Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. P. ir jo įgaliotam atstovui advokatui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato E. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) O. U. 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) O. U. 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) R. P. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent dėl to, kad jis 2024 m. sausio 9 d., apie 08.12 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 4, 9 bei 136.3. punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip bandė apvažiuoti susidariusią automobilių spūstį, tokiais savo veiksmais rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei Kelių eismo taisyklėms, tokį kelių eismo pažeidimą padarė piktybiškai. Minėtu procesiniu sprendimu R. P. buvo paskirta 490 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 13 mėnesių trukmės specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas (b. l. 29-32).

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. įgaliotas atstovas advokatas E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręs administracinio nusižengimo teisenos nenutraukti, R. P. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nėra aptarta kuo pasireiškė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta nepagarba kitiems eismo dalyviams ir kaip pasireiškė asmens piktybiškumas. Be kita ko, nėra nurodyta ir asmens kaltės forma, nenustatytos atsakomybėn traukiamo asmens veikos darymo priežastys, taip pat nenustatytos chuliganiškos paskatos, taip pat administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad asmuo vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų asmenų saugumui. Anot advokato, būtent administracinio nusižengimo protokolas yra tas procesinis sprendimas, kuriuo yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos ribos. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pareigūnai turėjo surinkti duomenis, patvirtinančius asmens kaltę – tyčinę kaltės formą, kad vairavimas sukėlė (realų) pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, neteisėtus veiksmus ir chuliganiškas paskatas, tačiau visi šie požymiai administracinio nusižengimo protokolo nebuvo nurodyti ir taip pat nebuvo įrodyti. Institucijos Nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. transporto priemonę vairavo spūstyje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apvažiuodamas daugiau nei dvidešimt automobilių, stovinčių spūstyje. Jis į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo neįsitikinęs, kad nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui ir aplinkai. R. P., važiuodamas priešpriešine eismo juosta priešpriešai prasilenkė su penkiomis transporto priemonėmis, kurioms netikėtai kelyje atsirado kliūtis. Nutarime nurodyta ir tai, kad remiantis R. P. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, pastarojo tikslas buvo sutrumpinti kelionės tikslą ir pasukti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl pastarojo chuliganiškomis paskatomis buvo pripažinta tai, kad visi kiti eismo dalyviai laikėsi Kelių eismo taisyklių ir laukė spūstyje, o R. P. spūstį apvažiavo, tokiu būdu parodydamas nepagarbą teisės ir moralės normoms bei galiojantiems įstatymams. Advokato teigimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. neginčija, kad 2024 m. sausio 9 d., apie 07.50 val. važiavo (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini), norėdamas nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Minėtos dienos ryte buvo pasnigę, gatvės buvo nuvalytos, todėl susiformavo labai didelės automobilių spūstys. R. P. automobilių spūstyje prastovėjo apie 15-20 minučių. Priešpriešinis eismas buvo nedidelis, pro šalį pravažiuodavo vos vienas kitas automobilis, todėl R. P., įsitikinęs, kad priešpriešai nevažiuoja joks automobilis, nusprendė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, apvažiuoti susidariusią spūstį ir pasukti į automobilių stovėjimo aikštelę esančią (duomenys neskelbtini). Iš automobilių spūsties jis išvažiavo lėtai, rodydamas posūkio signalą, ir lėtai pravažiavo iki minėtos automobilių stovėjimo aikštelės, o vėliau jį sustabdė policijos pareigūnai. Skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad asmuo važiavo priešpriešine eismo juosta, kai eismo juostos atskirtos siaura ištisine linija, kuri prasidėjo prieš sankryžą, tačiau (duomenys neskelbtini) nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) apie 100 metrų yra ištisinė balta linija, kuri vėliau tampa punktyrine linija iki pat pėsčiųjų perėjos. Be kita ko, kelio ženklo „Draudžiama lenkti“ (duomenys neskelbtini) taip pat nėra, todėl laikytinas nepagrįstu Institucijos teiginys, kad R. P. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai jos yra atskirtos ištisine linija. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde taip pat nurodyta, kad skundžiamame Nutarime R. P. inkriminuotos chuliganiškos paskatos yra sietinos su nepagarbos parodymu teisės ir moralės normoms, kas pagal teismų praktiką neatitinka chuliganiškų paskatų kategorijos. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. nesutiko, kad Institucija jo nurodytą siekį apvažiuoti susidariusią spūstį vertina kaip mažareikšmę dingstį. Pasak advokato, R. P. kelis šimtus metrų važiavo daugiau kaip 20 minučių, kai esant geroms eismo sąlygoms šis atstumas yra įveikiamas per kelias minutes. Buvo susidaręs įspūdis, kad kažkur kelyje galimai yra įvykęs eismo įvykis, o asmuo vėlavo į darbą, todėl R. P. ieškojo kitos išeities iš situacijos ir nusprendė apvažiuoti susidariusią spūstį. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad asmens dingstis buvo mažareikšmė arba visai be dingsties, nebuvo pagrindo. Priešingai, toks asmens elgesys atrodė racionalus. Galiausiai, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde be argumentų, susijusių su netinkamu ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymu, taip pat yra apeliuojama į tai, kad R. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra neproporcinga, todėl netaikytina. Pastarojo įgalioto atstovo teigimu, R. P. rūpinasi (duomenys neskelbtini) tėvu, kuris sunkiai vaikšto ir gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pas jis yra atsakingas už savo (duomenys neskelbtini) dukrą – vežioja ją tiek į mokyklą, tiek ir į užklasinę veiklą. Be kita ko, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl jo vykdomos darbinės veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau jis už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebuvo baustas, todėl Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta (b. l. 15-19),

Institucija atsiliepimo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. įgalioto atstovo skundo nepateikė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kiekvieną rytą važiuoja į darbą, veža dukrą. Visada važiuoja pro (duomenys neskelbtini). Kažkodėl tą dieną pasuko kitu keliu, (duomenys neskelbtini). Buvo didžiulis kamštis, stovėjo 15-17 minučių. Matė, kad mašinų priekyje nėra, įjungė posūkį. Galbūt padarė klaidą, kadangi žiema buvo, snigo. Jis jo vairuojamu automobiliu prisiglaudė prie dešinės pusės mašinų ir važiavo, žinodamas, kad ten yra punktyras iki pat galo. 10-15 metrų iki jam reikiamo posūkio į aikštelę, kokius 10-12 metrų yra ištisinė kelio juosta. Jis pasuko, policija su sirenomis jam užkirto kelią. Išlipo jaunas vyras ir pradėjo ant jo (R. P.) rėkti. Jis nuleido langą ir klausė kodėl pastarasis ant jo šaukia ir ką jis tokio padarė. Konflikto neįvyko, jis nenusikeikė, nieko nepasakė. Jis pats siūlė automobilį pastatyti dešiniau, nes jis sustojo prie pat pasukimo iki aikštelės ir kitiems kliudė eismą, tačiau jam pasakė tiesiog, kad važiuotų. Policijos pareigūnai jį pralaikė beveik dvi valandas, galbūt tokiu būdu tyčiojosi iš jo. Jam toks įspūdis susidarė. Vėliau surašė protokolą ir jis nuvažiavo. R. P., paklaustas apie jo darbo pradžią, nurodė, kad jis darbe būna 6-7 val. ryte, įvairiai. Šį kartą (2024 m. sausio 9 d.) jam reikėjo 8.30 val. būti darbe. Iki darbo užtrunka nuvažiuoti 15 minučių. Jeigu pro (duomenys neskelbtini) važiuoja, tuo atveju nebūna spūsčių. (duomenys neskelbtini) jis nedažnai važiuoja, kadangi ten yra spūstys. 2024 m. sausio 9 d. darbe jam reikėjo būti 08.30 val., jis atsistojo kamštyje. Jis matė, kad kamštis iki (duomenys neskelbtini) visiškai nejuda. Nei vienas automobilis nesuka į kairę ten, kur jam reikia. Galvojo kokio velnio jis stovi kamštyje. Jis niekam nesukliudys, bet laiku nuvažiuos. Toje vietoje nėra ženklų, kurie draustų lenkimą. Jeigu būtų įsitikinęs, kad ten 10 metrų yra ištisinė juosta, jis nebūtų šiame posėdyje. Kai jį sustabdė policiją, jis negalėjo patikėti, kad ten yra ne punktyras. Buvo apsnigta gatvė, labai nežymiai matėsi ta juosta. Prieš pat perėją, prieš pat posūkį, kur jam reikia nusukti yra 10 metrų ištisinė juosta. Visą tą kalną yra punktyras. Jis buvo giliai įsitikinęs, kad jis iki pat galo yra. Jokių ženklų nėra. Tuo metu, kai stovėjo kamštyje, kitos transporto priemonės, kurios stovėjo ta pačia kryptimi, važiavo link (duomenys neskelbtini). Jis kamštyje stovėjo 15-17 minučių ir matė, kad visi automobiliai prisiglaudę prie dešinės pusės, važiuos tiesiai, joms nereikia į kairę sukti. Tuo metu, kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, iš karto automobiliai iš priekio neatvažiavo, bet po to kažkiek jam pavažiavus, kai jis pradėjo daryti manevrą, pamatė, kad iš priekio atvažiuoja, bet nebuvo kur dingti. Kelias buvo platus, jam pakako vietos daryti manevrą. Tie automobiliai važiavo pirma juosta, pakraščiu. Prisimena, kad jokio manevro nebuvo iš jų, nei šviesomis, nei jam diskomforto buvo. Jeigu būtų tokia situacija, jis būtų rodęs dešinįjį posūkį, kad jį įleistų tie, kuriuos jis aplenkinėja, kad nesudarytų eismo įvykio. Jeigu jis būtų pamatęs pareigūnus, suprastų, kad kažką ne taip daro. Jis pradėjo lenkimą ir važiavo normaliai. Kai jau parodė posūkį į aikštelę, išgirdo sirenas. Aptardamas įvykio metu buvusias oro sąlygas, A. P. nurodė, kad ryte reikėjo nusikasti kiemą, bet keliai buvo nuvalyti. Kelias buvo sausas, ne slidus. Detalizuodamas jam būtiną teisę vairuoti transporto priemones, A. P. nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai, versle bus dar (duomenys neskelbtini) metų. Jis turi surinkęs kolektyvą, už kurį yra atsakingas, yra bendrovės faktinis valdytojas. Jam automobilis reikalingas, jame beveik gyvena. Kita labai svarbi detalė, kad jo mama mirė (duomenys neskelbtini), tėvas sunkiai vaikščiojantis, sesei išoperuota (duomenys neskelbtini). Tėvą jis prižiūri kiekvieną savaitę. Dukra lanko (duomenys neskelbtini). Ji gali su taksi nuvažiuoti, bet jis yra atsakingas ir ją prižiūri. Anksčiau už analogišką pažeidimą jis nebuvo baustas. Nėra nusikaltėlis, nieko nenuskriaudė. R. P., aptardamas įvykio aplinkybes, papildė, kad įvykio vietoje yra suklijuotas punktyras, bet ar tai ištisinė linija ar ne, jis negali pasakyti, ženklo nėra. Jis buvo įsitikinęs, kad nėra, nes nuo pat pradžių iki pat apačios yra punktyras. Tą dieną darbe reikėjo būti anksti, kadangi buvo kontraktas dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo labai svarbu laiku būti darbe. Jeigu būtų matęs, kad yra ištisinė juosta, nebūtų to žingsnio daręs. Jį sustabdė, jis nuleido langus, ant jo pradėjo šaukti, o jis pats sakė „suplonink balsą“. Tada pasakė „ar galiu nuvaryti mašiną į aikštelę, nes mes trukdome eismui“ ir nuvarė mašiną į aikštelę, jį pamatė bendradarbiai, klausė kas atsitiko. Jį pusantros valandos pralaikė. Aptardamas policijos pareigūnų elgesį, R. P. nurodė, kad dėl policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės nesikreipė, kadangi ir taip turi ką veikti. Visokio intelekto žmonių yra šiame pasaulyje ir jis nenori nusileisti iki tam tikro lygio. Įvykio vietoje pėsčiųjų perėja yra už posūkio į automobilių stovėjimo aikštelę, o tuo metu, kai jis suko į minėtą aikštelę, jokie pėstieji per pėsčiųjų perėją nėjo (b. l. 72-76).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. įgaliotas atstovas advokatas E. M. nurodė, kad analizuojant Institucijos Nutarimą bei įvertinus teisės teorijoje nustatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką, pripažintina, kad įrodymų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl atsakomybėn traukiamo asmens įvykdyto pažeidimo „chuliganiško vairavimo“ nėra - padaryta veika neturi administracinio nusižengimo „chuliganiškas vairavimas“ požymių. Šioje byloje chuliganiškos paskatos neįrodytos. Byloje nėra įrodymų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo savo vairavimu, t. y. veiką darė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kad tuo buvo demonstruojamas jo išskirtinumas, nepagarba kitiems vairuotojams, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, ar siekė būtent tokių tikslų, taip pat nėra įrodymų, kad jo vairavimas sukėlė pavojų sau, kitiems eismo dalyviams, eismo saugumui ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Galiausiai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti Institucijos keliamą versiją, jog atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai buvo atlikti be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Matyti, kad R. P. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo „chuliganiškas vairavimas“ požymių, todėl vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, pradėta teisena turi būti nutraukta. Visgi, jeigu teismas nesutiktų su skunde pateiktais argumentais, įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teismų praktika, teigtina, kad byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, apsiribojant tik baudos paskyrimu. Tai būtų tinkama priemonė nuobaudos tikslams pasiekti ir paskirta nuobauda nebūtų per griežta (b. l. 72-76).

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą – už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių sveikatai keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų baudą.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šių taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 136.3. punkte numatyta, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. sausio 9 d., 08.12 val., (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip bandė apvažiuoti susidariusią automobilių spūstį, nekilo. Minėtos aplinkybės viso proceso metu neginčijo ir pats R. P., pripažindamas, kad 2024 m. sausio 9 d., ryte (duomenys neskelbtini), o vėliau ir (duomenys neskelbtini), vyko į darbą. (duomenys neskelbtini) susidarius spūsčiai, jis nusprendė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir tokiu būdu vėliau pasukti į (duomenys neskelbtini), po ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 72-76). Pažymėtina, kad pirmiau aptarti, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, įskaitant ir išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, apvažiuojant automobilių spūstį, yra detaliai aprašyti (duomenys neskelbtini) J. S. 2024 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 37), taip pat atvaizduoti ir įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų užfiksuotame vaizdo įraše, pridėtame prie administracinio nusižengimo bylos (b. l. 53).

Nepaisant pirmiau aptartų ir neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. ir jo įgaliotas atstovas tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde bei teismo posėdžio metu, kategoriškai nesutiko su tuo, kad R. P. 2024 m. sausio 9 d. automobilį vairavo chuliganiškai. Antai, pastarojo atlikti veiksmai neatitiko jam inkriminuoto ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių – nebuvo nustatytos nei pastarojo chuliganiškos paskatos, nei jo pasirinktu vairavimu būdu sukeltas pavojus jam pačiam ar kitiems eismo dalyviams, be kita ko, R. P. veiksmuose nebuvo nustatyta ir šio administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia automobilį vairuoti chuliganiškai.

Minėtų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tuo atveju, jeigu: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje Chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į R. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties kompleksiškumą – tris esminius požymius, sąlygojančius ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymą, dėl kiekvieno iš jų pasisakys atskirai.

Kaip buvo minėta pirmiau, R. P., vairuodamas automobilį ir stovėdamas automobilių spūstyje (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tokiu būdu apvažiavo susidariusią spūstį, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nors tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo įgaliotas atstovas viso proceso metu teigė, kad tokie R. P. veiksmai nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, o ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kitų eismo dalyvių atžvilgiu elgėsi pagarbiai, tačiau įvertinus R. P. atliktų ir teismo įrodytais pripažintų veiksmų pobūdį pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste, pripažintina, kad ši R. P. ir jo įgalioto atstovo pozicija yra paremta išimtinai subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija, be kita ko, ji neatitinka byloje surinktų ir tarpusavyje sutampančių įrodymų turinio, todėl yra laikytina nepagrįsta ir atmestina.

Tiek iš pirmiau nutartyje minėto vaizdo įrašo, tiek iš įvykio vietoje buvusio ir R. P. vairuojamą automobilį sustabdžiusio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2024 m. sausio 9 d., apie 08.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo nusidriekusi automobilių spūstis. Šios aplinkybės neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P., nurodęs, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), automobilių eismas buvo visiškai sustojęs ir susidarė didelė spūstis. Iš byloje pateiktos vaizdinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P., vairuodamas automobilį „Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir būdamas šios spūsties pradžioje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tokiu būdu, iki pat posūkio iki (duomenys neskelbtini), apvažiavo šią spūstį. Tiek pirmiau nurodytame vaizdo įraše ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, tiek ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimuose, užfiksuota, kad tuo metu, kai R. P. atliko automobilių spūstyje stovėjusių automobilių lenkimo manevrą, priešpriešine eismo juosta sistemingai judėjo ir kitos transporto priemonės. Nors pats R. P. nurodė, kad jokių kliūčių priešpriešine eismo juosta vykusiems automobiliams jis nesukėlė, tačiau kaip matyti iš jau aptartos vaizdinės medžiagos, tik išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą R. P. vairuojamas automobilis jau prasilenkė su keliomis priešinga kryptimi vykusiomis transporto priemonėmis, dėl ko policijos pareigūnai negalėjo iš karto važiuoti paskui R. P. ir buvo priversti praleisti šiuos automobilius. Be kita ko, iš aptariamos vaizdinės medžiagos akivaizdžiai matyti ir tai, kad priešpriešine eismo juosta vykusios transporto priemonės, su kuriomis prasilenkė R. P. vairuojamas automobilis, dėl kelyje netikėtai atsiradusios kliūties, o būtent – R. P. automobilio, buvo priverstos ženkliai sulėtinti greitį, trauktis prie važiuojamosios kelio dalies kelkraščio ir tokiu būdu užleisti kelią R. P. vairuojamam automobiliui. Tai yra, imtis veiksmų, nukreiptų eismo įvykiui išvengti, ir kurie suteiktų pirmenybę būtent R. P. vairuojamam automobiliui. Svarbu ir tai, kad, iš aptariamo vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad pats R. P. vairuojamas automobilis dėl priešpriešine eismo juosta sistemingai vykusių automobilių buvo priverstas važiuoti itin arti ta pačia kryptimi vykusių automobilių. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju R. P., išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavo ne vieną transporto priemonę, bet apie dvidešimt automobilių, tarp kurių atstumas buvo itin nedidelis, kas tik sumažino pastarojo galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, kadangi priešpriešine eismo kryptimi vykusiam automobiliui nepamačius R. P. vairuojamo automobilio, jo galimybės grįžti į jo važiavimo krypties juostą būtų itin mažos. Aptariamam R. P. vairavimo pobūdžiui aktualu ir tai, kad pastarojo veiksmai buvo atlikti žiemą, ryto metu, kuomet dėl mažesnio matomumo ir blogesnių eismo sąlygų (šlapia kelio danga ar likęs įšalas) vairuotojai privalo būti itin atidūs, atsargūs ir prieš atlikdami bet kokį rizikingą manevrą, privalo imtis papildomų atsargumo priemonių.

Taigi, pirmiau teismo aptartos ir neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, priešingai R. P. ir jo įgalioto atstovo viso proceso metu išsakytiems teiginiams, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. P., bylai aktualiu laiku pasirinkęs pirmiau išanalizuotą vairavimo būdą, sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

Nepaneigtina, jog byloje aptariamoje kelio atkarpoje esantis kelio žymėjimas bei kelio ženklai nedraudžia atlikti lenkimo manevro, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nesant draudžiamųjų kelio žymėjimų, lenkimas visais atvejais yra galimas ir tikslingas, taip pat atitinkantis teisės aktuose numatytą teisinį reguliavimą.

Kaip buvo minėta ankstesnėje nutarties dalyje, Institucijos Nutarime buvo pripažinta, kad R. P. bylai aktualiu laiku pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 bei 136.3. punktuose numatytas nuostatas. R. P. buvo pripažintas kaltu pažeidęs tiek bendrąsias Kelių eismo taisyklių nuostatas (4 ir 9 punktai), kurios įpareigoja kelių eismo dalyvius elgtis pagarbiai bei atsargiai, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, tiek specialiąją Kelių eismo taisyklių nuostatą (136.3. punktas), kuri detalizuoja specifinį vairuotojų elgesį, atliekant kito eismo dalyvio lenkimo manevrą. Kaip tą numato, jau prieš tai minėtas Kelių eismo taisyklių 136.3. punkte numatytas teisinis reguliavimas, vairuotojams yra rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų, o jau pasirinkus šį veiksmą, būtina imtis papildomų atsargumo priemonių, užtikrinant, kad toks veiksmas būtų saugus ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Remiantis prieš tai detaliai aptartomis ir bylai aktualiu laiku neginčijamai nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su R. P. vairavimo pobūdžiu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju R. P. elgėsi neatsargiai ir atlikdamas ta pačia kryptimi vykusių automobilių nebūtiną lenkimo manevrą, neįsitikino dėl tokio veiksmo atlikimo saugumo ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Tai reiškia, tokiais savo veiksmais pažeidė skundžiamame Nutarime išvardintas ir jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių nuostatas.

Be kita ko, teismas, įvertinęs tiek viso proceso metu R. P. pateiktų paaiškinimų turinį, tiek ir rašytinę bylos medžiagą, priešingai pastarojo ir jo įgalioto atstovo argumentams, neturi pagrindo abejoti, kad R. P. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, Nr. 2AT-40-976/2015, Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-64-942/2017, Nr. 2AT-1-942/2018, Nr. 2AT-4-511/2018, Nr. 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. teigė, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje susidariusią spūstį nusprendė apvažiuoti dėl to, kad skubėjo į darbą, kas pasak jo, pateisina jo elgesį. Pažymėtina, jog pastarasis teismo posėdžio metu nurodė, kad dažniausiai darbe jau būna 6 valandą ryto, gali būti ir 7 valandą. Į darbą dažniausiai vyksta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vyksta retai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. į darbą vyko jau po 8 valandos ryto ir tai darė rečiau naudojamu kelionės maršrutu – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pasirinkęs prieš tai aptartą kelionės maršrutą bei būdamas atsakingu ir rūpestingu vairuotoju, tam, kad laiku spėti į darbą, privalėjo iš anksto numatyti tiek kelionės trukmę, tiek jos maršrutą, tačiau tokių veiksmų neatliko ir pasirinko teisei priešingą ir šioje byloje aptariamą elgesio variantą. Teismo vertinimu, R. P. nurodyta ir neva jo elgesį pateisinanti priežastis – siekis laiku atvykti į darbą, nesuteikia teisės automobilių vairuotojams nepaisyti Kelių eismo taisyklių nuostatų ir kelti grėsmę eismo saugumui. Be kita ko, pastarojo pasirinktas elgesio variantas, o būtent – automobilių spūsties apvažiavimas, kai priešpriešine eismo juosta intensyviai vyko kitos transporto priemonės ir dėl R. P. elgesio buvo priverstos staigiai trauktis į kelio pakraštį, taip pat sulėtinti greitį, – imtis veiksmų, nukreiptų eismo įvykiui išvengti, laikytinas chuliganišku ne tik dėl menkavertės šių veiksmų atlikimo priežasties, bet ir dėl to, kad visi kitų automobilių, judėjusių ta pačia kaip R. P. kryptimi, vairuotojai buvo priversti ne tik laikytis saugiu atstumu nuo pastarojo itin arti priartėjusio automobilio, bet ir kantriai stovėti didesnėje automobilių spūstyje ir laukti savo eilės važiuoti toliau, kai tuo metu R. P., nepaisydamas Kelių eismo taisyklių nuostatų ir negerbdamas kitų eisme dalyvaujančių asmenų, sąmoningai aplenkė kitus spūstyje stovinčius automobilius. Akivaizdu, kad pastarasis pasielgė nepagarbiai, tokiu būdu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir tokiais veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą. Nusižengimo padarymo metu eismas buvo intensyvus ir pastarojo veiksmus matė bei į juos reagavo, suteikdami erdvės jo vairuojamam automobiliui, daugelis vairuotojų.

Taigi, teismo vertinimu, pirmiau aptarti ir Institucijos pagrįstai įrodytais pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. veiksmai laikyti padarytais dėl chuliganiškų paskatų bei esant tiesioginei tyčiai. Akivaizdu, kad pastarasis pats priėmė sprendimą apvažiuoti spūstį iš kairės pusės, važiuojant priešpriešine eismo juosta, kai dėl tokio vairavimo būdo priešpriešine kryptimi vykusios transporto priemonės buvo priverstos trauktis, suvokė, kad dėl tokio vairavimo gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė, priešingai, savo interesus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklės ir keldamas grėsmę eismo saugumui, iškėlė aukščiau kitų eismo dalyvių interesų. Visos pirmiau aptartos ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį įrodančios aplinkybės patvirtina, kad Institucija skundžiamame Nutarime tinkamai kvalifikavo R. P. veiksmus ir pagrįstai juos pripažino chuliganišku vairavimu.

Prieš aptariant R. P. įgalioto atstovo skundo dalį, susijusią su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu, svarbu atkreipti dėmesį į pastarojo išsakytus argumentus, susijusius su neva skundžiamame Nutarime nepagrįstai nurodyta aplinkybe, kad R. P. į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo kirsdamas ištisinę liniją, bei argumentus, susijusius su administracinio nusižengimo protokolo turiniu.

Šių argumentų kontekste pabrėžtina, jog skundžiamame Nutarime, priešingai nei tą nurodo R. P. įgaliotasis atstovas, pastarajam nėra inkriminuotas papildomas Kelių eismų taisyklių punktas, kurias apibrėžia ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimo pažeidimą. Priešingai, minėtame procesiniame sprendime, aptariant padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, o būtent jo padarymo vietą, yra tik nurodyta, kad R. P. važiavo priešpriešine eismo juosta, kurios dalis, esanti prie sankryžos, buvo paženklinta siaura ištisine juosta. Susipažinus su viešai prieinamais (duomenys neskelbtini) duomenimis, kuriuose yra atvaizduota (duomenys neskelbtini) dalis, ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) – prieš sankryžą, akivaizdžiai matyti, kad iki posūkio į (duomenys neskelbtini), dalis (duomenys neskelbtini) yra pažymėta būtent ištisine horizontaliojo žymėjimo linija, todėl Institucija skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P., išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, dalį kelio važiavo toje atkarpoje, kurioje eismo juostos yra atskirtos siaura ištisine linija.

Galiausiai, R. P. įgaliotas atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde apeliavo ir į tai, kad Institucija administracinio nusižengimo protokole neatskleidė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl kaltinimas buvo suformuotas ydingai.

Aptariant šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. įgalioto atstovo argumentus svarbu atkreipti dėmesį į ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytus ir administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šiame procesiniame dokumente, be kitų reikšmingų aplinkybių, būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką ir jo esmę, taip pat ANK straipsnį ar jo dalį, arba kitą teisės aktą, kurio nuostatos buvo pažeistos.

Pirmiau aptartą teisinį reguliavimą sugretinus su šioje byloje surašytu ir advokato akcentuojamo procesinio sprendimo turiniu, pripažintina, kad administracinio nusižengimo protokole buvo aiškiai apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, kaltinimas buvo suformuluotas konkrečiai, detalizuojant kokiais veiksmais R. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kad asmuo savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, nepaneigia, kad minėto procesinio sprendimo turinys neatitinka jo turiniui keliamų ir ANK numatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog R. P. žodinio bylos nagrinėjimo Institucijoje metu aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė apie jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, neigė chuliganišką vairavimą, ko pasėkoje ir pavojų kitiems eismo dalyviams keliantį vairavimą, kas patvirtina, kad pastarasis suprato kuo yra kaltinamas ir turėjo galimybę įstatymo nustatyta tvarka visa apimtimi naudotis savo teise į gynybą. Be kita ko, R. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis buvo detalizuota skundžiamame Nutarime, su kurio turiniu pastarasis, analogiškais žodinio bylos nagrinėjimo metu pateiktiems argumentams, nesutiko ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Tai reiškia, kad pastarojo gynybinė pozicija po skundžiamo Nutarimo, kuriame buvo detalizuotas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pobūdis, nepasikeitė, priešingai, - išliko tapati. Todėl teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad šioje byloje Institucijos R. P. atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai buvo neišsamus, klaidinantys ir todėl pažeidžiantis jo teisę į gynybą.

Kaip buvo minėta pirmiau, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, taip pat ir teismo posėdžio metu R. P. ir jo įgaliotas atstovas apeliavo į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra neproporcinga ir per griežta priemonė, kurią tikslinga panaikinti.

Minėtų proceso dalyvių argumentų kontekste svarbu atkreipti dėmesį į ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą numatė ne kaip alternatyvą, bet kaip imperatyvą, įpareigojantį sprendimą dėl administracinio nusižengimo padarymo priimantį subjektą visais atvejais skirti ir pirmiau nurodytą administracinio poveikio priemonę.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. P. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastarasis turi nuolatinį darbą, pastovias pajamas (b. l. 20-21), rūpinasi senyvo amžiaus tėvu (b. l. 22), taip pat užtikrina savo (duomenys neskelbtini) vaikų poreikius (b. l. 23). Kita vertus, visos šios nustatytos, teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. P. neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti mažesnį, negu numatytas minimalus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, terminą. Teismo vertinimu, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu R. P. ir jo įgalioto atstovo įgarsintos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis, dėl kurių būtų galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas. Priešingai, jos yra būdingos daugumai asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą.

Nepaneigtina, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti asmens teisės dirbti, taip pat rūpintis savo šeimos nariais, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad R. P. iki administracinio nusižengimo padarymo puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek darbo funkcijoms atlikti, tiek šeimos poreikiams patenkinti, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos ir pastarojo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P., norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Aptariant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą, taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į paties jam inkriminuoto ir šioje byloje analizuojamo administracinio nusižengimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju R. P. Kelių eismo taisykles pažeidė visiškai ignoruodamas kitų eismo dalyvių saugumą ir galiojančias bendras geros moralės ir elgesio normas. Administracinis nusižengimas buvo padarytas žiemos metu, kuomet vairavimas yra sąlygojamas papildomų atsargumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, taip pat ryte, kai eismo intensyvumas yra ženkliai padidėjęs ir judrioje miesto dalyje buvo susiformavusios transporto priemonių spūstys. Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. nėra laikytinas pavyzdingu eismo dalyviu. Iš byloje esančių administracinių nusižengimų registrų duomenų matyti, jog pastarasis ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. 2023 m. liepos 13 d. R. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, dėl to, kad sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. 2023 m. balandžio 19 d., 2023 m. kovo 4 d., 2022 m. gruodžio 24 d. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kadangi pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo. 2021 m. spalio 26 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kadangi vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, o 2021 m. sausio 20 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, kadangi vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Teismo aptarti R. P. padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, asmenį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad R. P. nepaisant jo atžvilgiu sistemingai priimamų sprendimų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, atitinkamų išvadų nepadarė ir elgėsi teisei priešingu būdu. Todėl akivaizdu, kad šioje byloje aptariamas ir Institucijos pagrįstai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas elgesys nebuvo atsitiktinio, neigiamai susiklosčiusių pasekmių padarinys.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad R. P. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jos naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, per švelnus asmens baudžiamumas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas.

Visų šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo R. P. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinio poveikio priemonę, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. įgalioto atstovo advokato E. M. skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) O. U. 2024 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.