomas, tačiau remiantis 2015 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės tesimo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis teisme teigė, jog yra priklausomas nuo heroino, tuo metu jį vartojo 11 metų). Analizuojant jo gyvenimo stilių bei nusikaltimų istoriją matyti, jog nuteistasis veikia pagautas įkvėpimo, susitelkia į tiesioginį atlygį, nuolat kartoja tas pačias klaidas. Savo poelgius linkęs racionalizuoti, apginti. Smurtinis elgesys nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra būdingas, konfliktus stengiasi spręsti kompromiso būdu, tačiau ankstyvoje nusikaltimų patirtyje buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (plėšimus). Nuteistasis geba nustatyti savo problemų kilmę, tačiau dėl savo nemalonios situacijos linkęs kaltinti aplinkos faktorius. Priklausomybes nuo psichiką veikiančių medžiagų neigia. Įžvalga stokoja gilumo. Linkęs minimalizuoti savo veiksmų pasekmes.

Teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo E. P. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai, todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis E. P., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Be to, neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė – 1 metai 11 mėnesių 17 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu E. P. atlieka 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Praeityje E. P. jau yra ne vieną kartą teistas, buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygas. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja E. P. ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo E. P. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis E. P. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, priešingai – aukšta, ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo E. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 357-124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. P. (E. P.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 357-124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo E. P. (E. P.) asmens bylą Nr. 17024 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.