Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. V. (buvusios D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovės I. D. priešieškinį ieškovei D. K. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 17 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. ROK-N00010 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojo (perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį), o atsakovė išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1 p.) (t. 1, e. b. l. 26-30). Patalpos buvo perduotos atsakovei 2017 m. sausio 17 d. Priėmimo–perdavimo aktu (t. 1, e. b. l. 31-40). Atsakovė 2017 m. liepos 25 d. pranešimu bei 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakymu nurodė ieškovei, kad 2017 m. liepos 12 d. ieškovė buvo informuota telefonu apie sprendimą nutraukti buto nuomos sutartį dėl netinkamos buto kokybės ir iki šiol laukia informacijos apie buto perdavimo datą ir laiką (t. 1, e. b. l. 6-7, 22). Sprendimą nedelsiant nutraukti nuomos sutartį atsakovė grindė tuo, jog butas turi esminių trūkumų ir yra netinkamas naudoti, jame nėra pakankamai dienos šviesos, todėl neužtikrinamas gyvenančių asmenų komfortas bei prielaidos gyventi nerizikuojant sveikatos būkle. Pareikalavo grąžinti sumokėtą užstatą, t. y. 1530,00 Eur. Ieškovė 2017 m. liepos 31 d. atsakyme bei 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme nurodė, kad atsakovės reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pasirašant buto Priėmimo–perdavimo aktą buvo sudarytos visos galimybės apžiūrėti butą ir įsitikinti, ar jis yra tinkamas (t. 1, e. b. l. 24-25, 21). Ieškovė informavo atsakovę, kad 1530,00 Eur dydžio užstatas bus įskaitytas kaip bauda pagal Sutarties 11.4 punktą bei priminė, jog atsakovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio už liepos mėnesį (765,00 Eur) ir vis dar neapmokėjo sąskaitų už komunalines paslaugas (56,92 Eur). 2017 m. rugpjūčio 3 d. Priėmimo–perdavimo aktu butas buvo grąžintas ieškovei (t. 1, e. b. l. 14-19). Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymų nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, motyvuodama tuo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva Sutarties 11.4 punkto pagrindu (prieš terminą). Atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės dalį sumokėto užstato (minusavus komunalinių mokesčių sumą ir nuomos mokestį už faktiškai gyventą laiką), teigdama, kad nuomos sutartis buvo nutraukta Sutarties 11.3 punkto pagrindu, patalpoms pasidarius nebetinkamoms naudotis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovės I. D. ieškovės D. K. naudai 887,83 Eur skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (887,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1090,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė, nesutikdama su minėtu 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

11. Apeliaciniu skundu atsakovė neginčija, jog patalpų, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nutraukta pieš terminą, tačiau savo apeliaciniame skunde teigia, jog nuomos sutartis nutraukta dėl to, jog nuomos sutartimi ieškovės (nuomotojo) perduotos patalpos neatitiko kokybės reikalavimų, t. y. patalpų natūrali apšvieta yra netinkama ir sudaro pagrįstas prielaidas teigti, jog rizikuojama patalpose gyvenančių asmenų sveikatos būkle. Atsakovės manymu, esant nurodytiems trūkumams, ji turi teisę nutraukti patalpų nuomos sutartį prieš terminą Sutarties 11.3 punkto pagrindu, sumokant nuomos mokesčius ir kitus mokėjimus iki faktinio išsikraustymo, netaikant netesybų, numatytų Sutarties 11.4 punkte. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Pagal šalių sudarytos Sutarties 1.3 punktą patalpos, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos dviejų metų laikotarpiui, t. y. nuo 2017 m. sausio 18 dienos iki 2019 m. sausio 17 dienos už 765 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 4.1 p.). Sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas (atsakovė) nuomotojui (ieškovei) perveda 1530 Eur (“užstatas”). Ginčo, jog ši suma, kurios dydis atitinka Sutartimi sulygto dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydį, buvo pervesta ieškovei, byloje nėra. Taip pat šalys Sutarties 11.4 punktu susitarė, kad nutraukiant sutartį šalis privalo sumokėti kitai šaliai dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2017 m. liepos 26 d. raštu informavo ieškovę, jog vadovaudamasi Sutarties 11.3 punktu, nutraukia buto nuomos sutartį prieš terminą dėl netinkamos buto kokybės bei pareikalavo grąžinti sumokėtą užstatą – 1530,00 Eur. Ieškovė užstatą grąžinti atsisakė, nurodydama, kad užstatas 2017 m. rugpjūčio 5 d. bus įskaitytas kaip bauda pagal Sutarties 11.4 punktą (t. 1, el. b. l. 24-25).

13. Sutarties 11.3 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, numatyta, jog nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį nepasibaigus nuomos terminui, jeigu patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro nebetinkamas naudotis.

14. Pagal CK 6.587 straipsnio 1 dalį patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai.

15. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kadangi būtent atsakovė siekia, kad būtų pripažinta, jog nuomos sutartis nutraukta prieš terminą, vadovaujantis Sutarties 11.3 punktu, būtent jai tenka pareiga įrodyti, kad butas pasidarė nebetinkamas naudotis (gyventi), kad jo būklė yra tokia, jog gyvenimas jame kelia realią grėsmę atsakovės bei jos šeimos narių sveikatai ar saugumui. Atsakovė, siekdama įrodyti šias aplinkybes, pateikė teismui 2017 m. liepos 20 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistų bute atlikto natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą Nr. F-NA-40/2017, kuris, pasak atsakovės, patvirtina, kad buto natūrali apšvieta yra netinkama, bei deklaratyviai nurodo, kad dėl netinkamos patalpų natūralios apšvietos rizikuojama patalpose gyvenančių asmenų sveikatos būkle.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal nuomos sutartį atsakovės nuomotas butas yra 4 kambarių. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2017 m. liepos 20 d. Natūralaus apšvietimo tyrimo protokolo, tyrimas buvo atliktas tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atliekant tokio pobūdžio tyrimus turėtų būti nustatomas ne atskirai vieno kambario natūralus apšvietimas, o bendras viso buto kambarių ir virtuvės natūralaus apšvietimo koeficientas. Kadangi šiuo konkrečiu atveju tyrimas buvo atliekamas tik viename kambaryje, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog tyrimo rezultatai neatspindi bendros buto natūralaus apšvietimo pakankamumo ar nepakankamumo būklės.

17. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog buto apšvieta galimai neatitinka keliamų reikalavimų, pati savaime neįrodo, kad dėl šio neatitikimo ieškovės atsakovei išnuomotas butas yra netinkamas gyventi, taip pat niekaip nepagrindžia, jog dėl galimo natūralios apšvietos trūkumo nuomojamo buto svetainės kambaryje atsakovės ar jos šeimos narių sveikatai ar saugumui būtų kilusi kokia nors reali grėsmė.

18. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad butas yra tokios būklės, kad gyvenimas jame kelia realią grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, atsakovė į bylą nepateikė. Priešingai, byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog butas yra tvarkingas, geros būklės, t. y. iš esmės buto būklė atitinka tiek nuomos sutarties sąlygas, tiek 2017 m. sausio 17 d. Priėmimo–perdavimo akte nurodytą būklę (t. 1, el. b. l. 31-40). Butas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas netinkamu naudoti.

19. Esant nurodytiems motyvams, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, jog butas pasidarė nebetinkamas naudotis, todėl ji neįgijo teisės nutraukti nuomos sutartį Sutarties 11.3 punkto pagrindu. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės dalį užstato, t. y. 1012,33 Eur. Laikytina, jog tarp šalių sudaryta nuomos sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta prieš terminą, vadovaujantis Sutarties 11.4 punktu, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovei dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė turėjo pagrindą pritaikyti atsakovei 1530,00 Eur baudą ir atsakovės sumokėtą užstatą įskaityti kaip baudos mokėjimą, yra pagrįsta.

20. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovei teismo priteista 887,83 Eur suma laikytina ieškovės nuostoliais. Pažymi, jog teismui pripažinus, jog nutraukus nuomos sutartį, nėra pagrindo atsakovei grąžinti užstato ir šis pagrįstai užskaitomas kaip netesybos, būtina tinkamai išspręsti baudos ir nuostolių įskaitymo klausimą. Nurodo, kad teismo sprendimu susiklostė situacija, kuomet nutraukus nuomos sutartį, ieškovė įgijo teisę atsakovės sumokėtą 1530,00 Eur užstatą pripažinti netesybomis (bauda), tuo pačiu ieškovei papildomai priteistas 887,83 Eur nuostolių atlyginimas iš atsakovės. Su tokiu teismo sprendimu atsakovė nesutinka, nes teismas netinkamai taikė CK 2.258 ir 6.73 straipsnių nuostatas dėl baudos sumos (netesybų) ir skolos (nuostolių) sugretinimo ir įskaitymo. Atsakovės manymu, apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nustačius, jog atsakovės reikalavimas dėl užstato sumos dalies grąžinimo yra nepagrįstas, priteistina ieškovei suma sudarytų 642,17 Eur (1530 Eur - 887,83 Eur). Kadangi nuostoliai ieškovei teismo sprendimu priteisti, ji de facto nepatiria jokių kitų nuotolių (jie kompensuoti), netesybas teismas turėtų sumažinti, skirtumo nepriteisiant ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

22. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, 6.487 straipsnio 1 dalimi, 6.493 straipsnio 1 dalimi, 6.576 straipsniu, taip pat Sutarties 4.1 punktu, 11.5 punktu, turėjo pareigą mokėti šalių sulygtą nuomos mokestį bei kitus pagal nuomos sutartį priklausančius mokėjimus (komunalinių paslaugų mokesčius). Byloje nustatyta, jog iki galutinio buto perdavimo atsakovei momento – 2017 m. rugpjūčio 3 d., susidarė ir liko neapmokėtas buto nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių įsiskolinimas (887,83 Eur), kuris, vadovaujantis Sutarties 11.5 punktu, turėjo būti apmokėtas iki galutinio patalpų (buto) atlaisvinimo (perdavimo atsakovei). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia atsakovė, šiuo atveju iki buto perdavimo ieškovei momento susidariusi buto nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių skola nelaikytina nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme, o reikalavimas šią skolą priteisti nėra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę sutartinę prievolę pažeidusiai atsakovei.

24. Pažymėtina, jog CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį. Kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinti galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas) bei išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o atskirais atvejais – netesybas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas ir nelaikomas civiline atsakomybe, tačiau šie abu būdai gali būti taikomi kartu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakoma dėl būtinumo atskirti ieškinio reikalavimą įvykdyti pareigą natūra nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę, kaip atskirų civilinių teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis AB ,,VST“ v. UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“, bylos Nr. 3K-3-572/2008; 2009 m. sausio 22 d. nutartis UAB ,,Alrosta“ v. UAB ,,Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. V., bylos Nr. 3K-3-227/2011).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigdama, kad ieškovės reikalauta ir teismo priteista nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių įsiskolinimo suma laikytina ieškovės nuostoliais (žala), iš esmės ieškovės reikalavimą priteisti šį įsiskolinimą traktuoja kaip reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, jog prievolė sumokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius pagal savo pobūdį yra piniginė. Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei (nuomotojai) iš atsakovės (nuomininkės) pagal nuomos sutartį nesumokėtą nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius reiškia ne reikalavimą priteisti nuostolius, o reikalavimą įpareigoti nuomininkę (atsakovę) įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Toks reikalavimas atitinka nuomos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytą civilinių teisių gynybos būdą, kai yra pažeidžiama nuomininko pareiga mokėti šalių sulygtą nuomos mokestį bei kitus pagal nuomos sutartį priklausančius mokėjimus (komunalinių paslaugų mokesčius) sutartyje nustatytais terminais. Taigi, reikalavimas įvykdyti prievolę natūra nėra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai.

26. Atsižvelgiant į tai, kad tiek prievolės įvykdymas natūra, tiek netesybos, kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai, gali būti taikomi kartu, darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė turėjo teisę tiek į skolos, susidariusios iki buto perdavimo ieškovei momento, sumokėjimą, tiek ir į Sutarties 11.4 punkte numatytų netesybų (baudos) už Sutarties nutraukimą prieš terminą atlyginimą. Esant nurodytiems motyvams, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju taikyti atsakovės nurodomas CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias kreditoriui reikalauti ir nuostolių, ir netesybų, bei numatančias, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, nėra pagrindo.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš ieškovės pateiktos 2018 m. spalio 1 d. Sąskaitos už teisines paslaugas bei 2018 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymo (el. b. l. 194-195) matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias ji prašo priteisti iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovės I. V. (buvusios D.) ieškovės D. K. naudai 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

30. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. V. (buvusios D.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.