Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui grąžintos pažymos matyti, kad atsakovė ieškinį su visais jo priedais gavo 2020 m. rugpjūčio 5 d., tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei 36 mėnesių laikotarpiui suteiktas 2406 Eur dydžio kreditas. 2019 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, kadangi buvo keičiama mokėjimo data. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti gautą kreditą, palūkanas, tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. lapkričio 15 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte detalizuota, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2020-06-17 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020-06-23 nutraukė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2309,57 Eur negrąžintą kredito dalį, 212,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-23), 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2309,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-15), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašė priteisti 10,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-16, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-23) ir 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2309,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovės priteistini 10,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-16 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-23), o reikalavimas dėl 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2309,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 981,58 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 327,49 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 1039,21 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 327,49 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 327,49 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 81,34 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 64,26 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 162,68 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 226,94 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, du tūkstančius tris šimtus devynis eurus 57 ct (2309,57 Eur) negrąžintą kredito dalį, du šimtus dvylika eurų 51 ct (212,51 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2309,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-11-15), tris šimtus dvidešimt septynis eurus 49 ct (327,49 Eur) tarpininkavimo mokestį, dešimt eurų 26 ct (10,26 Eur) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-16, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-23), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2859,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir du šimtus dvidešimt šešis eurus 94 ct (226,94 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti, kad atsakovė D. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad ieškovė akcinė bendrovė ,,NEO Finance“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.