Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. J., atsakovės atstovui advokatui Tomui Vagnoriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei I. D., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovės I. D. priešieškinį ieškovei D. K. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. O. nurodė, kad buto, esančio Verkių g. 23-60, Vilnius, savininkė pasamdė ją, kaip įmonės Remax“ brokerę padėti išnuomoti butą. Nurodė, kad butas yra naujos statybos name (2007 ar 2008 metu statybos), komplekse, kur yra Valstybinė mokesčių inspekcija, Šiaurės miestelyje. Butas yra pirmame aukšte, tačiau jis yra paaukštintas, todėl yra kaip antras aukštas. Bute yra keturi kambariai – vienas gyvenamasis kambarys sujungtas kartu su virtuve, kitas kambarys yra miegamasis su atskira vonia, ir kiti du kambariai gali būti darbo, vaikų ar kt. Nurodė, kad su apšvietimu bute yra viskas normalu. Svetainėje yra vienas didelis langas beveik per visą sieną ir dar yra balkono stiklinės durys, kurie išeina į vaikų žaidimo aikštelę, uždarą kiemą. Niekas šviesos neužstoja. Paaiškino, kad dalyvavo tiek aprodant butą, tiek pasirašant nuomos sutartį. Nurodė, kad nuomininkai minėjo, jog turi užmiestyje namą ir jiems yra sudėtinga vežioti vaikus visą laiką į užmiestį po pamokų, todėl jie ieškojo išsinuomoti butą, kad vaikams nereikėtų blaškytis ir, kad jie tas penkias dienas gyventų bute, o savaitgaliais galėtų grįžti į savo namą. Atsakovė butą apžiūrinėjo du kartus. Patalpų priėmimo-perdavimo dieną nebuvo išreikšta pretenzijų dėl buto kokybės. Nurodė, kad pirmiausia 2017 m. birželio ar liepos mėnesį išgirdo, kad su nuomininkais yra kažkas negerai iš savininkės, nes jie norėjo išsikraustyti ir reiškė pretenzijas. Nurodė, kad pradinė nuomos kaina buvo 890,00 EUR. Paaiškino, kad tokia kaina yra normali, nes tokioje zonoje ir tokio įrengimo butai yra dar ir brangesni. Nuomininkai sakė, jog yra pasiturintys žmonės, turi nuosavą namą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. J. nurodė, kad kartu su I. D. nuomavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno. Paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. vienas iš vaikų pradėjo lankyti mokyklą, kuri buvo (duomenys neskelbtini) Suprato, jog yra patiriami dideli nepatogumai dėl automobilių spūsčių, reikia anksti kelti vaikus, dėl to priėmė sprendimą ieškoti arčiau mokyklos tinkamo būsto bent kažkuriam laikotarpiui, kad vaikas galėtų tinkamai ir nepavargęs lankyti mokyklą. Atsakant į klausimus nurodė, kad namo dešiniame šone stovi to paties devynių aukštų daugiabučio dalis, dėl kurios galimai yra mažai šviesos. Paaiškino, kad balkonas yra įstiklintas. Nutarė nebesinuomoti, nes bute buvo tamsu, vaikui ruošti namų darbus, gyventi. Laukėsi dar vieno vaiko ir aplinkybės gyventi tapo nepakeliamos. Pavasarį ir vasarą, saulėtą diena, grįžus į butą, šviesos praktiškai nebuvo. Kad butas netinka pradėjo rimtai kalbėti gegužę ar birželį. Skambino nuomotojai, tačiau pretenzijos buvo kategoriškai nepriimtos, todėl kreipėsi į ekspertus, kurie nustatė, kad šviesos ženkliai trūksta. Pirmą kartą pasakė nuomotojai, kad butas netinka arba gegužę, arba birželį. Nurodė, kad šiuo metu jokio buto nebenuomoja, nutarė to nebedaryti. Pažymėjo, kad, atliekant matavimus yra būtina atitraukti užuolaidas, todėl jas užtraukus yra dar tamsiau. Paaiškino, kad ieškant buto buvo pabrėžę, jog jiems reikalingas šviesus butas ir buvo klausiama ar nėra paslėptų trūkumų. Ieškant buto, buvo teikiamas prioritetas buto kokybei, o ne kainai. Paaiškino, kad buto, kuris atitiktų jų reikalavimus, ieškojo ilgai. Dėl šviesos trūkumo patyrė nuotaikų kaitą, irzlumą, o I. D. paūmėjo jos liga – psoriazė. Bute gyveno du suaugę žmonės, vienas vaikas septynių metų ir tuo metu atsakovė laukėsi antrojo vaiko. Nurodė, kad tyrimas buvo atliktas tik svetainėje, nes tai yra pagrindinis kambarys, kuriame šeima praleidžia didžiausią laiko dalį, kiti yra miegamieji.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 17 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. ROK-N00010 (e. b. l. 26-30, t. 1), kuria ieškovė sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojo, o atsakovė išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir kurios buvo perduotos atsakovei 2017 m. sausio 17 d. Priėmimo-perdavimo aktu (e. b. l. 31-40, t. 1). Atsakovė 2017 m. liepos 25 d. pranešimu (e. b. l. 6-7, t. 1) bei 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakymu (e. b. l. 22, t. 1) nurodė ieškovei, kad 2017 m. liepos 12 d. ieškovė buvo informuota telefonu apie sprendimą nutraukti buto nuomos sutartį dėl netinkamos buto kokybės ir iki šiol laukia informacijos apie buto perdavimo datą ir laiką. Nurodė, kad butas atlaisvintas 2017 m. liepos 20 d. Pareiškė, jog sprendimą nedelsiant nutraukti nuomos sutartį grindžia tuo, jog butas turi esminių trūkumų ir yra netinkamas naudoti, jame nėra pakankamai dienos šviesos, todėl neužtikrinamas gyvenančių asmenų komfortas bei prielaidos gyventi nerizikuojant sveikatos būkle. Pareikalavo grąžinti sumokėtą užstatą, t. y. 1 530,00 Eur. Ieškovė 2017 m. liepos 31 d. atsakyme (e. b. l. 24-25, t. 1) bei 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme (e. b. l. 21, t. 1) nurodė, kad atsakovės reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pasirašant buto priėmimo-perdavimo aktą buvo sudarytos visos galimybės apžiūrėti butą ir įsitikinti ar jis yra tinkamas. Informavo, kad 1 530,00 Eur dydžio užstatas bus įskaitytas kaip bauda pagal sutarties 11.4. punktą bei priminė, jog atsakovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio už liepos mėnesį (765,00 Eur) ir vis dar neapmokėjo sąskaitų už komunalinės paslaugas (56,92 Eur). 2017 m. rugpjūčio 3 d. Priėmimo-perdavimo aktu (e. b. l. 14-19, t. 1) butas buvo grąžintas ieškovei. Iš UAB „Servico“ 2017 m. liepos 31 d. sąskaitos serija S1732203 (e. b. l. 8-9, t. 1) matyti, kad už liepos mėnesį suteikta paslaugų už 48,80 Eur.

Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2017 m. liepos 20 d. Natūralaus apšvietimo tyrimo protokolo Nr. F-NA-10/2017 (e. b. l. 55-56, t. 1) matyti, kad 2017 m. liepos 20 d. buvo atliktas natūralaus apšvietimo tyrimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, kad svetainės kambaryje natūralios apšvietos koeficientas yra 0,043.

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalinius mokesčius teigdama, kad nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva sutarties 11.4 punkto pagrindu (prieš terminą), o atsakovė reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovės dalį sumokėto užstato (minusavus komunalinių mokesčių sumą ir nuomos mokestį už faktiškai gyventą laiką) teigdama, kad nuomos sutartis buvo nutraukta sutarties 11.3 punkto pagrindu patalpoms pasidarius nebetinkamoms naudotis. Taigi, faktiškai tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymų nutraukus nuomos sutartį prieš terminą.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad 2017-01-17 tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas (perduotas) ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytos sutarties 1.3. punktą patalpos buvo išnuomotos dviejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2019-01-17 už 765 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį (sutarties 4.1. punktas). 2017-07-26 atsakovė raštu pateikė pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą, atsakydama į kurį ieškovė pateikė 2017-07-31 atsakymą (e.b.l. 24-25, t. 1), kuriuo informavo atsakovę, jog 1530,00 Eur dydžio užstatas 2017-08-05 bus įskaitytas kaip bauda pagal sutarties 11.4. punktą. Taip pat šiuo atsakymu atsakovė buvo paraginta sumokėti susidariusi įsiskolinimą pagal sutartį. 2017-08-01 raštu atsakovė nurodė ieškovei, jog sutartis yra nutraukiama remiantis 11.3 punktu, esant LR CK 6.587 str. 1 d. numatytiems pagrindams ir pareikalavo butą perimti ieškovės žinion. Byloje nustatyta, kad butas pagal šalių pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą ieškovei buvo perduotas 2017-08-03 (e.b.l. 14-19, t. 1). Kartu buvo perduoti ir abu buto raktų komplektai. 2017-08-11 raštu ieškovė dar kartą informavo atsakovę, jog 1530,00 Eur dydžio užstatas 2017-08-05 yra įskaitytas kaip bauda pagal sutarties 11.4. punktą. Taip pat atsakovė buvo informuota, jog ji nėra sumokėjusi nuomos mokesčio už liepos mėnesį (765,00 Eur) ir už rugpjūčio mėnesį iki buto perdavimo 2017-08-03 (74,03 Eur), taip pat nėra neapmokėjusi sąskaitos už komunalinės paslaugas už liepos mėnesį - 48,80 Eur.

Ieškovė teigia, kad atsakovei nuomos pagrindu buvo perduotas butas, atitinkantis LR CK 6.587 str. reikalavimus, tuo tarpu atsakovė teigia priešingai – kad jai buvo išnuomota netinkama gyventi patalpa dėl joje esančio nepakankamo natūralaus apšvietimo. Sutinkamai su LR CK 6.581 str. nuostata, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. LR CK 6.587 str. 1 d. numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai.

Iš byloje esančio 2017-01-17 Priedo Nr. 1 2017 m. sausio 17 d. Sutartimi nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Priėmimo-perdavimo akto (e. b. l. 31-40, t. 1), nustatyta, kad priimdama butą pagal aktą atsakovė savo parašu patvirtino, jog patalpos jų perdavimo metu pilnai atitinka sutarties sąlygas ir yra tinkamos naudoti sutartyje nurodytai paskirčiai. Atsakovė teigia, kad perduodant butą jai negalėjo būti žinoma, jog butas yra tamsus, tai išaiškėjo po laiko, t.y. pradėjus gyventi ir naudotis butu. Tačiau pastebėtina, kad atsakovė pretenzijas dėl buto natūralaus apšvietimo trūkumo pradėjo reikšti tik 2017 m. liepos mėnesį, ką patvirtina byloje surinkta medžiaga (e.b.l. 48-53, t. 1) ir liudytojos R. O. paaiškinimai teismo posėdžio metu, t.y. praėjus net pusei metų po apsigyvenimo bute.

Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad gyvenamosios patalpos laikomos netinkamomis tik tuo atveju, jei yra reali ir akivaizdi grėsmė nuomininkui ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai ar jos šeimos narių sveikatai ar saugumui buvo kilusi kažkokia grėsmė dėl nuomojamo buto, o jos teiginiai dėl grėsmės sveikatai yra tik deklaratyvūs. Ieškinyje nurodoma, kad natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 % (Statybos reglamentas STR 2.02.01:2004 212 p.). Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2017-07-20 Natūralaus apšvietimo tyrimo protokolo Nr. F-NA-40/2017 nustatyta, jog tyrimas buvo atliktas tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje. Tuo tarpu visas pagal nuomos sutartį atsakovės nuomojamas butas yra 4 kambarių, todėl atliekant tokio pobūdžio tyrimus turėtų būti nustatomas ne atskirai vieno kambario natūralus apšvietimas, o bendras viso buto kambarių ir virtuvės natūralaus apšvietimo koeficientas. Dėl minėtos priežasties teismas pateikto tyrimo rezultatus vertina kritiškai, kadangi jie neatspindi bendros buto natūralaus apšvietimo pakankamumo ar nepakankamumo būklės.

Jokių kitų įrodymų apie tai, kad butas buvo ir/ar yra tokios būklės, kad gyvenimas jame kelia realią grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai, atsakovė į bylą nepateikė. Kartu pažymėtina, kad butas įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas netinkamu naudoti, priešingai, butas yra daugiabučiame name ir šis namas su eile jame esančių analogiškų butų buvo pastatytas ir nustatyta tvarka registruotas nekilnojamojo turto registre, kas savaime suponuoja išvadą, jog nebuvo nustatyta jokių jo neatitikimų STR ar kitiems privalomojo pobūdžio reikalavimams.

Taip pat pažymėtina, kad buto natūralaus apšvietimo patikra buvo atlikta 2017-07-20 (prašymas atlikti šviesos tyrimus registruotas 2017-07-14), t.y. jau po to, kai atsakovė gavo iš nekilnojamojo turto brokerės R. O. 2017-07-13 elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad nutraukiant nuomos sutartį prieš terminą, sutinkamai su sutarties 11.4 punktu, yra būtina sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą ir taip pat buvo nurodyta, kad reikia padengti nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų įsiskolinimą. Todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovė šį tyrimą atliko tik dėl to, kad nutraukus nuomos sutartį prieš terminą ji siekė nepagrįstai susigrąžinti sumokėtą 1530 Eur užstatą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. J., kaip pagrindinę priežastį sąlygojusią buto nuomos sutarties sudarymą, įvardijo tą, kad jų nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą ir dėl mieste susidarančių spūsčių buvo sudėtinga pasiekti mokyklą iš šeimos namo užmiestyje. Įvertinus šią aplinkybę bendrame prieš tai išdėstytų aplinkybių kontekste, yra pagrindas manyti, kad atsakovės sprendimą nutraukti nuomos sutartį galimai sąlygojo ne buto netinkamumas gyventi, o mokslo metų pabaiga, t.y. atsižvelgiant į gana didelę buto nuomos kainą (765 Eur), atsakovei tapo ekonomiškai nenaudinga mokėti nuomą faktiškai butu nesinaudojant.

Įvertinus visus aptartus argumentus teismas turi pagrindą konstatuoti, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės dalį užstato (kuri susidaro iš užstato sumos minusavus priklausančius mokėti nuomos mokestį ir mokestį už komunalines paslaugas), t.y. 1012,33 Eur, tuo pagrindu, kad nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą dėl to, kad patalpos dėl aplinkybių už kurias nuomininkas neatsako, pasidarė nebetinkamos naudotis, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 887,83 Eur įsiskolinimo, kurį sudaro 765 Eur nuomos mokestis už 2017 metų liepos mėnesį, 74,03 Eur nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-08-03 (buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo diena) ir 48,80 Eur įsiskolinimas už 2017 metų liepos mėnesio komunalinius buto mokesčius.

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.477 str. 1 d.). Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Tuo tarpu nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.487 str. 1 d.) bei privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas (LR CK 6.493 str. 1 d.). Sutinkamai su LR CK 6.576 str., gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Kadangi, nuomos sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta prieš terminą, vadovaujantis sutarties 11.4. punktu, atsakovė privalo sumokėti ieškovei dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kai sutartį nutraukianti šalis išsiunčia kitai šaliai pranešimą apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovė pagrįstai pritaikė atsakovei 1530 Eur baudą ir atsakovės sumokėtą užstatą įskaitė kaip baudos mokėjimą. Apie atliktą įskaitymą ieškovė buvo informuota raštu (e.b.l. 21; 24-25, t. 1). Taip pat minėtas nuomos sutarties punktas numato, kad pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti patalpas, palikdamas jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės kaip ir perduodant nuomininkui, atsižvelgiant į jų normalų susidėvėjimą, ir su turtu bei visais daiktais, kurie jose buvo sutarties pasirašymo metu bei sumokėti nuomotojui visas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos. Sutinkamai su sutarties 11.5. punktu, nuomos mokestis ir kiti pagal sutartį mokėtini mokesčiai skaičiuojami ir turi būti mokami nuomotojui iki galutinio patalpų atlaisvinimo dienos. Iš byloje esančio 2017-08-03 priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad atsakovė ieškovei butą perdavė ir raktus nuo jo grąžino 2017-08-03, todėl ji privalo apmokėti visus pagal nuomos sutartį priklausančius mokėjimus būtent iki šios dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra nesumokėjusi ieškovei nuomos mokesčio už 2017 m. liepos mėn. - 765,00 Eur, tai pat yra nesumokėjusi už liepos mėnesio komunalinės paslaugas - 48,80 Eur (e.b.l. 8-9, t. 1) ir yra nesumokėjusi nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-08-03, kurį sudaro 74,03 Eur suma (765 Eur / 31 d. x 3d.), t.y. viso yra skolinga ieškovei 887,83 Eur. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 887,83 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

Dėl procesinių palūkanų.

Patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, yra tenkinamas ir išvestinis reikalavimas ir iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 887,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1090,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro – 20 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 20, t. 1) ir 1070 Eur atstovavimo išlaidų (e. b. l. 11-13, 88-89, 115-119, 127-130, 132-133, t. 1), atsakovė dėl jų dydžio nepasisakė, todėl nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovės. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma sudaro 6,02 Eur, todėl šį suma yra priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92, 93 str., str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 887,83 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 83 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (887,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1090 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.