Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo E. P. (E. P.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis E. P. prašo pritaikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Nuteistasis E. P. teismų sprendimus skundžia dėl skiriant jam bausmę nepritaikyto BK 64¹ straipsnio, teigdamas, kad teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo ne pagreitinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Kaip matyti iš lakoniško kasacinio skundo turinio, netinkamas BK 64¹ straipsnio nepritaikymas siejamas su subjektyvia kasatoriaus pozicija, kad byla turėjo būti nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka, ir teisiniais argumentais nėra grindžiamas.

Be to, kasatoriaus teigimu, jis visiškai pripažino savo kaltę (dėl jam inkriminuotų trijų nusikalstamų veikų) ir sakė tiesą dėl sulaužytų durų, t. y. kad jos buvo atidarytos, o ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo paneigta, tačiau jis buvo apkaltintas ir nuteistas už įsibrovimą į patalpą. Nors ir dėstydamas tokius argumentus, kasatorius teisinio savo veiksmų teisinio vertinimo kaip svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą neskundžia. Iš nuteistojo E. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas taip pat prieštaringai teigė, kad jis dėl visko prisipažino, tačiau kartu nesutiko su jo padarytų nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu, tvirtindamas, kad jokio neteisėto patekimo į patalpas nebuvo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teisingumo (nutarties 12–20 punktai), taip pat ir dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo skiriant nuteistajam bausmę negalimumo (nutarties 21–23 punktai). Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo išvados teisės taikymo aspektu nėra skundžiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.