Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, praeityje teistas 19 kartų, paskutinį kartą 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. P. 2020 m. gegužės 28 d., apie 9.58 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parinkęs kodą, įsibrovė į telefonspyne rakinamą daugiabučio namo laiptinę, t. y., neturėdamas leidimo įėjo pro magnetine spyna rakinamas gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , duris, į pirmo aukšto laiptinę, kurioje, nukirpęs lanksčiąją spyną, pagrobė prirakintą prie turėklų moterišką 300 eurų vertės dviratį „B. C. B. E. 500“ ir 37 eurų vertės ir vaikišką kėdutę, iš daugiabučio namo laiptinės pasišalino, tokiu būdu E. P. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, A. D. priklausantį, 337 eurų vertės turtą.

E. P. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. P. 2020 m. gegužės 31 d., apie 8.58 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parinkęs raktą, įsibrovė į rakinamą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, šeštame jos aukšte, nukirpęs lanksčiąją spyną, pagrobė prie turėklų prirakintą 1 214 eurų vertės dviratį „O. A. 29 H60 M14“, iš daugiabučio namo laiptinės pasišalino, tokiu būdu E. P., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, 1 214 eurų vertės turtą.

E. P. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. P. 2020 m. birželio 3 d., apie 12.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą, t. y., neturėdamas leidimo įėjo pro magnetine spyna rakinamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris į požeminės automobilių stovėjimo aikštelės laiptinę, kurioje nukirpęs lanksčiąją spyną, pagrobė 155 eurų vertės moterišką dviratį „Gronia 2000“, iš daugiabučio namo laiptinės pasišalino, tokiu būdu E. P. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, S. K. priklausantį, 155 eurų vertės turtą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), esančio namo laiptinės apžiūra, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durys yra užrakintos, vidinė spyna be apgadinimų. Šalia durų esantis elektroninis kodinis užraktas veikiantis ir be apgadinimų. Durų stakta vizualiai neapgadinta. Užėjus į laiptinę priešais yra laiptai į viršų, kairėje - laiptai į apačią, į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurios durys užrakintos. Laiptinėje, prie automobilių stovėjimo aikštelės durų, ant grindų yra juodos spalvos trosinis dviračio užraktas, trosas prie užrakto yra nukirptas. Šalia nukirpto užrakto yra kitas trosinis mėlynos spalvos užraktas, kurio trosas perkirptas. Fotolentelėje pateiktos įvykio vietos apžiūros nuotraukos (1 t., 109 – 117 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. 2020 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 3 d., apie 11.55 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. K., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėtas E. P., kuris žinomas kaip asmuo, vykdantis dviračių vagystes Vilniaus mieste. E. P. užėjo į (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę ir po kelių minučių išėjo stumdamas baltos su rožine spalvos moterišką dviratį. Prie laiptinės atsisėdo ant dviračio ir greit nuvažiavo link J. K. gatvės. Nespėjus prie asmens pribėgti, radijo ryšiu pranešta kolegai, kuria kryptimi juda E. P.. J. K. tuo metu jau buvo (duomenys neskelbtini), kur apie 12.00 val. pastebėjęs E. P., važiuojantį dviračiu, sulaikė. Sulaikymo metu buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai. Sulaikytasis prisipažino, kad, nukirpęs dviračio užraktą, pavogė dviratį iš pagalbinės patalpos. Dalinės apžiūros metu pas E. P. kuprinėje rastos mėlynos spalvos žirklės, skirtos metalui kirpti, striukės vidinėje kišenėje rastas atsuktuvas (1 t., 144 b. l.).

Dviratis „Gronia 2000“ 2020 m. birželio 5 d. grąžintas S. K. (1 t., 130 b. l.).

2020 m. birželio 8 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota metalinių žnyplių „Vagner SDH“ metalui kirpti, paimtų 2020 m. birželio 3 d. iš E. P., apžiūra. Nustatyta, kad žnyplių bendras ilgis 48 cm, šalia pavadinimo juodame fone matomi skaičiai 450 ir 18; žnyplių rankenos mėlynos, galuose yra juodi guminiai movai (1 t., 135 – 138 b. l.).

2020 m. birželio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota atsuktuvo „B. D.“, ant kurio specialus kodas S2-TAIVAN, bei peilio, pavadinimu „C. J. Company“, ant kurio yra numeris 275, apžiūra (1 t., 139 – 141 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad E. P. kaltė padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, neabejotinai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vagystę kvalifikuojantis požymis yra grobimas, padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris kažkam priklauso nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas. Aplinkybė, kad patalpa, į kurią įsibrauta, buvo neužrakinta, iš viso neturėjo užrakto ar pan., įtakos veikos kvalifikavimui neturi, patekimas į neužrakintą patalpą be savininko leidimo taip pat vertinamas kaip įsibrovimas.

Kaltinamasis E. P. savo kaltės dėl dviračių vagysčių iš laiptinių neneigė, detaliai paaiškino, kokiu būdu atrakindavo spynomis prirakintus dviračius. Kaltinamojo teigimu, jis taip elgėsi dėl to, kad neturėjo lėšų pragyvenimui. Pavogtus dviračius parduodavo, o gautus pinigus panaudodavo kasdieninėms reikmėms. E. P. nesutinka su kaltinime pateikta jo veiksmų kvalifikacija. Nurodo, kad nei vienu atveju jis nelaužė laiptinės durų, į laiptines patekdavo laisvai. Kaltinamojo teigimu, 2020 m. gegužės 28 d. į laiptinę pateko pro atidarytas duris, kurias neuždarius paliko iš laiptinės išėjusi moteris; 2020 m. gegužės 31 d. pamatęs laiptinėje stovintį dviratį ir norėdamas jį pavogti, priėjo prie laiptinės durų, matė, kad durys truputį praviros, patraukė jas į save, durys atsidarė ir tokiu būdu jis pateko į laiptinę, kurioje ir pavogė dviratį; 2020 m. birželio 3 d. į namo laiptinę jis taip pat pateko pro atviras duris. E. P. vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad jis jokių įsibrovimo į patalpas veiksmų neatliko, jo veiksmai negali būti vertinami kaip vagystė įsibraunant į patalpas. Tokie kaltinamojo teiginiai neturi pagrindo.

2020 m. gegužės 29 d. protokole – pareiškime informuojant apie įvykdytą nusikaltimą nurodyta, kad dviratis B. C. B. E. 500 buvo pavogtas iš rakinamos laiptinės, tie patys duomenys užfiksuoti ir BIRT ataskaitų žiūryklėje. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietos (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu nustatyta, kad metalinės namo durys yra rakinamos telefonspyne. Faktą, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė yra rakinama, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis A. D., kurio dviratis iš šio namo laiptinės ir buvo pavogtas 2020 m. gegužės 28 d.

Aplinkybę, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš kur 2020 m. gegužės 31 d. E. P. pavogė R. K. priklausantį dviratį, laiptinė buvo rakinama ir į ją laisvai nebuvo patenkama, patvirtina įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad pagrindinės namo durys yra rakinamos, pro jas įeiti galima tik suvedus kodą. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas įėjimas į namą, esantį (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog E. P., prieš įeidamas į namo laiptinę, atlieka tam tikrus veiksmus prie spynos, po to jėga patraukia duris į savo pusę ir įeina į laiptinę. Šie duomenys paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jokių kliūčių norint patekti į namo laiptinę jam neteko įveikti. Logiška, kad jeigu laiptinės durys būtų buvusios iki galo neuždarytos, E. P. nebūtų reikėję prie jų stoviniuoti, kurį laiką užtrukti ir tam, kad atsidarytų duris, panaudoti fizinę jėgą.

Teisme apklausta nukentėjusioji S. K. patvirtino, kad durys į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena apie 15 metų, yra rakinamos ir raktu, ir kodais, ir jai neteko, matyti, kad namo durys būtų atviros be konkrečios priežasties, pavyzdžiui, nešant baldus.

Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad visais atvejais vagystės buvo įvykdytos iš rakinamų namų laiptinių. Patekimas į kiekvieną iš laiptinių nebuvo laisvas ir prieinamas bet kuriam asmeniui, kaip kad teigia E. P.. Įėjimai į minėtus namus buvo apsaugoti mechaninėmis priemonėmis, laisvai patekti į šių namų laiptines galimybę turėjo tik namų gyventojai ar jų svečiai. E. P. kaltinime nurodytomis dienomis nebuvo nei vieno iš namų, esančių(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), gyventojas, svečias ar būtų turėjęs leidimą lankytis šiuose namuose. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad E. P. į tiek į namo, esančio (duomenys neskelbtini), tiek į namo, (duomenys neskelbtini) , tiek ir į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptines pateko neteisėtai, be daugiabutyje esančių butų savininkų žinios ir veikdamas prieš jų valią.

Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog E. P. būtų įveikęs patekimo į namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kliūtis, tai yra, laužęs duris, spyną, išjungęs signalizaciją ar atlikęs kitus panašius veiksmus, byloje nėra. E. P. tai pat nurodė, kad užėjo laisvai, pro paliktas atidarytas duris, todėl negalima atmesti tos galimybės, kad E. P. galėjo užeiti ir pro atrakintas duris, durims laikinai neužsidarius, esant laikinai paliktoms neužrakintoms arba įeinant paskui namo gyventojus ar lankytojus, tačiau ta aplinkybė, jog E. P. į minėtų namų patalpas pateko nekliudomai, šiuo atveju jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Pagal Lietuvos A. T. suformuotą teismų praktiką, įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-403/2009 ir vėlesnės). Kaip jau minėta, E. P. nebuvo minėtų namų gyventojas, be to, jis turėjo galimybę pastebėti tiek įėjimo durų užraktus, tiek telefonspynes. Pažymėtina, kad, kaip teisme nurodė kaltinamasis, prieš užeidamas į namą, esantį V. Š. g. 1, Vilniuje, pastebėjo, kad namo durys rakinamos telefonspyne. Esant šioms aplinkybėms, E. P. turėjo visas galimybes suvokti, kad įėjimas į aptariamų namų laiptines yra ribojamas ir jog pašalinių asmenų patekimas į minėtas patalpas namo gyventojų yra nepageidaujamas.

Analizuojant E. P. patekimą į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju vaizdo kameromis užfiksuota, kaip E. P., prieš užeidamas į namo laiptinę, prie namo durų atliko tam tikrus veiksmus – užtruko darė, ir nors vaizdo įraše neatskleidžia, kokius konkrečius veiksmus atliko, įvertinus tolesnių jo veiksmų eigą, neabejotina, jog E. P. atliko veiksmus, palengvinančius jo patekimą į namo laiptinę. Be to ir pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje neneigė aplinkybės, jog šiuo atveju duris reikėjo patraukti stipriau, kad jos atsidarytų, kas tik patvirtina faktą, kad įėjimas į namo laiptinę buvo apribotas. Akivaizdu, kad jeigu laiptinės durys nebūtų buvusios uždarytos ir užrakintos, tam, kad jas atidarytum, nebūtų reikėję naudoti fizinės jėgos, kaip buvo šiuo atveju – įprastai durims atidaryti nereikia durų rankenos suimti abiem rankomis, traukti durų į save. O būtent tokius veiksmus atliekantis E. P. yra užfiksuotas saugos vaizdo kamerų įrašuose.

Dėl kaltinamojo E. P. nurodytų argumentų, jog jo 2020 m. birželio 3 d. padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, pažymėtina, kad pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad tokiu atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017 ir vėlesnės).

Pagal teismo nustatytas aplinkybes, E. P. pagrobė S. K. priklausantį turtą – 155 Eur vertės dviratį ir taip sąmoningai atėmė iš jos galimybę valdyti jai priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Policijos pareigūnai pastebėjo J. P. užeinantį į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę ir po kelių minučių išeinantį iš šios laiptinės vediną dviračiu, tačiau kaltinamasis greitai sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, dėl to policijos pareigūnų jis sulaikytas nebuvo. Nuo šio momento E. P. turėjo galimybę realizuoti ir laisvai disponuoti pavogtu daiktu. Tai, kad pareigūnų E. P. po kiek laiko, visiško atsitiktinumo dėka, buvo sulaikytas kitoje gatvėje, negali būti traktuojami kaip pasikėsinimas, nes E. P. buvo realizavęs savo nusikalstamą ketinimą, dviratį užvaldęs, įgijęs realią galimybę juo disponuoti, todėl jo veika buvo baigta, nėra jokio pagrindo kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką kaip pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus duomenis dėl E. P. inkriminuotų 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. gegužės 31 d. ir 2020 m. birželio 3 d. vagysčių, teismas vienareikšmiškai daro išvadą, kad visos šios nusikalstamos veikos padarytos įsibraunant į patalpą. Dėl šios priežasties E. P. nusikalstamos veikos, padarytos A. D., R. K. ir S. K. atžvilgiu, tinkamai ir teisingai kvalifikuotos kaip vagystės įsibrovus į patalpas, t. y., tinkamai ir teisingai kvalifikuotos kaip BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Dėl E. P.

atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtinos bausmės, kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę bei tolesnio taikymo ir bausmių bendrinimo

Kaltinamojo E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. P. praeityje teistas 19 kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.

Lengvinančių aplinkybių teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. E. P. nevedęs, nėra saistomas jokiais stipriais socialiniais ryšiais, anksčiau teistas 19 kartų, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus nuosavybei, būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba, nuolatinių pajamų negauna, kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau savo poelgius teisina sunkia materialine padėtimi. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad E. P. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. P. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę), taip pat atsižvelgus į tai, kad nustatyta viena E. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, už visus tris padarytus nusikaltimus teismo vertinimu skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis kiekvienu atveju yra mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. 2020 m. birželio 3 d., 12.20 val., buvo laikinai sulaikytas; 2020 m. birželio 5 d. nutartimi E. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas - 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 4 d iki 2020 m. liepos 4 d. 2020 m. liepos 3 d. nutartimi E. P. kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 4 d. (2 t., 33, 65-67, 121-123 b. l.). Laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstinas iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, jog jei į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

2020 m. birželio 16 d. nutarimu A. D. pripažintas nukentėjusiuoju dėl 337 eurų jam padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42). Nukentėjusysis buvo tinkamai informuotas apie teisiamąjį posėdį telefonu, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teismo vertinimu, A. D. civilinis ieškinys gali būti išnagrinėtas šiam civiliniam ieškovui nedalyvaujant, kadangi ieškiniu prašoma priteisti suma yra motyvuota, pagrįsta rašytiniais dokumentais. A. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl 337 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiojo A. D. naudai priteistina 337 eurų turtinei žalai atlyginti.

2020 m. birželio 3 d. nutarimu R. K. pripažintas nukentėjusiuoju. 2020 m. birželio 16 d. raštu R. K. atsisakė 2020 m. birželio 9 d. pareikšto civilinio ieškinio dėl 1289 eurų žalos atlyginimo, nurodydamas, kad visą jam nusikaltimu padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė (1 t., 79, 93, 98 b. l.).

2020 m. birželio 3 d. nutarimu S. K. pripažinta nukentėjusiąja. S. K. byloje atsisakė teikti civilinį ieškinį nurodydama, kad pavogtas dviratis „Gronia 2000“ jai buvo grąžinta ir jokios žalos ji nepatyrė (1 t., 123, 130 b. l.).

daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktiniai įrodymai – paketas su dviračio spyna, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių (1 t., 33 b. l.); vokas, kuriame yra užraktas su perkirptu trosu, bei pakuotė, kurioje metalui kirpti žirklės, atsuktuvas ir sulankstomas peiliukas, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 2, b. l. 143), iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kompaktinė plokštelė su saugos kamerų vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1947-992/2020.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 28 d. vagystė), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 31 d. vagystė), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 3 d. vagystė), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. P. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 3 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti A. D. civilinį ieškinį, iš E. P. A. D. naudai priteisti 337 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, - paketą su dviračio spyna, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje; voką su užraktu ir perkirptu trosu; pakuotę su žirklėmis, atsuktuvu ir sulankstomu peiliuku, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėse saugojimo vietose, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinę plokštelę su saugos kamerų vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1947-992/2020.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.