- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- AN2-463-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01047-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- J. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal teisės pažeidėjos J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiosios specialistės 2025 m. birželio 20 d. nutarimu J. A. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį 80 Eur dydžio bauda, nes ji, būdama 2025 m. vasario 26 d. elektroniniu paštu informuota apie neplaninį patikrinimą, 2025 m. kovo 5 d. 09.40 val., 2025 m. kovo 6 ir 7 d. 12.00 val. neįleido PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnų į jai nuosavybės teise priklausančią uždarą (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), taip neleisdama atlikti neplaninį patikrinimą ir tokiu būdu kliudė pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas teises bei atlikti jiems pavestas pareigas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi pakeitė PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiosios specialistės 2025 m. birželio 20 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė įspėjimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniame skunde J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė pozicijai, jog PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, net ir gavę skundą, kuriame užfiksuoti tikrovės neatitinkantys teiginiai, turi teisę patekti į konkrečią teritoriją, siekdami atlikti jos apžiūrą. Kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai, o PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai privalo elgtis protingai ir griežtai laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
5. J. A. pažymi, kad Objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 50.2 punkte yra nustatyta, jog patikrinimas gali būti atliekamas tik įvertinus gautą informaciją ir kilus pagrįstų įtarimų, jog objekto veikla gali pažeisti gaisrinę saugą. Šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo patekti į J. A. priklausančią teritoriją, nes nepagrįstame skunde nurodytos aplinkybės buvo paneigtos pačios J. A. pateiktuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, kurie buvo atvykę prie teisės pažeidėjai priklausančios teritorijos, nematė ir negalėjo matyti jokių dūmų, nes jų paprasčiausiai nebuvo.
Šalies argumentai
6. Apeliantės įsitikinimu, teiginiai, kad statybinės atliekos yra degios, todėl būtina patikrinti, ar jos tinkamai laikomos, yra nepagrįsti. Teiginiai, kad galimai prie statybinių atliekų yra talpyklos su benzinu ar dujomis, yra niekuo grįstos prielaidos ir negali būti vertinami kaip pagrindas patekti į asmens privačią erdvę, kuri nėra komercinis objektas ir kurioje vykdoma veikla gali pažeisti gaisrinę saugą.
7. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad J. A., nugriovus seną namą, persikraustė gyventi į naują namą. Ji yra veiksnus asmuo ir tikrai nekeltų pavojaus sau, savo turtui ir aplinkiniams. Nugriauto namo atliekos, kurios buvo laikomos uždaroje teritorijoje, niekam nekėlė pavojaus.
8. Apeliantė pažymi, kad apie PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų patikrinimą ji buvo informuota iš anksto, turėjo daug laiko jam pasiruošti. Dėl šios priežasties versija, kad PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai buvo neįleisti į teritoriją, nes ji galimai kažką slėpė, yra nepagrįsta. Apeliantė tvirtina, kad ji PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams netrukdė atlikti pareigų, priešingai – ji geranoriškai ir greitai padėjo išaiškinti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nedelsiant PAGD padaliniui pateikė reikiamus dokumentus ir paaiškinimus.
9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai padarė pažeidimus, kurių egzistavimą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau šių pažeidimų nesusiejo su priimtų sprendimų teisėtumu. J. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas šį protokolą panaikino (pripažino negaliojančiu). Vėliau J. A., nesilaikant teisės aktų reikalavimų, vėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė priėmė neteisėtą 2025 m. birželio 20 d. nutarimą.
10. J. A. tikina, kad ANK nėra numatyta galimybė panaikinti administracinio nusižengimo protokolą ar pripažinti jį negaliojančiu. Neteisėtai panaikinus pirmąjį jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą, vėliau surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti vertinamas kaip teisėtas. Šiuo atveju iš neteisėto administracinio nusižengimo protokolo kilęs neteisėtas nutarimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsiliepime nurodoma, kad pradėta administracinio nusižengimo teisena privalo būti tęsiama, jei nenustatoma ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima. Imperatyvi nuostata, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukiama tik tuo atveju, kai yra nustatoma bent viena iš ANK 565¹ straipsnyje numatytų aplinkybių, yra įtvirtinta ir ANK 608 straipsnio 6 dalyje. Šiuo atveju nebuvo nustatyta nei viena ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, kuri leistų nutraukti teisės pažeidėjai administracinio nusižengimo teiseną.
13. PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas nurodo, kad netraukti asmens administracinėn atsakomybėn ar administracinio nusižengimo teisenos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą galima tik tokiu atveju, kai yra padaroma mažai pavojinga veika. ANK 505 straipsnyje numatytos veikos padarymas nelaikomas mažai pavojinga veika (ANK 12 straipsnio 1 dalis). Taigi, jei nenustatoma ANK 565¹ ir (ar) 12 straipsnyje nurodytų aplinkybių, neegzistuoja jokia kita procesinė galimybė nutraukti pradėtą administracinę teiseną. Pradėta administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti nutraukta vien dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie vėliau buvo ištaisyti.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai pripažino padarytą ANK 608 straipsnio 1-2 dalies reikalavimų pažeidimą ir jį ištaisė, t. y. pagrįstai anuliavo administracinio nusižengimo protokolą, surašytą 2025 m. kovo 5 d., ir 2025 m. birželio 6 d., apeliantei dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu, surašė naują administracinio nusižengimo protokolą. Be to, pirmosios instancijos teismas išaiškino ir pateikė nuorodas į teismų praktiką, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu ANK tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kol administracinę teiseną užbaigiantis procesinis sprendimas (nutarimas) nėra priimtas, egzistuoja galimybė ištaisyti visas tarpinio pobūdžio procesiniais veiksmais padarytas klaidas. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai dėl neva esminių pažeidimų, lemiančių proceso neteisėtumą, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisės pažeidėjos apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Akivaizdu, kad aptariama norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į teisės aktus, numatančius įgaliotų pareigūnų teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – PSĮ) 2 straipsnio 15 punkte yra numatyta, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas yra valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutinis valstybės tarnautojas, įgaliotas atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą. Lietuvos Respublikos gyventojai privalo įstatymų nustatytais atvejais leisti valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją (PSĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Aprašo 50.2 punkto nuostatos leidžia teigti, kad neplaninis objekto patikrinimas gali būti atliekamas ir tuo atveju, jeigu įvertinus turimą informaciją (gautus skundus, pranešimus, prašymus ar kitą informaciją, gautą atliekant valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas) kyla pagrįstų įtarimų, jog objekto veikla gali pažeisti gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kelti grėsmę objekte ar už jo ribų esančių žmonių saugumui. Aprašo 76 punkte yra nustatyta, kad jeigu pareigūnas, atliekantis objekto patikrinimą, neįleidžiamas į objekto patalpas (išskyrus gyvenamąsias), jam nepateikiami ar nuslepiami patikrinimui būtini dokumentai, klaidingai suteikiamos žinios ar kitaip kliudoma atlikti patikrinimą, nevykdomi kiti teisėti reikalavimai, objekto atstovui pradedama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnį.
16. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad PAGD Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje 2025 m. vasario 18 d. buvo gautas skundas, iš kurio turinio matyti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra kaupiamos atliekos, taip pat ir degios medžiagos, kurios galimai yra deginamos lauke, nes dažnai jaučiamas nemalonus kvapas, taip pat ir laidų degėsio, kyla dūmai (b. l. 17, 67). PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas, 2025 m. vasario 19 d., remdamasi minėtame skunde nurodytomis aplinkybėms, pavedė PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnėms atlikti neplaninį patikrinimą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas 2025 m. kovo 4 d., remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėms, pavedė PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnėms pakartotinai atlikti neplaninį patikrinimą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).
17. Iš PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnių 2025 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2025 m. vasario 24 d. telefonu buvo susisiekta su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke J. A., kuri buvo informuota apie gautą skundą ir apie numatomą atlikti neplaninį patikrinimą. Prie nurodytos teritorijos buvo nuvykta 2025 m. vasario 25 d., tačiau į šią teritoriją pakliūti nebuvo galimybės (vartai buvo užrakinti). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prie teritorijoje esančio namo šiaurinės tvoros yra matomos sukrautos įvairios statybinės atliekos, kurių krūva yra aukštesnė už teritoriją juosiančią tvorą (b. l. 58). Pažymėtina, kad faktą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo sukrautos statybinių medžiagų atliekos ir jų krūva yra aukštesnė už teritoriją juosiančią tvorą, patvirtina trys prie tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos (b. l. 59). Čia pastebėtina, kad pati J. A. yra nurodžiusi, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo laikomos nugriauto namo liekanos (b. l. 8). Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad faktas, jog namo teritorijoje buvo didelė krūva statybinių atliekų (tokias atliekas gali sudaryti ir degios medžiagos, pavyzdžiui, medis, plastikas, dažai ar jais apdoroti objektai ir pan.), vertinant jį su PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdyboje 2025 m. vasario 18 d. gautame skunde nurodytomis aplinkybės, leido pagrįstai manyti (įtarti), jog galimai iš tikrųjų yra pažeidžiami gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkos saugumui. Akivaizdu, kad nepakliuvus į namo teritoriją neįmanoma objektyviai įvertinti nei joje buvusių atliekų sudėties, nei jų laikymo atitikties teisės aktų reikalavimams, taip pat nebuvo galimybės įvertinti, ar teritorijoje nėra tokių atliekų deginimo požymių ir pan.
18. Iš PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnių 2025 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti ir tai, kad nuo 2025 m. vasario 26 d. su J. A. bendravimas vyko elektroniniu paštu, nes ji į telefoninius skambučius neatsiliepė. Bendraujant elektroniniu paštu buvo mėginama susitarti su sklypo savininke, kuri buvo informuota apie neplaninio patikrinimo pagrindą ir apie atsakomybę už pareigų nevykdymą, dėl neplaninio patikrinimo atlikimo laiko. Nuvykus prie teritorijos, kurioje turėjo būti atliktas neplaninis patikrinimas, 2025 m. kovo 5 ir 7 d. į teritoriją vėl niekas neįsileido. J. A. nenurodė jokių duomenų ir nepateikė paaiškinimų, kurie paneigtų skunde nurodytas aplinkybes, nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl nesudarė PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnėms galimybės patekti į teritoriją, kurioje turėjo būti atliekamas patikrinimas. Čia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nuotraukų, kuriose buvo užfiksuota situacija susidariusi žemės sklype 2025 m. kovo 5 d., matyti, jog žemės sklype vis dar buvo ta pati statybinių atliekų krūva, kuri fiksuota ir 2025 m. vasario 25 d. (b. l. 59). Iš J. A. 2025 m. vasario 26 d. siųsto elektroninio laiško turinio matyti, kad ji buvo informuota, jog PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdyboje buvo gautas skundas dėl galimai netinkamai sandėliuojamų degių statybinių atliekų ir deginamų laužų, taip pat ji buvo informuota apie neplaninį patikrinimą ir jos buvo prašoma sudaryti sąlygas pareigūnams apsilankyti namo teritorijoje pasiūlytomis dienomis, jai tinkamu laiku (b. l. 11). Į šį elektroninį laišką J. A. atsakė, tačiau prašomos informacijos nenurodė (b. l. 11-12). Iš J. A. 2025 m. kovo 4 d. siųsto elektroninio laiško turinio matyti, kad teisės pažeidėja buvo pakartotinai informuota, jog objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), bus atliekamas neplaninis patikrinimas ir prašoma 2025 m. kovo 5-7 d. (vieną iš nurodytų dienų) sudaryti sąlygas suderintu laiku (nuo 07.00 val. iki 15.00 val.) atlikti neplaninį patikrinimą (b. l. 64). Į šį elektroninį laišką J. A. sureagavo tik informuodama, jog ji yra išsiuntusi skundą PAGD vadovams (b. l. 64-65).
19. Iš liudytojų J. M. ir S. S., kurioms buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą, parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jos iš esmės patvirtino aplinkybes, nurodytas anksčiau aptartame tarnybiniame pranešime. Liudytoja J. M. nurodė, kad J. A. buvo informuota apie neplaninį patikrinimą, tačiau pareigūnėms į teritoriją, kurioje turėjo būti atliktas patikrinimas patekti nebuvo galimybės, nes į teritoriją niekas neįleido, nebuvo nurodytas laikas, kuomet būtų galima patekti į šią teritoriją. Nepatekus į teritoriją, nebuvo galimybės patikrinti skunde nurodytų aplinkybių (b. l. 109-110). Iš esmės tokias pačias aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytoja S. S. (b. l. 110-111).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, jog J. A. nenurodė, kada PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnės galėtų pasinaudoti teise patekti į jai priklausančią teritoriją, kurioje turėjo būti atliktas neplaninis patikrinimas, ir joje atlikti tokį patikrinimą, t. y. vykdyti pareigas. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 16-19 pastraipose konstatuoja, kad iš tikrųjų J. A. neįleisdama PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnių į jai nuosavybės teise priklausančią uždarą (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kliudė šiems pareigūnams atlikti neplaninį patikrinimą. Tokia J. A. veika (neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymius.
21. Iš tikrųjų J. A. 2025 m. kovo 3 d. PAGD vadovams pateikė skundą dėl PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovų veiksmų, tiriant pateiktą skundą, kuriame nurodė, jog su ja susijusiame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, šis skundas yra nepagrįstas, asmuo pateikęs skundą piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori pakenkti J. A. (b. l. 7-8). Vis tik aptarto skundo turinys, jame nurodytos aplinkybės, įvertinus PAGD Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje 2025 m. vasario 18 d. gauto skundo turinį, PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnių, vykusių prie teritorijos, kurioje turėjo būti atliktas patikrinimas, nustatytas aplinkybes, niekaip nepaneigė būtinybės atlikti neplaninį patikrinimą, pareigūnėms patekti į tikrinamą teritoriją ir teisės pažeidėjos pareigos, apie kurią ši buvo informuota, sudaryti galimybę pareigūnėms patekti į jai priklausančią teritoriją. Aplinkybė, kad J. A. yra veiksnus asmuo, niekaip neleidžia daryti išvados, jog jai priklausančiame žemės sklype negalėjo būti padaryti gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.
22. Faktas, kad J. A. surašytas pirmasis administracinio nusižengimo protokolas buvo pripažintas negaliojančiu ir jai 2025 m. gegužės 6 d. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, nėra pagrindas tvirtinti, jog šis administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėtas, o tuo pačiu kaip neteisėtas turėtų būti vertinamas PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiosios specialistės 2025 m. birželio 20 d. nutarimas. Čia pažymėtina, kad sprendimas pripažinti pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą negaliojančiu buvo priimtas nustačius, kad šis administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nesilaikant ANK 608 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nenustačius ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, leidžiančios šį procesinį dokumentą surašyti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat nustačius, jog jame buvo padaryta techninė klaida nurodant šio dokumento surašymo datą.
23. Manytina, kad tuo atveju, jeigu būtų pritarta J. A. subjektyviam vertinimui, jog administracinio nusižengimo protokolas, surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, negali būti pripažintas negaliojančiu ir asmeniui negali būti surašomas naujas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo yra ištaisomi nustatyti trūkumai, galėtų susidaryti situacija, kai asmuo, padaręs teisės pažeidimą, dėl formalių kliūčių apskritai galėtų išvengti teisinės atsakomybės, taip pat nepagrįstai pailgėtų administracinio nusižengimo nagrinėjimo terminas, būtų paneigiama klaidos taisymo galimybė. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde dėstoma pozicija neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo, nei operatyvumo principų reikalavimų, todėl jai nėra jokio pagrindo pritarti. Teigtina, kad netinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo pripažinimas negaliojančiu neprieštarauja nei jokioms imperatyvioms teisės normoms, nei teismų praktikai. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad antrojo administracinio nusižengimo protokolo surašymas, panaikinus pirmąjį J. A. surašytą protokolą, kaip nors pažeidė apeliantės teises ir turėjo kokios nors įtakos PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiosios specialistės 2025 m. birželio 20 d. nutarimo teisėtumui.
24. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. A. apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
teisės pažeidėjos J. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.