Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. A. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėja nesutinka padariusi skundžiamame nutarime nurodytą administracinį nusižengimą. Pareiškėja nurodė nekliudžiusi atlikti pareigų (duomenys neskelbtini) PGV pareigūnams, priešingai - padėjo ir geranoriškai dalyvavo proceso eigoje. Pareiškėja skunde nurodė, kad aplinkybių aiškinimasis buvo pradėtas 2025 m. vasario 17 d. melagingo skundo pagrindu. 2025 m. kovo 3 d. Departamento vadovybei pateikė išsamų paaiškinimą ir pridėjo daiktinius įrodymus (dokumentus pateikto melagingo skundo aplinkybių išaiškinimui). Ji dokumentais paneigė degių statybinių atliekų kaupimo faktą, dokumentais įrodė statybinių atliekų kilmę, prasmę ir esmę. Po šio paaiškinimo pateikimo ji laukė protingų sprendimų priėmimo, kurie būtų vykdomi. Tokių sprendimų jai nesulaukus, (duomenys neskelbtini) PGV darbuotojams nesulaukus ir nesukomunikavus su Departamento vadovybe, jai buvo surašytas protokolas. Skunde tvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) PGV pareigūnai po jos 2025 m. kovo 3 d. paaiškinimo pateikimo nesiekė jos gyvenamosios vietos apžiūros, neprašė ir nereikalavo įleisti apžiūrai. Pareiškėjos nuomone, po jos 2025 m. kovo 3 d. paaiškinimų ir dokumentų pateikimo 2025 m. vasario 17 d. skundo tyrimas yra baigtas ir neaktualus. Buvo aiškūs ir pakankami jos paaiškinimai ir teikti dokumentai tokių aplinkybių išaiškinimui. Nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti perteklinius veiksmus: siekti patekti į jos gyvenamąją vietą apžiūrai, pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, surašyti protokolą, jai skirti baudą, bausti ją už veiką, neturinčią administracinio nusižengimo požymių. Tarnybai nebuvo būtinybės būti įleistai į jos gyvenamąją vietą aplinkybių išaiškinimui. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo pradėta nepagrįstai. Taip pat skunde teigiama, kad nebuvo Dėl objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 50.2 punkte numatytos būtinosios sąlygos pradėti neplaninį patikrinimą, t.y. pagrįsto įtarimo, kad objekto veikla gali pažeisti gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kelti grėsmę objekte ar už jo ribų esančių žmonių saugumui, įvertinus turimą informaciją (skundą). Pažymi, kad analogiškas skundas dėl pavojingų atliekų laikymo buvo pateiktas ir Aplinkos apsaugos departamentui, ši Institucija taip pat pradėjo tyrimą ir norėjo patekti į pareiškėjos gyvenamąją vietą apžiūrai, jai buvo pateiktas analogiškas paaiškinimas ir dokumentai dėl skundo aplinkybių, ir gavusi šiuos dokumentus ši Institucija jos atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde nurodoma, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo padaryta įvairių proceso pažeidimų, piktnaudžiavimo ir neteisėtų veiksmų. 2025 m. vasario 26 d. jai buvo pranešta, kad buvo gautas anoniminis skundas, nors 2025 m. birželio 10 d. buvo nurodyta, kad Institucijai yra žinomas skundą parašęs asmuo. 2025 m. kovo 5 d. jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00109-ANR_P-48-2025, nors dar nebuvo pasibaigęs terminas atlikti vietos apžiūrą, kuris buvo nustatytas nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. kovo 7 d., bylos nagrinėjimo data protokolu buvo paskirta pažeidžiant ANK 116 straipsnio 3 dalyje numatytą 15 kalendorinių dienų nuo administracinio nurodymo galiojimo pabaigos terminą prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą, pats protokolas surašytas pažeidžiant ANK 608 straipsnio 1 dalies nuostatas – jai nedalyvaujant ir nekviečiant jos protokolo surašymui. Taip pat buvo pažeista jos teisė susipažinti su visa bylos medžiaga, pateikta jai susipažinti tik dalis bylos medžiagos. Tyrimo metu jai buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija. 2025 m. gegužės 6 d. jai buvo surašytas antras pakartotinis administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00109-ANR_P-102-2025, vėl pažeidžiant administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūras: pirma, grafoje „nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ įrašyta melaginga informacija, kad 2025 m. kovo 5 d. 9.40 val., kovo 6, 7 dienomis 12 val. ji neįleido skyriaus pareigūnų į teritoriją, nes darbuotojų nei kovo 5, nei kovo 6 d. teritorijoje nebuvo, jie buvo tik kovo 7 d. Antra, buvo pažeistos ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi surašant protokolą dėl techninių kliūčių nebuvo daromas privalomas garso ir vaizdo įrašas. Trečia, pirmasis 2025 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo neteisėtai pripažintas Institucijos negaliojančiu dėl procedūrinių pažeidimų, nors ANK nuostatos tokios protokolo panaikinimo procedūros nenumato. Tai buvo padaryta maskuojant Institucijos grubius neteisėtus veiksmus. Antras 2025 m. gegužės 6 d. surašytas protokolas dėl tos pačios teisenos tik kitu ROIK numeriu taip pat yra neteisėtas dėl to, kad neteisėtai buvo panaikintas pirmas protokolas. Iš neteisėto veiksmo negali kilti teisėtas veiksmas (b.l. 2-5).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas, Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1-60 (toliau - Aprašas), Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (aktuali redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.) (toliau Taisyklės), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 14 punktas numato, jog valstybinė priešgaisrinė priežiūra - tai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų vykdoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas - kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių gaisrų prevenciją, bei siekiama užkirsti kelią šių reikalavimų pažeidimams. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinė priešgaisrinė priežiūra įgyvendinama kontroliuojant objektų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams. VPP pareigūnas - valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutinis valstybės tarnautojas, įgaliotas atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 15 punktas), ir jo teisėti nurodymai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei kitiems asmenims (Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Be to, Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose yra įtvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų pareiga vykdyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų teisėtus nurodymus ir leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima atlikti VPP pareigūnų priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas. Aprašo 50.2 papunktyje nurodyta, kad neplaninis objekto patikrinimas atliekamas tik esant motyvuotam vyriausiojo arba vyresniojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus sprendimui atlikti patikrinimą įvertinus turimą informaciją (gautus skundus, pranešimus, prašymus ar kitą informaciją, gautą atliekant valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas) ir kilus pagrįstų įtarimų, kad objekto veikla gali pažeisti gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kelti grėsmę objekte ar už jo ribų esančių žmonių saugumui. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) PGV VPPS pareigūnai, gavę pranešimą dėl galimo gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo, vadovaudamiesi Aprašo 50, 52, 53 punktuose nustatyta tvarka, atliko objekto patikrinimą, kurio metu nebuvo galimybės patekti į teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo nėra. Pareiškėja tvirtino, kad tokie pareigūnų veiksmai pertekliniai ir pranešimas yra melagingas, kad Institucija privalo bylą perduoti policijai tirti pagal kompetenciją. Su tokia pozicija nesutiktina. (duomenys neskelbtini) PGV pareigūnų prašymas sudaryti sąlygas vietos patikrinimui dėl gauto skundo nagrinėjimo yra teisėtas ir pagrįstas. Pareigūnai turi atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu siekiama pagal kompetenciją įvertinti situaciją dėl galimai daromų teisės aktų pažeidimų, tam kad nustatyti ar objekte yra galimų gaisrinės saugos pažeidimų, nurodytų skundo medžiagoje. Tokie (duomenys neskelbtini) PGV pareigūnų veiksmai nėra laikomi pertekliniais ir jais siekiama visapusiškai įvertinti turimą medžiagą bei skundo teisėtumą. Jeigu patikrinimo metu būtų įsitikinta, kad skundo medžiagoje nurodytos aplinkybės melagingos ir nėra valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kompetencijos klausimas, pranešimas būtų persiųstas kitam viešojo administravimo subjektui nagrinėti pagal kompetenciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių - nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Kadangi 2025 m. vasario 25 d. ir laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 5 d. iki 2025 m. kovo 7 d. pareiškėja, būdama raštiškai informuota apie neplaninius patikrinimus, neleido Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti pareiškėjai priklausančio objekto, ir tokiais savo veiksmais kliudė (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena) pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos argumentai, kad skundas jos atžvilgiu yra melagingas, kad pateikti dokumentai apie legaliai nugriautą seną Sodo namą ir dokumentais įrodyta statybinių atliekų kilmė, prasmė ir esmė, neturintys įtakos skundo nagrinėjimui. Atsakovas turėjo įsitikinti, ar skundas tikrai yra melagingas ir pagristas, ar statybinių atliekų laikymas teritorijoje atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, ar jos nėra deginamos (b.l. 87-90).

Liudytoja J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad skundas buvo gautas 2025 m. vasario 18 dieną. 2025 m. vasario 25 dieną buvo susisiekta telefonu su J. A. ir pokalbio metu ji buvo informuota, kad jos atžvilgiu gautas skundas dėl sandėliuojamų degių medžiagų jos teritorijoje, nors neplaninio patikrinimo atveju informuoti neprivalo. Ji prašė, kad visa informacija būtų teikiama elektroniniu paštu. 2025 m. vasario 26 d. surašė pavedimą ir ji su S. S. tarnybiniu automobiliu nuvyko minėtu adresu į pareiškėjos gyvenamąją vietą atlikti neplaninį patikrinimą. Atvykus į minėtą vietą, teritorija yra aptverta, į ją nepateko. Įėjimo varteliai buvo užrakinti, jos galėjo tik nufotografuoti visą objektą iš išorės, neužėjus į teritoriją. Tuo ir pasibaigė patikrinimas. 2025 m. vasario 26 dieną ji J. A. sms žinute priminė jų vasario 25 dienos bendravimą ir paprašė, kad ji atsiųstų savo elektroninio pašto adresą, per kurį jos galėtų bendrauti. J. A. atsiuntė savo elektroninį paštą ir toliau bendravimas vyko elektroninio pašto pagalba. 2025 m. vasario 26 dieną J. A. buvo išsiųstas elektroninis laiškas apie planuojamą atlikti dar kartą neplaninį patikrinimą, prašant, kad ji pateiktų tinkamą datą nuo kovo 5 iki kovo 7 dienos, darbo valandomis. Jai buvo sudaromos sąlygos pasirinkti datą ir laiką, kada pareigūnai galėtų atvykti. Minimame elektroniniame laiške buvo pateikta informacija, kad J. A. iki kovo 4 d. 16 val. turi pateikti informaciją, kuri data būtų tinkama patekti į jos teritoriją. J. A. į tą laišką atsakė, bet ji nenurodė to, ko jos klausė. Jos atsakymai buvo apie tai, kaip gauti skundą, kad skundas nepagrįstas, melagingas. Toliau sekė susirašinėjimas su J. A., jai buvo pateikta informacija, kaip gauti duomenis, kad bus sudaromos sąlygos susipažinti su skundu, kad tai anoniminis skundas. Taip pat J. A. buvo išsiųstas pavedimas, kad jos planuoja atvykti kovo 5 d., kovo 6 d., kovo 7 d. Jos tris kartus – 2025 m. kovo 5, 6 ir 7 d., nuo 9 iki 15 val. važiavo į J. A. gyvenamąją vietą, nei karto joms nepavyko patekti į teritoriją. Matė tuos pačius uždarytus vartelius. Prieš vykstant kovo 5 dieną, ji bandė tarnybiniu telefonu susisiekti su J. A., bet į jos telefono skambutį nebuvo atsiliepta. Paskui buvo kovo 6 dieną, kovo 7 d. nepavyko patekti pareigūnams, taip kliudant pareigūnams įvertinti skunde pateiktas aplinkybes. Jos kolegė surašė protokolą ir prasidėjo administracinio nusižengimo teisenos eiga. Šitoje sistemoje ji dirba tik nuo 2025 m. sausio 1 dienos, tai buvo pirmas kartas, kai buvo neįleista į teritoriją. Mano, kad galima pateikti įrodymus, kad vyko tris dienas iš eilės, kai kurias dienas daro nuotraukas, taip pat fiksuojama transporto priemonių judėjimo kryptis. Negali atsakyti, kiek laiko saugomi tie įrašai. Tiek kiek vyko su J. A. jos bendravimas, ji tikrai nepateikė nei vienos medžiagos, paaiškindama savo situaciją. Ji asmeniškai jos paaiškinimo negavo. Patikrinimo metu - vasario 26 d., kovo 5-7 dienomis dūmų ji nematė. Kas sandėliuojama, negalėjo matyti, nes nepateko į teritoriją. Jeigu ji būtų atrašiusi tinkamą laiką, jos būtų prisiderinę ir atvykę J. A. paskirtu laiku. Pagal Aprašą aplamai neprivalo informuoti apie neplaninį patikrinimą, kuriuo laiku atvyks. Jos tikrai daug pateikė informacijos, J. galėjo atrašyti elektroninį laišką, kad jai tinkama tokia ir tokia valanda, jos tikrai būtų atvykę. Kadangi negavo jokio atsakymo į išsiųstą laišką, jos priima sprendimus, kada atvyks. Tikrinimo veiksmai buvo mėginimas patekti į teritoriją, mėginimas nustatyti aplinkybes. Jos nuvyko, apėjo teritorija, kiek leido galimybės nufotografavo, kažkurią dieną pavyko pakalbinti kaimynę, kaimynė pasakė, kad nemato dūmų. Pas tą asmenį, kuris pateikė skundą, mėgino visus kartus patekti, bet žmogaus turbūt nebuvo namuose. Faktinis patikrinimas 2025 m. kovo 6 d. buvo fiksuotas fotonuotraukomis ir automobilio judėjimo dokumentu. Pavedimas yra jų dokumentas su duomenimis, kad jos tomis dienomis vyks. Yra automobilio rezervacija (b.l. 109-110).

Liudytoja S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniąja specialiste, jos darbo stažas priešgaisrinėje tarnyboje 2,5 metų. Gautas skundas buvo paskirtas tirti jai ir kolegei J. M.. Jeigu yra neplaninis patikrinimas, neprivaloma pranešti asmeniui, jeigu planinis tai prieš dešimt dienų privalo įspėti asmenį. Gavus skundą, vyksta neplaninis patikrinimas. Ji vieną kartą bendravo telefonu su pareiškėja. Pirmą kartą paskambino vasario pabaigoje, prieš pirmą tikrinimą, atsiliepė pati pareiškėja, planavo susitarti su ja dėl atvykimo dienos. Pokalbio metu ji pranešė, kad jos atžvilgiu gautas skundas ir planuoja atvykti patikrinti. Ji iš pradžių buvo geranoriškai nusiteikusi, paskui ragelį perėmė jos vyras ir pasakė bendrauti tik elektroniniu paštu. Toliau bendravimas vyko tik elektroniniu paštu. Pirmą kartą jos nuvyko patikrinti 2025 m. vasario 25 dieną, sekančią dieną, buvo apsnigta, užfiksavo, kad teritorija aptverta tvora, ir kažkokia neaiški medinių lentų krūva teritorijoje, kiek buvo įmanoma užfiksuoti. Buvo nuotrauka padaryta. Į teritorijos vidų nepateko, namuose nieko nebuvo, matėsi apsnigtas automobilis, tvora buvo uždaryta, niekas durų neatidarė. Tą dieną su kaimynais lygtai nebendravo. Su tuo asmeniu, kuris parašė skundą, irgi pirmą dieną nebendravo. Tarnybinį pranešimą apie patikrinimo aplinkybes surašo, kai yra baigtas skundo nagrinėjimas. Kiekvieną kartą atvykę tarnybinio pranešimo nerašo. Jos galvojo, kad pavyks su pareiškėja susitarti gražiuoju, jos patikrins, kad nėra pažeidimų ir viskas tuo baigsis. Dėl kitų vizitų suderinimo kolegė iš savo elektroninio pašto pradėjo susirašinėti su J. A.. Kolegė sakė, kad J. A. prašė skundo kopijos, jos šį dokumentą išsiuntė, prašė pasirinkti tinkamiausią laiką kovo 5-7 dienomis, bet pareiškėja nepasirinko. Jos nurodė tikrinimo dienas, net pavedimą išsiuntė. Jos prašė nurodyti jai patogų laiką nuo 7 iki 15 val., jai nereikėjo laukti tris dienas nuo 7 val. iki 15 val. Ji nepasirinko laiko. Antrą kartą nuvažiavo 2025 m. kovo 5 d., po to kovo 6 d., kovo 7 d. Pavedimas yra toms trims dienoms, tai jomis ir važiuoja. Jos suranda laiką ir važiuoja, kada gali. Ta pati situacija buvo visomis dienomis. Neprisimena, kurią dieną, buvo viena moteris. Jos paklausė, gal čia kažkoks konfliktas, nežino, ko nepasidalina. Tas bendravimas su kaimyne nei padėjo, nei pasunkino. Buvo įvertinta, kad J. A. neįsileido į teritoriją, nesuteikė galimybės patikrinti ir jai kitą dieną buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, ji paskyrė pusę minimalios baudos, protokolą išsiuntė pareiškėjai ir tada prasidėjo skundai. Pareiškėja buvo įspėta dėl atsakomybės elektroniniu paštu, kad nesuteikus jiems sąlygų patekti į teritoriją, jai bus pradėta teisena. Protokolas buvo surašytas ne ta data, kuri išspausdinta. Turi būti protokolo metaduomenys ir jos elektroninis parašas, kada ji jį surašė. Protokolo surašymo data galėjo būti kovo 7 diena. J. A. nei jai, nei kolegei nepateikė jokio paaiškinimo. Jeigu atstovas nepateikia pareigūnui paaiškinimo ar kitų dokumentų, pradedama teisena (b.l. 111-112).

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas asmuo, kuris neatliko teisei priešingo veiksmo, nors jis ir nebuvo sąžiningas ir atsakingas proceso dalyvis, dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo suklaidinta nutarimą priėmusi institucija.

Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 14 punktas numato, jog valstybinė priešgaisrinė priežiūra - tai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų vykdoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas - kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių gaisrų prevenciją, bei siekiama užkirsti kelią šių reikalavimų pažeidimams. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinė priešgaisrinė priežiūra įgyvendinama kontroliuojant objektų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams. To paties įstatymo 2 straipsnio 15 punktas nustato, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas - valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutinis valstybės tarnautojas, įgaliotas atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą ir jo teisėti nurodymai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei kitiems asmenims (Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Be to, Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose yra įtvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų pareiga vykdyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų teisėtus nurodymus ir leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima atlikti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1-60 patvirtinto „Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas“ 50.2 papunktyje nurodyta, kad neplaninis objekto patikrinimas atliekamas tik esant motyvuotam vyriausiojo arba vyresniojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus sprendimui atlikti patikrinimą įvertinus turimą informaciją (gautus skundus, pranešimus, prašymus ar kitą informaciją, gautą atliekant valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas) ir kilus pagrįstų įtarimų, kad objekto veikla gali pažeisti gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kelti grėsmę objekte ar už jo ribų esančių žmonių saugumui. Aprašo 56 punktas nustato, kad atliekant neplaninį objekto patikrinimą Aprašo 50.1–50.3 papunkčiuose nurodytais pagrindais, atsižvelgiama į skundo, pranešimo ar prašymo turinį ir tikrinamos jame nurodytos aplinkybės.

Aprašo 76 punkte numatyta, kad jeigu pareigūnas, atliekantis objekto patikrinimą, neįleidžiamas į objekto patalpas (išskyrus gyvenamąsias), jam nepateikiami ar nuslepiami patikrinimui būtini dokumentai, klaidingai suteikiamos žinios ar kitaip kliudoma atlikti patikrinimą, nevykdomi kiti teisėti reikalavimai, objekto atstovui pradedama administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį.

Minėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad 2025 m. vasario 19 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 21.7.365/2025 (11.7.132 E) ir 2025 m. kovo 4 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 21.7.365/2025 (11.7.132 E) įgaliotos Aprašo 50.2 punkto pagrindu atlikti neplaninį gauto 2025 m. vasario 17 d. pranešimo faktinių aplinkybių patikrinimą specialistės J. M. ir S. S. adresu (duomenys neskelbtini), turėjo teisę patekti į šio gyvenamojo namo teritoriją ir duoti teisėtus nurodymus namo gyventojams, o namo gyventojai turėjo pareigą sudaryti galimybę Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti teritoriją tam, kad būtų galima atlikti neplaninį objekto patikrinimą, paneigiant ar patvirtinant 2025 m. vasario 17 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl galimų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo.

Pareiškėja savo poziciją dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties nebuvimo savo veiksmuose grindžia tuo, kad atlikti neplaninį patikrinimą nebuvo pagrindo, nes jos kaimynas, pateikęs skundą, jokiais įrodymais nepagrindė skunde nurodytų teiginių, todėl ir negalėjo būti pagrįsto įtarimo, kad objekto veikla gali pažeisti gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kelti grėsmę objekte ar už jo ribų esančių žmonių saugumui, skundas buvo melagingas, niekuo nepagrįstas. Ji nesandėliavo (nekaupė) pavojingų atliekų, kieme buvo iki pavasario laikomos sukrautos nugriauto sodo namelio statybinės liekanos, kol metų sezonas bus tinkamas jas utilizuoti. Šias aplinkybes ji paaiškino savo 2025 m. kovo 3 d. paaiškinime (skunde), skirtame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybei. Dėl šių aplinkybių tikrintojų veiksmas – jos gyvenamosios vietos teritorijos apžiūra buvo perteklinis.

2025 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo gautas ir registruotas 2025 m. vasario 17 d. anoniminis skundas, kuriame nurodyta, kad asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini) name, kaupia dideles atliekas, kurios yra degios medžiagos, taip pat stiklo gabalai. Asmuo galimai kūrena laužą lauke blogom statybinėm šiukšlėm, medienos atliekos, kurios yra su ruberoidu bei smala, kadangi dažnai užuodžiamas šlykštus kvapas ir dūmai didžiausi, taip pat dažnai pasitaiko laidų degėsio kvapai (b.l. 17). Minėtame skunde nurodyta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje yra kaupiamos didelės atliekos, kurios yra degios medžiagos. Pati pareiškėja savo paaiškinimuose neneigė aplinkybės, kad jos sklype buvo statybinių atliekų krūva, susidariusi po seno sodo namelio griovimo, kuri buvo sukrauta peržiemojimui. J. M. ir S. S. tarnybiniame pranešime matyti, kad prie namo šiaurinės tvoros, teritorijoje viduje prie kaimyninio sklypo Nr. 19, matomos sukrautos įvairios statybinės atliekos, sudėtos į krūvą, kuri išsikiša už tvoros ribos (b.l. 58). Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad dalis šių statybinių atliekų yra medinės, taigi ir degios (Pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 437 punktą, popierius, kartonas, mediena ir medienos gaminiai, plastikas, guma yra priskiriami degioms atliekoms). Nors pareiškėja nurodo, kad 2025 m. vasario 17 d. skunde nurodyti teiginiai nesudarė pagrindo pagrįstam įtarimui, kad galimai yra pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai, tačiau atsižvelgtina į aplinkybę, kad pati J. A. pripažino, kad ji 2025 m. vasario 3 d. teikė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui skundą dėl kaimyno G. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini), priešgaisrinių reikalavimų pažeidimų, (duomenys neskelbtini) PGV darbuotojai tirdami jos skundą lankėsi pas G. S., pradėjo tyrimą (b.l. 8). Akivaizdu, kad atvykę į vietą pas kaimyną (duomenys neskelbtini) PGV pareigūnai galėjo matyti ir degių statybinių atliekų krūvą, išsikišusią virš tvoros, pas pačią pranešėją. Taigi vertintina, kad Institucija galėjo disponuoti informacija dėl to, kad bent dalis 2025 m. vasario 17 d. skunde nurodytų teiginių gali būti pagrįsta, jei ištyrus atliekų laikymo sąlygas paaiškėtų, kad jos gali kelti grėsmę objekte ar už jo ribų esančių žmonių saugumui. Todėl teismas vertina, kad buvo pakankamas pagrindas vyresniajam valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriui priimti sprendimą pradėti neplaninį patikrinimą, esant gautam kaimyno skundui ir turint duomenų, kad įtarimas dėl galimos grėsmės gali būti pagrįstas (pvz., jei pasitvirtintų aplinkybė apie laužų deginimą arčiau nei 30 m nuo atliekų krūvos, ar degios medžiagos būtų sandėliuojamos nesilaikant saugaus atstumo nuo pastatų).

Gavus skundą 2025 m. vasario 19 d. pavedimu specialistėms J. M. ir S. S. buvo pavesta atlikti neplaninį gauto pranešimo faktinių aplinkybių patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo laikas nustatytas 2025 m. vasario 25 d. Šio pavedimu pagrindu liudytojos nurodė nuvykusios pranešėjos gyvenamosios vietos adresu, tačiau į tikrintiną teritoriją nepatekusios, nes teritorija buvo aptverta ir vartai užrakinti. Dėl to jos susisiekė telefonu su J. A., kad suderintų teritorijos apžiūros laiką. Telefoninio pokalbio metu buvo išsakytas prašymas bendrauti tikrinimo klausimais tik elektroniniu paštu. 2025 m. vasario 26 d. pareiškėjai el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo gautas anoniminis skundas dėl netinkamai sandėliuojamų degių statybinių atliekų ir galimai kūrenamų laužų adresu (duomenys neskelbtini). Paprašyta pareiškėjos sudaryti sąlygas (duomenys neskelbtini) PGV pareigūnams apsilankyti aukščiau minėtu adresu, siekiant įvertinti situaciją dėl galimai daromų teisės pažeidimų ir nurodyti pareiškėjai tinkamą datą neplaniniam patikrinimui iki 2025 m. kovo 3 d. 16.00 val., nurodyta, kad patikrinimas planuojamas atlikti įstaigos darbo laiku kovo 5-7 d. (b.l. 11).

Atsakydama į šį pranešimą pareiškėja el. paštu J. M. 2025 m. vasario 26 d. pareikalavo pateikti duomenis apie anoniminio skundo pateikimo aplinkybes, patį skundą ir nurodė, kad gavusi šiuos duomenis pateiks išsamų paaiškinimą oficialiu dokumentu apie skunde nurodytas aplinkybes ir prašymą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl žinomai melagingo pranešimo (b.l. 11-12). Skunde nurodytų aplinkybių tyrimą atliekančioms specialistėms pareiškėja taip ir nepateikė paaiškinimo, tačiau 2025 m. kovo 3 d. pareiškėja pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui skundą, dėl jos nuomone, perteklinių (duomenys neskelbtini) PGV veiksmų, tiriant anoniminį 2025 m. vasario 17 d. skundą, kuriame nurodė, kad anoniminį skundą parašė jos kaimynas G. S., kuris sistemingai ir nuolat jos atžvilgiu rašo įvairioms valstybės institucijoms nepagrįstus skundus, minėtas 2025 m. vasario 17 d. skundas buvo pateiktas be jokio pagrindo ir be jokių įrodymų kaip keršto aktas dėl pačios pareiškėjos 2025 m. vasario 3 d. pateikto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui skundo dėl G. S. priešgaisrinių reikalavimų pažeidimų. Anoniminiame skunde minimos degios atliekos yra nugriauto sodo namo liekanos, kurios paliktos peržiemoti iki tinkamų oro sąlygų, kad pavasarį būtų galima pabaigti griovimo darbus ir utilizuoti šias atliekas pagal teisės aktų reikalavimus. Jos nuomone, (duomenys neskelbtini) PGV darbuotojai buvo atvykę ir per tvorą galėjo įvertinti, kad sklype nėra sandėliuojamos atliekos, matė nugriauto namo liekanas, o leisti atlikti vietos apžiūrą ji nenori, kadangi tai perteklinis veiksmas, daromas melagingo skundo pagrindu ir kaimyno patenkinimo tikslu (b.l. 7-8).

Kadangi J. A. iki 2025 m. kovo 3 d. nesusisiekė su neplaninį tikrinimą atliekančiomis specialistėmis dėl tikrinimo datos suderinimo, 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistėms J. M. ir S. S. buvo surašytas naujas pavedimas atlikti objekto patikrinimą Nr. 21.7.-365/2025 (11.7.132E), kuriuo pavesta nuo 2025 m. kovo 5 d. iki 2025 m. kovo 7 d. atlikti neplaninį 2025 m. vasario 18 d. pranešimo faktinių aplinkybių patikrinimą pareiškėjos gyvenamuoju adresu (b.l. 24). Dėl to J. M. 2025 m. kovo 4 d. el. pranešimu informavo J. A. apie neplaninio patikrinimo atlikimą, pateikė pavedimo nuorašą ir paprašė nurodytu laikotarpiu (2025 m. kovo 5-7 d.) suteikti sąlygas (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistams atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, suderinant tikslų laiką pavedime nurodytomis datomis nuo 7.00 val. iki 15.00 val. atsakant į šį laišką iki numatomo patikrinimo pradžios (b.l. 64). Minėtas pranešimas paneigia pareiškėjos skundo teiginį, kad priešgaisrinės tarnybos darbuotojai nesiekė jos gyvenamosios vietos apžiūros, neprašė ir nereikalavo įleisti apžiūrai. Pareiškėja pareigūnų atvykimo laiko nesuderino, atsakydama į pranešimą nurodė, kad 2025 m. kovo 3 d. išsiuntė skundą departamento vadovybei ir pasiūlė kreiptis į juos (b.l. 64).

Iš J. M. ir S. S. 2025 m. kovo 7 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. kovo 7 d. buvo pakartotinai pagal 2025 m. kovo 4 d. pavedimą atlikti patikrinimai, kurių metu buvo bandoma susisiekti su objekto savininke mobiliuoju telefonu, bet ji neatsiliepė į skambučius, nesusisiekė su pareigūnais, nuvykus į vietą, į teritoriją niekas neįleido ir nesudarė sąlygų atlikti joms pavestas pareigas (b.l. 53). Skunde pareiškėja kvestionuoja, kad administracinio nusižengimo protokole teisingai nurodytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) PGV pareigūnų atvykimo į jos gyvenamąją vietą 5 ir 6 dienomis, nurodo, kad pareigūnės buvo atvykusios tik kovo 7 dieną. Teismas neturi pagrindo laikyti šį skundo argumentą pagrįstu. Kaip minėta, tarnybiniame pranešime fiksuotos dvi vykimo datos: tiek 2025 m. kovo 5, tiek kovo 7 d., prie jo yra pridėta fotolentelė, iš kurios matyti 2025 m. kovo 5 d. darytos fotofiksacijos. Byloje apklaustos liudytojos J. M. ir S. S. patvirtino, kad jos važiavo visas tris dienas, tačiau namie nieko nerado. Pareiškėjos įsitikinimas, kad pareigūnės kovo 5-6 d. nevažiavo į tikrintiną objektą, taip pat objektyviai nepagrįstas, nes ji pati nurodė, kad kovo 5, 7 dienomis ji nebuvo namuose. Apie tai, kad pareigūnės vyko tik kovo 7 d., sprendžia iš to, ką jai pasakė kaimynai. Pažymėtina, kad liudytojos J. M. ir S. S. patvirtino, kad vieno iš atvykimų metu jos bendravo su pareiškėjos kaimyne, todėl akivaizdu kad kaimynė užtikrintai galėjo žinoti apie tą vieną jų atvykimą. Teismas neturi pagrindo manyti, jog liudytojos, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme davė melagingus parodymus dėl patikrinimo aplinkybių. Jų parodymai, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, yra įrodymai byloje, turintys ne mažesnę įrodomąją galią kaip kitos materialių įrodymų rūšys: nuotraukos, vaizdo įrašai ir pan.

Pareiškėja savo skunde nurodė eilę procesinių pažeidimų, padarytų administracinio nusižengimo teisenos metu, beveik visus juos, susijusius su teisenoje ROIK 25267258876 jai administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūra, tai yra kad pirmas 2025 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00109-ANR_N-89-2025 jai buvo surašytas pažeidžiant ANK 608 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, t.y. jai nedalyvaujant ir nepakvietus jos į protokolo surašymą, jis surašytas 2025 m. kovo 5 d., dar nepasibaigus neplaninio patikrinimo terminui, nors jame fiksuota, jog nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. kovo 7 d., protokole bylos nagrinėjimo data nustatyta, dar nepraėjus ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatymam 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo administracinio nurodymo įvykdymo termino pabaigos, per kurį ji turi teisę reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo; minėtas protokolas buvo neteisėtai panaikintas, nors ANK teiseną reglamentuojančios teisės normos tokios procedūros nenumato, surašant naują 2025 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00109-ANR_P-102-2025 nebuvo darytas vaizdo ir garso įrašas, kaip tai numato ANK 609 straipsnio 1 dalis.