Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta 60 parų arešto bausme, kuri BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio pagrindu pakeista 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir M. C. paskirta subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. C. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

M. C. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradėjimo, o tada panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.4. Nagrinėjant situaciją, kurią galbūt reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, giminaičių, kaimynų ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-231-976/2017). Analizuojant byloje esančius duomenis, ypač esant tokiai situacijai, kai tame pačiame įvykyje dalyvavę asmenys duoda skirtingus parodymus apie to paties įvykio aplinkybes, būtina išsamiai ištirti kiekvieno įvykyje dalyvavusio asmens viso proceso metu duotus parodymus. Pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog jo ir sutuoktinės santykiai buvo konfliktiški, nesutarimų buvo ir ankščiau, todėl akivaizdu, jog, šiuo atveju susidarius konfliktinei situacijai, nukentėjusioji iš pradžių galėjo turėti motyvą ir tikslą save pateikti tik gerai ir kartu pakenkti jam. Todėl tokioje situacijoje jos parodymai turi būti vertinami itin įdėmiai, nepaliekant jokių prieštaravimų dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės. Sutuoktinei suduotų smūgių į dešinės rankos petį nepatvirtina minėta tikėtina specialisto išvada. Liudytojas E. D. taip pat nepatvirtino jo suduotų smūgių sutuoktinei, nes jis tokių jo veiksmų nematė. Kiti byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina jam pareikšto kaltinimo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

2.6. BK 75 straipsnio 9 dalis nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas nuosprendyje aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsakingai ir sąžiningai pareiškia, kad po aktualaus įvykio jo elgesys iš esmės yra pasikeitęs. Suprato ir supranta, kad labai blogai pasielgė prieš sutuoktinę, supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Pažymi, kad bausmės vykdymas tinkamai paveiks jo teigiamus socialinius ryšius. Todėl mano, kad šių aplinkybių visuma leidžia jam skirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant ne vieną baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Įstatymas nedraudžia dar kartą atidėti bausmės vykdymo, nors nusikalstama veika ir padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Supranta, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prašo taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtą subendrintos galutinės bausmės vykdymą atidėti kad ir maksimaliam terminui, per kurį įrodys, jog nėra asmuo, kuris linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, iš naujo įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje iširtus faktinius duomenis ir jų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis priimtas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir jų visetą, todėl panaikinti nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (BPK 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apelianto kvestionuojamų pirmosios instancijos teismo motyvų ir padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka.

8. Pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. C. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. M. C. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apelianto skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar panaikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują. Todėl, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, teisėjų kolegija pritaria nuosprendžio motyvams dėl M. C. kaltės.

iš dalies liudytojo E. D. parodymai. 2025 m. gruodžio 3 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju M. C. yra draugai iš senų laikų; sutuoktinių konflikto metu sėdėjo automobilio gale keleivio vietoje; nenorėjo kištis į jų barnius ir nematė, ar ten kažkas vyko, ar smurtavo, ar nesmurtavo. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas 2025 m. rugpjūčio 12 d. apklaustas E. D. parodė, kad: kai prasidėjo sutuoktinių tarpusavio barniai, jis tik sėdėjo automobilio gale už priekinės keleivio sėdynės ir žiūrėjo pro langą; nesikišo į jų tarpusavio konfliktą, nieko jiems nesakė, neramino M., nes žino, koks jo yra ūmus būdas, ypatingai kai yra pavartojęs alkoholio; visą laiką žiūrėjo pro langą, todėl nepastebėjo to momento, kai M. O. kumščiu sudavė į ranką, tačiau girdėjo, kad O. sakė M., kad nusiramintų, kad jai skauda (t. 1, b. l. 57–59);

Išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog prieš 5 min. pranešėja (O. C.) važiuojančiame automobilyje konfliktavo su savo vyru (M. C.), kuris ant jos šaukė, trenkė, grasino užmušti; vyras išlaipino pranešėją iš automobilio važiuojant kažkur už (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės ir paliko ją pakelėje; smurtautojas vyras pasišalino su automobiliu, kurį vairuoja jo draugas (t. 1, b. l. 84);

2025 m. rugpjūčio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuris surašytas apžiūrėjus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusiosios O. C. telefoninį pranešimą Bendrajam pagalbos centrui. Šiame pranešime užfiksuotas nukentėjusiosios O. C. atsakymas operatorei, jog vyras ant jos šaukė, rėkė ir ją mušė (t. 1, b. l. 86–88);

2025 m. rugpjūčio 12 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuris surašytas apžiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje darytus garso ir vaizdo įrašus, pateiktus prie 2025 m. rugpjūčio 8 d. O. C. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Įraše (1.1), kurio failo pavadinimas „export-mydnd.mp4“, įrašo ID „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, jog: pareigūnas M. S. klausia O. C., į kurią pusę jai sudavė, o ji kaire ranka rodo į dešinę ranką ir aiškina, kad daužė į tą vietą su rankinuku, ją smaugė, tempė (rodo paėmusi priekyje už bliuzono). Įraše (1.2), kurio failo pavadinimas „export-0jdja.mp4“, įrašo ID „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, jog: pareigūnams moteris (O. C.) pasakoja, jog jis (M. C.) buvo „persigėręs“, pareigūnas M. S. klausia, ar jis ją mušė, o ji atsako, kad trenkė į petį su rankinuku; M. S. klausia, koks buvo skausmas, ar momentinis, ar dabar dar skauda, o ji atsako, kad skauda (judina rankas), ji bijo jo; pareigūnas M. S. klausia, ar ji sužalota, o ji atsako, kad nežino, nematė, turbūt nėra (praskleidusi rūbus apžiūri dešinės pusės petį), sako, kad „biški“ skauda kaulą (nusimauna dešinės pusės bliuzono rankovę, apžiūri petį); pareigūnai klausia, ar dabar jai tos mėlynės atsirado (E. N. rodo ranka į moters dešinę ranką arčiau peties), o ji atsako, kad taip, nes jis jai „su drabužiais“ tempė, draskė su rankinuku (t. 1, b. l. 89–93);

2025 m. rugpjūčio 8 d. Asmens apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios O. C. dešinės rankos ties žastu pastebimas rusvas paraudimas, dėmė. O. C. teigimu, ši dėmė atsirado nuo jos vyro suduotų smūgių kumščiu (t. 1, b. l. 67–73);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 918/2025(04), kurioje užfiksuota, kad: O. C. nustatytas sužalojimas – kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek dėl tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. O. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 83);

iš dalies nukentėjusiosios O. C. ir įtariamojo M. C. 2025 m. rugpjūčio 27 akistatos protokolas, kurios metu O. C. atsisakė duoti parodymus sutuoktinio M. C. atžvilgiu, o M. C. nurodė, kad jos tą dieną nesužalojo, o jų konflikto dėl piniginės metu tik nestipriai kaire ranka buvo paėmęs jai už dešinės rankos žasto ir stūmė lauk iš automobilio, prieš tai atsegęs jai saugos diržą, o kai ji vis tiek nelipo iš automobilio, tada stipriau ją suėmęs kaire ranka už dešinės rankos žasto pastūmė ir tik tada ji išlipo, bet tikrai nedaužė jai du kartus rankos kumščiu į dešinės rankos žastą (t. 1, b. l. 48–50).

11. Akcentuodamas nukentėjusiosios O. C. duotų parodymų apie jos sužalojimo aplinkybes nenuoseklumą, o kartu ir kaltinimo ydingumą, apeliantas nepagrįstai neįvertina, jog ji, detalizuodama prieš ją atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, tik papildė jo atliktų veiksmų prieš ją turinį tuo, kad jis „daužė į tą vietą rankinuku, smaugė ir tempė“. Todėl tokios apelianto įžvalgos apie nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

12. Pažymėtina, jog asmuo duodamas parodymus gali atsiminti naujas detales, savo parodymus patikslinti ar papildyti, o pirminiai asmens parodymai paprastai geriausiai atspindi tikruosius įvykio dalyvių veiksmus. Taigi nepriklausomai nuo tam tikrų skirtumų apklausų metu nukentėjusioji tiek įvykio dieną kreipdamasi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą, tiek atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, tiek tyrėjams pirmosios apklausos metu nuosekliai tvirtino, kad ją sužalojo būtent sutuoktinis M. C. ir kad tai jis padarė jiems esant automobilyje, t. y. sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, o jai sėdint vairuotojo vietoje jų žodinio konflikto metu, o būtent kumščiu ne mažiau du kartus sudavė jai į dešinės rankos žastą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Beje, nukentėjusioji policijos ekipažui iš karto nurodė ir parodė, jog po sutuoktinio atliktų veiksmų prieš ją jai skauda dešinės rankos petį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 918/2025(04) patvirtina aplinkybę, jog jai padaryta kraujosruva būtent dešiniame žaste ir toks sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Tokiu daiktu šiuo atveju ir buvo suaugusio vyro M. C. kumštis.

13. Nors minėtas kaip liudytojas apklaustas E. D., jo teigimu, nematė smurtinio apelianto veiksmo (-ų) prieš sutuoktinę, tačiau jis buvo kartu su sutuoktiniais viename automobilyje ir girdėjo, kaip O. pasakė M., kad nusiramintų ir kad jai skauda. Tokie šio liudytojo parodymai dera su nukentėjusiosios parodymais, jog dėl agresyvaus, neblaivaus sutuoktinio smurtinių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą dešinėje rankoje. 2025 m. rugpjūčio 8 d. Asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios dešinės rankos ties žastu yra rusvas paraudimas, dėmė, o tai dar kartą leidžia įsitikinti tuo, kad nukentėjusioji iš tikrųjų jautė fizinį skausmą, juolab patyrusi tokio sunkumo nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajai nustatyto kūno sužalojimo mechanizmas patikimai nustatytas minėta motyvuota specialisto išvada ir dera tiek su aptartais nukentėjusiosios, tiek minėto liudytojo parodymais apie aktualaus įvykio eigą.

14. Teisėjų kolegija, sugretinusi anksčiau aptartus apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, įsitikino, jog įvykio metu dėl M. C. smurtinių veiksmų O. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie nors ir keli, tačiau intensyvūs pykčio dėl nerastos savo piniginės M. C. smurtiniai veiksmai sukėlė pavojingus padarinius O. C. sveikatai. Todėl toks M. C. elgesys prieš šeimos narį – sutuoktinę neabejotinai pasiekė BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijai būdingą pavojingumo laipsnį. Nuteistojo M. C. tyčinės kaltės turinį patvirtina anksčiau išvardyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro bendrą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakako padaryti pagrįstą išvadą, kad M. C. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo tinkamai, vadovaudamasis BK 54, 60 ir 61 straipsnių nuostatomis, ir atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes: į aktualios veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryta tyčinė smurtinė veika, sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą), į motyvus ir tikslus (konfliktas su nukentėjusiąja kilo dėl nuteistojo nerastos piniginės), taip pat į duomenis apie nuteistojo asmenybę (teistas, taip pat ir už analogiškas veikas (t. 1, b. l. 124–136, 137–141, 142–152), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 117–121; 154–160), naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2025 m. balandžio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu jam paskirta 60 parų arešto bausmė). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė recidyvistas (2025 m. balandžio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu M. C. pripažintas recidyvistu) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, M. C. parinkta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir atitinka BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. Pagrindo spręsti, kad bausmė yra aiškiai per griežta, nenustatyta, pritartina pirmosios instancijos teismo parinktai bausmės rūšiai ir dydžiui.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

16. Apeliantas prašo, netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti nuosprendžio dalį ir nuosprendžiu paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus.

17. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. C. negali būti pasiekti taikant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

18. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

19. Apeliantas, prašydamas atidėti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nurodo, jog po aktualaus įvykio jo elgesys iš esmės yra pasikeitęs, jis supranta, kad labai blogai pasielgė prieš sutuoktinę, supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės, pasižada ateityje nedarytu nusikalstamų veikų, o bausmės vykdymas tinkamai paveiktų jo teigiamus socialinius ryšius. Tačiau akivaizdu, jog apeliantas ignoruoja jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę neigiamai apibūdinančius bylos duomenis. M. C. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens sveikatai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta ir nustatytos net dvi sunkinančios, anksčiau ne kartą teistas už smurtines nusikalstamas veikas švelnesnėmis bausmėmis (viešųjų darbų, laisvės apribojimo). Taigi švelnesnės bausmės teigiamos įtakos šio nuteistojo elgesiui nepadarė ir nesulaikė jo nuo naujo nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

20. Įstatymas nedraudžia asmeniui, turinčiam teistumą, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei teismas pripažįsta, kad tam yra pakankamas pagrindas ir kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neskyrus jam laisvės atėmimo bausmės atlikti realiai. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip nemano. Priešingai, manytina, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad realus bausmės atlikimas pakenktų nuteistojo socialiniams ryšiams.

21. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam M. C. skirtinos bausmės dydžio nustatymo, bausmių subendrinimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, klausimai skundžiamu nuosprendžiu išspręsti teisingai, bausmių skyrimą reglamentuojančios nuostatos pažeistos nebuvo. Nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo asmenybę, yra adekvati ir proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Pagrindo pakeisti nuosprendį remiantis apelianto skundo argumentais nėra.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

22. Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. kovo 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma su prašymu priteisti valstybei 116,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias už gynėjos advokatės Jovitos Usonytės suteiktą nuteistajam M. C. antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme.

23. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis Nr. 2K-41-697/2021). Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

24. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Nuteistasis M. C. apeliaciniu skundu ginčijo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat prašė pakeisti nuosprendžio dalį ir atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Gynėja advokatė J. Usonytė rengėsi bylos nagrinėjimui teisme ir aktyviai dalyvavo apygardos teismo posėdyje. Todėl teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, kad prašomos išieškoti iš nuteistojo 116,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus ir sveikas vyras ir teismo posėdyje nurodė, jog turi galimybę sumokėti už antrinės teisinės pagalbos paslaugas, šios išlaidos iš jo išieškotinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. C. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo M. C. išieškoti valstybei 116,67 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų 67 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.