Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. (E. P.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 16 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) galutine subendrinta laisvės atėmimo 3 metams bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. birželio 3 d., pabaiga – 2023 m. birželio 3 d.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo E. P. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas pritarė Komisijos nutarimui ir padarė išvadą, jog nuteistasis E. P. vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, priešingai – aukšta, ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad pagal nuoseklią EŽTT praktiką Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nors nenustato jų vertinimo ar reikšmės sprendimui, nes EŽTT neturi nagrinėti, ar į argumentus atsakyta tinkamai (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje F. prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Šiai pareigai visada yra taikoma išlyga, kad teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (F. prieš Moldovą, § 31). Nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, § 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo atsakyta į esminius nuteistojo skundo argumentus, susijusius su lygtinio paleidimo taikymu, o tam tikrų atskirų skundo argumentų neaptarimas savaime negali reikšti, kad nutartis yra neteisėta. Dėl šių skundo argumentų bus pasisakyta šioje nutartyje.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis E. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Taip pat pateiktoje medžiagoje yra tam tikrų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose; kreipėsi dėl priklausomų asmenų „Įžanginės grupės“ užsiėmimų lankymo ir dalyvavimo elgesio korekcijos programoje, tačiau dėl didelio darbo krūvio nebuvo įtrauktas į grupes; įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės, kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes. Nuteistasis neturi drausminių nuobaudų, sutaria su pareigūnais bei būryje esančiais nuteistaisiais, vykdo pavestas užduotis, būryje elgiasi pavyzdingai, noriai dalyvauja būryje organizuojamuose renginiuose, kiekvieną ketvirtadienį savanoriškai kerpa būrio nuteistuosius. Už šiuos veiksmus jis 2021 m. gegužės 25 d. buvo pirmą kartą per bausmės atlikimo laiką paskatintas. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį bent iš dalies koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam E. P. nustatoma aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika –107 balai pagal „OASys“ metodiką. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 35 balai, o likę 72 balai dinaminiai. Taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, pagal kurį jam nustatoma aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, neatspindi nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors dinaminių balų gausa rodo tam plačias galimybes, t. y. savo teigiamu ir kryptingu elgesiu E. P. juos gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors skunde dėl Komisijos nutarimo nuteistasis kvestionavo jam nustatytą aukštą (107 balų pagal „OASys“ metodiką) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teigė, kad šis vertinimas niekinis, kadangi jam nebuvo atliktas vertinimas tik atvykus į pataisos namus, teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti ir pažymi, jog aplinkybė, kad laiku neatliktas nuteistojo vertinimas pagal „OASys“ metodiką nesudaro pagrindo išvadai, kad 2021 m. birželio 9 d. atliktas nuteistojo vertinimas yra klaidingas, taip pat tai nėra esminė kliūtis nesvarstyti klausimo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, kadangi atitinkami balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį ir nelemia lygtinio paleidimo (ne)taikymo. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti E. P. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

11. Pritariant Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas E. P. jau yra dvidešimtas. Vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Jis 9 kartus atliko laisvės atėmimo bausmę. Jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vieną kartą atidėtas bausmės vykdymas, tačiau visus kartus pažeidė tiek lygtinio paleidimo, tiek bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir buvo grąžintas atlikti bausmę. Tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą E. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos E. P. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos laisvės atėmimo bausmės nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą E. P. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. P. kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas yra nekintantys kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą. Padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada grindžiama būtinumu gerbti ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Pažymėtina, jog tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

12. Nagrinėjamu atveju be paminėtų aplinkybių buvo įvertintas E. P. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu E. P. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos, neturėjimas darbinių įgūdžių, lėšų valdymo sunkumai, skolų, ieškinių, piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, kurie priskirtini nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuosavo būsto nuteistasis neturi, gyveno buvusiai žmonai priklausančiame sodo namelyje be patogumų, kur gyvens išėjęs į laisvę, nuteistasis nežino. Socialinio draudimo registro duomenimis nuteistasis legaliai nėra dirbęs, darbinės patirties, nuolatinio pajamų šaltinio neturi, nors ir yra darbingo amžiaus, gyvena iš įvairių vagysčių. Alytaus pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai 6 147,53 Eur sumai, tiek likę sumokėti. Pagal Administracinių nusižengimų registrą turi 5 603,67 Eur nesumokėtų baudų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti tolimesnį jo integracijos į visuomenę procesą.

14. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad E. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kiti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: dažnai užsiima veikla, skatinančia jo nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Iš socialinio tyrimo išvados, kurioje nurodytais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, matyti, kad nuteistasis nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, supranta, kad jo veikla, kurioje jis dalyvauja yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, motyvuodamas tuo, kad neturi lėšų pragyventi. Mąstymas stokoja lankstumo, linkęs kliautis asmeniniu patyrimu. Stebimas siekis apie save palikti palankesnį įspūdį, kai kurią informaciją nutylėti (teigia, jog narkotikus vartojo tik keletą kartų, niekuomet nebuvo nuo jų priklausomas, tačiau remiantis 2015 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės tesimo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis teisme teigė, jog yra priklausomas nuo heroino, tuo metu jį vartojo 11 metų). Analizuojant jo gyvenimo stilių bei nusikaltimų istoriją matyti, jog nuteistasis veikia pagautas įkvėpimo, susitelkia į tiesioginį atlygį, nuolat kartoja tas pačias klaidas. Savo poelgius linkęs racionalizuoti, apginti. Nuteistasis geba nustatyti savo problemų kilmę, tačiau dėl savo nemalonios situacijos linkęs kaltinti aplinkos faktorius. Priklausomybes nuo psichiką veikiančių medžiagų neigia. Įžvalga stokoja gilumo. Pokalbio metu įvardina keliamus ateities tikslus tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje savo gyvenimo perspektyvoje, tačiau jo gyvenimo patirtis rodo, kad įprastai jis susiduria su sunkumais kryptingai siekiant savo tikslų, motyvacija išorinė ir nestabili. Linkęs minimalizuoti savo veiksmų pasekmes. Nuteistasis linkęs pateisinti savo veiksmus, mano, kad buvo nuteistas per griežtai, išsako kritiką įstatymus vykdančioms institucijoms, nuvertina jų darbą. Nors akcentuoja daugumą tradicinių vertybių, kaip šeimos ar darbo svarba, tačiau ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį ir pasirinkti socialiai priimtinus būdus siekti savo tikslų.

15. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus E. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

16. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Be to, lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, o nagrinėjamu atveju visi aukščiau paminėti duomenys tokios išvados daryti neleidžia. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo E. P. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti.

17. Tiek skunde dėl Komisijos nutarimo, tiek skunde dėl teismo nutarties nemažai dėmesio skiriama lygtinio paleidimo instituto paskirties ir tikslų analizei, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindas taikyti lygtinį paleidimą yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems kriterijams – nuteistasis turi būti atlikęs įstatyme nurodytą bausmės dalį ir jam turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant šią riziką. Be to, lygtinio paleidimo taikymas, kaip minėta, yra teisė, o ne pareiga. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju E. P. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nedaroma, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

18. Atsakant į nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo argumentus, dėl kurių nepasisakė apylinkės teismas, susijusius su pataisos namų administracijos veiksmais, sudarant individualų socialinės reabilitacijos planą, vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tinkamai nevykdant valstybės pareigos užtikrinti nuteistojo resocializaciją, taip pat argumentus dėl įkalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, t. y., dėl subkultūros ir smurto tarp kalinių egzistavimo, nuteistajam išaiškintina, kad tai nėra skundo dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) nagrinėjimo dalykas. Tuo atveju, jei nuteistajam atrodo, jog pataisos namų administracija neužtikrina tinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nesudaro galimybių dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tai tokius ginčus jis turėtų spręsti ne lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu, o naudodamasis BVK 183 straipsniu ir tai skųsdamas pataisos namų administracijai, Kalėjimų departamentui, apygardos administraciniam teismui.

19. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog skunduose minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, jos yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šiose rekomendacijose įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

20. Nuteistojo skunduose minimos Seimo kontrolieriaus išvados (ataskaita), EŽTT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai taip pat niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo instituto taikymu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų atžvilgiu. BVK 157 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu galėtų būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas, o nuteistasis E. P., kaip jau anksčiau minėta, šių kriterijų šiuo metu neatitinka. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. P. (E. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.