Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2231-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-14
Bylos Nr.
1-2231-716/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24001-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2231-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24001-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,kaltinamajam J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2022 m. birželio 29 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas (pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu - 2,14 promilės) ir padarė eismo įvykį, apgadindamas kitiems asmenims priklausantį turtą.

J. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jis turėjo priduoti baigto statyti namo dokumentus statybos inspekcijai. Tam reikėjo kaimynų sutikimo. Kaimynas pareikalavo kyšio, darė spaudimą. Jam buvo didžiulis stresas dėl namo įteisinimo. Metus prieš tai jis nevartojo alkoholio, nes neleido sveikata. Jis išgėrė alaus ir važiavo namo. Jam paskambino iš kito statybų objekto, paprašė priduoti signalizaciją. Važiuodamas į objektą pastebėjo, kad jam mirksi kita mašina, kuri spaudė jį prie bordiūro. Sustojus žmogus pasakė, kad jis kliudė šio mašiną. Apžiūrėjęs pamatė subraižytą mašina. Jis siūlė žmogui susitarti, bet šis paėmė jo automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Jis buvo išgėręs 4 skardines alaus. Apie įvykį pirmiausia pranešė tėčiui, kuris yra jam autoritetas. Tėtis negalėjo atvažiuoti. Tada jis pranešė žmonai, kuri atvažiavo. Jie parvyko namo. Automobilis registruotas ne jo vardu, automobilį naudoja darbo reikmėms. Automobilis priklauso sesers vyrui, kuris pirko tą automobilį. Su juo yra sutartis dėl automobilio naudojimo. Tuo automobiliu važinėja visi darbuotojai, per dieną būna keli vairuotojai, kurie vežioja medžiagas. Įvykio metu darbuotojai negalėjo jo pavežti, nes jų jau nebuvo.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas M. Ū. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 29 d., apie 18.31 val., vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį jo tėvui V. Ū.. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Vairavimo sąlygos buvo geros. Važiuojamojoje dalyje buvo dvi eismo juostos, važiuojamoji dalis buvo asfaltuota. Važiuodamas savo eismo juosta, kitos transporto priemonės ,,Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas išvažiavo į jo eismo juostą ir kliudė jo vairuojamą minėtą automobilį. Vairuotojas padidinęs greitį bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau sustojo, nes sprukdamas, atsitrenkė į šaligatvį ir jo vairuojamas automobilis užgeso, vairuotojas bandė dar užvesti, tačiau nesėkmingai. Dar vairuodamas ir vydamasis ,,Honda“ vairuotoją, iškvietė pagalbą, paskambinęs telefonu 112. Šalia buvę praeiviai atėmė ,,Honda“ vairuojamo automobilio raktelius. Po kiek laiko vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholį. Atvykę policijos pareigūnai, patikrinę ,,Honda“ automobilio vairuotoją, nustatė jo neblaivumą, vairuotojas įpūtė 2,28 promiles (b. l. 17).

Liudytoja G. J. tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės pareigose. 2022 m. birželio 29 d. dirbdama pagal iš anksto numatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris šalinasi link (duomenys neskelbtini). Pranešėjas važiuoja iš paskos, yra įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas M. Ū., kuris nurodė, kad jam vairuojant automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o jis, t. y. automobilio „Audi“ vairuotojas, norėdamas išvengti eismo įvykio, bandė trauktis į šalikelę, tačiau automobilis „Honda“ kliudė jo vairuojamą minėtą automobilį „Audi“. Po eismo įvykio, automobilio „Honda“ vairuotojas nesustojo, spruko iš įvykio vietos, nuvažiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g. M. Ū. staigiai apsisuko ir pradėjo vytis automobilį „Audi“, kuris sprukdamas, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, kliudė kelio bortelį, po ko jo vairuojama transporto priemonė užgeso. Priėjęs M. Ū., atėmė iš automobilio „Honda“ vairuotojo raktelius, kuris dar bandė užvesti transporto priemonę ir važiuoti toliau. Bendraujant su automobilio „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo tai J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurio veiksmai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akis buvo paraudusios, jis paaiškino, kad nepastebėjo, kaip kliudė kitą transporto priemonę, todėl nuvažiavo. J. V. prisipažino vartojęs alkoholį, tačiau tikrintis blaivumo atsisakė, tačiau po kiek laiko sutiko, todėl buvo patikrintas alkotesteriu. Pirmu pūtimu, t. y. 19.04 val. J. V. buvo nustatytas 2.28 promilių girtumas, antru pūtimu 19.21 val., buvo nustatytas 2.14 promilių girtumas. J. V. su alkotesterio parodymais sutiko, tolimesniam aiškinimuisi J. V. buvo išrašytas šaukimas vykti į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5 PK (b. l. 22-23).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš J. V. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0132 (patikros sertifikatas Nr. 1680786, galioja iki 2022 m. lapkričio 15 d.) pirmu pūtimu 2022 m. birželio 29 d. 19.04 val. J. V. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, o antru pūtimu 19.21 val. nustatytas 2,14 promilės girtumas (b. l. 44-46).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Honda Civic“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 3280 eurų (b. l. 41).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra J. L. (b. l. 39, 40).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog apgadintas priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 30-35).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad į automobilį ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis ,,Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šalinasi link (duomenys neskelbtini). Pranešėjas važiuoja paskui, įtaria, kad vairuotojas neblaivus. Pranešimas gautas 2022 m. birželio 29 d., 18.51 val. (b. l. 15).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėti vaizdo įrašai:

- ,,2022_0629_190009_001“ vaizdo įrašo pradžia 19:00:06. Apžiūrint vaizdo įrašą, matome priekyje stovintį automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už jo stovi automobilis ,,Audi“, šalia žmonės. Priėjus policijos pareigūnei, ,,Audi“ vairuotojas nurodo, kad ,,Honda“ automobilio vairuotojas, kliudė jo automobilį bei nuvažiavo ir paduoda pareigūnei automobilio raktelius. Kitas asmuo nurodo, kad bandė dar kurtis automobilį, bet buvo atimti rakteliai. Priėjęs policijos pareigūnas, pasiteirauja ,,Honda“ vairuotojo kaip sekasi ir ar vartojo alkoholį. Automobilio ,,Honda“ vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholį, tačiau pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, atsisako. Policijos pareigūnė informuoja budėtoją, apie tai, kad vairuotojas atsisako tikrintis blaivumo, akivaizdžiai yra neblaivus. Kol pareigūnė bendrauja su budėtoju, automobilio ,,Honda“ vairuotojas aiškinasi su kitu pareigūnu, kokios atsakomybės numatytos už atsisakymą tikrintis blaivumą. 19:02:53 automobilio ,,Honda“ vairuotojas sutinka tikrintis blaivumą. Yra tikrinamas automobilio ,,Honda“ vairuotojo blaivumas.19:03:23 pareigūnas praneša, kad pirmu pūtimu nustatytas 2,28 promilių girtumas. Pareigūnas nurodo, kad po 15 minučių reikės dar kartą pasitikrinti blaivumą. Kai automobilio ,,Audi“ vairuotojas pasako, kad padarys nuotraukas draudimui, nes ,,Honda“ vairuotojas kliudė jo automobilį, po ko nuvažiavęs dar atsitrenkė į šaligatvį, automobilio ,,Honda“, vairuotojas nustebo ir patikslino, ar tikrai apgadino dar transporto priemonę. Policijos pareigūnas pasiteirauja, kam priklauso automobilis ,,Honda“. Vairuotojas atsako, kad jo pusbroliui. Pareigūnas paaiškina, kad jei automobilio savininkas atvažiuos į įvykio vietą, automobilis bus grąžintas, kitaip teks uždaryti saugomojoje aikštelėje. Vaizdo įrašo pabaiga: 19:05:08, trukmė 05:02;

- ,,2022_0629_190509_002“ vaizdo įrašo pradžia 19:00:06. Apžiūrint vaizdo įrašą, matome, kaip automobilio ,,Honda“ vairuotojas ieško automobilio dokumentus, kuriuos kartu su vairuotojo pažymėjimu pateikė policijos pareigūnams. Policijos pareigūnė informuoja, kad automobilio vairuotojas persigalvojo, pirmu pūtimu įpūtė 2,28 promilių. Dokumentų parašoma ir automobilio ,,Audi“ vairuotojo. Matosi, kad automobilio ,,Honda“ vairuotojo pusės priekinė dalis yra apgadinta. Automobilio ,,Honda“ vairuotojas atrodo neblaivus, svirduliuoja, sunkiai stovi ant kojų. Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą ir stovintį automobilį ,,Honda“. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Vaizdo įrašo pabaiga: 19:09:58, trukmė 04:50;

- ,,2022_0629_191953_003“ - pareigūnė grįžta į tarnybinį automobilį, per radijo ryšį praneša, kad automobilio ,,Honda“ vairuotojo antras pūtimas 2,14. Į įvykio vietą atvyko moteris, automobilio ,,Honda“ vairuotojas apkabina atvykusią moterį. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Vaizdo įrašo pabaiga: 19:23:43, trukmė 04:20;

- ,,2022_0629_200111_004“ - pareigūnas teiraujasi automobilio ,,Honda“ vairuotojo ar šis sugebės pasirašyti ir pateikia jam dokumentus. Pareigūnas kartoja, kad pirmą kartą 2,28, antrą kartą 2,14. Pareigūnė atspausdina administracinio nusižengimo protokolą. Pareigūnas paaiškina automobilio ,,Honda“ vairuotojui, jei šis sutinka su alkotesterio rodmenimis, turi parašyti ,,sutinku“. Automobilio ,,Honda“ vairuotojas pasirašo (b. l. 27-28).

Iš tarnybinio pranešimo matyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. J. nurodytos aplinkybės, kurios atitinka jos kaip liudytojos apklausos turinį (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad J. V. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties J. V. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo, liudytojų M. Ū. ir G. J. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, pareigūnės tarnybinis pranešimas, policijos registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad J. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,14 promilių neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

J. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Baudžiamojo proceso metu buvo gauti kaltinamojo J. V. ir pretendento į laiduotojus V. V. prašymai dėl J. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad J. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), geranoriškai sutiko ir su padarytu nusižengimu dėl eismo įvykio.

J. V. praeityje baustas administracine tvarka už nusižengimus dėl KET pažeidimų, dalį kurių, kaip teigė, yra padarę ir kiti asmenys, kurie naudojosi ta pačia ir kaltininko valdoma transporto priemone, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 58-66). Kaltininkas praeityje neteistas, nebuvo atleistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 74), yra dirbantis, apibudinamas ir charakterizuojamas teigiamai (b. l. 140, 141), turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad J. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusį J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklaustas laiduotojas V. V. parodė, kad dėl įvykio buvo šoke, to nesitikėjo. J. V. jo mylimiausias sūnus. Apie įvykį jis sužinojo kitą dieną, kai sūnus atvažiavo ryte pas jį, ir jie važiavo kartu paimti automobilio iš aikštelės. Sūnus sakė, kad padarė autoįvykį. Jis nepamena, ar sūnus skambino įvykio dieną. Jis turi tris vaikus, J. buvo pirmas sūnus. J. labai sirgo būdamas vaiku, nukentėjo armijoje. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) operacija, J. labai padėjo, mokėjo už šildymą. Jie dažnai su J. bendrauju, dažniau nei kartą per mėnesį. Dažnai Vingio parke sėdi, kalbasi apie politiką, futbolą. Jis sutinku būti sūnaus laiduotoju. Daug su sūnumi kalbėjo šia tema, sūnus labai pergyveno. Jis gyvenu iš 490 eurų pensijos, santaupų neturi.

Įvertinus V. V. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko tėvas, kuris nurodė, kad nuolat su juo bendrauja, padarė išvadas dėl įvykio. V. V. nėra baustas administracine tvarka (b. l. 136), yra neteistas (b. l. 137), ilgą laiką sąžiningai dirbo ir charakterizuojamas teigiamai (b. l. 139). Tėvo santykiai su sūnumi yra nuolatiniai, artimi, tėvas išlieka sūnui autoritetu, dėl ko gali jam daryti teigiamą įtaką.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas V. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, kaltininko tėvas ir jam autoritetas, nuolat bendrauja su sūnumi, buvo ir yra kritiškas kaltininko elgesiui neblaiviai vairuojant automobilį, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, nes palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį tėvo V. V. atsakomybei.

Įvertinus kaltininko asmenybę padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo V. V. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Išnagrinėjęs bylą teismas pripažįsta, kad J. V. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas, sukeldamas žalą ir pasekmes. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teista, piktnaudžiavimo specialia teise vairuoti transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, sukeldamas padidintą grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje baustas dėl KET pažeidimų, jam skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 30 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismų praktikoje suformuota, kad transporto priemonę vairuojant neblaiviems asmenims įprastai taikoma baudžiamajame įstatyme numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu pripažįstamas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju J. V. nėra nuteisiamas dėl padaryto nusikaltimo ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkui teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteisiamo ir atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. J. V. nusikaltimo padarymo metu naudotas ir vairuotas automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, Remiantis aukščiau minėtais oficialiais duomenimis minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kita asmeniui, t. y. J. L. (b. l. 39). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą nusikaltimo padarymui naudotos analogiškos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM būtų 3280 Eur (b. 1. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju J. V. vairuotas automobilis „Honda“, priklauso ne jam, o kitam asmeniui. Kaltininkas vairavo automobilį „Honda“, kurį kaip teigė teismu sutarties pagrindu naudoja darbinėje veikloje. Teismas nustatė, kad J. V. yra brandaus amžiaus, anksčiau neteistas, dirbantis, t. y. finansiškai pajėgus, ir sąmoningai pasirinko nusikalstamą elgesį, kai tam nebuvo jokio pagrindo. J. V. pripažino padaręs nusižengimų ir praeityje, kurie susiję su KET pažeidimais. Kaltininkas nurodė teismui turintis finansinių įsipareigojimų, kurie teismo vertinimu nėra pagrindas jam netaikyti turto konfiskavimo priemonės. Ši baudžiamojo poveikio priemonė taikytina kaltininkui įvertinus privalomus prevencinius tikslus, siekiant priversti jį ateityje ne tik nedaryti jokių pažeidimų pačiam, bet ir lengvabūdiškai nepadėti kitiems asmenims išvengti privalomos atsakomybės, kaip šiuo atveju buvo padaryta dėl fiksuotų pažeidimų vairuojant būtent tą patį „Honda“ automobilį. Įvertinus ir tai, kad J. V. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiamas, padarytų KET pažeidimų skaičius ir šį kartą įvykdyto nusikaltimo turinys verčia teismui spręsti dėl būtino aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Remdamasis išdėstytu teismas pripažįsta, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais iš J. V. turi būti konfiskuojama 3280 Eur suma, kuri yra pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio ir kitų nusikaltimų ateityje.

J. V. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekos 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas, tikslinga palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, J. V. vairuotojo pažymėjimas dėl jam skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

J. V. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį V. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš J. V. konfiskuoti automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 3280 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) sumą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

- J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti įmonei „Regitra“;

- kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti J. V., kad:

- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. V., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas