Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 37N-16325166-14 ir 2014-08-05 priėmė nutarimą, kuriuo V. A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 6 d., 128 str. 3 d. paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 400 Lt baudą. Administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad V. A. K. 2014-07-20, apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) perdavė (davė) vairuoti jam pačiam priklausančią transporto priemonę traktorių (duomenys neskelbtini) asmeniui, kuriam nustatytas lengvas 0,31‰ girtumo laipsnis bei neturinčiam tam teisės, kai ši teisė atimta. Šiais veiksmais V. A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p.

V. A. K. apskundus Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK nutarimą, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies – panaikino Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK 2014-08-05 nutarimą dalyje dėl V. A. K. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 6 d. bei vadovaujantis ATPK 33 str. subendrintos nuobaudos paskyrimo ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. A. K. atžvilgiu nutraukė, o dalyje dėl nubaudimo 300 Lt bauda pagal ATPK 128 str. 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad yra įrodyta, jog V. A. K. žinodamas, jog iš F. Š. atimta teisė vairuoti transporto priemones, perdavė jam vairuoti savo traktorių (duomenys neskelbtini), t. y. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 3 d. Teismas taip pat konstatavo, kad skundą pateikęs asmuo įstatyme nurodytą sąvoką „perdavimas“ aiškina susiaurintai. Transporto priemonės perdavimas gali pasireikšti ir neaktyviais veiksmais, pakanka, kad būtu išreiškiamas aiškus leidimas konkrečiam asmeniui naudoti transporto priemonę, tai galima įvykdyti žodžiu, konkliudentiniais veiksmais, taip pat ir naudojantis ryšio priemonėmis net ir nebūnant įvykio vietoje, todėl šiuo atveju skundo autoriaus argumentai, kad jis buvo išvykęs ir fiziškai negalėjo atlikti protokole nurodytų veiksmų, jokios reikšmės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad įstatymo nurodoma sąvoka „perdavimas“ pareiškėjo aiškinama siaurinamai, tačiau iš esmės pats teismas išsakydamas poziciją, jog pakanka nustatyti „išreikštą aiškų leidimą“, konkrečioje byloje to nekonkretizuoja ir neaprašo. Būtent įstatymas ir numato, jog būtina nustatyti, jog asmuo sąmoningai, aiškiai suvokdamas pasekmes perduoda naudotis transporto priemonę kitam asmeniui, tačiau nei paaiškinimuose, nei protokoluose, nei teismo nutarime neatskleistas kaltės turinys. Pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotų frazių lakoniškumas „savininkas žinojo“ nėra pagrindas konstatuoti „perdavimo“, kaip veiksmų atitinkančių ATPK 128 str. 3 d., sudėtį, būtina išsiaiškinti šios frazės turinį. Galbūt pažeidėjas (F. Š.) tuo norėjo parodyti, kad nepavogė transporto priemonės, tokiu būdu pateisindamas savo savavališką elgesį ar pan. Juolab asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad traktorių vairavo be savininko žinios, tad kyla pagrįstų abejonių, ar minėta teisiškai reikšminga frazė nėra įrašyta tiesiogiai policijos pareigūno ir šiuo atveju net nėra aišku, kaip šią frazę suvokia tiek vienas, tiek kitas asmuo. Šių aplinkybių teismas neišsiaiškino, todėl priėmė nepagrįstą ir formalų nutarimą. Skunde teigiama, kad yra nepagrįsti teismo samprotavimai bei apsiribojimas tik formaliu pasisakymu dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų nevertinimo, motyvuojant siekimu išvengti atsakomybės už pažeidimą bei galimą transporto priemonės konfiskavimą sprendžiant F. Š. atsakomybės klausimą. Teismas tokiu pagrindu atmesdamas atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, privalėjo patikrinti duomenis, jog F. Š. šiuo atveju (parodymų kontekste) pakartotinumas inkriminuotas nepagrįstai ir policijos pareigūnai tai pripažino nagrinėjant minėto asmens administracinio teisės pažeidimo bylą. Asmuo baustas daugiau kaip prieš penkerius metus ir viešame registre fiksuoti duomenys apie vykdymo senatį teismui buvo viešai prieinami.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas (toliau Institucija) atsiliepimu į V. A. K. skundą prašo jį atmest kaip nepagrįstą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 214-10-01 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, pripažįstant V. A. K. pažeidus ATPK 126 str. 6 d. ir 128 str. 3 d.

V. A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl bylos nutraukimo dalyje dėl ATPK 126 str. 6 d. (perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui) nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl šio pažeidimo sudėties nebuvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 3 d. (perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti), todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. A. K. padaryta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 str. 3 d., nuobauda buvo paskirta laikantis ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą dėl šio pažeidimo apylinkės teismui nebuvo pagrindo.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl dviejų galiojančių administracinio teisės pažeidimo protokolų, kurių ROIK numeriai identiški, egzistavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tam pačiam asmeniui, dėl tų pačių faktinių aplinkybių, t. y. dėl tos pačios veikos (transporto priemonės perdavimo kitam asmeniui), taigi paaiškėjus naujos aplinkybėms, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo padaryti ir kitą pažeidimą, naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagrįstai, siekiant ištaisyti padarytus procesinius pažeidimus, o ankstesnis administracinio teisės pažeidimo protokolas neteko galios, jo naikinti atskiru procesiniu veiksmu nereikia. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai po kaltinimo patikslinimo buvo į vertinti ir kaip perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, nebuvo kliūtis nagrinėti bylą ar pakeisti jos nagrinėjimo datą. Naujame administracinio teisės pažeidimo protokole yra visi ATPK 260 str. 1 d. nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai – žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti, todėl Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, esant visus ATPK reikalavimus atitinkantį administracinio teisės pažeidimo protokolui, turėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal jame suformuotą kaltinimą ir ATP protokole apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas.

Apelianto samprotavimai, kad protokolus surašęs pareigūnas piktnaudžiavo asmens traukiamo atsakomybėn amžiumi, teisinio išprusimo spragomis bei nusilpusiu gebėjimu perskaityti protokolų turinį, perrašė protokolus kaltinimui naudingais argumentais, sąmoningai pakeitė nagrinėjimo datas tam, kad galima būtų išvengti tyrimo ir prašymų nagrinėjimo bei priėmė nepagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, yra nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl laikytini tik apelianto prielaidomis. Byloje nenustatyta jokių duomenų apie tai, kad protokolą surašęs pareigūnas būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. A. K. nebūto pažeidimo padarymu ar kitaip būtų suinteresuotas šios administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi. Apeliantas teigia, kad iš jo pateikto prašymo ir paaiškinimo pareigūnas turėjo suvokti, kad pareiškėjas nesutinka su užfiksuotu paaiškinimu ir jam nėra žinoma bylos nagrinėjimo data, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014-07-24 (ATP b. l. 2), jis V. A. K. buvo pasirašytas, o apeliantas paaiškinimą rašė 2014-08-04, kuris Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariate buvo gautas tik 2014-08-12 (ATP b.l. 22), todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu.

Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad jis sąmoningai, aiškiai suvokdamas pasekmes perdavė naudotis transporto priemonę kitam asmeniui, taip pat teigia, kad nei paaiškinimuose, nei protokoluose, nei teismo nutarime neatskleistas kaltės turinys.

ATPK 128 str. 3 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Sprendžiant atsakomybės klausimą už šio pažeidimo padarymą, svarbu nustatyti, ar asmuo suvokė, jog perleidžia transporto priemonę asmeniui, kuris neturi teisės jos vairuoti ir tai darė sąmoningai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pripažįsta, kad V. A. K. kaltė dėl ATPK 128 str. 3 d. numatyto pažeidimo yra visiškai ir neginčytinai įrodyta. Teismas nutartyje visapusiškai ištyrė tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, ir įvertinęs juos tiek kiekvieną atskirai, tiek ir įrodymų viseto kontekste, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų remiantis patikimesniais duomenimis, todėl vertino juos kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Teismas teisingai konstatavo, kad pats V. A. K. paaiškino, jog F. Š. atleido iš darbo, kuomet šis prarado teisę vairuoti transporto priemones, tai yra neabejotina, kad žinojo, jog šis neturi tokios teisės. Teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti liudytojo E. J. parodymais, iš kurių matyti, kad nubaustasis du kartus patvirtino, kad perdavė transporto priemonę F. Š.. Tai, kad su savininko žinia vairavo transporto priemonę teikdamas pirminį paaiškinimą patvirtino ir pats F. Š.. Liudytojo E. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir logiški, taip pat užfiksuoti ir jo tarnybiniame pranešime ( b.l. 14), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog liudytojas policijos pareigūnas galėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas neteisingai apkaltinti V. A. K. administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Priešingai – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai proceso metu kito, iš pradžių jis pripažino padaręs pažeidimą, neneigė, kad žinodamas apie F. Š. teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą perdavė jam vairuoti traktorių, šie jo paaiškinimai užfiksuoti tiek 2014-07-20, tiek 2014-07-24 administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2-3, 12-13), tačiau vėliau pradėjo savo kaltę neigti. V. A. K. nurodomos aplinkybės, kad F. Š. savavališkai pasiėmė traktorių norėdamas pagirdyti būtent V. A. K. karves, laikytinas nelogišku ir neįtikinamu. Liudytojas F. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltas dėl to, kad paėmė traktorių, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje jis nurodė, jog apie traktoriaus paėmimą jo savininkas žinojo, todėl šis liudytojo paaiškinimas nelaikytinas patikimu ir vertintinas kaip siekis padėti V. A. K. išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir teismui, priėmusiam skundžiamą nutarimą, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad V. A. K. sąmoningai perdavė transporto priemonę asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių, apie šios teisės neturėjimą žinojo, todėl jo veika pagal ATPK 128 str. 3 d. kvalifikuota teisingai. Institucija apeliacinio skundo nepateikė, todėl tik atsiliepime pareikštas prašymas V. A. K. nubausti dar ir pagal ATPK 126 str. 6 d., apeliacinės instancijos teismo paliekamas nenagrinėtas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmetamas, o teismo nutarimas paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimą nepakeistą ir V. A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.