Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3777-786/2020 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 22 proc., šis normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Sutarties 6.1. punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (22 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Ieškovės teigimu, negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos.

12. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo, imperatyvioms įstatymų normoms (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.260, 6.261, 6.870, 6.872, 6.873, 6.881 straipsniai).

13. Reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Laiku neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma. Todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.

14. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes.

15. Teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2309,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K795923708, kuria atsakovei 36 mėnesių laikotarpiui suteiktas 2406 Eur dydžio kreditas. 2019 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, kadangi buvo keičiama mokėjimo data. Atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą, palūkanas, tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. lapkričio 15 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2020 m. birželio 17 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. birželio 23 d. nutraukė.

20. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2309,57 Eur negrąžintą kredito dalį, 212,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020-06-23, 22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2309,57 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-15), 981,58 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-16, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-23), 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, netenkino ieškovės reikalavimų dėl 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2309,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, sumažino prašomą priteisti 981,58 Eur tarpininkavimo mokestį iki 327,49 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

21. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, pažymėjo, kad atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, numatančias, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

22. Pažymėtina, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

23. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

25. Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

26. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

27. Nagrinėjamu atveju Vartojimo Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (22 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, ieškovė į bylą nepateikusi jokių įrodymų, jog Kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove buvo aptarta individualiai, kad jai tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji be 22 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 22 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

28. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

30. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 22 procentų dydžio metinę palūkanų normą, priešingai nei nurodo apeliantė, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį – 18 procentų (0,05 proc. x 360 d. (sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 p.)). Ši sutarties sąlyga nesąžininga, todėl negaliojanti.

31. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

32. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad teismas turi teisę ex officio (pagal pareigas) pripažinti vartojimo sutarties sąlygas negaliojančiomis (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Todėl konstatuotina, jog Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

33. Išdėstytų argumentų kontekste spręstina, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 22 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, įvertinus Vartojimo Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga bei yra niekinė ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis).

34. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

35. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pastarojo ieškovės reikalavimo netenkino pagrįstai. Kadangi šis apeliantės reikalavimas pripažintas nepagrįstu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, jos paliekamos nepakeistos.

36. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atmetus apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.