Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. sausio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2022 m. gruodžio 30 d. apie 01 val., namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. L. metu, tyčia sudavė kairės rankos alkūne nukentėjusiajam R. L. į veidą, ko pasekoje nuo suduoto smūgio jėgos R. L. nukrito ant prie namo durų esančių betoninių laiptų ir galva atsitrenkė į jų betoninį paviršių, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio pusrutulio, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. L. sveikatą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad praeitų metų gruodžio 24 dieną grįžo iš Vokietijos. Dešinę ranką susilaužė Vokietijoje. Ant dešinės rankos jam buvo uždėtas gipsas. Grįžęs iš Vokietijos apsigyveno pas savo draugę K. N., kuri yra jo sužadėtinė. Ji turi pusbrolį R., pavardės nurodyti negali, nes neprisimena. R. yra K. mamos N. N. sesers I. N. sūnus. R. kartu su savo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Tiksliai namo adreso neprisimena. R. pažįsta, juos supažindino K., su juo bendrauja, kartais susirašinėja. Dėl jam pareikšto įtarimo gali paaiškinti, kad 2022-12-29 buvo namuose pas mamą, adresą nurodė asmens duomenų pažymoje. Paskambino jam kaimynas R. R., pasiūlė išgerti, jis sutiko. R. yra jo kaimynas, gyvena netoliese. Jis atėjo pas R. Jie kartu nuvažiavo į parduotuvę, ten nupirko alaus ir brendžio. Grįžo pas jį. Kartu su R. broliu gėrė alų ir brendį. Apie 19 valandą jam paskambino A. A., kuris yra jo draugas, gyvena (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. jam pasiūlė atvažiuoti pas R. L. ir kartu su jais išgerti alkoholio. Jis sutiko. Paprašė R., kad šis pavežtų jį iki R. namų. R. L. gyvena (duomenys neskelbtini), jis yra jo geras draugas, buvusios žmonos klasiokas. Su R. dažnai bendravo, kaip minėjo, jis yra jo geras draugas. R. jį atvežė pas R. Jo namuose buvo A. A. ir R. L.. R. namuose visi vartojo alkoholį. Gėrė „Absoliut“ degtinę. Visi buvo neblaivūs. Po kažkiek laiko baigėsi alkoholis. Visi nuėjo į parduotuvę, esančią Gerviškėse. Nupirko degtinės ir alaus. Prie parduotuvės pamatė R. P., kuris yra pažįstamas. A. ir R. L. jį irgi pažįsta. A. paprašė R., kad jis juos pavežtų į Vilnių. R. P. pasakė, kad negali pavežti iki Vilniaus ir sutiko juos nuvežti į Šalčininkus. Jis pavežė juos iki Šalčininkų miestelio. Visi trise išlipo ir nuėjo pas sesę S. S. Jos adreso tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Nori pasakyti, kai A. ir R. L. išlipo iš automobilio, jie nukrito ant sniego. Jokių sužalojimų ant jų kūnų nepastebėjo. R. nesiskundė. Atėjo pas sesę. A. ir R. užmigo. Po kažkiek laiko A. miegojo, o jis su R. gėrė alų. Jie ieškojo vairuotojo, kuris juos nuvežtų į Vilnių. Po kažkiek laiko prisiskambino savo pažįstamam J. A., kuris gyvena Šalčininkų rajone. J. atvažiavo savo automobiliu juos pasiimti iš sesės namų. Jo automobilio markės neprisimena. J. atvežė juos prie Rudaminos. R. išlipo iš mašinos ir nuėjo susitikti su jam nepažįstamu vyru. Kiek suprato, jis norėjo nusipirkti „žolės“ – narkotinės medžiagos. R. grįžo į automobilį. Pas jį matė „žolę“. Tuo metu jam paskambino R. ir pasiūlė atvažiuoti pas jį. Pasiūlė A. ir R. Jie sutiko. Iki įvykio ir nurodytos dienos A. ir R. lankėsi R. namuose, jį pažinojo, dėl to sutiko važiuoti. Atvažiavo pas R. į Medininkus. Namuose buvo R. ir jo mama. Mama buvo kitame kambaryje. R. mama matė, kad jie atvažiavo pas R.. R. namuose jie vartojo alkoholį. Matė, kad R. L. rūkė „žolę“. Jis „žolės“ nerūkė, gėrė degtinę. R. L. pradėjo keiktis, elgtis agresyviai, visus vadino necenzūriniais žodžiais. Pradėjo „varyti“ – keiktis ant R. Neištvėrė ir iš kairės alkūnės sudavė jam į nosį. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. jam atgal smūgio nesudavė, tiesiog rėkė. Į kambarį atėjo R. mama. Pamatė ant R. veidą kraują. Išplovė jam kraują ir liepė eiti jam miegoti. R. paklausė ir atsigulė miegoti. Jie toliau vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Po kažkiek laiko R. pasiūlė važiuoti pas asmenį, vardu „V.“, jo pavardės nežino. Prieš įvykį yra buvęs jo namuose su K.. Žinojo, kur gyvena V.. Sutiko važiuoti pas V. Tuo metu, kai sprendė važiuoti pas V., R. L. miegojo. Trise apsirengė ir išėjo iš namų. R. susitarė su pažįstamu, kad šis pavežtų juos iki V. namų. Vairuotoją matė pirmą kartą, jis vairavo „Audi A6“, universalas. Jo nepažįsta, apie jį nieko pasakyti negali. Tuo metu, kai jie trise išėjo iš R. namų, taip pat iš namų išėjo R. mama ir liepė jiems pasiimti R. L.. Mama pažadino R. ir pastarasis išėjo iš R. namų. Nuvažiavo prie V. namų. Automobilyje tarp jo ir R. konfliktinių situacijų nebuvo. Išlipdamas iš automobilio nukrito ant ledo. Kaip pastebėjo R. irgi nukrito ir ne vieną kartą, bet atsikėlė ir toliau ėjo, niekuo nesiskundė. Priėjo prie V. namų. R. nukrito, nes buvo labai slidu, nukrito veidu į priekį. Jokių sužalojimų nematė, jis niekuo nesiskundė. R. greičiau nuėjo iki V. namų. Pradėjo belstis į duris ir langus. Po to priėjo ir jie. Visi užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandą. Verandoje degė šviesa. Verandoje kalbėjosi. R. stukseno į duris, nes labai norėjo pasikalbėti. R. L. pasidarė agresyvus, pradėjo šaukti, vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Neištvėrė ir kaire ranka pastūmė R.. R. aukštielninkas nukrito ant laiptų. Namo durys buvo atidarytos, iškrito pro atidarytas duris. Matė, kad nukrito ant laiptų. Laiptai yra betoniniai. R. atsistojo, buvo sąmoningas, nieko nesakė. Po to pamatė, kad R. L. dar kartą nukrito. Dėl ko jis dar kartą nukrito, nežino, gal paslydo. Pamatė, kad R. nukrito ant nugaros, buvo be sąmonės. Priėjo prie R. pradėjo jį kalbinti, šis niekaip nereagavo. Pradėjo su A. jį tempti į namo verandą. Išgirdo vyro balsą. Vyras šaukė: „ką jūs čia darote?“. Šaukė rusų kalba. Nurodytas vyras buvo V. dėdė, jo vardo ir pavardės nežino, pažįsta iš matymo. Vyras buvo prie V. namų, juos visus matė. Išėjo iš V. namų, tuo metu ant grindų gulėjo R. L. be sąmonės, jam iš nosies bėgo kraujas. Nuėjo pas K. A. liko su R., o R. išėjo ieškoti automobilio pas pažįstamą O. Jis grįžo į V. namus. R. atvažiavo. Jie trise bandė pakelti R., bet jiems nepavyko. V. dėdė pasakė, kad iškvietė greitąją ir policiją. Po tų žodžių jie greitai išėjo iš V. namų. Vairuotojas nuvežė jį namo į Gerviškes. Gailisi, kad pastūmė R. L.. Įvykio dieną pas R. L. juodos spalvos piniginės nematė, jo mobiliojo ryšio telefoną paskutinį kartą matė pas R. namuose, kai vartojo alkoholį, bet tiksliai neprisimena. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pilnai pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų bei parodymų patikrinimo vietoje. Labai gailisi dėl savo veikos, taip pat nori atlyginti R. L. gydymo išlaidas. Prašys teismo leisti civilinį ieškinį jam mokėti dalimis. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Nori atsiprašyti R.. Daugiau niekio pasakyti negali (t. 2, b. l. 196-198, t. 3, b. l. 3-4).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu pripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad jis su kitais asmenimis pradėjo gerti pas R. L., paskui išvažiavo į Šalčininkus, buvo pas jo sesę S. S.. Tada išvažiavo iki Rudaminos ir nuo Rudaminos nuvažiavo iki Pasieniečių g. 12-14, netoli Baltarusijos sienos ir tada ten gėrė. Visur su L. važinėjo. Tada iškvietė mašiną, atvažiavo draugas M. F. ir nuvežė juos iki (duomenys neskelbtini)kaimo. M. išvažiavo, o jie iškvietė kitą mašiną, atvažiavo O. P.. Teigė, kad išeidami iš mašinos jis su R. L. dviese pakrito. Kaltinamasis nurodė, kad buvo su gipsu, buvo sulaužyta dešinė ranka. Tuomet nuėjo prie V. namo (duomenys neskelbtini)kaime. Nuėję pradėjo belstis į duris. Jis stovėjo su R. G. viduryje koridoriaus. Niekas neatidarė. R. L. pradėjo prieidinėti koridoriuje, ten kažkas šaukė rėkė, tada jam (teismo pastaba – R. L.) sudavė iš kairės alkūnės ir jis krito. Sudavė iš kairės alkūnės į maždaug žandikaulį ir kada jis krito, jis neatsikėlė. Tuomet pradėjo sakyt: „R. atsikelk, atsikelk“, bet jis neatsikėlė. Pradėjo jį kelti, jis nesikėlė. Norėjo suteikti pirmą pagalbą, norėjo pakelti ir nuvežti į ligoninę. Bandė jį pakelti su A. A. – nepakėlė. Kai nepakėlė, jis su A. jį ištempė į koridorių. Jis paėmė striukes nuo pakabos ir padėjo R. po galva. Kai padėjo striukes R. po galva, nuėjo pas savo merginos mamą N. N. paprašė, kad paskambintų pirmajai pagalbai ir ji pasakė, kad jau važiuoja. Kaimynas kažkoks, vyras, iškvietė. V. pasakė, kad jau važiuoja pirma pagalba. V. turbūt buvo tame pačiame V. name. Paskui jie prašė O. P., kad nuvežtų juos namo, t. y. jį su R. G. ir A. A.. Jį iškart nuvežė namo į (duomenys neskelbtini) kaimą, A. nuvežė į Gerviškes, R. su O. P. nuvažiavo namo. Nukentėjusysis liko tam adrese, kur V., jis liko su juo visą laiką. Jie nelaukė greitosios pagalbos, paprašė, kad išvežtų namo. Daugiau neprisimena. Įvykio metu, mes pas R. L. namie išgėrė gal 0,7 litro butelį „Absolut“, išgėrė trise – jis, R. L. ir A. A.. Tada nuėjo į parduotuvę Gerviškėse, pėsčiomis, pirko dar butelį „Absolut“, sulčių ir kažkiek skardinių alaus, gal kokių 10 tikrai. Išgėrė viską pas R. G. namuose, ten nusivežė. Įvykio metu jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio ir nukentėjusysis taip pat. Tas įvykis galėjo būti 2022-12-30 apie 1 val. nakties prie (duomenys neskelbtini). Visų įvykio aplinkybių šiandien neprisimena. Prieš tą smūgį, po kurio nukentėjusysis neatsikėlė, dar buvo jam sudavęs. Pas R. G., kai norėjo, kad jis (teismo pastaba – R. L.) atsigultų miegoti, jis pradėjo rėkt: „Ne, ne, važiuosim“, jam sudavė į lūpą, buvo nubrozdinimas mažas, su kuo sudavė - neprisimena, iš rankos turbūt. Kada jam sudavė jis atsigulė miegoti. Iš lūpos bėgo kraujas. R. mama atnešė rankšluostį. Jis pradėjo miegot, o jie iškvietė mašiną. R. mama pradėjo rėkti ir sakyt: „Kodėl draugą paliekat“, pradėjo jį kelti, kad paimtų kartu. Ir jie vėl visi kartu važiavo. Sudavė, prieš nugriuvimą kai jis neatsikėlė, iš alkūnės. Tik lūpa buvo jam sužalota po jo ankstesnio smūgio. Jis prie namo griuvo dar kažkiek, neprisimena, vieną kartą su juo krito ir po to dar vieną kartą prie jo, bet buvo atsikėlęs. Paskutinį kartą neatsikėlė po jo (teismo pastaba – kaltinamojo) sudavimo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad jo dešinė ranka įvykio metu buvo gipse, jau mėnesį gipsas buvo, nevaldė rankos, lūžis įvyko Vokietijoje. Patvirtino, kad nuo jo veiksmų nukrito nukentėjusysis, nes jis kada pradėjo šaukti, jį ramino, jis vis tiek šaukė, tai jam sudavė ir nukentėjusysis krito. Po įvykio padarė išvadas, iškart užsikodavo pas gydytoją, Varėnos apskr. pavardės nepamena, turi numerį, gali patekti dokumentus. Nuo to įvykio alkoholio nebegeria. Gyvena su sužadėtine K. N., yra pasipiršęs, laukia vaiko, ji šeštą mėnesį nėščia. Dėl civilinių ieškinių prašė R. L., kad kas mėnesį kažkokią sumą pinigų ar pavedimu ar į rankas galėtų jam sumokėti, kaip jis paprašys, nori jam padėti, šiai dienai nepasiruošęs dar sumokėti. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus E. P. juos patvirtino bei papildomai paaiškino, kad nuo jo veiksmų patyrė sužalojimus nukentėjusysis. Teigė, kad nuo jo veiksmų nukentėjusysis neatsikėlė, apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ne visai teisingai papasakojo, dėl girtumo, negalėjo atsiminti. Kumščiu tikrai nesudavė nukentėjusiajam, kaip nurodyta kaltinime, bet iš alkūnės arba peties sudavė, greičiausiai iš alkūnės. Apklausoje policijoje apie ankstesnį smūgį kalbėdamas, galbūt sumaišė su kuo sudavė. Ant laiptų nukentėjusysis nukrito nuo jo smūgio iš alkūnės tikriausiai. Dešinė buvo gipse, negalėjo suduoti kumščiu. Kai jis pats krito prie V. namo, jam tą ranką stipriai skaudėjo. Į žandikaulį sudavė alkūne. Pripažįsta, kad nukentėjusysis krito ir neatsikėlė nuo jo veiksmų. Labai gailisi. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs niekada. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad 500 000 Eur negali mokėti, nesutinka su tokia suma. Sutinka, kad padarė neturtinę žalą, bet prašo sumą mažinti, nežino, kokia būtų protinga suma atlyginti žmogui. Kiek pats su nukentėjusiuoju kalbėjo, kad gali visą gyvenimą mokėti. Civilinis ieškinys su 500000 Eur suma yra tikrai per didelis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, sutinka atlyginti. Taip pat patikslino, kad įvykio dieną prieš gerdami „Absolut“, dar gėrė brendį. Atsimena, kaip įvykio vietoje davė parodymus, sudavė iš kairės rankos alkūnės, tikrai galva į galvą nedaužė, iš alkūnės trenkė. Visą laiką su alkūne jį mušė, po pirmo smūgio jis ramiai nuėjo miegoti (t. 3, b. l. 156-159).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be visiško kaltinamojo G. L. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad liudytojo teisės jam išaiškintos, gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Dėl įvykio gali pasakyti, atgavo sąmonę būdamas ligoninėje. Kada atgavo sąmonę, tiksliai negali pasakyti. Iš pradžių nekalbėjo. Negalėjo atpažinti savo dėdės, kuris dažnai lankė ligoninėje, rūpinosi juo. Po kiek laiko prisiminė savo dėdę, kuris padėjo prisiminti. Iš ligoninės išleido 2023-04-07. Šiuo metu negali paaiškinti, kas įvyko, dėl ko atsidūrė ligoninėje. Įvykio neprimena. Taip pat negali pasakyti su kuo buvo įvykio dieną. Šiek tiek pasakojo jo dėdė V. L.. Kad įvykio dieną buvo su savo pusbroliu A. A.. Jam pasakojo, kad rado be sąmonės kažkokiame kaime Vilniaus rajone, kaimo pavadinimo neprisimena. Dėdė dar pasakė, kad į ligoninę buvo pristatytas be telefono ir asmens tapatybės kortelės. Nurodytus daiktus turėjo įvykio dieną. Telefoną visada su savimi nešiojasi. Mobiliojo ryšio telefonas buvo „Samsung Galaxy A7“ juodos spalvos. Telefonas buvo su juodos spalvos dėklu. Nurodytą telefoną pirko Vokietijoje. Nurodyto mobiliojo ryšio telefono dokumentų neturi, dėžutės irgi neturi. Asmens tapatybės kortelę irgi turėjo, nes gyveno prie Baltarusijos pasienio. Pas juos dažnai yra tikrinama asmens tapatybė, dėl to nešiojosi su savimi asmens tapatybės kortelę. Neprisimena, ar įvykio dieną turėjo su savimi pinigų, negali atsakyti. Kas ir kaip jį rado be sąmonės, nežino. Kaip minėjo, sąmonę atgavo po poros mėnesių ligoninėje. Apie įvykį žino tik iš dėdės žodžių. Kiek jam žinoma, šiuo metu A. A. yra Vokietijoje. Nebendrauja su A., neturi jo jokių kontaktų, pastarasis nebandė su juo susisiekti. Asmenį E. P. pažįsta iš matymo. Šiek tiek bendravo su juo, kai gyveno Gerviškėse, Šalčininkų r. E. gyveno netoli jo. Nežino, ar šiuo metu jis gyvena ten pat. A. A. jį irgi pažįsta. Teko būti su jais vienoje kompanijoje. Su E. P. niekada konfliktų neturėjo. Kaip minėjo, pažįstami iš matymo. Po įvykio E. nematė ir su juo nebendravo. Negali pasakyti, ar įvykio dieną buvo su E. P.. Negali atsakyti, nes neprisimena. Tik dėdė pasakojo, kad buvo su A.. Jam tai yra žinoma tik iš dėdės žodžių, asmeniškai dėl įvykio nieko pasakyti negali, nes nieko neatsimena. Šiuo metu jo sveikatos būklė yra vidutinė. Padavė dokumentus dėl invalidumo nustatymo, nes patyrė rimtą galvos traumą. Kas jį sužalojo, neprisimena. Dėl patirtos galvos traumos nieko neprisimena. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, šiuo metu atsisako reikšti civilinį ieškinį. Papildomai apklaustas nukentėjusysis R. L. parodė, kad liudytojo teisės jam išaiškintos. Papildomai nori pasakyti, kad civilinį ieškinį pageidauja pateikti, nes buvo ilgai gydytas. Po patirtų sužalojimų iki dabar dar gydosi. Po ikiteisminio tyrimo užbaigimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepageidauja. Prašymų, papildymų neturi (t. 1, b. l. 108-109, t. 1, b. l. 110).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad jam neseniai naujai nustatytas neįgalumas iki 2024 m. balandžio mėnesio, o paskui vėl eis ir spręs dėl pratęsimo. Kuo jam buvo trenkta - nepamena. Buvo be sąmonės, nieko nepamena (t. 3, b. l. 158);

- liudytojo Andriaus Mykolo Ignoto ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje skubiosios pagalbos medicinos gydytoju. 2022-12-29 19 val. pradėjo savo darbo pamainą, kuri truks iki 2022-12-30 07 val. 2022-12-30 02:42 val. greitosios medicinos pagalbos brigada į skubios pagalbos skyrių iš (duomenys neskelbtini) pristatė nenustatytos tapatybės vyriškį be sąmonės. Vyriškiui atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą vyriškio galvoje buvo nustatyta subdūrinė hemoragija, iškart po to minėtą vyriškį pasiėmė neurochirurgai skubiai operuoti. Taip pat pagal atliktus kraujo tyrimus vyriškiui buvo nustatytas 2,55 g/l girtumas. Vyras su savimi neturėjo jokio tapatybę patvirtinančio dokumento. Iš pažiūros vyriškis buvo maždaug 35 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, su rusvos spalvos barzda, trumpų rusvų plaukų, vyras buvo apsivilkęs nešvariais sportiniais drabužiais, sportinės kelnės buvo mėlynos spalvos. Jo, kaip mediko, nuomone šis sužalojimas, tikėtina, yra trauminės kilmės. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali, paros eigoje daugiau apie ligonio būklę galės pakomentuoti pirmojo reanimacijos skyriaus darbuotojai (t. 1, b. l. 154-157);

- liudytojo Kšištof Ovčinikov ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje gydytoju anesteziologu, reanimatologu. 2022-12-30 08.00 val. pradėjo savo darbo pamainą, kuri truks iki 2022-12-31 08.00 val. Jam atvykus į darbą buvo informuotas, kad 2022-12-30 02:42 val. nenustatytos tapatybės asmuo su galvos trauma greitosios medicinos pagalbos buvo atvežtas į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Tuo metu, kai jis pradėjo savo darbo pamainą, minėtas asmuo vis dar buvo operacinėje. Nenustatytos tapatybės asmeniui buvo atlikta galvos operacija, pašalinta kraujosruva. Apie 09.10 val. asmuo atvežtas į reanimacijos pirmojo skyriaus palatą. Šiuo metu asmuo yra slopinamas medikamentais, apie 14.00 val. bandys žadinti asmenį ir nustatinėti jo būklę. Šiuo metu asmens būklė stabili. Daugiau apie asmens būklę šiuo metu pasakyti nieko negali. Kaip ir minėjo, daugiau apie asmens būklę bus žinoma šiandien, tai yra 2022-12-30 apie 15 val. (t. 1, b. l. 181);

- liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. gruodžio 29 d. vakare jam paskambino kaimynė N. N., kuri yra jo tolima giminaitė. Pokalbio metu ji pasakė, kad pas jį važiuoja vaikinai. Taip pat ji pasakė, kad juos veža O. B.. Gyvena tame pačiame kaime, kaip ir jis. Ji pasakė, kad jis užrakintų namo duris ir eitų miegoti. Jis padarė, kaip ji jam pasakė, užrakino namo duris ir nuėjo miegoti. Nuėjo miegoti apie 21 valandą. Kažkur po pusvalandžio prie savo namų išgirdo vyriškus balsus. Girdėjo, kaip kažkas pasibeldė į lauko duris. Nurodytas duris jis nebuvo užrakinęs. Užrakintos buvo durys, kurios yra namo viduje. Dėl smalsumo atsikėlė iš lovos ir nuėjo prie lango, kuris yra virtuvėje. Pro langą pamatė keturis vaikinus. Jie tarpusavyje kalbėjo. Girdėjo, kaip vienas vaikinas kreipėsi į kitą. Jis pasakė vardą „E.“. Po to pro langą pamatė iš matymo pažįstamą vaikiną – E.. Jį pažįsta iš matymo. Jis yra N. N. dukros K. draugas. E. vieną kartą su K. buvo jo namuose. Porą kartų yra jį matęs N. namuose. E. pavardės nežino, kur pastarasis gyvena nežino. Kaip minėjo, yra jį matęs porą kartų. Kiek prisimena, įvykio dieną jis buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Tiksliai rūbų apibūdinti negali, nes lauke buvo jau tamsus paros metas. Jį galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Stovėjo prie lango. Pamatė prie E. stovinčius dar tris vaikinus. Jų nepažįsta, apie juos nieko pasakyti negali, matė pirmą kartą. Jie irgi dėvėjo tamsios spalvos drabužius. Nieko neįprasto nepastebėjo. Stovėdamas prie lango girdėjo, kaip vienas vaikinas kreipėsi į kitą vardu „R.“. Jie vaikščiojo prie namo, apie kažką kalbėjosi. Apie ką tiksliai, pasakyti negali. Po to vienas vaikinas rusiškai pasakė, kad jį sumušė. Apie ką tiksliai jis kalbėjo, negirdėjo. Išgirdo, kad kažkas šaukė, ką tiksliai šaukė, negirdėjo. Po to pamatė, kad E. pradėjo stumdytis su kitu vaikinu. Jie pradėjo muštis. Kiti du vaikinai stovėjo šalia, kiek girdėjo, jie juokėsi. Po to pamatė, kaip E. rankos kumščiu sudavė vaikinui, sudavė jam į veidą. Tuo metu vaikinas stovėjo priešais jį. Kiti vaikinai stovėjo šalia. Po to pamatė, kad nuo smūgio vaikinas nukrito ant laiptų, nugriuvo ant nugaros. Truputį daugiau ant kairio šono. Po to jis pasislėpė, kad jie jo nepastebėtų. Tyliai sėdėjo namuose. Bijojo išeiti iš namų, nes nenorėjo, kad jį irgi sumuštų. Namuose girdėjo, kad jie dar kalbėjo. Bet po to viskas nutilo. Po kažkiek laiko kažkas pasibeldė į duris. Jo dėdė V. S. pasakė, kad tai jis atėjo ir kad atidarytų duris. Atidarė jam duris. Dėdė pasakė, kad jo verandoje guli žmogus. Jis išėjo į verandą ir pamatė ant grindų gulintį vaikiną. Gulėjo tas pats vaikinas, kuris nukrito nuo laiptų. Ant vaikino veido matė kraują, jam iš nosies bėgo kraujas. Daugiau kažkokių žaizdų nepastebėjo. Jam ant galvos buvo uždėtas megztinio gaubtas. Vaikinas gulėjo be sąmonės, dėvėjo tamsios spalvos megztinį, avėjo sportbačius. Matė, kad užklotas senomis striukėmis, kurios gulėjo verandoje. Su dėde laukė, kada grįš vaikinai ir pasiims vaikiną, buvo namuose. Išgirdo, kad kažkas atėjo. Liko namuose, o jo dėdė išėjo į verandą. Po kažkiek laiko dėdė grįžo ir pasakė, kad vaikinai negalėjo pakelti vaikino, nuėjo ieškoti automobilio. Po to išgirdo, kad kažkas vėl atėjo. Dėdė išėjo pasikalbėti, jis liko namuose. Grįžo dėdė, kurio paklausė, ar jie pasiėmė vaikiną. Dėdė atsakė, kad ne. Pasakė, kad jie nesugebėjo vaikino pakelti ir šis liko gulėti jo verandoje. Sprendė su dėde, ką daryti. Pamatė, kad vaikinui iš burnos pradėjo bėgti seilės. Suprato, kad vaikinas gali mirti, dėl to iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji ir policija (t. 1, b. l. 160-161, 164, 168-169);

- liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022-12-29 apie 18.00 val. nuvažiavo automobiliu VW TRANSPORTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į parduotuvę, esančią Gerviškių k., vienintelė parduotuvė „KOOPS“. Parduotuvėje sutiko kaimo gyventojus A. A., E. P. ir R. L., visus juos pažįsta, kadangi gyvena viename kaime. E. P. paprašė jo nuvežti juos į (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. Visi vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis vaikinams nurodė, kad į Vilniaus rajoną neveš ir jie paprašė jo nuvežti bent jau į Šalčininkus. Tada pastatė savo automobilį ir paėmęs kitą jam priklausantį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė juos į Šalčininkų m., Plento g. prie T. parduotuvės bei išleidęs juos nuvažiavo namo. Vaikinai jam nieko nesakė, kodėl jiems reikia į Vilniaus rajoną. Jie tarpusavyje mažai bendravo, o R. L. nurodė, kad greičiau važiuotų, kadangi žmogus ten nelauks (t. 1, b. l. 145-146);

- liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad yra R. L. dėdė. R. L. motina S. L. yra jo sesuo. Tėvo R. neturi. Su R. dažnai bendravo, jų santykiai yra labai geri. R. L. kartu su savo motina gyvena (duomenys neskelbtini), turi sesę, jai 11 metų, kuri gyvena kartu su juo, jis yra jos globėjas. R. mamai yra apribotos motinystės teisės. Iki savo pilnametystės R. gyveno kartu su jo mama, t. y. kartu su savo močiute. Kaip minėjo, dažnai bendravo su R.. Paskutiniu metu jis naudojasi telefonu (telefono numeris nurodytas), turėjo mobiliojo ryšio SAMSUNG „A51“ arba „A71“, tiksliai modelio nurodyti negali. R. L. su savimi nešiojosi juodos spalvos piniginę, savo asmens tapatybės kortelę, nes gyvena arti Baltarusijos sienos, dėl to privalėjo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Paskutinį kartą R. matė praeitų metų gruodžio mėnesio pradžioje. S. R. gruodžio 23 dieną. Po to su R. nebendravo. 2022-12-29 apie 19 val. jam paskambino R. ir pasakė, kad šiuo metu jis ne namuose, kad yra pas draugą. Pas kurį draugą, nepasakė, draugo duomenų nenurodė. Tikslaus adreso irgi nenurodė, tik pasakė, kad yra netoli Baltarusijos sienos. R. pasakė, kad su draugu išgėrinėja – vartoja alkoholį. 2022-12-30 apie 8 val. bandė prisiskambinti R., kad šį pakviesti pas save į svečius. Jam prisiskambinti nepavyko, R. telefonas buvo išjungtas. Pagalvojo, kad su draugais kažkur „užgėrė“, dėl to neatsiliepia. Nurodytą dieną jam skambino apie 10 kartų, bet prisiskambinti taip ir nepavyko. Nurodytos dienos vakare jam pradėjo skambinti sesers kaimynai. Jie pradėjo sakyti, kad jo sūnėną R. „papjovė“, kiti sakė, kad jį „sumušė“. Po tokių žinių pradėjo skambinėti į ligonines. Skambino į Šalčininkų ligoninę, Santariškių ir Lazdynų ligoninę. Jam atsakė, kad tokio asmens ligoninėse nėra. Sekančią dieną, t. y. 2022-12-31, jam paskambino kaimynas D. P. ir pasakė, kad važinėja policija bei klausinėja, ar nėra dingusio asmens, nes rastas vaikinas be dokumentų ir jo tapatybė nėra žinoma. Iš kaimyno žodžių suprato, kad tai gali būti sūnėnas – R. L.. Paskambino dar kartą į ligonines, ieškojo sūnėno. Jam pasakė, kad nežinomo asmens ligoninėse nėra. Tada paskambino 112 bendruoju pagalbos numeriu. Pasakė, kad negali rasti savo giminaičio, kad yra tam tikri duomenys, jog jis gali būti sumuštas. Jam pasakė, kad policijos pareigūnai su juo susisieks. 2022-12-31 vakare jam paskambino tyrėjas ir pranešė, kad jo sūnėnas R. L. guli Lazdynų ligonėje. Po pokalbio iš karto nuvažiavo į ligoninę. Registratūroje jam paaiškino, kad R. L. yra atvežtas į ligoninę ir šiuo metu jo asmens tapatybė nėra žinoma, nes jis su savimi neturėjo jokio dokumento. Jį įleido į pirmąjį reanimacijos skyrių, kad galėtų atpažinti R.. Iš karto jį atpažino. Pasakė gydytojui, kad jam parodytas vaikinas yra sūnėnas – R. L.. R. gulėjo be sąmonės. Jam gydytojas pasakė, kad jam atlikta operacija ir kad jo būklė yra sunki. Matė R. veidą. Negali pasakyti dėl smurto žymių ant veido. Matė mėlynes po akimis. Išsamiai savo sūnėno neapžiūrinėjo. Gydytojas pasakė, kad jis yra komoje. Jis kelias minutes pabuvo ir išėjo. Kartu su gydytoju užpildė R. L. asmens duomenis, nes, kaip minėjo prieš tai, jo asmens tapatybė nebuvo nustatyta. Gydytojas jam pasakė, kur buvo rastas sūnėnas. Pasakė adresą – (duomenys neskelbtini). Nustebo, kodėl sūnėnas buvo Vilniaus rajone. Jam nurodytas adresas nėra žinomas. Nežino, kas gyvena nurodytu adresu. Nuvažiavo į pirmąjį policijos komisariatą. Paaiškino, kad jam žinoma, jog yra atliekamas tyrimas. Jo tyrėjas paklausė, ar jis pažįsta asmenis E., A. A., „kirtds“, R. P.. Atsakė, kad pažįsta A. ir R. P.. Tyrėjas jo klausė, kodėl sūnėnas buvo rastas Vilniaus rajone, su kuo jis ten nuvažiavo, ar sūnėnas turi giminaičių Vilniaus r. Atsakė, kad jam nėra žinoma, kodėl sūnėnas buvo rastas Vilniaus r., ir kad giminaičių jie nurodytu adresu neturi. Jam buvo neaišku, kodėl R. buvo Vilniaus r., kodėl su juo buvo A.. Po to pradėjo aiškintis kas atsitiko sūnėnui. Per savo pažįstamus asmenis pradėjo domėtis su kuo buvo sūnėnas ir kas jam atsitiko. Jam pavyko išsiaiškinti, kad įvykio dieną kartu su sūnėnu buvo A. A., kuris yra jų tolimas giminaitis. Taip pat sūnėnas kartu su A. A. ir vaikinu, vardu E., pavežė pažįstamas R. P., kuris gyvena Gerviškėse. Susitiko su R. P.. Pradėjo šio klausinėti, kas atsitiko jo sūnėnui. R. P. paaiškino, kad pas jį atėjo vaikinas, vardu E., A. A. ir sūnėnas R. L.. E. prašė juos nuvežti į Parudaminą. Vaikino, vardu E., jis nepažįsta apie jį nieko pasakyti negali. R. atsisakė juos vežti į Parudaminą. Pokalbio metu R. P. pasakė, kad iš kaimo pavežė juos į Šalčininkus ir ten išleido, pasakė, kad išleido prie parduotuvės, kurios tiksliai, nenurodė. R. P. daugiau jam nieko nepaaiškino. Po pokalbio su R. nusprendė paskambinti A. A.. Paprašė savo draugo, kad šis padėtų įrašyti jo ir A. pokalbį. Turi pokalbio garso įrašą, galės jį pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pokalbio trukmė yra apie 8 minutės. 2023-01-05 pokalbio metu suprato, kad nurodytu adresu, kur buvo rastas sūnėnas, gyvena E. pažįstami asmenys. Jis pasiūlė nuvažiuoti nurodytu adresu, kur buvo rastas sūnėnas. Kas juos nuvežė nurodytu adresu, A. jam nepasakė. Pokalbio metu A. jam paaiškino, kad tarp E. ir R. įvyko konfliktas. Tarp jų įvyko muštynės. Kur įvyko muštynės, nepasakė. Muštynių metu A. juos bandė išskirti. Kiek suprato iš A. žodžių, prie R. priėjo E. ir galva smogė R. į galvą. Nuo smūgio šis nukrito ir prarado sąmonę. Kiek suprato, viskas įvyko prie namo, kur buvo rastas R.. Pokalbio metu A. pasakė, kad jis kartu su E. nutempė į namo verandą ir ten paliko R. bei kartu su E. išvažiavo. Kaip minėjo, pokalbio garso įrašą savanoriškai pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Nori pasakyti, kad ligoninėje jam pasakė, jog tarp sūnėno daiktų nėra jo mobiliojo ryšio telefono, nėra juodos spalvos piniginės ir nėra asmens tapatybės kortelės. Nurodytus daiktus sūnėnas visada turėjo su savimi. Kiek jam šiuo metu žinoma, A. A. yra užsienyje, Vokietijoje, o su vaikinu, vardu E., niekas negali susisiekti, nes šis dingo. Pasakė tai, ką jam pavyko sužinoti ir kas jam yra žinoma (t. 1, b. l. 129-131);

- liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini), jo tėčio mamai priklausančiame bute. Taip pat nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. 15 d. gyvena ir dirba Vokietijoje, gyvena pažymoje nurodytu adresu, o dirba konditerijos įmonėje, esančioje Waltershausen mieste. Į Lietuvą šiuo metu yra grįžęs antrą kartą, o prieš tai buvo parvykęs 2022-12-24 Šv. Kūčioms. 2022-12-29 dieną, tačiau tikslaus laiko neprisimena, jam į socialinio tinklo „Facebook“ „messendžerio“ programėlę parašė E. P., su kuriuo bendrauja labai retai, tačiau tada šis jam pasiūlė susitikti. Atrašė jam, kad yra pas R. L., koks pastarojo tikslus adresas, net nežino, tai yra (duomenys neskelbtini) kaimo. Dar paklausė R. L., ar sakyti E. P., kur jie yra. R. pasakė, kad gali sakyti, todėl ir pasakė E., kur yra. Jis nekvietė E. P. atvažiuoti pas juos, tačiau E. kažką parašė, kad atvyksta pas R.. Klausė E., ar šis ketina atvažiuoti, o pastarasis pasakė, kad taip, jo jau laukia mašina. Kiek prisimena iš jų susirašinėjimo, tai E. P. atvažiavo pas R. L. apie 15 val., jį atvežė kažkas su automobiliu „Audi“ tamsios spalvos, valstybinio numerio nežino. Kas jį atvežė, E. P. nesakė, o jis ir neklausė. Jis su R. L. jau buvo nusipirkę alkoholio, o E. P., jo manymu, atvažiavo blaivus. Pas R. L. buvo trise, tai yra jis, R. L. ir E. P.. Gėrė „Absoliut“ degtinę, prieš tai dar gėrė alų „Utenos Krek“, dar lyg buvo „Trejos devynerios“, o užkandai buvo, kiek pamena, tik riešutai. Alkoholio buvo tikrai daug, nors tikslaus kiekio nepamena. Visi buvo pakankamai neblaivūs. Po kažkiek laiko baigėsi alkoholis, kelinta buvo tiksliai valanda, neprisimena, tačiau dar dirbo parduotuvė. Begerdami kažkaip sugalvojo, kad reikėtų važiuoti į Vilnių, nepamena kokiu tikslu norėjo važiuoti į Vilnių, tačiau sugalvojo, kad prieš tai reikia nusipirkti dar alkoholio, todėl visi trise nuėjo į parduotuvę, esančią Gerviškėse, kur nupirko degtinės ir alaus, tačiau kiek ir ko, neprisimena. Prie parduotuvės pamatė juodos spalvos automobilį „Passat B6“, valstybinio numerio nežino, kurį vairavo R. P., kuris yra jo pažįstamas, jie yra iš vieno kaimo. E. P. ir R. L. jį irgi pažįsta. Suprato, kad E. P. jau buvo paskambinęs R. P., kad pastarasis juos nuvežtų. Prisimena, kad R. juos nuvežė iki Šalčininkų ir išleido prie parduotuvės „Maxima“, kokia ten gatvė, nežino. Visi trise išlipo, tačiau nuo šio momento, mano, kad dėl išgerto alkoholio nieko nebeprisimena. Vėl prisimena, kad jau buvo tamsu ir jie visi trise kažkur važiuoja. Jis iki šiol nežino ir neprisimena, kas juos vežė. Dar pamena, kad jie atvažiavo pas kažkokį E. P. draugą, kurio vardą jau vėliau išgirdo, lyg R., o pavardės iki šiol nežino, nežino net į kokį kaimą jie atvažiavo. Tą R. tada matė pirmą kartą, anksčiau jo net matęs nebuvo, o jau tikrai jo nepažinojo, mano, kad tas R. yra E. P. pažįstamas. Prisimena, kad jie atvažiavo pas R., jo namas, kiek prisimena, paprastas, medinis, senos statybos, jo spalvos nežino, nežino net ar dažytas, nes buvo tamsu. Jau pamena stalą kambaryje, uždengtą balta staltiese, daugiau neprisimena jokių baldų ar jų išdėstymo. Neprisimena, ar pas R. buvo dar kažkas iš jo šeimos narių, o namuose buvęs R., jo manymu, buvo blaivus. Prisimena, kad jie visi keturiese gėrė alkoholį, nepamena, kad kas nors būtų rūkęs „žolę“. Jis kartais parūko „žolės“ kai būna Vokietijoje, nes ten ji beveik legali, tačiau neprisimena, kad tą vakarą būtų kas nors iš jų kompanijos kur nors pirkęs ar rūkęs „žolę“. Tikrai neprisimena, kad R. L. keiktųsi ar kažkaip kitaip elgtųsi agresyviai. Kiek pažįsta R. L., pastarasis gali nebent keiktis, tačiau niekada niekam netrenks. Vėl prisimena, kad kažkuriuo momentu R. L. stovi ir jam iš nosies bėga kraujas bei praskelta lūpa, tačiau arba nematė, arba dėl savo girtumo neprisimena, kas šiam sudavė smūgį ar smūgius ir jį sužalojo. Prisimena, kad R. L. buvo sąmoningas, neatrodė, kad jis būtų rimtai sužalotas. Išgirdo, kad E. P. kažką agresyviai pasakė R. L., konkrečių žodžių neprisimena. Jis E. P. pasakė, kad pastarasis apsiramintų ir jį lyg ranka stumtelėjo. Tuo metu visi nurimo. Visas tas susistumdymas buvo tikrai ne pas R. namuose, tačiau kaip jie atsidūrė kažkokiame kitame name ir koks tai namas bei kam jis priklauso, nežino. Tame name koridoriuje jie vėl vartojo alkoholį, gėrė koridoriuje vos įėję į vidų jis, R., E. P. ir R. L.. Tikrai neprisimena, kad būtų dar koks nors žmogus. Nepamena, kad būtų kažkoks to namo gyventojas prisijungęs prie jų. Šių išgertuvių metu E. P. nieko nesakęs tiesiog priėjo prie R. L., kuris stovėjo ir niekam nieko nesakė, ir trenkė R. L. iš galvos į galvą. Jam tas smūgis neatrodė labai stiprus, net garso to smūgio nebuvo, bet R. L. buvo labiau girtas ir neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant lauko laiptų, kurie buvo labai slidūs. Laiptukai buvo du ir R. L. išgriuvo į lauką. Girdėjo, kad R. L. pradėjo gargaliuoti ir net nebandė atsikelti. Jis ir dar kažkas, bet kas tiksliai neprisimena, pakėlė R. L. ir paguldė jį koridoriuje ant grindų ant nugaros. Nematė, kad R. L. iš kur nors būtų bėgęs kraujas, nors koridoriuje degė šviesa. Jis pradėjo purtyti R. L. už pečių, nes pamanė, kad pastarasis tiesiog užmigo. R. L. nereagavo, tada dar manė, kad šis taip elgiasi, nes yra labai girtas. Nematė, kad R. L. yra sužalota galva. Prisimena, kad su R. pasiliko su R. L., o E. P. ėjo ieškoti kokio nors automobilio, kad juos parvežtų į namus. Prisimena, kad atvažiavo E. P. draugas, kuris juos vežė iš Šalčininkų, ir jis bandė su E. P. draugu R., kurio pavardės nežino, įkelti R. L. į automobilį, bet jiems nepavyko. Vėl bandė judinti R. L., delnu sudavė jam per skruostus, o E. P. vieną kartą nestipriai stuktelėjo R. L. koja kažkur į viršugalvį, tačiau R. L. neatsigavo, tik pradėjo labai garsiai gargti. Jis ėmė šaukti ant E. P., kad pastarasis nurimtų, nes jau labai norėjo į namus, bet ir tada nemanė, jog R. L. yra rimtai sužalotas. Kadangi jiems taip ir nepavyko įkelti R. L. į automobilį, tai visi nutarė apkloti jį koridoriuje buvusiais rūbais ir manė, kad kai pastarasis atsibus, pats jiems paskambins. Prisimena, kad E. P. draugas juos parvežė į namus, jį paleido prie pat jo namų. 2022-12-30 ryte jam paskambino E. P. ir pasakė, kad R. L. su greitąja išvežtas į ligoninę. Kas iškvietė greitosios pagalbos medikus, nežino, E. P. jam to nesakė. Kiek prisimena, 2022-12-30 turėjo išvažiuoti į Vokietiją ir išvyko kartu su savo seserimi bei mama, sesers vaikino I. S. automobiliu, nes jie visi gyvena ir dirba Vokietijoje. Jau kelionės metu jam pradėjo skambinti pažįstami ir sakyti, kad R. L. labai blogai su sveikata, kad jis guli ligoninėje lyg „pripjautas“ ir jam pasidarė labai baisu, prasidėjo panika, bet jis tada niekam iš savo artimųjų nepasakojo, kas nakties metu buvo. Susirašinėjo su E. P. per „mesendžerį“ „Facebook“. Iš to susirašinėjimo pradėjo galvoti, kad policijos pareigūnai gali juos visus, buvusius su R. L., apkaltinti dėl pastarojo sužalojimo. Jam E. P. patarė ištrinti visą susirašinėjimą su juo, jis dalį ištrynė, bet tada pasakė kas atsitiko savo artimiesiems, kurie važiavo kartu, ir jo sesuo A. A. pasakė, kad negalima trinti, nes tai yra tiesioginiai įrodymai, jog jis nėra niekuo kaltas. Dalis susirašinėjimo yra išlikę jo „mesendžeryje“ ir jis juos atsiųs elektroniniu paštu prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Prisimena, kad išgertuvių metu R. L. turėjo su savimi kažkokį mėlynos spalvos korpusu mobilųjį telefoną. Ar jis turėjo piniginę, nežino, žino tiksliai, kad R. L. neturėjo pinigų, nes pats jam tą sakė. Kai jis jau buvo Vokietijoje, jam paskambino R. L. dėdė G. L. į „Facebook“, kuris sakė, kad labai mažai procentų, jog R. L. išgyvens, reikalavo, kad jis duotų E. P. gyvenamosios vietos adresą bei grasino, jog susidoros su jais visais. Pasakė šiam, kokiame kaime gyvena E. P., bet tikslaus jo adreso nesakė. Taip pat jis telefonu bendravo ir su V. L., kuris yra R. L. dėdė, su juo kalbėjo normaliai, teiravosi apie R. L. sveikatą. R. L. šiuo metu dar nebuvo susitikęs, nes tik vakar atvyko į Lietuvą, girdėjo, kad R. L. visai neprisimena to, kaip jis nukentėjo (t. 2, b. l. 5-8);

- liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. P. yra jo pažįstamas, kuris prieš metus draugavo su jo sese, tai per ją ir susipažino. Kai sesė bendravo su E., tai jie dažnai susitikdavo, susidraugavo, o kai ji išsiskyrė su E., tai ir jis mažiau pradėjo su juo bendrauti. Būdavo, kad E. pas jį atvažiuodavo į svečius, kai sesės nebuvo namuose. Kuo užsiima E., nežino, neklausė. Kiek žino, jis gyvena Šalčininkuose, tačiau pas jį svečiuose nėra buvęs. E. dažnai išgerdavo alkoholio, jis su juo irgi išgerdavo. Dažniausiai pas juos susirinkdavo pasėdėti, buvo sesė, jis. E. draugai pas jį neatvažiuodavo, jų nepažįsta. Su E. bendravo per „Facebook“ „messengerio“ programėlę, jis pasivadinęs „E. P.“, telefonu nebendravo, jo numerio nežino. Iš charakterio E. normalus vaikinas, konfliktų su juo neturėjo. Šiuo metu tiksliai neprisimins dienos, galėjo būti 2022 metais gruodžio mėnesį, prieš Naujuosius metus. Vakare, valandos negali pasakyti, buvo jau tamsu, gal apie 20-21 val., jam parašė per „messengerį“, ar gali pas jį atvažiuoti į svečius. E. parašė, kad bus su draugais. Jis parašė, kad gali užvažiuoti. Valandos bėgyje pas jį į namus atvažiavo E. su draugais. Juos, kaip suprato, kažkas pavežė automobiliu ir išvažiavo. Atėjo E., buvo jo du draugai. E. draugus matė pirmą kartą, minėjo vardus lyg A., R.. R. apie (duomenys neskelbtini) metų, aukšto ūgio, stamboko kūno sudėjimo, šatenas. Vilkėjo tamsiais rūbais. A. apie 20 metų, aukštas, liekno kūno sudėjimo, lyg šviesių plaukų. Buvo tamsu, tai jų plaukų spalvos nelabai įsidėmėjo. Ką vilkėjo A., neprisimena. E. buvo su džinsais, megztiniu. Visi vaikinai vilkėjo tamsiais rūbais. Jų matomose kūno vietose jokių mėlynių, sužalojimų nebuvo. Jie atvažiavo jau išgėrę. Kur jie gėrė iki atvažiuojant pas jį, nežino. Atvažiavo išgėrę, nebuvo girti. Jie atvežė vieną butelį degtinės 1 litro talpos, dar atvežė alaus. Buvo užkandos, lyg buvo kebabai. Sėdo keturiese pas jį kambaryje. Jie trise gėrė degtinę, jis pradžioje negėrė alkoholio, bet vėliau kiek pagurkšnojo alaus. Bendravo bendromis temomis, sėdėjo apie pusantros valandos. Sėdėjo ramiai, kai išgėrė degtinės, kažko R. pradėjo aiškintis. Jis net nesuprato, ko R. su E. nepasidalino. Matė, kad R. atsistojo, pradėjo vaikščioti po kambarį, priėjęs prie E. kažką aiškino, stūmė rankomis E., t. y. dėjo rankas E. ant krūtinės ir stūmė. Kažką pasakęs R. atsisėdo ant lovos. Matė, kaip E. prie jo priėjo, atsistojo priešais R. ir sėdinčiam R. kelis kartus kumščiu sudavė per veidą, pataikė į nosį. Matė, kaip R. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. daugiau nieko nesakė, apsiramino. Jis padavė R. popierių, kad nusišluostytų kraują. Kadangi buvo triukšmas, į kambarį atėjo jo mama I.. Kai ji užėjo, kambaryje niekas jau nesipyko, nesimušė. Mama jam pasakė, kad jis iš namų išvestų savo draugus. Jis paskambino savo draugui A. B., kuris turi automobilį, ir jo paprašė, kad juos nuvežtų į kaimą pas jo pažįstamą V. K.. E. ir jo draugai nepažįsta to V. Jis V. neskambino ir neklausė, ar gali atvažiuoti, tiesiog norėjo nuvažiuoti dar pasėdėti pas jį. A. netoli jo gyvena, atvažiavo po kokių 5 minučių. Kol laukė A., niekas nesipyko. Tik išeinant iš namo R. vėl pradėjo keiksmažodžiais šaukti. Dėl ko šaukė, nesuprato. E. jam pasakė, kad R. pavartojęs narkotikų, bet jis pats nematė, kad vartotų, pas jį name niekas narkotikų nevartojo, tik gėrė alkoholį. Pas jį jie išgėrė tą degtinės butelį. Turėjo dar alaus vieną ar dvi skardines. A. jį, E, A. ir R. nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas V. A. nevažiavo į kiemą, juos išleido ant kelio. R., lipdamas iš mašinos, ar tai užsikabino už kažko, ar tai paslydo, matė, kad jis nukrito ant kelio, atsikėlė pats. A. juos išleidęs išvažiavo. R., stovėdamas ant kelio, paklausė, kur jo telefonas, dokumentas, pasakė, kad jie pavogė. Visi pasakė, kad niekas nieko neėmė. Nori pasakyti, kad sėdint pas jį jokio telefono pas R. nematė. Apie kokį dokumentą klausė, nežino. Jis, E., A. ir R. nuėjo į V. namą. Atėjus pas jį, V. namuose nebuvo, beldė, niekas neatrakino durų. Namo veranda nebuvo užrakinta, į ją užėjo, įjungė šviesą, ten sėdėjo. Nežino, kiek laiko pasėdėjo, R. vėl kažko su E. nepasidalino. Gal R. vėl pasakė apie savo telefoną. R. nemušė E., stovėjo. Matė, kad R. stovėjo nugara į duris, kurios buvo atidarytos. Kai pradėjo R. su E. vėl šaukti vienas ant kito, E. priėjo prie R. ir jį rankomis į krūtinę pastūmė. Nuo pastūmimo R. krito aukštielninkas, krito per slenkstį į lauką. Krisdamas pro slenkstį galva krito ant kažkokio betono ar tai akmens, ant kažko betoninio, kieto paviršiaus. Buvo vienas betoninis laiptelis prie įėjimo į namą, tačiau R. krito pro jį ir nukirto ant betono, kuris prie namo laiptų. Matė, kaip R. gulėjo ant nugaros, tik pajudino galvą. R. pradėjo kriokti, lyg buvo užmerktomis akimis. Jie išsigando. Jis ir E. paėmė R. už rankų ir įtempė jį į verandą. Padėjo jį ant grindų, užklojo striukėmis, kurios buvo verandoje. Matė, kad R. veidas buvo kraujyje. Matomai pamatęs šviesą verandoje, iš gretimo namo atėjo V. dėdė, nežino jo duomenų. V. dėdė paklausė, kas atsitiko, jie visi pasakė, kad E. pastūmė R. ir šis krito, papasakojo viską, kaip kas atsitiko. Sakė, reikia greitąją iškviesti. V. dėdė pasakė, kad jie važiuotų namo, kad jis pats viską iškvies. Jis kvietė tikriausiai greitąją ir policiją. Jie ruošėsi važiuoti namo, jis vėl paskambino draugui A., paprašė juos namo nuvežti. A. atvažiavo, tuomet jis, E., A. išvažiavo, o prie R. liko tas V. dėdė. Kai išvažinėjo, R. gulėjo, kriokė, buvo be sąmonės. Po to, kai E. pastūmė R. ir šis nukritęs susimušė galvą, jis neatgavo sąmonės, tik kriokė. A. kažkur Šalčininkuose išleido E. su A., o jį atvežė namo. A. neklausė, kur R., jam tai neįdomu. Atrodo apie tai, kas atsitiko R., nepasakojo. Po įvykio dar kurį laiką bendravo su E., šis jam sakė, kad R. ligoninėje komos būsenoje. Daugiau apie R. nieko nežino, nes su E. nebendrauja. Mano E. suprato, kad R. susimušė nuo to, kad jis jį pastūmė. Įvykio detalių neaptarinėjo. Šiuo metu su E. nebendrauja (t. 1, b. l. 189-191);

- liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad liudytojo teisės jam išaiškintos. Lietuvių kalbos nesupranta, parodymus duos rusų kalba. Praeitų metų gruodžio 29 dieną buvo namuose, adresą nurodė asmens duomenų pažymoje. Kaimynystėje gyvena sūnėnas V. K.. Atstumas nuo jo namų iki V. namų yra apie 50 metrų. Jie bendrauja, dažnai būna pas V., kuris irgi pas jį ateina. Nurodytą dieną, vakare, nuėjo miegoti. Apie 21 val. užmigo. Apie 23 valandą prabudo. Per langą pamatė, kad pas V. verandoje dega šviesa. Pagalvojo keista, kad V. neužgesino šviesos, todėl paskambino šiam, bet jis neatsiliepė. Po to pagalvojo, kad palauks porą minučių, jeigu V. yra verandoje, tai greitai turi užeiti į namus ir užgesinti šviesą. Kažkur po 10 minučių nusprendė nueiti pas V. ir pažiūrėti, kodėl pas jį dega šviesa. Išėjęs iš namų išgirdo vyriškus balsus. Vaikinai tarpusavyje kalbėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pradėjo garsiau kalbėti. Kiek suprato, tarpusavyje ginčijosi. Pagalvojo, kad kažkas atsitiko. Pradėjo pergyventi, kad kažkas atsitiko V.. Atėjo arti V. namų. Asmenų prie namų nematė, jie jo irgi nematė. Kiek suprato iš sklindančių garsų, jie buvo V. verandoje. Iš sklindančio pokalbio pažino vieno asmens balsą. Tai buvo R. G., kuris gyvena vienkiemyje, yra vietinis. Stovėdamas lauke netoli V. namų pamatė, kaip atsidarė verandos duris ir iš verandos iškrito žmogus. Jis iškrito iš jėgos. Suprato, kad jis iškrito nuo smūgio. Kas tiksliai įvyko, pasakyti negali, nes nematė. Žmogus aukštielninkas nukrito ant laiptų. Pamatė, kad po kritimo žmogus nesikelia, guli ant laiptų ir nejuda. Po to du vaikinai priėjo prie gulinčio, sudavė jam kojomis ir šaukė, kad jis keltųsi. Žmogus nereagavo, gulėjo toje pačioje vietoje lauke prie namo ant laiptų. Pagalvojo, kad gulintis žmogus yra V.. Sušaukė, kad vaikinai dingtų iš čia. Išgirdę jo balsą trys vaikinai priėjo prie gulinčio ir pradėjo gulintį vaikiną tempti į verandą. Vaikinas gulėjo ir niekaip nereagavo. Jie sakė, kad vaikinas keltųsi, bet šis nereagavo. Stovėjo prie savo namų, nes bijojo eiti arti V. namų, kad gali ir jį sumušti. Iš V. namų išėjo trys vaikinai. Ant galvų buvo užsidėję striukių gaubtus, tarpusavyje nekalbėjo, į jo pusę nežiūrėjo. Vaikinų veidų jis nematė. Jis užėjo pas V.. Verandoje pamatė gulintį vaikiną. Jo veidas buvo sutinęs. Neprisimena, ar vaikino veido buvo kruvinas. Negali pasakyti, ar ant vaikino veido buvo sumušimo žymės. Viskas labai greitai įvyko. Pamatęs vaikiną suprato, kad tai tas pats vaikinas, kuris iškrito iš V. namų. Vaikinas gulėjo ant nugaros, buvo be sąmonės. Pasibeldė į duris ir pasakė, kad V. jam atidarytų duris. Šis atidarė duris. Pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Kažkur po 15 minučių jam pradėjo skambinėti R. G. mama I., jos telefono numerį užblokavo, jos telefono numerio neturi, nes ištrynė iš kontaktų. Ji prašė, kad nekviestų greitosios ir policijos. Kiek prisimena, I. pradėjo skambinti ir V.. Ji pasakė, kad atvažiuos brolis ir mama bei jį pasiims. Jie laukė. Tačiau pastebėjo, kad vaikinui iš burnos pradėjo bėgti seilės. Pasakė V., kad tas vaikinas gali mirti ir kad reikia kviesti greitąją. Jis paskambino į greitąją. Buvo V. namuose ir išgirdo, kad kažkas užėjo į verandą. Pamatė, kad užėjo du vaikinai. Vienas rankos delnu gulinčiam vaikinui paplekšnojo per veidą, liepė jam keltis, bet vaikinas neragavo ir jie išėjo. Dar prisimena, kad užeidamas į namus matė ant laiptų ir ant sniego kraują. O po to, kai vaikinai antrą kartą išėjo, kraujo jau nebuvo. Atvažiavo greitoji ir išvežė vaikiną. Nurodytą vaikiną matė pirmą kartą. Iš vaikinų nieko atpažinti negali, tik iš balso girdėjo, kad įvykio vietoje buvo R. G. (t. 1, b. l. 177-178);

- liudytojos K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. P. yra jos vaikinas. Kartu jie negyvena, bendro ūkio neveda, jis kartais atvažiuoja pas ją į svečius. Kiek jai žinoma, E. gyvena Šalčininkų rajone su savo mama, niekur nedirba, gyvena iš atsitiktinių darbų. Su juo susipažino praeitų metų spalio mėnesį. Po kažkiek laiko tapo pora. Jį supažindino su savo pusbroliu R. G., kuris gyvena netoliese, jam 17 metų, gyvena kartu su savo mama I. N.. Kartu su E. lankėsi R. namuose. Netoliese gyvena kaimynas V. K.. Kiek jai žinoma, šis yra tolimas jos giminaitis, gyvena vienas. Kartais su mama nueina pas V.. Praeitų metų lapkričio mėnesį kartu su E. buvo nuėjusi pas V.. E. su V. tik pasisveikino. E. ir V. susipažino mamos namuose. V. buvo atėjęs pas juos į svečius ir tuo metu jos namuose buvo E.. Taip E. susipažino su V.. Jie nebendravo. V. pažįsta R. G.. R. dažnai lankėsi V. namuose. E. draugų ji nepažįsta, jis kartais sakydavo, kad yra su draugais, bet jų vardų ir pavardžių jai nesakė. Praeitų metų gruodžio 29 dieną buvo namuose. Namuose buvo kartu su mama. Visą dieną jai rašė E.. Prašė, kad susitiktų. Buvo pikta ant jo, dėl to susitikti nesutiko. E. jai rašė žinutė, kad yra su draugais. Neklausė jo, su kokiais jis yra draugais. Vakare apie 19 val. parašė, kad kartu su draugu nori atvažiuoti pas ją. Ji nesutiko. Po to E. jai nieko nerašė. Apie 22 val. jai parašė jos pusbrolis R., kuris pasiūlė jai ateiti pas jį. R. parašė, kad E. yra pas jį. Daugiau asmenų jis nenurodė, prašė jos, kad ateitų. Ji atsisakė. Kažkur po pusvalandžio jos mamai N. N. paskambino jos sesuo I., R. mama, ir pasakė, kad pas R. atvažiavo K. vaikinas. Jis atvažiavo ne vienas, o kartu su savo draugais. Tiksliai kiek asmenų atvažiavo, nenurodė. Pokalbio metu pasakė jos mamai, kad jie geria - vartoja alkoholį ir ruošiasi važiuoti pas V.. Mama padėjo ragelį. Mama paėmė jos telefoną ir pasakė, kad pas jį važiuoja vaikinai, kad jis užrakintų duris. V. pasakė, kad taip ir padarys. Apie 24 val. jai rašė R., kad jie yra prie V. namų, kvietė ateiti pas juos. Ji atsisakė. Parašė R., kad E. pas ją neitų. Naktį į duris pasibeldė R.. Mamos paprašė, kad jį atidarytų duris ir pasakytų, kad jos nėra. Mama išėjo atidaryti durų. R. su kažkuo kalbėjo, iš to suprato, kad jis ne vienas buvo. Grįžusi mama jai pasakė, kad R. jos prašė telefono pakrovėjo ir parūkyti. R. išėjo. Apie 2 val. mamai paskambino V., kuris pasakė ką pridarė K. draugai, kad jie sumušė vaikiną, jį paliko jo namuose, vaikinas guli be sąmonės, jie užklojo vaikiną senomis jo striukėmis ir išėjo. V. pasakė, kad vaikinui iš galvos bėga kraujas, o iš burnos seilės, kad jam reikia kviesti greitąją. Mama pasakė, kad kviestų greitąją. Tada mama paskambino savo sesei I., paklausė, ar R. grįžo. Sesuo atsakė, kad ne. Po to mama pasakė, kad V. namuose be sąmonės guli sumuštas vaikinas. R. mama pasakė, kad kažką reikia daryti. Norėjo kaimyno paprašyti pagalbos, kad šis nuvežtų gulintį vaikiną. Mama pasakė, kad pas V. namuose buvo R., dėl to ji ieškojo mašinos, kad nuvežti vaikiną. Pradėjo rašinėti R., kas atsitiko, klausinėti ką sumušė. R. jai nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad nesikištų. Po to matė prie V. namų greitąją ir policiją. Sekančią dieną taip pat klausinėjo R. kas atsitiko, bet šis nenorėjo su ja kalbėti apie įvykį. Po to parašė E. ir pradėjo klausinėti, kas įvyko V. namuose. Iš pradžių E. jai parašė, kad jo nebuvo V. namuose. Po kažkiek laiko E. prisipažino, kad buvo, parašė jai, jog girtas vaikinas krito ir susižalojo. Parašė jam, kad matė kaip greitoji išvežė vaikiną, kad jis buvo be sąmonės. E. jai nieko nepasakė. Po to jų bendravimo metu E. pastoviai jos klausinėjo, ar ji jo lauks iš kalėjimo. Buvo nustebusi, kodėl jis užduoda jai tokius klausimus. Paklausė jo, kodėl jis to klausė. Jis jai pasakė, kad tai jam už žmogų. Po to jis pasakė, kad tą dieną porą kartų trenkė vaikinui, kuris buvo rastas pas V.. Daugiau jis jai nieko nepaaiškino. Apie įvykį ji asmeniškai nieko nežino. Nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas ir V. namuose rastas vaikinas. Susirašinėjimo žinučių negalės pateikti tyrimui, nes viską pašalino iš telefono (t. 1, b. l. 150-151);

- liudytojos I. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su savo sūnumi R. G.. Praeitų metų gruodžio mėnesį kartu su sūnumi buvo namuose. Vakare, apie 21 valandą, tiksliai laiko nurodyti negali, pas ją atvažiavo O. B., dėl jo pavardės nėra tikra. Kartu su juo atvažiavo E., jo pavardės nežino. Jis porą kartų lankėsi jos namuose. E. atvažiavo dar su dviem vaikinais, juos matė pirmą kartą. Vienas buvo su barzdele, trumpų plaukų. Kiek jai žinoma, nurodytas vaikinas buvo sumuštas ir buvo komoje. Kitas buvo šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Kiek jai žinoma, nurodytas vaikinas šiuo metu Vokietijoje. Šitą informaciją žino iš sūnaus žodžių. Su nurodytais vaikinais nebendrauja ir jokio ryšio nepalaiko, tik E. kartais lankosi jų namuose. Antras apklausos metu nurodytas vaikinas buvo labai girtas. Jis užmigo už stalo. Atvažiavę vaikinai atvežė alaus. Jo nebuvo daug, porą skardinių. O. išvažiavo, nes, kiek suprato, jis tik atvežė E. ir jo pažįstamus, nes iš jų bendravimo suprato, kad jie yra pažįstami. Vaikinai pasiliko, neprieštaravo, kad jie pasiliktų, nes R. su jais bendravo. Kaip minėjo, antras vaikinas užmigo, o E. bendravo su jos apklausoje nurodytu antru vaikina. Po to jie išėjo į lauką parūkyti. Lauke girdėjo, kad jie garsiai kalbėjosi. Į namus užėjo vaikinas (kiek jai žinoma, nukentėjusysis), jam iš nosies bėgo kraujas. Paklausė šio, kas jam atsitiko. Vaikinas atsakė jai, kad jam į veidą sudavė E.. Pokalbio metu E. jai patvirtino, kad sudavė į veidą. Dėl ko jam sudavė į veidą, E. jai nepasakė, o ji jo neklausė. Vaikinas pasakė, kad nieko baisaus. Bandė jam padėti, kad sustabdyti kraujavimą. Po kažkiek laiko E. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas V. K.. Jį pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, yra jos tolimas giminaitis. E. pasakė, kad nuvažiuos pas jį, o po to grįš. Liepė jiems daugiau pas juos negrįžti, nes jie buvo girti ir nenorėjo, kad liktų jos namuose. Atvažiavo O. ir jie išvažiavo. Su jais kartu išvažiavo ir jos sūnus R.. Kiek jai žinoma, jos sesuo N. N. paskambino V. ir pranešė, kad vaikinai važiuoja pas jį. Kiek jai žinoma iš sesers žodžių, V. buvo namuose. Po kažkiek laiko jai paskambino V. S., jis skambino iš V. numerio, ir pasakė, kad V. namo verandoje guli sumuštas vaikinas. Pokalbio metu pasakė, kad vaikinui reikia iškviesti greitąją. Prašė jos atvažiuoti ir iškviesti greitąją. Pasakė jam, kad jis pats iškviestų greitąją. Po poros valandų namo grįžo jos sūnus. Paklausė jo, kas atsitiko. Jis pasakė, kad E. susimušė su vaikinu, kuris nukrito prie namo. Jie užnešė vaikiną į namo verandą ir ten jis liko gulėti be sąmonės. Kažkur apie 2 valandą nakties jai paskambino sesuo N. ir pasakė, kad buvo policija ir greitoji. Greitoji išvežė vaikiną (t. 2, b. l. 34-35);

- 2023 m. sausio 11 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir fotolentele, kuriame nurodyta, kad liudytojui V. K. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, liudytojas pareiškė: nuotraukoje Nr. 1 (E. P.) yra vaikinas, vardu E., apie kurį jis davė parodymus apklausos metu. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus (t. 1, b. l. 170-174);

- 2023 m. gegužės 8 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir fotolentele, kuriame nurodyta, kad liudytojui R. G. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, liudytojas pareiškė: iš jam pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 3 (A. A.). Tai yra E. P. draugas A., apie kurį davė parodymus ir apibūdino kaip apie 20 metų, aukštą, liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 192-196);

- 2023 m. gegužės 8 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir fotolentele, kuriame nurodyta, kad liudytojui R. G. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, liudytojas pareiškė: iš jam pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 1 (R. L.). Tai yra asmuo, vardu R., su kuriuo pažįstamas E. P. pas jį atėjo. Apibūdino jį kaip apie 30 metų, aukšto ūgio, stamboko kūno sudėjimo. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 197-199);

- 2023 m. birželio 9 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis E. P. patvirtino savo 2023-01-24 duotus parodymus. Parodė įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), namo verandą, kur prie jo verandoje stovėjo R. G., verandos tarpduryje stovėjo R. L. ir kaip kilusio konflikto metu sudavė R. L., nuo ko pastarasis nukrito ant nugaros (t. 3, b. l. 6-24);

- 2023 m. sausio 3 d. Specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame nurodyta, kad ekspertei buvo pateikti medicinos dokumentai iš VšĮ RVUL (ligos istorijos Nr. 22-RITS-712, radiologiniai vaizdai ir fotolentelė. Apžiūrėjus pateiktą medžiagą ekspertė paaiškino, kad R. L. VšĮ RVUL nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalų dešinėje virš kaktinės, smilkininės ir momeninės galvos smegenų skilčių, spaudžiančio galvos smegenis, kas padaryta prieš kreipiantis med. pagalbos ir atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 p.). Išorinio traumavimo požymių pateiktuose med. dokumentuose nėra aprašyta. Tačiau peržiūrėjus pateiktas paciento fotonuotraukas, matomas rausvas pakitimas kaktos kairėje, panašus į odos įbrėžimą. Dėl to negalima atmesti paties R. L. buvusio kontakto kaire kaktos puse (t. 1, b. l. 63);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 928/2023 (01), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis R. L., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. R. L. konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio; 2. R. L. konstatuotas galvos sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; 3. R. L. konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio. Kitų mechaninių sužalojimų pateiktuose medicinos dokumentuose nenurodyta; 4. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 5. R. L. konstatuotas galvos sumušimas padarytas kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi, tikėtina nugriuvus ir atsitrenkus pakaušio sritimi į kietą pagrindą; 6. R. L. konstatuotas galvos sumušimas. Specifinių sužalojimų požymių medicinos dokumentuose nepateikta; 7. R. L. konstatuotas galvos sumušimas tikėtina susidarė nugriuvus; 8. Sužalojimas padarytas prieš atvykstant į RVUL 2022-12-30, galimai 6 val. laikotarpyje iki apžiūros priėmimo skyriuje (t. 1, b. l. 76-79);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 63/2022 (01), kurioje nurodyta, kad: 1. Ant kairės kojos bato pado (11 mėg.), nuoplovoje iš įvykio vietos (19 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. L. DNR profilis su 99,999999999999999999999999998% tikimybe. 2. Ant kairės kojos bato pado (17 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimus, gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su R. L., E. P. DNR profiliais, ir kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui. 3. Ant megztinio (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas, ant dešinės kojos bato (8 mėg.) ir megztinio (12 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gauti DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui. 4. Ant dešinės kojos bato (16, 18 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. 5. Ant dešinės kojos bato (1, 7 ,9 mėg.), kairės kojos bato (2, 10 mėg.), kelnių (5, 6, 14, 15 mėg.), megztinio (3, 13) žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 38-45);

- 2023 m. gegužės 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas A. A. pateikė susirašinėjimo su E. P. vaizdo kopijos iš savo socialinio tinklo „Facebook“ bendravimo programėlės (2 t, b. l. 9, 22-32);

- 2023 m. sausio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas V. L. pateikė garso įrašą. Garso įrašo stenograma: Kalbasi 2 vyrai - 1 ir 2. 1: Sveiki, dėde vardas neaiškiai. 2: Klausyk, A., iš karto papasakok sąžiningai, kas buvo. 1: Na aš jau vardas neaiškiai pasakiau. Bet aš galiu pradėti viską nuo pradžios. 2: Gerai. Kur jūs jį išmėtėte iš mašinos? 1: Mes jo iš mašinos nemetėme. 2: Bet jis atsidūrė kažkokiame kaime. 1: Taip, bet. Mes gėrėme iš pradžių pas R. tik dviese, parašė E. man, aš sakau R.: pasakyti kur mes? Sako: taip, pasakyk, tipo, išgersim. Na gerai. Mes suėjome su R. dar į parduotuvę, pasėdėjome ten pas juos, truputį išgėrėme, E.: važiuojam į Vilnių, važiuojam. Na nuvažiavom, kad juk. Mes nuvažiavome su R., R. no uodym? neaiškus žodis Mus nuvežė pas cejieuyuHKU? neaiškus žodis 2: Pas cejieuįUHKU ? neaiškus žodis. 1: Taip. Ir po to E. mašina atvažiavo. E. kažkam paskambino ir mus paėmė. 2: O kas jus... O su kokia mašina jūs važiavote? 1: Aš va nepamenu, nes jau tamsu buvo ir girti, žinote, ne į tą kreipėme dėmesį. 2: Dabar kitas klausimas. Jis neturi, neturėjo nei dokumentų, nei piniginės, nei telefono. Pats supranti, kad R. visada nešiojo telef..., pasas visada su juo buvo. 1: Taip, taip, taip, taip. 2: Jis šių daiktų neturėjo. 1: Gal. Kur ten mašinoje iškrito. 2: Oi dieve, dieve. O gerai. O šis E. kur pabėgo? 1: Aš nežinau, kur jis dabar. 2: Gerai. O kas... 1: Jis jį mušė. Aš sakau: na kodėl tu jį muši? Už ką? Ko tu prie jo prisikabinai? Aš stumiu šį E.. 0 jis ten ant jo rėkia. Sakyk, už ką tu jį muši (necenzūriniai žodžiai)? Girti, dar nesąmonių tuoj pridarysim. 2: O už ką? 1: Ir po to... O aš nežinau už ką. Po to mes jau stovėjome, lyg tai viskas aprimo ir E. tiesiog priėjo ir jam iš galvos sudavė, ir R. nukrito. Aš sakau: ir kam to reikia? Ką tu darai, (necenzūrinis žodis). (Necenzūriniai žodis), senatvė jau tikrai pabaiga. 2: Bernai... 1: O kaip ten R.? Kas girdėti? 2: Aš tai pasakysiu taip. Iš gydytojų prognozių, labai blogai. 1: Neaiškiai 2: Tu supranti? Aš sakau tiesą, taip, kaip yra, kai, sakau, pasakė, gydytojai. Jeigu dar pirmadienį, antradienį, trečiadienį galvojome, kad jis, na, kaip. Buvo kažkokia viltis. 1: Na. 2: O dabar, po to, po operacijos, po visko išlindo dar kažkokia hematoma. Kuo viskas tai baigsis... 1: (Necenzūriniai žodžiai). 2: Kuo viskas tas baigsis - aš neįsivaizduoju. 1: (Necenzūrinis žodis). 2: Bet man pasakė, kad nieko gero. Jeigu jis išgyvens, jis taps invalidu. 1: (Necenzūriniai žodžiai). 2: Tai gerai, gerai. Jis nukrito ir jūs jį palikote, ar kaip? Toje vietoje. 1: Ne. Aš sakau: įtraukiam jį į namą, ko jis ten guli. Ir mes nematėme kraujo. Na gi jam iš galvos kažkas teka neaiškiai. Mes jį užtraukėme į šitą, į šitą, koridorių ir aš sakau, tipo, reikia žadinti jį. Aš sakau: R., R. kelkis. O jis knarkia. Aš galvoju miega gal, kas? Mes nulėkėme mašinos, ieškoti mašinos. Ir suradome mašiną, ir tas vairuotojas pasakė, tipo, aš į namą nevažiuosiu ir sustojo likus dviem kilometrams iki to namo. Aš sakau: mes jo nenutempsim niekaip, na, neįmanoma. Aš sakau... 2: O kokiame tai kaime buvo? 1: Aš nežinau kur mes patys buvome, bet sakė kažkur prie Medininkų esam. 2: Taip. Prie Medininkų, va toje pusėje, ten nedidelis buvo kaimas. 1: Aš nežinau, kur buvome. 2: Tai, tai jūs į įtraukėte į šį namą, į šią verandą? 1: Mes ten stovėjome nuo pat pradžios. Po to. Ne, iš karto, kai atvažiavome. Aš nežinau, ko mes ten atvažiavome ir ką mes ten veikėm. Tipo, E. sako: važiuojam dar pas šį žmogų čia pat. Ir tiesiog stovėjome prie verandos. 2: O šis žmogus, namo šeimininkas, buvo? 1: Ne. Mes ten beldėme, jis ten beldėsi, niekas neišėjo. 2: Na gerai. Gerai. Palikote jūs jį verandoje ir kas toliau? 1: Į mašiną negalėjome jo įtempti. Aš... khe... palaukite šiek tiek... Į mašiną negalėjome įtempti, E. sako: reikia važiuoti, reikia važiuoti. Aš sakau: kur reikia važiuoti? Ką su juo daryti? Nei telefono, nei pas mane, nei pas ką. Telefonai neįkrauti, nieko. 2: Aišku. Ten iškvietė greitąją kažkoks K. Tikrai ne, bet va kažkokia panaši pavardė. Pažįstama tau šį pavardė? 1: Kokia? 2: Iš K. K. kažkaip. Na, tokia grubi pavardė. 1: Ne, aš ten iš tos pusės iš viso nieko nepažįstu. 2: Trumpiau, ko jūs važiavote į tą pusę ir kaip tu nežinai. 1: Na, mes iš pradžių galvojome, kad mes į Vilnių važiuosime, o jis atvežė mus nežinia kur. 2: Mašinos vairuotojo tu irgi nepažįsti? 1: Ne, nepažįstu. Lyg tai pasatas buvo, kai jau važiavome atgal. 2: Oi-oi-oi. Bernai, bernai. Blemba. Nežinau, A., galvok pats, bet mano pasiūlymas tau atvažiuoti į Lietuvą artimiausiu laiku, paskambink man ir nuvyksime pas tyrėją. Tai mano pasiūlymas. 1: Na, gerai. Aš pakalbėsiu su viršininku, kad atostogas paimčiau. 2: Na, tai mano pasiūlymas. 1: Taip, gerai. 2: Tiesiog, supranti, jį surado tame koridoriuje, mes nežinojome kas ir kaip. Dabar mes suprantame, kad tai jūs jį į tą namą įtempėte. Reiškia tas E. tą šeimininką, gaunasi, jis pažinojo, jeigu jūs stovėjote prie to namo. 1: Na. Taip. 2: Aišku. Oi-oi-oi. Bernai, bernai. Dieve, dieve, ką jūs pridarėte. 1: Oi-oi. 2: Kodėl jūs niekam negalėjote pranešti? Kodėl jūs iš karto visi išsilakstėte? Aš jo ieškojau. Aš jo ieškojau nuo penktadienio. Penktadienį pradėjau ieškoti, šeštadienį ieškojau. Aš jį suradau tik šeštadienio vakarą. 1: Man penktadienį gi jau skambino ir pasakė, kad jis ligoninėje. 2: Man irgi pradėjo sakyti. Bet jis buvo kaip neatpažintas. Nes jis neturėjo nei dokumentų, nei telefono, nieko. Na, jeigu būtų telefonas, jis labai nepadėtų. Bet jis neturėjo paso. O jis visada, tu pats žinai, kad nešiojo tapatybės kortelę. 1: Taip, taip, taip. 2: Šitą, žalią. Jis visada turėjo pasą prie savęs. Oi, nežinau, trumpiau, A.. G. atsiuntė mano numerį? 1: Taip, taip, taip, atsiuntė ir aš buvau susiskambinęs vakar, ir jis pasakė, šiandien dar paskambins. 2: Tas pats, jeigu kas, nežinau, mano pasiūlymas: atvažiuok, dėliosime taškus virš „i“. 1: Tvarkoj. Gerai. 2: Viskas, gerai, atia. 1: Iki pasimatymo (t. 1, b. l. 134-141);

- Bendrojo pagalbos centro garso įrašo stenograma: BPC: Vienas vienas du. Vyras: Labas vakaras. BPC: Sveiki. Vyras: Aš parėjau namo, o čia žmogus pas mane priebutyje, sumuštas guli. BPC: Ta prasme? O kas jis toks jums? Vyras: Aš jo nepažįstu net. BPC: Nepažįstamas kažkoks žmogus pas jus namuose? Vyras: Nepažįstamas, na. BPC: O kaip jis pas jus namo pateko? Vyras: O ten pas mane namai užsirakina, čia kur kambarys, o ten kur... kur priebutis - ten neužsirakina, nežinau, kaip jis pateko. BPC: Tai jis ten toj verandoj? Vyras: Čia tipo veranda, taip, ten ji nesirakina. BPC: Sakykite adresą, kur tai? Vyras: Čia (duomenys neskelbtini), kaimas. BPC: Miestas, koks rajonas? Vyras: Tai Medininkų seniūnija. BPC: Vilniaus rajonas? Vyras: Taip. BPC: Ir kaip kaimas? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini)? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: O koks - pirmas, antras, trečias? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: Ne, yra (duomenys neskelbtini) kaimas pirmasis, antrasis ir trečiasis, 3 kaimai yra. Vyras: Trečias, trečias. BPC: Trečiasis, aš supratau. O namo numeris, koks sakėte? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). Aha. Jis kaip.... Sąmoningas?... Na kaip... gyvas? Vyras: Na gyvas dar... ar girtas, ar kas... BPC: Bet sumuštas? Vyras: A? BPC: Bet sumuštas, sakėte jūs? Vyras: Sumuštas, taip. BPC: Aha. Tai vyras, taip? Vyras: Vyras, taip. BPC: Guli... tai ten medikai jam tikriausiai reikalingi, neaišku kas jam? Vyras: Taip, tikriausiai medikų reikia. BPC: Kiek maždaug metų? Vyras: Na kaip čia pasakius net... BPC: Na maždaug kiek? 30? 60? Na maždaug? Vyras: Ne, ne 60. Jaunas dar. BPC: Na apie 40 metų maždaug? Vyras: Gal kokių (duomenys neskelbtini)metų. BPC: Ai visai jaunas. Tai jis nieko nesako, kas jam atsitiko nieko... Vyras: Nieko nesako, jis ar girtas, ar ką. BPC: Ir sumuštas. Vyras: Jau putos iš burnos pradėjo bėgti. BPC: Ant šono jį paguldykit... paguldykit ant šono. O pas jus namuose irgi nieko nebuvo, niekas nežino, iš kur jis ten atsirado? Vyras: Na dėdė atėjo, irgi rado, sako, jis kitame name gyvena. BPC: Aha, gerai. Jūsų vardas, pavardė kaip? Vyras: V. K.. BPC: M.? Vyras: V.. BPC: V.? Vyras: Aha. BPC: O pavardė? Vyras: K., aha (sako kažkam šalia esančiam: Davai, paguldom ant šono). BPC: Gerai, tada laukit, informuosim ... Vyras: Greičiau, numirs, ką tada daryti? BPC: Maža kas jis ten... jeigu pradės.... Nustos kvėpuoti ar kas, tada skambinkit mums, sujungsim su greitąja, sakys, ką daryti, kol važiuoja. Viskas, laukit tada. Ačiū, viso gero. Vyras: Laukiam. (t. 1, b. l. 91-92, 93);

- 2022 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo prieškambaris, adresu (duomenys neskelbtini) esančia gatve, kairėje pusėje yra matomas medinis vieno aukšto namas, kurio viršutinė dalis yra rudos spalvos, apatinė dalis žalios spalvos, ant namo yra matomas skaičius 12. Minėto namo teritorija nėra aptverta. Prie namo ant sniego yra matoma rausvos spalvos dėmė, dėmės nuoplova yra paimama ir supakuojama į voką Nr. 1. Namo gale yra medinės rudos spalvos įėjimo durys, kurios yra nerakinamos, nepažeistos. Per minėtas duris patenkama į namo prieškambarį, kurio gale yra matomos baltos spalvos medinės durys, vedančios į namo vidų, durys yra užrakintos. Prieškambario dešinėje pusėje yra matomas suolas, įvairūs asmeniniai daiktai, prieškambaryje matoma bendra netvarka. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau pėdsakų ar objektų, galinčių turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui, neaptikta. Įvykio vietoje, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (t. 1, b. l. 19-27).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, į kaltinimą įtraukdamas aplinkybę, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis E. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Baudžiamoji byla išnagrinėta pagal pakeistą kaltinimą.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pažymėtina, kad minimo straipsnio dispozicijoje nurodyti požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje išvardintų veikų.

Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

E. P. buvo kaltinamas tuo, jog tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam R. L. į veidą, ko pasekoje nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant prie namo durų esančių betoninių laiptų ir galva atsitrenkė į jų betoninį paviršių. Teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis parodė, kad įvykio metu jo paties dešinė ranka buvo gipse dėl patirtos traumos, ją skaudėjo, todėl suduoti smūgį dešinės rankos kumščiu jis negalėjo. Kaltinamasis tvirtino, jog smūgį sudavė kairės rankos alkūne. Pažymėtina, kad tas pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b.l. 12). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis nukentėjusiajam į veidą sudavė kairės rankos alkūne.

Kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadas, apžiūros protokolus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. L. metu, tyčia sudavė kairės rankos alkūne nukentėjusiajam R. L. į veidą, ko pasekoje nuo suduoto smūgio jėgos R. L. nukrito ant prie namo durų esančių betoninių laiptų ir galva atsitrenkė į jų betoninį paviršių, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio pusrutulio, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. L. sveikatą. Kvalifikuojant kaltinamojo E. P. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį teismas pažymi, kad svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiajam atsiradusių padarinių, būtent ar kaltinamojo atitinkamų veiksmų poveikis buvo nukentėjusiajam atsiradusio sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visą vakarą konfliktavo su nukentėjusiuoju, tvirtino, kad sudavė smūgių ir dar iki įvykio. Taip pat kaltinamasis teigė, jog iki jo suduoto smūgio dėl, kurio nukentėjusysis nukrito, nukentėjusysis buvo nukritęs ir anksčiau įvykio vakarą, nes buvo slidu, taip pat jis buvo neblaivus, tačiau patvirtino, kad būtent po kaltinamojo smūgio nukentėjusysis R. L. nukrito ant betoninių laiptų ir nebeatsikėlė. E. P. suprato ir pripažino, jog sužalojimus nukentėjusysis patyrė nukritęs po kaltinamojo smūgio alkūne į nukentėjusiojo veido sritį. Taip pat kaltinamasis teigė, jog visą vakarą buvo vartojamas alkoholis ir nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus. Dėl neblaivumo visų aplinkybių neatsimena, tačiau atsimena, kad sudavė nukentėjusiajam, tuomet jis nukrito ir nebeatsikėlė, po ko kartu su kitais asmenimis buvusiais įvykio vietoje nutempė nukentėjusįjį į namo verandą. Iš esmės tas pačias aplinkybes, t.y., kad nukentėjusysis nebeatsikėlė po kaltinamojo suduoto smūgio, ėmė gargaliuoti, nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, į aplinką nebereagavo, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. Nr. G 928/2023 (01) nurodyta, kad R. L. nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, sumušimas tikėtina susidarė nugriuvus, iki patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra 2022 m. gruodžio 30 d., 6 val. laikotarpyje iki apžiūros priėmimo skyriuje. E. P. nustatytas vienas sužalojimas. Taigi, specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Nukentėjusysis dėl patirtos galvos traumos aplinkybių susijusių su įvykiu neprisiminė, todėl nieko paaiškinti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, nors šiek tiek skyrėsi, galimai dėl tos aplinkybės, jog įvykio vakarą dauguma jų buvo neblaivūs, tačiau visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino esmines įvykio aplinkybes, jog būtent po kaltinamojo E. P. smūgio nukentėjusysis nukrito ir nebeatsikėlė, tuomet dar ragino nukentėjusįjį keltis, tačiau jam nesikėlus, nutempė į verandą, po ko į įvykio vietą atėjo kitas asmuo (liudytojas V. S.), kurio iniciatyva buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojai iškarto suprato, kad būtent dėl kaltinamojo smūgio nukentėjusysis nukrito ir buvo sunkiai sužalotas.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam sužalojimas, sukėlęs jam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu (patikslintomis aplinkybėmis), taip pat, kad tarp kaltinamojo E. P. padarytos veikos (smūgio kairės rankos alkūne nukentėjusiajam R. L. į veidą, po kurio nukentėjusysis nukrito ant betoninių laiptų ir galva atsitrenkė į betoninį paviršių) ir padarinių (nukentėjusiajam padarytas sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio) yra priežastinis ryšys, tai yra nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamojo veikos rezultatas.

Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad E. P. veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į E. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes (šiuo metu nukentėjusysis neįgalus dėl įvykio metu patirtų sužalojimų), į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs. Taip pat teismas, individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką įvertina ir tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas nustatė vienintelę iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalis nuostatas paskirtąja bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet tuo pačiu ir sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas skirdamas bausmę taip pat vertina paties kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose kaltinamasis ne kartą nurodė, jog ir iki jo smūgio nukentėjusysis buvo nukritęs, taip pat duodamas pirminius parodymus teigė, kad po jo suduoto smūgio nukentėjusysis atsistojo ir tik po to pats nukritęs nebeatsikėlė nuo žemės, taip teismo nuomone, kaltinamasis siekė palengvinti savo padėtį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra duomenų, jog dar iki paskutinio kaltinime nurodyto smūgio, kaltinamas tą patį vakarą ir anksčiau mušė nukentėjusįjį, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kas rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą, t.y. kryptingą smurtavimą vieno asmens atžvilgiu iki kol kilo kaltinime nurodytos pasekmės. Teismas taip pat vertina kaltinamojo veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. kad kaltinamasis nesistengė aktyviais veiksmais suteikti nukentėjusiajam pagalbos, o paliko nukentėjusįjį gulėti verandoje. Greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta kitų asmenų, kurie matė įvykį, o pats kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino.

Savo baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėjas advokatas prašė teismo skiriant bausmę atsižvelgti į BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, turi vaiką ir kaip teigė pats kaltinamasis, su sužadėtine laukiasi dar vieno vaiko, todėl, jo nuomone, reali laisvės atėmimo bausmė neduos naudos.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu kaltininko asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui pagrindo nėra. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Nors kaltinamasis yra pirmą kartą teisiamas, tačiau jis ne kartą baustas administracine tvarka, o jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesni smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl kurių kaltinimas nepareikštas, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. pagalbos neiškvietimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos palikus nukentėjusįjį gulėti šaltyje) rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą. Vien mažamečių vaikų turėjimas neišskiria kaltinamojo iš kitų visuomenės narių, šios aplinkybės yra būdingos daugeliui asmenų ir nesudaro jokios išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos. Kaltinamasis nėra atlyginęs nei dalies turtinės bei neturtinės žalos. Nei E. P. padaryta nusikalstama veika, pobūdis, pavojingumas, nei jo asmenybės charakteristika nesudaro pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui.

Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo bausmę, jo trukmę nustatant didesnę už įstatymo numatytą minimalią.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 24 d. 09.40 val. iki 2023 m. sausio 25 d. 15.21 val., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – dokumentų (paso Nr. 25065577) paėmimas – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina ir asmens dokumentas perduotinas laisvės atėmimo bausmę vykdysiančios įstaigos administracijai.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 25 695,04 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 98-100).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiojo R. L. gydymo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos. Taip pat byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame išdėstytos paslaugų kainos. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimą nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo E. P. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo E. P. veiksmais. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamojo E. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 25 695,04 eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 500 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. Teigė, jog dėl sužalojimo ilgai buvo komos būsenoje, taip pat šiuo metu jam nustatytas neįgalumas (t. 1, b. l. 115). Ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriuose nurodoma, jog R. L. iki 2024 m. balandžio 13 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (t. 1, b. l. 117). Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliniu ieškiniu, tik nurodė, kad jo nuomone, reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sužalojama galva, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 745 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-424/2012, 2K-454/2014, 2K-364-696/2015; 2K-194-387/2021) iki 11 585 Eur (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015; 2K-212-489/2020). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į byloje surinktus įrodymus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis, būdamas jauno amžiaus, dėl kaltinamojo veiksmų tapo neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, įvairius nepatogumus dėl taikyto gydymo ir laikotarpio po jo, kad nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę, manytina, įtakos ir jo likusį gyvenimą, kadangi sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbioje kūno dalyje – galvos srityje. Tačiau siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose bei minėtas aplinkybes, nukentėjusiajam R. L. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 20 000 eurų.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rausvos spalvos dėmės nuoplova, pora batų, megztinis, vyriški apatiniai, kelnės, E. P. seilių lyginamieji pavyzdžiai, R. L. seilių lyginamieji pavyzdžiai Vilniaus apskrities VPK KP sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023-06-20 nutarimu patalpinti saugojimui į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 1, b. l. 46-47) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam E. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 373,33 eurų suma (t. 3, b. l. 145-148).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis E. P. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, taip pat į tai, jog byloje pareikšti didelių sumų civiliniai ieškiniai (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam buvo parinktas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Sergejus Chiminas. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo E. P. turtinę padėtį, taip į byloje pareikštus civilinis ieškinius, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. P. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. P. (E. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. P. (E. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai E. P. (E. P.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 24 d. 09.40 val. iki 2023 m. sausio 25 d. 15.21 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – dokumentų (paso Nr. 25065577) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti ir asmens dokumentą perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdysiančios įstaigos administracijai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. P. (E. P.) 25 695,04 eurus (dvidešimt penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 4 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. P. (E. P.) 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. P. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rausvos spalvos dėmės nuoplovą, porą batų, megztinį, vyriškus apatinius, kelnes, E. P. seilių lyginamuosius pavyzdžius, R. L. seilių lyginamuosius pavyzdžius Vilniaus apskrities VPK KP sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023-06-20 nutarimu patalpintus saugojimui į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų – 373,33 eurų priteisimo už kaltinamajam E. P. (E. P.) suteiktą teisinę pagalbą, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.