Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. B.,

institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. sausio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-83-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-83-2024, Ž. B. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, 56,600 km., 2023 m. lapkričio mėn. 24 d. 16 val. 16 min. vairuodamas transporto priemonę, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, , 4 , 8., 9, 125 punktų reikalavimus ir jam paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių terminui.

Skunde teigiama, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tik tyčia. Pastebėtina, kad pareigūnas neatliko jam įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos, t. y. privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Atstovo teigimu, įvykio vietoje policijos pareigūnai neatliko tyrimo ir neturėjo pilnutinių įrodymų ir jų aktyviai nerinko, kad būtent Ž. B. galimo nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų, o nesurinkę pakankamai reikšmingos informacijos apie šiai veikai kvalifikuoti reikalingą nustatyti chuliganiškų paskatų kvalifikuojantį požymį, kuris pasireiškia kaltės forma - tyčia, todėl nesiėmė veiksmų, kad būtų pareikštas teisingas ir tinkamas kaltinimas administracinio nusižengimo byloje. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareigūnas jau iš anksto turėjo susiformavęs neigiamą nuomonę apie Ž. B. bei jo vairavimą ir buvo šališkas. Institucijos atstovas nagrinėdamas bylą neįvertino aplinkybės, kad dar prieš priimant sprendimą surašyti Ž. B. AN protokolą, jį sustabdžiusio pareigūno jau buvo kaltinamas dėl šio nusižengimo padarymo, t. y. chuliganiško vairavimo.

Skunde teigiama, kad visa ši situacija įvyko kelių sekundžių eigoje, todėl tinkamai įvertinti situaciją ir kaltinimą formuoti analizuojant išimtinai tik vaizdo įrašą ir jį interpretuojant norimo kaltinimo prasme, atstovo teigimu, kelia pakankamas abejones. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl Ž. B. veiksmų kelyje, kam nors butų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, kas nors butų pažemintas, įžeistas, pasijutęs nesaugiai, taip pat butų sutrikdyta visuomenės rimtis, nėra. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog Ž. B. siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams, realaus pavojaus Ž. B. veiksmai eismo saugumui nesukėlė, kitų asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta, todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis - chuliganiškos paskatos.

Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje inkriminuotas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 4, 8, 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyviams laikytis savitarpio pagarbos ir atsargumo; kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atstovo teigimu, šios normos yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, yra nurodytas ir KET specialiosios dalies normos pažeidimas. KET 125 punktas numato draudimą transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Kaip matyti šiame KET punkte yra nurodytas ir rekomendacinio pobūdžio reikalavimas. Institucija nenustatė reikšmingų ir sudėtinių pažeidimo dalių, dėl ko Ž. B. turėtų būti baudžiamas už chuliganišką vairavimą. Skunde teigiama, kad Ž. B. vairavo transporto priemonę lėtėjimo juosta ir planavo išvažiuoti iš kelio ir neturėjo jokio ketinimo apvažiuoti kitas transporto priemones iš dešinės. Tačiau pasikeitus aplinkybėms jis savo važiavimą pratęsė važiuodamas tiesiai, nekeisdamas savo važiavimo krypties ir tik kelias sekundes pravažiavo šalikele, kuri buvo paženklinta kelio žymėjimu nurodytu KET 3 priedo 1.15 punkte.

Atstovo teigimu, Institucijos sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir argumentuotas, o nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas vadovaujantis daugiau prielaidomis, spėjimais ir išankstine nuostata suformuota prieš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenį (asmenybę), o ne faktiniais byloje surinktais duomenimis. Institucijos skundžiamas nutarimas buvo priimtas įtakotas viešoje erdvėje esančia informacija ir formuojama opinija, kad Ž. B. vairuojamo modelio (BMW) transporto priemonių vairuotojai dažniausiai vairuoja pažeidinėdami kelių eismo taisykles ir chuliganiškai. Todėl tikėtina, kad pareigūnas (vertinant ir tai, kad jau sustabdymo metu buvo pažeista Ž. B. nekaltumo prezumpcija ir jis buvo kaltinamas chuliganišku vairavimu) nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą turėjo jau iš anksto suformuota nuomonę apie šios bylos baigtį, vertindamas, kad galimas nusižengimas padarytas vairuojant BMW modelio transporto priemonę. Atstovo teigimu, niekaip nebuvo įvertintas Ž. B., kaip vairuotojo turimas vairavimo stažas bei tai, kad praeityje šiurkščių nusižengimų jis nėra padaręs, kas rodo, kad Ž. B. nėra sistemingas kelių eismo taisykles pažeidžiantis vairuotojas. Taip pat Institucija nagrinėdama AN byla netinkamai įvertino ir kitas byloje esančias aplinkybes, kurias pateikė Ž. B..

Skunde nurodoma, kad Ž. B. vairuojama transporto priemonė „BMW X7“ be kita ko turi inovatyvias ir visas pagrindines saugos ir patogių/saugių kelionių sistemas, įskaitant automatinį kelio linijų sekimą, stebėjimo kameras, aklosios zonos stebėjimo technologiją, automatinio stabdymo sistemą ir dar daugiau. Todėl rizika kilti galimam eismo įvykiui, kurio metu galėtų nukentėti kiti eismo dalyviai, duotuoju atveju vertinant visus byloje surinktus duomenis, apskritai neegzistavo. O administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime minimas kaltinimas, kad vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji, apskritai nėra paremti jokiais faktiniais ir byloje esančiais duomenimis ir yra tik pareigūno daroma prielaida.

Atstovo teigimu, akivaizdu, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad pirmoje eismo juostoje išsirikiavusios transporto priemonės stovi ar juda ne didesniu nei 5-10 km/h greičiu, pėsčiųjų šioje kelio atkarpoje apskritai nėra ir nėra jokios teorinės galimybės jiems šioje vietoje būti. Pėstiesiems yra draudžiama judėti automagistrale ar greitkeliu (KET 48.2 p.). Jokių gyvenviečių šalia magistralinio kelio taip pat nėra, todėl nebuvo net teorinės galimybės, kad pėstieji duotuoju atveju būtų kelyje. Įvykis užfiksuotas šviesiu paros metu, kelio ruožas įvykio vietoje yra lygus, matomumo neužstoja jokie pašaliniai objektai, todėl apžvelgti kelią ir tinkamai įvertinti situaciją nebuvo jokių kliūčių. O šie svarbus byloje duomenys Institucijos apskritai nebuvo vertinti.

Institucija netinkamai įvertino duomenis, kad Ž. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole jis yra kaltinamas, jog kirto siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1). Tačiau susipažinus su prie administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įrašu, akivaizdu, kad šioje kelio atkarpoje nėra jokios siauros ištisinės linijos, todėl nebuvo galimybės šio inkriminuojamo nusižengimo atlikti. Svarbu paminėti, kad AN protokolu Ž. B. taip pat kaltinamas, kad jis važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15). Su šiais kaltinimais sutiktina iš dalies, kadangi važiuoti lėtėjimo juosta KET nedraudžia, jei vairuotojas ketina sukti/išvažiuoti iš kelio, ką duotuoju atveju Ž. B. ir ketino daryti, tačiau pasikeitus aplinkybėms jis iš kelio neišvažiavo.

Skunde teigiama, kad automagistralėje Ž. B. važinėja labai dažnai (kelis kartus per dieną), važiuojant keliu jis pastebėjo transporto priemonių spūstį bei persirikiavo į pirmąją eismo juostą, kadangi žinojo, kad jam reikės išsukti iš kelio sukant į dešinę pusę ir taip tęsiant kelionę į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) . Kadangi šiuo metu sodyboje yra atliekami remonto darbai, Ž. B. planavo užsukti ir suderinti tolimesnius atliktinus darbus su meistrais. Persirikiavęs į lėtėjimo juostą Ž. B. naudodamasis automobilyje įrengta laisvųjų rankų įranga paskambino meistrams norėdamas juos informuoti apie atvykimą į remontuojamą objektą. Tačiau meistras Ž. B. nurodė, kad jo šiuo metu objekte nėra ir šią dieną jau nebebus. Todėl įvertinęs situaciją kelyje, o būtent tai, kad pirmoje eismo juostoje, jam iš kairės pusės yra išsirikiavusios sunkiasvorės transporto priemonės, kurios yra priartėjusios arti viena paskui kitą, taip pat, kad sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams ši vieta, kurioje važiavo Ž. B. yra aklojoje zonoje, o įsirikiuoti tarp jų būtų pavojinga ir keltų realų pavojų eismo saugumui. Tačiau pastebėjęs, kad priekyje sunkiasvorių transporto priemonių susiformavusi transporto priemonių spūstis pradėjo judėti, todėl jis įvertinęs esamą situaciją (ir tai, kad niekam nesukliudys, eismo saugumui pavojaus nei sau nei kitiems eismo dalyviams nesukels) ir laikydamasis visų atsargumo, saugumo reikalavimų bei tik tinkamai įvertinęs vairuojamo automobilio technines charakteristikas priėmę sprendimą tęsti savo važiavimą tiesiai ir įsirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kurioje yra atsiradęs saugus tarpas tarp transporto priemonių, į kurį jis įvažiavęs niekam nesutrukdys. Atstovo teigimu, Institucija priimdama savo sprendimą netinkamai įvertino, kad šio veiksmo Ž. B. neplanavo iš anksto, tačiau tokį važiavimo būdą pasirinko susiklosčius aukščiau aprašytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad važiuodamas per nukreipimo salelę jo važiavimo greitis galėjo būti ne didesnis nei 25-30 km/h., todėl jis buvo įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir esant reikalui galės bet kuriuo metu sustoti. Atkreiptina, kad Ž. B. tik įvertinęs susidariusią situaciją nusprendė važiuoti toliau ir saugiai sugrįžti į pirmąją eismo juostą priekyje prieš sunkiasvores transporto priemones, kadangi priešingu atveju jam būtų tekę nesaugiai bandyti persirikiuoti atgal į pagrindinį kelią (pirmąją eismo juostą), kas manytina būtų sukėlę avarinę situaciją kelyje bei galėjo kilti reali grėsmė Ž. B. ir kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi kaip ir minėta Ž. B. vairuojama transporto priemonė sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams esamoje situacijoje buvo aklojoje zonoje ir kt. Atsiradus saugiai galimybei, kaip ir buvo įvertinęs situaciją ir numatęs prieš važiuodamas per nukreipiamąją salelę, Ž. B. saugiai ir niekam nekliudydamas persirikiavo į pirmąją eismo juostą.

Atstovo teigimu, Institucija priimdama sprendimą neįvertino ir tai, kad Ž. B. žmonai A. B. yra diagnozuotas tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties piktybinis navikas. Todėl Ž. B. tenka reguliariai vežioti savo žmoną pas įvairius gydytojus ir/ar kitus specialistus dėl jai atliekamų procedūrų ir/ar reabilitacijų. Ž. B. sūnus M. B. mokosi UAB (duomenys neskelbtini) mokykloje Kauno mieste, todėl Ž. B. kiekvieną darbo dieną tenką sūnų vežti į mokymosi įstaigą ir atgal. Dėl šių priežasčių Ž. B. vairuoja itin atsakingai ir kultūringai, kadangi žino, jog jis yra atsakingas už savo artimuosius, kuriais nuolatos rūpinasi. Todėl vairuoti neatsakingai ar juolab chuliganiškai jis negali sau leisti.

Institucijos atstovo teigimu, Ž. B. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Nurodytų terminų nustatymas, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių reikalavimus. Institucijos nuomone, skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia teisinio pagrindo nustatyti dar trumpesnius terminus, nei jie nustatyti skundžiamu nutarimu. Institucijos nuomone, terminų sutrumpinimas už vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, ir bendros valstybės politikos griežtinti atsakomybės už chuliganišką vairavimą, teisingumo ir protingumo principų. Skiriama nuobauda siekiama, ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-256-651/2017).

Institucijos nuomone, 2024 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-83-2024 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos, bei tenkinti prašymą - taikant švelnesnę atsakomybę, nei numatyta įstatymo leidėjo, neskiriant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad prieš Marijampolę buvo susidariusi eilė automobilių. Turi sodybą Puskelnių kaime, todėl nusprendė užsukti į sodybą pažiūrėti, kaip vyksta statybos darbai. Rikiavosi į dešinė pusę, važiuoti į Puskelnius. Pasiskambino meistrams, pasitiksinti ar jie yra sodyboje, tačiau meistras nurodė, jog jie jau išvykę, todėl jis ten neužsuko ir pratęsė toliau važiavimą, kadangi buvo eilė automobilių, kur jos stovėjo mašina prie mašinos, o toliau matėsi tarpas automobilių. Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens teigimu, pareigūnai jo nieko neklausė, jis netikėjo, kad jo veiksmai gali būti palaikyti chuliganišku vairavimu. Nepamena keliomis eilėmis stovėjo automobiliai. Paaiškinimų jokių įvykio vietoje nedavė pareigūnams, nes jo niekas nieko neklausė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jį nubaudė dėl viešoje erdvėje pasiekiamą informaciją ir jo pavardę. Kai jį sustabdė, jis nežinojo ką pažeidė. Surašė jam protokolą ir atnešė pasirašyti, duoti paaiškinimą. Paaiškinimą duoti atsisakė, nes nėra teisininkas. Rikiavosi važiuoti į sodybą, rikiavosi iš lėto į dešinę. Nesukėlė jokio pavojus niekam. Iš anksto neplanavo važiuoti apsauginiu kelio ruožu, viskas įvyko spontaniškai. Į Kauną važiuoja labai dažnai. Puskelniuose turi sodybą 20 metų, į ją važiuoja pagal poreikį. Statybos šiuo metu vyksta 10 metų.

Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad buvo įvykio vietoje vykdoma priemonė chuliganiškam vairavimui užfiksuoti. Automobilių kamštis buvo dviejų eilių. Vėliau dvi eilės susiaurėja į vieną eilę. Pareigūnai fiziškai stebėjo įvykusį pažeidimą, tačiau nebuvo laiku fiksuotas vaizdo medžiagoje pažeidimas. Chuliganiškos paskatos buvo nustatytos pačiu atliktu veiksmu, kai visi spūstyje laukia eilėje, o pažeidėjas apvažiuoja susidariusią spūstį. Ketinimas sukti į dešinę ir važiavimas lėtėjimo juosta nėra chuliganiškas važiavimas. Asmuo demonstravo savo išskirtinumą tuo, kad eismo dalyviai stovi eilėje, o jis apvažiuoja susidariusią spūstį. Nepagarba nustatyta, tuo, kad asmuo apvažiavo spūstį iš dešinės. Konkretūs eismo dalyviai kuriems sukėlė nepasitenkinimą byloje nenustatyti. Nusižengimo sudėtis yra formali, šis pažeidimas padaromas tik tyčia. Atstovė patikslino, jog padarytas apsirikimas nurodant, jog pažeidėjas kirto siaurąją ištisinę kelio ženklinimo liniją ir patikslino, jog buvo kirsta plati kelio ženklinimo linija.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-83-2024, Ž. B. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, 56,600 km., 2023 m. lapkričio mėn. 24 d. 16 val. 16 min. vairuodamas transporto priemonę, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji. Pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, , 4 , 8., 9, 125 punktų reikalavimus ir jam nenustačius atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių terminui.

Pareiškėjo atstovas skundu prašo teismo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 7 dalį. Netenkinus nurodyto skundo prašymo, prašo pakeisti skundžiamą institucijos nutarimą ir taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės.

Pareiškėjo atstovas iš esmės pateiktą skundą grindžia tuo, jog Institucija surašiusi protokolą nesiaiškino atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formos ir rūšies, paties padaryto nusižengimo aplinkybių. Byloje nėra nustatytas administracinio nusižengimo kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Skunde atstovas nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje inkriminuotas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 4, 8, 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis. Atstovo teigimu, šios normos yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Administracinio nusižengimo byloje, yra nurodytas ir KET specialiosios dalies normos pažeidimas. KET 125 punktas. Šiame KET punkte yra nurodytas ir rekomendacinio pobūdžio reikalavimas. Institucija nenustatė reikšmingų ir sudėtinių pažeidimo dalių, dėl ko Ž. B. turėtų būti baudžiamas už chuliganišką vairavimą. Atstovo teigimu, pareiškėjas vairavo transporto priemonę lėtėjimo juosta ir planavo išvažiuoti iš kelio ir neturėjo jokio ketinimo apvažiuoti kitas transporto priemones iš dešinės, tačiau pasikeitus aplinkybėms jis savo važiavimą pratęsė važiuodamas tiesiai, nekeisdamas savo važiavimo krypties ir tik kelias sekundes pravažiavo šalikele, kuri buvo paženklinta kelio žymėjimu nurodytu KET 3 priedo 1.15 punkte. Atstovo teigimu, pareiškėjo variuojamas automobilis turi automatinio stabdymo sistemą ir daug kitų saugos sistemų, todėl nagrinėjamu atveju rizika, jog eismo įvykio metu galėjo nukentėti kiti eismo dalyviai, apskritai neegzistavo. Protokole, pareiškėjas kaltinamas, jog kirto siaurąją ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau magistraliniame kelyje, tokio ženklinimo apskritai nėra. Atstovo teigimu, pareiškėją sustabdęs policijos pareigūnas buvo šališkas, nes iš karto sustabdžius teigė, jog asmuo chuliganiškai vairavo.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, teismo posėdžio metu šalių ir liudytojų duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog skunde nurodytais pagrindais, nėra teisinio pagrindo skundą tenkinti. Skundžiamas Institucijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014).

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

KET 8 punkte numatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-976-2018).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog ketino važiuoti į jam priklausančią sodybą, esančią Puskelnių kaime, tačiau susisiekus su sodyboje dirbančiu asmeniu telefonu, pastarasis nurodė, jog sodyboje jo jau nėra, todėl pareiškėjas nusprendė nevažiuoti į Puskelnių kaime esančią sodybą ir nusprendė pratęsi savo važiavimą toliau važiuodamas tiesiai.

Teismas nurodytas pareiškėjo aplinkybes vertina kritiškai, kadangi, iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog asmuo važiuoja lėtėjimo juosta, važiuoja per užbrūkšniuotą plotą kuris žymi nukreipimo saleles, taip apvažiavęs susidariusią spūstį, toliau įsilieja į eismo srautą, kuris judėjo nedideliu greičiu arba visai nejudėjo. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo visos galimybės nepažeisti KET, kadangi važiuojant link Puskelnių kaimo yra žiedinė sankryža, kurioje asmuo galėjo važiuoti jam reikiama kryptimi, taip nepažeisdamas KET galėjo saugiai, nekeldamas pavojaus sau ir aplinkiniams, vadovaudamasis visuomenėje priimtomis moralės normomis sugrįžti į eismo srautą. Tačiau kaip matyti iš pateikto medžiagos, asmuo pažeidė KET reikalavimus, priėmė valingą sprendimą, t. y. tyčia nusprendė toliau važiuoti tiesiai kelkraščiu, per užbrūkšniuotą plotą, kuris žymi saleles, taip apvažiuodamas susidariusią eismo spūstį, įsiliejo į automobilių srautą. Teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija, jog jis nusprendė toliau važiuoti tiesiai, o ne sukti į dešinę, dėl to jog pasikeitė jo planai, o ne dėl chuliganiškų paskatų, vertinama kaip gynybinė pozicija, pateikta, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Byloje nėra pateikti įrodymai, kurie įrodytų aukščiau pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Vien tai, jog pareiškėjas turi sodyba Puskelnių kaime, nesudaro pagrindo traktuoti, jog būtent tuo metu jis ketino vykti į sodybą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo važiavimas kelkraščiu, apvažiuojant susidariusią spūstį, iš dešinės, važiuojant per užbrūkšniuotą plotą kuris žymi nukreipimo saleles, teisingai traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės, o pareiškėjas, sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį, iš dešinės per užbrūkšniuotą plotą kuris žymi nukreipimo saleles ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai su kitais eismo dalyviais, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojoms, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, ir savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pažymėtina, jog pareigūnai , ką patvirtino liudytojas A. K., pagal iš anksto suplanuotą planą , stebėjo kelio ruožą, pastebėję visuomenės nepasitenkinimą, dėl toje kelio atkarpoje nuolat daromų KET pažeidimų. Be to, kaip nurodė pareiškėjas jam dažnai tenka važiuoti į Kauno miestą, taip pat pagal poreikį į jam priklausančią sodybą, esančią Puskelnių kaime, todėl pareiškėjui gerai turėjo būti žinomos šiame kelyje esančios eismo sąlygos ir kelio ženklinimas.

Taigi šių faktinių aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis, bei šių aplinkybių vertinimu, t. y. kad Ž. B., kelyje susidarius automobilių spūsčiai, matant labai daug eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės lėtėjimo juosta, kelkraščiu ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas iš dešinės ir rodo pareiškėjo išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš pastatant kitų vairuotojų interesams.

Nors pareiškėjo atstovas nurodo, kad jo veiksmų negalima vertinti kaip pavojingų, nes pavojus niekam nebuvo sukeltas, tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

Pareiškėjo atstovas skunde teigia, jog pareiškėją, sustabdęs policijos pareigūnas, buvo šališkas, nes sustabdžius iš karto pasakė, jog asmuo chuliganiškai vairavo. Atstovo teigimu, surašant administracinio nusižengimo protokolą, nebuvo aiškinamasi administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių.

Teismo vertinimu, nurodytas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip jau minėta aukščiau, bylos duomenimis nustatyta, jog pareigūnai įvykio metu vykdė iš anksto suplanuotą stebėseną, kaip įvykio vietoje yra laikomasi KET reikalavimų, nes socialinėje erdvėje buvo matomas visuomenės nepasitenkinimas, jog įvykio vietoje dažnai pažeidinėjami KET reikalavimai. Pareiškėjo atžvilgiu nusižengimas buvo fiksuotas drono, kuris filmavo situaciją kelio ruože nuo 56 km. iki 57 km. Policijos pareigūnai nusprendė sustabdyti pažeidėją , nustatę kompiuterio ekrane, jog padarytas administracinis nusižengimas, kadangi asmuo apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles. Kadangi pareiškėjo atlikti KET pažeidimai buvo kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ta aplinkybė, jog pareigūnas prieš surašant protokolą nurodė dėl ko sustabdė pareiškėją, savaime nėra laikoma pareigūno šališkumu. Be to pažymėtina, jog protokolą rašė kitas pareigūnas.

Pareiškėjo atstovo teigimu, pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas išimtinai sietinas tik su bendrosiomis KET įtvirtintomis pareigomis. Atstovo teigimu, kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialiąsias normas.

Su nurodytu skundo argumentu nesutinkama, jis atmestinas kaip nepagrįstas. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog protokole turi būti nurodoma <...> šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo;<...> Iš nurodytos teisės normos matyti, jog administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodomas kodekso straipsnis ir jo dalis arba kitas atsakomybę nustatantis teisės aktas. Kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas yra siejamas su KET padarytais pažeidimas, todėl konkretūs KET punktai turi būti nurodomi protokole, kas ir buvo padaryta. Įstatyme nėra imperatyviai numatyta tai, kad tik specialūs KET punktai turi būti nurodomi. Be to, pažymėtina, jog ir specialusis KET punktas yra nurodytas tiek protokole tiek skundžiamame nutarime. Vairuotojai vairuodami transporto priemonės privalo laikytis visų KET reikalavimų, nepriklausomai nuo to reikalavimas bendrasis ar specialusis.

Pareiškėjo atstovo teigimu, pareiškėjo vairuojamoje transporto priemonėje yra automatinio stabdymo sistema ir daug kitų saugos sistemų, todėl rizika, jog eismo įvykio metu galėjo nukentėti kiti eismo dalyviai, apskritai neegzistavo.

Šis pareiškėjo atstovo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi kaip jau minėta aukščiau, padaryto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės. Tokia tikimybė, jog dėl pareiškėjo daromo administracinio nusižengimo galėjo nukentėti pats pareiškėjas, kiti eismo dalyviai, dėl to galėjo kilti eismo įvykis, buvo reali.

Skunde pareiškėjo atstovas teigia, kad protokole, pareiškėjas kaltinamas jog kirto siaurąją ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau magistraliniame kelyje, tokio ženklinimo apskritai nėra.

Su nurodytu skundo argumentu teismas sutinka. Skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole, padaryto administracinio nusižengimo esmėje nurodoma, kad pareiškėjas kirto siaurąją ištisinę kelio ženklinimo liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1). Teismas pažymi, jog vadovaujantis KET 3 priedo 1.2 punktu plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; <...> Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja. Pažeidimas buvo padarytas magistraliniame A5 kelyje. Teismo posėdžio metu, institucijos atstovė patikslino, jog skundžiamame nutarime padarytas apsirikimas ir neteisingai nurodyta, jog pareiškėjas kirto siaurąją ištisinę kelio ženklinimo liniją, nors iš tiesų pareiškėjas kirto plačiąją ištisinę kelio ženklinimo liniją. Teismo vertinimu, šis padarytas apsirikimas, priimto nutarimo savaime neteisėtu nedaro. Dėl šio netikslumo, nesikeičia administracinio nusižengimo kvalifikavimas ar padaryto nusižengimo esmė. Teismas patikslina skundžiamą nutarimą, nurodant, kad pareiškėjas kirto plačiąją ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Skundu pareiškėjo atstovas prašo teismo netenkinus pirmojo skundo reikalavimo, pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

Skunde nurodoma, kad Institucija priimdama sprendimą neįvertino ir tai, kad Ž. B. žmonai A. B. yra diagnozuotas tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties piktybinis navikas. Todėl Ž. B. tenka reguliariai vežioti savo žmoną pas įvairius gydytojus ir/ar kitus specialistus dėl jai atliekamų procedūrų ir/ar reabilitacijų. Ž. B. sūnus M. B. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje Kauno mieste, todėl Ž. B. kiekvieną darbo dieną tenką sūnų vežti į mokymosi įstaigą ir atgal.

Teismas pažymi, jog jokie nurodytas skundo aplinkybes pagrindžiantys įrodymai teismui nėra pateikti. Vis dėl to, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, nes visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą. Be to, Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šių aplinkybių nenustatė ir teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą. Iš teismo posėdžio metu išsakytos pareiškėjo pozicijos matyti, jog pareiškėjas nepripažįsta, jog vairavo transporto priemonę chuliganiškai, dėl padaryto nusižengimo nesigaili.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ž. B. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. sausio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-83-2024, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo Ž. B. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-83-2024, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, pareiškėjo atstovui.