Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 28 d. vagystė) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 31 d. vagystė) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 3 d. vagystė) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu bei E. P. paskirta galutinė subendrinta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini).

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi tenkintas nuteistojo prašymas ir leista E. P. pradėti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę).

A. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. P. A. D. naudai priteista 337 Eur (trys šimtai trisdešimt septyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 28 d. apie 9.58 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parinkęs kodą, įsibrovė į telefonspyne rakinamą daugiabučio namo laiptinę, t. y. neturėdamas leidimo įėjo pro magnetine spyna rakinamas gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris į pirmo aukšto laiptinę, kurioje, nukirpęs lanksčiąją spyną, pagrobė prirakintą prie turėklų moterišką dviratį „Btwin City Bike Elops 500“ (300 Eur vertės) ir vaikišką kėdutę (37 Eur vertės), bei iš daugiabučio namo laiptinės pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, A. D. priklausantį 337 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais nuteistasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 31 d. apie 8.58 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parinkęs raktą, įsibrovė į rakinamą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę ir šeštame namo aukšte, nukirpęs lanksčiąją spyną, pagrobė prie turėklų prirakintą dviratį „Orbea Alma 29 H60 M14“ (1 214 Eur vertės), bei iš daugiabučio namo laiptinės pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, R. K. priklausantį 1 214 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais nuteistasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2020 m. birželio 3 d. apie 12 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą, t. y. neturėdamas leidimo įėjo pro magnetine spyna rakinamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris į požeminės automobilių stovėjimo aikštelės laiptinę, kurioje nukirpęs lanksčiąją spyną, pagrobė moterišką dviratį „Gronia 2000“ (155 Eur vertės), bei iš daugiabučio namo laiptinės pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, S. K. priklausantį 155 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais nuteistasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas

8. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

10. E. P. pripažįsta, kad 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. gegužės 31 d. ir 2020 m. birželio 3 d. pagrobė svetimą turtą, t. y. A. D. (past. – taip pat ir vaikišką kėdutę), R. K. ir S. K. priklausančius dviračius, tačiau ginčija padarytų nusikaltimų kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šias vagystes jis padarė įsibraudamas į patalpas, nes į laiptines įėjo pro atidarytas duris, kurių nebandė išlaužti ar kitaip sugadinti, jog galėtų patekti į vidų. Kadangi E. P. savo kaltę dėl dviračių vagystės pripažino viso proceso metu, pirmosios instancijos teismas privalėjo byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamą nuosprendį patikrins dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir BK 64¹ straipsnio netaikymo pagrįstumo.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi teismo posėdžio metu proceso dalyvius, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė baudžiamojo ir (ar) baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis bei juos pagrįstai pripažino įrodymais, todėl padarė teisingą išvadą, jog E. P. padarė 3 nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kadangi E. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino iš dalies (past. – nors ir pripažino faktines aplinkybes, kad pagrobė svetimą turtą, tačiau nepripažino teisinio veikų vertinimo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

12. Vagystė – tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

13. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

14. Patalpa – uždara erdvė, statinys, turintis sienas, stogą ir specialų įėjimą, ar pastatas skirtas žmonėms arba materialinėms vertybėms gaminti, laikyti.

15. Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą, saugyklą ar teritoriją. Neteisėtas patekimas pasireiškia tuo, kad asmeniui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba draudimas galioja tam tikrą laiko tarpą. Jeigu asmeniui būti patalpose ar teritorijoje nedraudžiama, veika negali būti kvalifikuojama kaip įsibrovimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Įsibrovimu nelaikomi ir tokie atvejai, kai asmuo patenka į tam tikras vietas dėl gamybinės ar darbinės veiklos.

16. Nusikaltimo kvalifikavimui pagal vieną iš BK 178 straipsnio 2 dalies alternatyvių padarymo požymių (past. – nagrinėjamu atveju įsibrovimo į patalpas) svarbu nustatyti, ar asmuo į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Įsibrovimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai asmuo prasmunka pro atviras duris ar langą, perlipa tvorą ir panašiai. Be to, formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016).

17. 2020 m. gegužės 29 d. patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad įėjimas į keturaukščio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančią laiptinę yra durys iš (duomenys neskelbtini) pusės, kurios yra rakinamos, metalinės su telefonspyne (1 t., b. l. 21, 24-25). 2020 m. gegužės 29 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad A. D. nurodė, jog jam priklausantis dviratis „Btwin City Bike Elops 500“ ir vaikiška kėdutė buvo pavogti iš rakinamos laiptinės (past. – esančios adresu (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 14). Aplinkybę, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esanti laiptinė yra rakinama, A. D. patvirtino ir 2020 m. gegužės 29 d. įvykusios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 36).

18. 2020 m. gegužės 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad į namo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), patenkama per pagrindines stiklines duris, kurios yra rakinamos, bei į laiptinę galima patekti tik suvedus kodą. Prie laiptinės įėjimo yra vaizdo stebėjimo kamera, įėjus į laiptinę kairės pusės kampe virš pašto dėžučių yra vaizdo stebėjimo kamera, lifte taip pat (1 t., b. l. 72). Minėtame protokole taip pat užfiksuota, jog R. K. nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė filmuojama vaizdo kameromis, taip pat kameros yra ir lifte (1 t., b. l. 71).

19. 2020 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įėjimas į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę (past. – kurioje yra butai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) yra duris, kurios rakinamos elektroniniu kodiniu užraktu (1 t., b. l. 109, 112-116). 2020 m. birželio 3 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu S. K. nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durys nuolat rakinamos ir pašalinis asmuo pro jas patekti negali, t. y. laiptinės durys rakinamos spyna ir elektroniniu užraktu, o norint patekti, reikia turėti durų raktą arba žinoti užrakto kodą (1 t., b. l. 120). Šias aplinkybes S. K. patvirtino ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 151-153).

20. Šios nutarties 17-19 punktuose nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad į namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias laiptines galima patekti tik pro duris, kurios yra rakinamos, t. y. visi šie daugiabučiai namai turi specialius įėjimus ir pašalinių asmenų įėjimas į juos yra draudžiamas. Pažymėtina, kad E. P. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo gyveno ne (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistasis būtų turėjęs leidimą įeiti į minėtų namų laiptines, t. y. jam nebuvo išduoti specialūs raktai ar durų atrakinimų kodai. Taip pat byloje nenustatyta, kad į namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laiptines E. P. būtų patekęs dėl savo gamybinės ar darbinės veiklos, t. y. jis privalėjo puikiai suvokti, kad jam į daugiabučių namų rakinamas laiptines draudžiama patekti bei jis jose nėra pageidaujamas, kaip pašalinis asmuo. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos galima pagrįstai teigti, kad nuteistasis E. P. yra pasirinkęs nusikalstamą gyvenimo būdą, t. y. dviračių vogimą tiek iš viešojoje erdvėje esančių vietų, tiek iš daugiabučių namų laiptinių. Iš to galima daryti išvadą, kad nuteistasis darydamas nusikalstamas veikas, elementariai vaikščiodamas po miestą ieško pravirų daugiabučių namų durų, pro kurias galėtų patekti į laiptines ir pavogti jose esančius dviračius. Sutiktina su nuteistojo E. P. teiginiu, kad jis nei vienu iš padarytos vagysčių atveju nešalino kliūčių, t. y. neatrakino spynų, jų nenuplėšė, neišlaužė durų ar neatliko kitų panašių veiksmų, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką šis požymis nėra būtinas, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (past. – įsibrovimas į patalpą). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė E. P. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojančią aplinkybę – įsibrovimą į patalpą, taip pat kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, todėl teisingai nuteistąjį patraukė baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o jo veikų perkvalifikuoti pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

21. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, dėl ko nesumažino skiriamos galutinės bausmės vienu trečdaliu.

22. BK 64¹ straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas šiuo atveju nėra galimas, nes E. P. pirmosios instancijos teisme nepripažinus jam inkriminuojamų 3 nusikaltimų teisinio vertinimo, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, apklausta nukentėjusioji S. K., todėl nelaikytina, kad ši byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat ji nebuvo baigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų visumos taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

24. 2020 m. lapkričio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 81 Eur už nuteistajam E. P. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

25. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius E. P. parinko gynėją advokatę Eleną Žilėnienę. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi E. P. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje būtinybę skirti nuteistajam E. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo E. P. nepriteisiamos.

Dėl bausmės atlikimo vietos nustatymo

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. birželio 27 įstatymo Nr. XIII-2263, įsigaliojusio 2020 m. liepos 1 d. (TAR, 2019, Nr. 2019-11177), pataisomis BK 50 straipsnio 3 dalis („Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas) pripažinta netekusia galios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje bei paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, pasikeitus teisiniam reguliavimui, neturi nustatyti bausmės atlikimo vietos.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsniu, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

29. BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės (past. – taip pat ir laisvės atėmimo) vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 71 straipsnyje įtvirtinta, kad „Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, išskyrus nurodytuosius šio Kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje.“ BVK 90 straipsnyje nustatyta, kad „Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka.“. BVK 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos“.

30. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio rezoliucine dalimi nuteistajam E. P. bausmę paskirta atlikti pataisos namuose (2 t., b. l. 175). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. P. pagal šiuo metu galiojantį BVK reguliavimą bausmę turėtų atlikti pataisos namuose, teisėjų kolegija, nekeičiant nuosprendžio esmės, atitinkamą pirmosios instancijos teismo padarytą netikslumą vertina BPK 308¹ straipsnio rėmuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rezoliucinės dalies 6 (šeštojoje) pastraipoje padarytą netikslumą iš jos pašalinant sakinį „Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.