Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-05-14 nutarimo Nr. 10-ANR_N-13167-2024 (ROIK 24239700669).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024-05-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ROIK 24239700669. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas t. y. pirmu tikrinimu nustatytas 0.84 prom., antru tikrinimu nustatytas 0.75 prom. Jam skirta 800 Eur. bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

V. K. pateikė skundą, prašydamas pakeisti nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą, sutrumpinant atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę terminą. Skunde nurodė, kad jis pilnai prisipažino padaręs šį nusižengimą ir dėl to labai gailisi. Tai pirmas toks KET pažeidimas. Su jam paskirta bauda visiškai sutinka, tačiau prašo pakeisti priimtą 2024-05-14 Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo. Alkoholį vartojo balandžio 26 dieną vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui balandžio 27 dieną 10:19 ryte vairavo automobilį. Vairuojant nesukėliau eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Buvo nustatytas lengvas 0,75 (0,73 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių - nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyveno nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 9 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, mažamečiu sūnumi, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), vykdydamas šią darbo sutartį jis privalo vykti į skirtingus darbų objektus esančius rytų ir vidurio Lietuvoje, vežtis visus darbui reikalingus įrankius ir statybines medžiagas. Yra darbdavio charakterizuojamas, kaip kruopštus, atsakingas, darbštus, sąžiningas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad jam teisė vairuoti būtina, mano darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu, privalo vykti į skirtingus darbų objektus esančius skirtinguose Lietuvos miestuose. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiu sūnumi, šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę ir daugiau nebenusižengsiu. Taip pat yra neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkės skatintas padėkos raštu už paramą ir rūpestį integruojant neįgaliuosius į visuomenę. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („Vilniaus kredito unijoje“ yra sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Augina mažametį sūnų R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). R. lanko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažamečio sūnaus saugų patekimą į ugdymo įstaigą ir užsiėmimus. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti neįgalia mama J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, mama teisės vairuoti neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant į „VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę“, „Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas“ ir kitas medicinos įstaigas. Ją reikia dažnai lankyti siekiant užtikrinti jos gerą psichologinę būseną. Taip pat rūpinasi mamos maistu ir finansine padėtimi. Pareiškėjas negali vykdyti savo darbinių pareigų neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti mažamečio sūnaus, neįgalios mamos gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13167-2024 (ROIK 24239700669) priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

V. K. teismo posėdyje prašė tenkinti skundą. Palaikė skunde nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad alkoholį vartojo vakare, balandžio 26 dieną, švęsdamas savo gimtadienį, kitą dieną jautėsi gerai, todėl tinkamai neįvertino alkoholio poveikio organizmui.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Byloje nekyla ginčo dėl pažeidimo fakto. Pareiškėjas pilnai prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo labai gailisi. Tačiau prašo pakeisti nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą, sutrumpinant atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę terminą. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 str. 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-3659/2009, N62-3637/2009, Vilniaus apygardos teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011, ATP-518-195/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30 straipsnio 2 dalyje (ANK 34 straipsnyje) nurodytas aplinkybes, taip pat ATPK 31 straipsnyje (ANK 35 straipsnyje) nustatytas atsakomybę lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį (ANK 34 straipsnio 5 dalį), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). Administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-891/2023). Kompleksu faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai teismų praktikoje taip pat laikomi veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09).

Vertindamas, ar pareiškėjo padaryto nusižengimo atveju galima pripažinti esant teismų praktikoje įvardinamą kompleksą faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjo naudai, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.

Visų pirma, vertinant pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta, jog pagrindas pareiškėjo padarytą veiką laikyti mažiau pavojinga nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos yra tik iš dalies. Tokią išvadą teismas daro pritardamas Institucijos atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, kad nuobauda pareiškėjui yra paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Todėl teismas, vertindamas padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, gali atsižvelgti tik į aplinkybę, jog pareiškėjui nustatytas 0,75 promilės (po paklaidos) neblaivumo laipsnis yra labiau artimas žemiausiam leistinam rodikliui (0,40 promilės) negu aukščiausiam sankcijoje numatytam 1,5 promilės neblaivumui.

Antra, vertinant pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės formą ir rūšį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią veikimas tyčine kaltės forma, atsižvelgiant į tolimesnį pažeidėjo elgesį ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (tuo metu galiojusi ATPK 30¹ straipsnio redakcija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog administracinis nusižengimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai; realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmės niekam nepadarė, jo padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai reiškia, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės forma ir rūšis negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje byloje.

Trečia, vertinant pareiškėjo asmenybę, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią turi būti nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022) arba nustatomos aplinkybės, dėl kurių asmenybė negali būti vertinama išimtinai neigiamai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-497/2023). Byloje nustatyta, kad iki šio įvykio pareiškėjas nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 9 metų vairavimo stažą, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, mažamečiu sūnumi, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), vykdydamas šią darbo sutartį jis privalo vykti į skirtingus darbų objektus esančius rytų ir vidurio Lietuvoje, vežtis visus darbui reikalingus įrankius ir statybines medžiagas. Yra darbdavio charakterizuojamas, kaip kruopštus, atsakingas, darbštus, sąžiningas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad jam teisė vairuoti būtina, jo darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu, privalo vykti į skirtingus darbų objektus esančius skirtinguose Lietuvos miestuose. Taip pat yra neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkės skatintas padėkos raštu už paramą ir rūpestį integruojant neįgaliuosius į visuomenę. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („Vilniaus kredito unijoje“ yra sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Augina mažametį sūnų R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). R. lanko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti mažamečio sūnaus saugų patekimą į ugdymo įstaigą ir užsiėmimus. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti neįgalia mama J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, mama teisės vairuoti neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant į „VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę“, „Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas“ ir kitas medicinos įstaigas. Ją reikia dažnai lankyti siekiant užtikrinti jos gerą psichologinę būseną. Taip pat rūpinasi mamos maistu ir finansine padėtimi. Pareiškėjas negali vykdyti savo darbinių pareigų neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti mažamečio sūnaus, neįgalios mamos gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios įgalintų pareiškėjo asmenybę vertinti išimtinai neigiamai.

Ketvirta, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, jam paskirtos administracinės nuobaudos neginčija ir sutinka sumokėti jam paskirtą 800 Eur baudą, todėl ši aplinkybė pripažintina lengvinančia pareiškėjo atsakomybę. Sunkinančių pareiškėjo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Penkta, pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinant remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020). Tei­sin­gu­mo prin­ci­pas yra uni­ver­sa­lus prin­ci­pas, ku­ris, be ki­ta ko, su­po­nuo­ja ir tai, kad bet ko­kios vals­ty­bės tai­ko­mos po­vei­kio prie­mo­nės tu­ri bū­ti pro­por­cin­gos (adek­va­čios) tei­sės pa­žei­di­mui ir tu­ri ati­tik­ti sie­kia­mus tei­sė­tus tiks­lus, ne­tu­ri var­žy­ti as­mens aki­vaiz­džiai la­biau ne­gu rei­kia šiems tiks­lams pa­siek­ti” (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-146/2002). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių (administracinis nusižengimas nėra tyčinis, piktybinis). Pareiškėjo vairavimo stažas 9 metai, jis nėra padaręs nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pareiškėjas nurodo, kad jam vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), vykdydamas šią darbo sutartį jis privalo vykti į skirtingus darbų objektus esančius rytų ir vidurio Lietuvoje, vežtis visus darbui reikalingus įrankius ir statybines medžiagas. Yra darbdavio charakterizuojamas, kaip kruopštus, atsakingas, darbštus, sąžiningas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad jam teisė vairuoti būtina, jo darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu, privalo vykti į skirtingus darbų objektus esančius skirtinguose Lietuvos miestuose. Taip pat yra neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkės skatintas padėkos raštu už paramą ir rūpestį integruojant neįgaliuosius į visuomenę. Atsižvelgdamas į nurodyta aplinkybes, teismas daro išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn. ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., iš tikrųjų sukelia pareiškėjui skaudžias ir neproporcingas pasekmes, nes neigiamai įtakoja jo galimybes vykti į darbą, rūpintis artimaisiais. Taip pat, remdamasis ANK 22 str. 2 d. nuostatomis, teismas pripažįsta, kad net ir tenkinus skundą, pareiškėjas neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą teismas daro, nes 800 Eur. baudos paskyrimas pareiškėjui, o taip pat specialiosios teisės sustabdymas nuo pažeidimo padarymo dienos (2024 m. balandžio 27 d.) iš esmės atlieka administracinį nusižengimą padariusio pareiškėjo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo, taip pat paveikimo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 str. 2 d. 1 – 2 p.) funkciją. Be to, vertindamas byloje esančius duomenis, t. y. aplinkybę, jog pareiškėjas tokį pažeidimą atlieka pirmą kartą, pažeidimo pobūdis iš dalies leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti, jog yra būtina nustatytam laikui atimti ar apriboti administracinį nusižengimą padariusiam pareiškėjui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str. 2 d. 3 p.), nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad neatėmus ar nepribojus specialiosios teisės vairuoti visam nurodytam laikui pareiškėjas vėl darys tokio pobūdžio pažeidimus. Tai reiškia, kad teismų praktikoje nurodyta teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šioje byloje, teismo vertinimu, bus pasiekta paliekant pareiškėjui paskirtą 800 Eur baudą bei skiriant specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėn., taip pat draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos (2024 m. balandžio 27 d.).

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visuma padaryto pažeidimo pobūdį bei pareiškėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo funkciją atliks Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-05-14 nutarimu Nr. 10-ANR_N-13167-2024 (ROIK 24239700669) paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, taip pat draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos (2024 m. balandžio 27 d.).

ANK 642 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalyje numatytą išimtį ir V. K. skundą pareiškimą tenkinti iš dalies - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą sumažinti iki 3 mėnesių, taip pat paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos (2024 m. balandžio 27 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (gim, (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-05-14 nutarimą Nr. 10-ANR_N-13167-2024 (ROIK 24239700669) pakeisti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-05-14 nutarimu Nr. 10-ANR_N-13167-2024 (ROIK 24239700669) skirtą specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą sumažinti iki 3 mėnesių, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos (2024 m. balandžio 27 d.).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Linas Baublys