Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo D. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams D. L. ir A. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovų pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. (J. J.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

20.4. Pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos nulemia NMA priklausančios piniginės kompensacijos netekimą. Tai pažeidžia pagrįstus NMA lūkesčius atgauti patirtą žalą, daro žalą valstybės biudžetui bei Europos žemės ūkio fondui.

21.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos sutarties suklastojimo faktui pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų, neprašė jų išreikalauti.

21.9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino tik vieno atsakovo atžvilgiu, todėl nepagrįstai visą žyminio mokesčio sumą priteisė iš atsakovo D. L.

22.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovas Bendrovės valdyme nedalyvavo, nieko apie tai nežinojo ir buvo tik formalus Bendrovės vadovas. Atsakovo argumentai nesudaro pagrindo atleisti jo nuo civilinės atsakomybės už padarytą žalą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

25. Apeliantas D. L. su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: susirašinėjimą su trečiuoju asmeniu J. J.; duomenis apie trečiojo asmens giminaičius, dirbusius Bendrovėje; Bendrovės akcininko (apelianto) 2013 m. liepos 11 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, nuspręsta prašyti įkeisti J. J. šeimos nariams priklausantį nekilnojamąjį turtą, Bendrovės prievolių užtikrinimui; duomenis apie apelianto keliones į Rygą; verslo liudijimų kopijas; duomenis apie pagal verslo liudijimus gautas pajamas, ir prašo juos pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos.

29. Apelianto pateikti nauji įrodymai buvo sudaryti iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Atsakovas, siekdamas pagrįsti trečiojo asmens faktinį Bendrovės valdymą, turėjo procesinę pareigą pateikti visus tokias įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra sąlygų išimties dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taikymui. Be to, dalis naujų įrodymų (susirašinėjimas elektroniniu paštu) neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes parengti užsienio kalba, jų vertimai į valstybinę kalbą nepateikti, todėl negali būti priimti iš šiuo pagrindu (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

30. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB ,,Maradonas“ įsteigta 2011 m. lapkričio 25 d. Bendrovei nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. vadovavo D. C., nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. – D. L., nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo – A. D..

31. Bendrovė 2011 m. lapkričio 30 d. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001. Projekto, kuriam prašyta paramos, numatyta veiklos rūšis: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, tradiciniai amatai – stogdengystė.

32. Šalys 2012 m. spalio 11 d. pasirašė Paramos sutartį. Pagal Paramos sutartį Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą ,,UAB ,,Maradonas“ verslo idėja“ Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad Paramos gavėjai kompensuojama iki 690 560 Lt (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Pagal Sutarties 3 punktą, Paramos gavėja įsipareigojo prisidėti iki 397 367 Lt (t. y. 35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Bendrovė, vykdydama Projektą, įsipareigojo: užtikrinti, kad Bendrovė išliks savarankišku juridiniu asmeniu mažiausiai 7 metus po Paramos sutarties pasirašymo dienos; įdarbinti Paraiškoje numatytą darbuotojų skaičių; užtikrinti, kad išperkamosios nuomos būdu įsigytas Projektui įgyvendinti skirtas turtas taps Paramos gavėjos nuosavybe iki Projekto įgyvendinimo pabaigos; be NMA rašytinio sutikimo nesuteikti kitam asmeniui įgaliojimo Projekto veiklai vykdyti; be NMA rašytinio sutikimo mažiausiai 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, Projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos; neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės; nenutraukti Projekte numatytos veiklos, nekeisti Projekto įgyvendinimo vietos.

33. NMA 2013 m. sausio 2 d. raštu Nr. BRK-(10.87)-8 dėl Projekto kontrolės laikotarpio informavo UAB ,,Maradonas“, kad Projektas yra įtrauktas į rizikingų projektų sąrašą ir jam skirta 7 metų priežiūra nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos.

34. Bendrovė 2013 m. rugsėjo 17 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“; deklaruotos išlaidos už įsigytą techniką (buldozerį, krovininį automobilį, ekskavatorių, kopėčias) Projektui vykdyti.

35. Bendrovė 2013 m. spalio 8 d. pateikė NMA prašymą leisti įkeisti kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“ paramos lėšomis įsigytą techniką. Bendrovė taip pat pateikė 2013 m. rugsėjo 4 d. kreditavimo sutartį Nr. P13/00051, kurios pagrindu Bendrovei suteikta 780 000 Lt paskola, skirta UAB ,,Maradonas“ verslo idėjos Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001 įgyvendinimui, perkant techniką. NMA 2013 m. spalio 25 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog kredito unijai ,,Centrinė taupomoji kasa“ būtų įkeistas Projekto įgyvendinimo metu įsigytas turtas (buldozeris, ekskavatorius, krovininis automobilis).

36. Bendrovė 2014 m. sausio 17 d. raštu prašė NMA nutraukti 2013 m. rugsėjo 17 d. pateikto mokėjimo prašymo administravimo procesą ir nurodė, kad iki 2014 m. sausio 31 d. Bendrovė, suderinusi Paramos sutarties pakeitimą, pateiks naują mokėjimo prašymą.

37. Bendrovė 2014 m. sausio 29 d. pateikė antrąjį mokėjimo prašymą. NMA 2014 m. vasario 27 d. išmokėjo Bendrovei 200 000 Eur paramą. Paramos lėšomis UAB ,,Maradonas“ įsigijo: vikšrinį buldozerį „Caterpillar D5K2“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ratinį ekskavatorių – krautuvą „Caterpillar432F“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį „Mitsubishi L200“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kopėčias (stogui dengti). 2016 m. už paramos lėšas įsigyta technika (vikšrinis buldozeris, ratinis ekskavatorius – krautuvas ir automobilis) buvo parduota iš varžytynių kredito unijos ,,Centro taupomoji kasa“ finansiniams reikalavimams tenkinti.

38. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3619-866/2017 Bendrovei iškelta bankroto byla.

39. NMA 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-68 dėl Paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo. Šiuo sprendimu NMA nutraukė Sutartį ir pareikalavo grąžinti visą išmokėtą 200 000 Eur paramą. Sprendimas priimtas nustačius, kad Bendrovė nevykdo Projekto, neįvykdė Paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

40. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje patvirtintas NMA 200 000 Eur finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą dėl Bendrovės pabaigos. Bendrovė 2019 m. liepos 24 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Dėl faktinio juridinio asmens vadovo

42. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure (teisiškai) vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniu juridinio asmens vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

44. Teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad dalyvaudavo NMA atliekamose Projekto įgyvendinimo patikrose, susitikime su NMA, teikė paaiškinimus apie Bendrovės veiklą, Projekto neįgyvendinimo aplinkybių (2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 31 min. 29 sek. – 1 val. 44 min. 31 sek.). Atsakovas taip pat pasirašydavo ir kitus, su NMA Projekto įgyvendinimu nesusijusius dokumentus (pvz., 2014 m. spalio 3 d., 2015 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartis).

45. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą spręsti, kad apeliantas nuo jo vadovavimo pradžios iki pabaigos aktyviai dalyvavo Bendrovės veikloje, susijusioje su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo (paramos) gavimu, t. y. teikė ieškovei įvairius raštus ir prašymus dėl Projekto įgyvendinimo, jų pagrindu sudarė penkis susitarimus dėl Paramos sutarties pakeitimo (termino Projekto įvykdymui ir mokėjimo prašymui pateikti), turto (technikos) įsigijimo sandorius, teikė Projekto įgyvendinimo ataskaitas, prašymus išmokėti Paramą, NMA reikalaujamus paaiškinimus, susirašinėjo elektroniniu paštu, dalyvaudavo susitikimuose, Projekto įgyvendinimo patikrinimuose. Taigi, D. L., būdamas Bendrovės vadovu ir veikdamas vadovaujamo juridinio asmens vardu, iš esmės atliko visus veiksmus, būtinus paramai pagal įgyvendinamą Projektą gauti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis buvo tik formalus (de jure) Bendrovės vadovas, vykdantis techninio pobūdžio funkcijas, o visą su paramos gavimu ir panaudojimu susijusį procesą organizavo ir valdė trečiasis asmuo.

46. Apeliantas, siekdamas įrodyti kad Bendrovės de facto vadovu buvo J. J., turėjo procesinę pareigą pagrįsti jo sistemingą ir nuolatinį vadovavimo funkcijų vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė trečiojo asmens, kaip faktinio Bendrovės vadovo, vaidmens (CPK 178, 185 straipsnis).

47. Pagal UAB ,,Maradonas“, atstovaujamos direktoriaus D. L., 2013 m. kovo 25 d. išduotą įgaliojimą, J. J. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo suteikta teisė be apribojimų atstovauti Bendrovę visose organizacijose, įstaigose ir įmonėse, santykiuose su bet kokiais kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, Bendrovės vardu sudaryti sutartis, patvirtinti ir pasirašyti dokumentus, gauti Bendrovės korespondenciją ir atlikti kitus veiksmus, tačiau NMA trečiasis asmuo Bendrovės neatstovavo, su Projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų ir sutarčių nepasirašė, teikiamų dokumentų tikrumo netvirtino, nors tokius įgaliojimus turėjo. Be to, įgaliojimas išduotas iki apelianto D. L. paskyrimo Bendrovės vadovu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė abejotinos įrodomosios galios. Duomenų, kad trečiajam asmeniui 2014 – 2015 m. būtų suteikti įgaliojimai veikti Bendrovės vardu, byloje nėra.

48. Apelianto ir trečiojo asmens susirašinėjimo elektroniniu paštu turinys neteikia pagrindo spręsti apie sistemingą J. J. vadovavimą ir (ar) privalomų nurodymų davimą. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad įsigydamas Bendrovės akcijas ir tapdamas jos vadovu neturėjo patirties versle, o trečiasis asmuo žadėjo jam padėti (2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 31 min. 29 sek. – 1 val. 44 min. 31 sek.). Pagal Paraiškos sąlygas Bendrovė įsipareigojo sukurti ir išlaikyti naujas darbo vietas, todėl apelianto vadovavimo laikotarpiu naujų darbuotojų priėmimas buvo viena iš privalomų Projekto įgyvendinimo sąlygų. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad trečiojo asmens šeimos nariai (giminaičiai) Bendrovėje buvo įdarbinti būtent J. J. sprendimu ir nurodymu. Trečiojo asmens vadovavimo Bendrovei faktas ir (ar) kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su Bendrovei suteiktos paramos gavimo ir panaudojimo proceso organizavimu bei valdymu, apelianto minimoje baudžiamojoje byloje nenustatytos. Taigi, trečiojo asmens veikla kituose juridiniuose asmenyse neįrodo jo, kaip faktinio vadovo vaidmens Bendrovėje.

50. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad konstatavus, jog trečiasis asmuo buvo faktinis vadovas, apeliantui, kaip formaliam vadovui, atsakomybė neturėtų būti taikoma. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Vadovas iki teisinio ryšio su juridiniu asmeniu pabaigos yra saistomas jam įstatymu nustatytų pareigų, o šiam pasibaigus, lieka atsakingas už tuo laikotarpiu neteisėtais veiksmais sukurtus padarinius. Aplinkybė, kad be formalaus vadovo bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Taigi, tai, kad apeliantas, jo teigimu, tik formaliai buvo bendrovės vadovu, nešalina jo, kaip bendrovės vadovo, teisinės atsakomybės.

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

51. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nes Bendrovę valdė J. J., apeliantas sprendimų, susijusių su juridinio asmens valdymu, nepriimdavo, pasirašydavo jam paduotus dokumentus, nueidavo į trečiojo asmens nurodytą instituciją. Žalą ieškovei padarė trečiasis asmuo J. J., todėl su apelianto veiksmais (neveikimu) ieškinyje nurodyta žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Projektą Bendrovė įsipareigojo vykdyti gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybos ir stogdengystės veiklą, tačiau gavusi paramos išmoką veiklos ir Projekto sąlygų nevykdė. Vieninteliai Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai yra 2014 m. sausio 14 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra CG Nr. 2014-01 už atliktus statybos aikštelės paruošimo darbus, 2014 m. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktus grunto ir sniego stumdymo darbus (DOK-32958 dokumentas Nr. 23; DOK-32958, dokumentas 23.2). Duomenų apie vėlesniais laikotarpiais Bendrovės vykdytą veiklą byloje nėra. Paraiškos patikros vietoje metu taip pat nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą spręsti apie realią finansuotos naujos veiklos vykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje iškelti UAB ,,Maradonas“ bankroto bylą nurodyta, kad Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys paskutinį kartą parengtas už 2014 metus ir pagal jų duomenis Bendrovė galbūt jau 2014 metais buvo nemoki. Už paramos lėšas įsigytas turtas buvo įkeistas Bendrovės prievolių kredito unijai ,,Centro taupomoji kasa“, kylančių iš 2013 m. liepos 16 d. kreditavimo sutarties, įvykdymui. 2015 m. spalio 22 d. atliktas notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkės ir įkaito davėjos UAB ,,Maradonas“ (civilinė byla Nr. eB2-1450-866/2019, DOK-30092). Vykdant priverstinį išieškojimą nustatyta, kad Bendrovė už įkeistą turtą (ekskavatorių – krautuvą) nebuvo visiškai atsikaičiusi su pardavėja, dėl to kilo teisminiai ginčai (civilinė byla Nr. eB2-1450-866/2019, DOK-31221, DOK-40309). Bendrovei 2015 m. rugsėjo 25 d. atsirado 110 073,79 Eur PVM mokestinė nepriemoka, mokestinis laikotarpis 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantas, 2015 m. gruodžio mėnesį, Bendrovę pardavė atsakovui A. D., nuslėpdamas aplinkybes apie gautą Paramą ir Projekto įsipareigojimus. Apeliantas nustatytų aplinkybių neginčija, argumentų, kad Bendrovė Projekto įsipareigojimų neįvykdė dėl verslo nesėkmės, nenurodė, įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

55. Nagrinėjamu atveju apelianto neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, kad jo vadovaujama Bendrovė, gavusi Paramą, sąmoningai nevykdė Projekte numatytos veiklos ir Projekto įsipareigojimų, taip pat įsipareigojimų kylančių iš kreditavimo sutarties ir dėl to išieškojimas buvo nukreiptas į iš dalies Paramos lėšomis finansuotą Bendrovės turtą. Dėl nevykdomų Projekto įsipareigojimų NMA Paramos sutartį su Bendrove nutraukė ir pritaikė visos išmokėtos 200 000 Eur parmos grąžinimo sankciją. Juridinis asmuo, nevykdantis veiklos ir negaudamas pajamų, negalėjo patenkinti administruojančios institucijos (ieškovės) reikalavimo dėl suteiktos paramos grąžinimo. Ieškovės finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje taip pat nebuvo patenkintas. Taigi, šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad apeliantas, jo teigimu, tik formaliai buvo bendrovės vadovu, nešalina jo kaip bendrovės vadovo teisinės atsakomybės.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąmoningas Projekte numatytos remiamos veiklos ir įsipareigojimų nevykdymas yra nepateisinamai aplaidus apelianto elgesys, kuriuo buvo siekiama pažeisti ieškovės interesus. Šios išvados nekeičia apelianto teiginiai, kad jis tik pasirašydavo reikiamus dokumentus ir juos pateikdavo ieškovei ar kitoms institucijoms. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto paaiškinimai dėl Bendrovės vadovo veiklos imitavimo, sąmoningas sutikimas dalyvauti juridinio asmens veikloje, siekiant gauti paramą iš NMA, nors pagal teisinį reglamentavimą ji negalėtų būti gaunama, taip pat atskleidžia didelį atsakovo neatsargumą ir nepateisinamą aplaidumą, todėl iš tokio pobūdžio susitarimų kylanti rizika ir atsakomybė tenka apeliantui. Taigi, yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

57. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo argumentus dėl 2014 m. spalio 3 d. paskolos suklastojimo pripažino deklaratyviais, nėra tiesiogiai susiję su byloje kilusiu ginču ir su apelianto įrodinėjamu trečiojo asmens J. J. faktiniu (ne)vadovavimu bendrovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšto tiesioginio ieškinio priteisti individualią žalą negrindė šios paskolos sutarties (ne)sudarymo faktu, todėl pirmosios instancijos teismas Bendrovės mokumo būklės pabloginimo aplinkybes, nesprendžiant tyčinio bankroto klausimo, pagrįstai laikė antraeilėmis. Byloje esantys kiti duomenys, susiję su Bendrovės įsipareigojimais ir jų nevykdymu, yra pakankami Bendrovės finansinei padėčiai nustatyti.

58. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas siekdamas pagrįsti 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutarties, kurios pagrindu Bendrovė, atstovaujama D. L., suteikia 310 000 Lt paskolą D. L., neprašė skirti rašysenos ekspertizės, sutartyje esančių parašų autentiškumui nustatyti, taip pat nepateikė ir neprašė išreikalauti kitų duomenų, leidžiančių abejoti sutarties autentiškumu ir (ar) jos sudarymo faktu (pvz., Bendrovės dokumentų apie atliktas ūkines operacijas, savo ir juridinio asmens banko sąskaitų išrašų ir pan.), neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl argumentų deklaratyvumo.

Dėl ieškinio senaties termino

59. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl ieškovės aplaidumo ir nerūpestingumo. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 metais, tačiau Bendrovės bankroto proceso metu reikalavimų atlyginti žalą nereiškė. Ieškovė neįrodė, kad nemokumo administratorė informaciją apie bankroto bylos eigą išsiuntė neaktualiu elektroniniu paštu. Be to, ieškovė naudojasi EPP, todėl galėjo prisijungti prie bankroto bylos ir gauti visą aktualiausią informaciją.

60. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

61. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

62. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto vertinimu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu turėtų laikomas Parmos sutarties nutraukimo ar bankroto bylos iškėlimo diena. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus, turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų juridinio vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 37 punktas).

63. Nagrinėjamo ginčo atveju Paramos sutartis nutraukta Bendrovei iškėlus bankroto bylą, ieškovės pirmos eilės finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nemokumo administratorė inicijavo proceso atnaujinimą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. taikos sutartimi užbaigtoje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančia, vykdė kitas su Bendrovės turto suradimu ir realizavimu susijusias funkcijas, todėl nebuvo žinoma, kad ieškovės neginčijamas pirmos eilės reikalavimas Bankroto byloje visiškai ar bent iš dalies patenkintas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai momentą, nuo kurio neabejotinai sužinoma, kad juridinis asmuo negalės patenkinti reikalavimų, siejo su sprendimo dėl bendrovės pabaigos įsiteisėjimu ir (ar) juridinio asmens išregistravimu iš Juridinių asmenų registro.

64. Byloje nustatyta, kad nors ieškovė buvo Bendrovės kreditorė, tačiau nebuvo įtraukta Bendrovės bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu ir duomenys apie bankroto bylos proceso eigą jai per EPP nebuvo prieinami. Ieškovę ir kitus bendrovės kreditorius nemokumo administratorė apie bankroto procese atliktus veiksmus ir (ar) priimtus teismo procesinius sprendimus informuodavo elektroniniu paštu. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašyme patvirtinti jos finansinį reikalavimą nurodė kontaktinius duomenis ir prašė nemokumo administratorės informaciją apie bankroto procesą siųsti bendruoju elektroniniu paštu info@nma.lt. Bankroto bylos ir ieškovės pateikti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovei informacija apie bankroto proceso eigą 2018 –2019 metais, įskaitant pranešimai apie pirmąjį ir pakartotinai šaukimą kreditorių susirinkimą dėl pritarimo kreiptis į teismą dėl juridinio asmens pabaigos, taip pat teismo sprendimas pripažinti Bendrovę pasibaigusia, buvo siųsti kitu elektroninio pašto adresu, nei nurodė ieškovė. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė Bendrovės nemokumo administratorės būtų prašiusi informaciją siųsti kitu, o ne bendruoju įstaigos elektroniniu paštu. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie kreditorių susirinkimą ir priimtą teismo sprendimo dėl Bendrovės pabaigos, todėl ieškovės informacija nepasiekė ne dėl jos pačios darbo organizavimo trūkumų.

65. Pagal ieškovės pateiktus duomenis Bendrovės nemokumo administratorė informaciją apie Bendrovės pabaigą bendruoju elektroniniu paštu atsiuntė 2021 m. balandžio 9 d., todėl ieškovė ieškinį pareiškė nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino, skaičiuojamo nuo faktinio informacijos gavimo dienos. Net ir laikant, kad ieškovė apie Bendrovės pabaigą galėjo ir turėti sužinoti anksčiau, įvertinus reikšmingos informacijos negavimo priežastis ir siekiamos apginti vertybės pobūdį, yra pagrindas spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių ir nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių ir šį terminą atnaujinti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą ir pagrįstai svarbiomis ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimis pripažino tai, kad ieškovė laiku negavo jai siųstos reikšmingos informacijos apie Bendrovės bankroto bylą ir juridinio asmens pabaigą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

66. Apeliantė NMA teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepagrįstai A. D. bylinėjimosi išlaidas priteisė iš NMA. Bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl neteisėtų D. L. veiksmų, todėl jam tenka pareiga šias išlaidas atlyginti. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Priteistos bylinėjimosi išlaidos nulemia kompensacijos netekimą, o tai pažeidžia NMA lūkesčius atgauti patirtą žalą, daro žalą valstybės biudžetui ir Europos žemės ūkio fondui.

67. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

69. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis, todėl negali būti aiškinama per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai) reglamentuotais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas). Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

70. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020, 37 punktas).

71. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį buvusiems Bendrovės vadovams (atsakovams) D. L. ir A. D., prašydama solidariai priteisti iš jų žalos atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovai, būdami Bendrovės vadovai, neįvykdė Projekte numatytos veiklos ir Paramos sutarties įsipareigojimų, prarado už paramos lėšas įsigytą turtą. Pirmosios instancijos teismas atsakovui A. D. pareikštą reikalavimą atlyginti žalą atmetė. Apeliantė šios sprendimo dalies nekvestionuoja, tačiau teigia, kad A. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistos nepagrįstai.

72. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą, pati pasirinko asmenis, kurie turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį ir apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nurodė, kokių materialiųjų teisinių pasekmių ji siekia. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė ieškinio reikalavimų netikslino, atsakovui A. D. pareikšto reikalavimo neatsisakė. Teismo posėdyje ieškovės atstovas atsakovui A. D. pareikštą reikalavimą palaikė, įrodinėjo jo neteisėtus veiksmus, susijusius su Projekto įsipareigojimų neįvykdymu, bankroto bylos neinicijavimu, už Paramos lėšas įsigytos technikos perleidimu (2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 50 min. 23 sek. – 1 val. 50 min. 38 senk.). Šios aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad ieškovė savo valia neįgyvendino procesinės teisės pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, atsisakyti atsakovui A. D. pareikštų reikalavimų, nesiekė jo procesinės padėties pakeitimo.

73. Taigi, A. D. byloje atsakovo procesiniu statusu dalyvavo ir bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso. Atsakovui A. D. pareikšti reikalavimai atmesti, todėl ieškovei tenka įstatyminė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Tai, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo A. D. veiksmų ir apeliacinės instancijos teisme reikalavimo priteisti žalą iš A. D. nebepalaiko, nėra pakankamas pagrindas ieškovei tenkančią bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą perkelti atsakovui D. L..

74. Apeliantės argumentai, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos nulemia priteistos kompensacijos netekimą, pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, daro žalą valstybės biudžetui ir Europos žemės ūkio fondui, yra nepagrįsti. Pirmiausiai pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą tiesioginio ieškinio pagrindu, todėl apeliantės minima kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė, leidžianti nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstytų iš dalies patenkinus reikalavimą priteisti neturtinę žalą, netaikytina. Antra, teisinis reguliavimas nenustato bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms sumokėti, paskirstymo taisyklių išimčių viešiesiems juridiniams asmenims, išlaikomiems iš valstybės (savivaldybės) biudžeto asignavimų, todėl nei ieškovės teisinis statusas, nei argumentai dėl žalos biudžetui nelemia teismo pareigos taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Trečia, ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovė negali turėti teisėtų lūkesčių būti atleista nuo pareigos atlyginti atsakovui, kurio atžvilgiu ieškinio reikalavimai atmesti, bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei tenkančios bylinėjimosi išlaidų naštos perkėlimas atsakovui D. L. neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

75. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad nenustatyta išimtinių aplinkybių, teikusių pagrindą pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

76. Apeliantas D. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė visą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, nes ieškinys patenkintas iš dalies.

77. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovės atsakovui D. L. pareikšti turtiniai reikalavimai patenkinti visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą už pareikštą ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, priteisė valstybei iš atsakovo D. L. (CPK 96 straipsnis).

Dėl prašymo sustabdyti bylą ir (ar) atidėti posėdį

78. Atsakovas D. L. 2023 m. kovo 26 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal D. L. ieškinį dėl J. J. pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu ir 2014 m. spalio 13 d. paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, arba atidėti 2024 m. kovo 26 d. suplanuotą teismo posėdį iki kol bus išspręstas ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-8580-1102/2024 priėmimo klausimas.

79. Prašymas grindžiamas tuo, kad J. J. pripažinimas faktiniu Bendrovės vadovu ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta, turės lemiamos reikšmės D. L. atsakomybės apimčiai šioje civilinėje byloje. Ieškinio priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-8580-1102/2024 dar nėra galutinai išspręstas, todėl byla turėtų būti sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

80. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostata suteikia teismui diskreciją spręsti civilinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2022, 28 punktas).

81. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti D. L. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-8580-1102/2024. Nutartis neįsiteisėjusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdį, nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles dėl de jure vadovo atsakomybės, taip pat atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje ketinamas įrodinėti aplinkybes, jeigu ieškinys būtų priimtas, nenustatė nei privalomojo, nei fakultatyviojo bylos sustabdymo ir (ar) apeliacinės instancijos teisme paskirto posėdžio atidėjimo pagrindų. Dėl to apelianto prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręstas apelianto D. L. ieškinio priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-8580-1102/2024 ir (ar) atidėti teismo posėdį netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

82. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo atsakomybę, ieškinio senaties termino pradžios momentą bei atnaujinimo pagrindus, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, išsamiai išnagrinėjo visas ginčui reikšmingas aplinkybes ir argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

83. Ieškovės ir atsakovo D. L. apeliaciniai skundai netenkinti, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas A. D. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.