Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus ir nuteistojo L. D. G. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą –vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos taikant bausmių apėmimą ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą –vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos taikant bausmių apėmimą ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

Iš L. D. G., A. S., A. B. priteista solidariai V. D. 1 227,40 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žaloms atlyginti, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo visiško įvykdymo bei 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 247,90 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. D. G., A. S. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2023 m. birželio 18 d., apie 00.15 val., viešoje vietoje – ties pastatu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties, A. S. ranka sudavė nukentėjusiajam V. D. du kartus į galvą, L. D. G. sudavė V. D. vieną kartą į galvą, A. B. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Tokiais bendrais veiksmais sukėlė V. D. fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą ir kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, smakre ir dešiniame dilbyje, nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje (sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties), kairės ausies būgnelio plyšimą (sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties), t. y. taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė V. D. sveikatą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. D. G. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl L. D. G. nuteisimo bei L. D. G. nutraukti baudžiamąją bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant S. M., laidavimo terminą nustatant vieneriems metams.

2.1. Apeliantas nurodo, kad dėl nuteistojo L. D. G., kaip ir kitų nusikalstamos veikos bendravykdytojų, nepakankamai atsakingo požiūrio, siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, savikritikos stokos, dėl nepakankamos brandos nulemto nepagrįsto užsispyrimo, menkinant nusikalstamos veikos paskatas, baudžiamojo proceso neišmanymo bei teisinių pasekmių nesuvokimo, pirmosios instancijos teisme nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau, gynėjo nuomone, dabartinėje procesinėje stadijoje yra galimybė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2. Nurodoma, kad L. D. G. padarytos dvi nusikalstamos veikos – nesunkus nusikaltimas (BK 284 straipsnis) bei apysunkis nusikaltimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) idealiąja sutaptimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, jog kelių nusikalstamų veikų padarymas neužkerta kelio taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį. Jis anksčiau nebuvo teistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (teisiškai dvi nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį). Atkreipiamas dėmesys, jog L. D. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, patvirtino, jog nukentėjusiajam V. D. vieną kartą sudavė ranka į veidą, tačiau siekė sumenkinti nusikalstamos veikos paskatas, teigdamas, jog jei nukentėjusysis pirmas nebūtų pradėjęs konflikto, tai nebūtų muštynių.

2.3. Gynėjo teigimu, tik priėmus nuosprendį, L. D. G. turėjo progą pasitarti su advokatu, kurio teisinė pagalba buvo ypač reikalinga ir svarbi. Pirmosios instancijos teisme jam buvo paskirta gynėja, kurios paslaugos buvo apmokėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos lėšomis, tačiau kaltinamasis neturėjo galimybės konfidencialiai ir atvirai su ja pasikalbėti. Iki tol kaltinamajam trūko teisinės paramos, kuri būtų padėjusi jam tinkamai suprasti savo teisę į gynybą, pasirinkto procesinio elgesio reikšmę, teisines pasekmes. Advokato konsultacijos metu kaltinamasis gavo aiškius paaiškinimus apie jo paties (L. D. G.) veiksmus, apie baudžiamąją bylą ir galimą jos eigą, o tai padėjo jam atsiverti, į savo veiksmus pažvelgti kritiškai bei be jokių išlygų pripažinti jų neteisėtumą. Tai leido kaltinamajam padaryti svarbias pozityvias išvadas ir nuoširdžiai siekti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Ir šiuo metu L. D. G. kritiškai vertina savo veiksmus, jis suvokia, jog nei jo, nei jo bičiulių (nusikalstamos veikos bendrininkų) niekas neprovokavo bei niekas pavojaus nekėlė. Jis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje elgėsi įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams (vartojo necenzūrinius žodžius, demonstratyviai ignoravo visuomenėje priimtas moralės normas), o tai sukėlė pagrįstą nukentėjusiojo V. D. nepasitenkinimą, kuris elgėsi pilietiškai bei pageidavo, jog jo bičiulių kompanija gerbtų aplinkinius, garsiai nedėstytų prorusiškų teiginių, kurie demokratinėje visuomenėje vertinami negatyviai bei jautriai. Tai buvo mažareikšmė dingstis žodiniam konfliktui, kuris peraugo į fizinio smurto pavartojimą nukentėjusiajam ir viešosios tvarkos sutrikdymą.

2.4. Nurodoma, kad L. D. G. dalį žalos nukentėjusiajam V. D. atlygino – 2025 m. sausio 4 d. pervesdamas 400 Eur, 2025 m. sausio 6 d. – dar kartą pervesdamas 400 Eur, bei įsipareigoja atlyginti likusią dalį.

2.5. Atkreipiamas dėmesys, jog L. D. G. yra studentas, neturi pajamų šaltinio, gyvena su mama, kuri jį išlaiko, todėl šiuo metu jis neturi finansinių galimybių atlyginti nukentėjusiajam visą priteistą turtinę ir neturtinę žalas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau pasižada žalą atlyginti. Per ateinančios vasaros atostogas jis planuoja pradėti dirbti, gauti pajamų. Jei darbą pavyktų suderinti su tolimesnėmis studijomis, tai jis darbą tęstų, galėtų atlyginti nukentėjusiajam likusią žalą. Be kita ko, nusikalstamos veikos bendravykdytojas A. S. solidariai atsakingas dėl žalos atlyginimo, taip pat pasiryžęs atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą bei reikšmingą dalį jau atlygino.

2.6. Taip pat nurodoma, kad L. D. G. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų – jaunas žmogus, dar tik pradedantis formuoti savo vertybes ir supratimą apie atsakomybę, pagarbą teisinei valstybei bei aplinkiniams. Jo jaunas amžius ir nebrandumas prisidėjo prie impulsyvaus ir neatsakingo elgesio, tačiau šiuo metu jis visiškai suvokė savo klaidas ir padarė išvadas, gailisi dėl savo veiksmų, atlygino dalį žalos ir yra pasiryžęs daugiau nepažeisti įstatymų, o tai leidžia manyti, kad jis nebekartos nusikalstamų veiksmų, laikysis įstatymų. Jo jaunas amžius kartu su nuoširdžiu noru pasitaisyti yra pagrindas tikėti jo ateitimi be nusikalstamų veikų. Studijuodamas (duomenys neskelbtini) tarptautinį verslą, jis demonstruoja siekį keistis, tobulėti ir susikurti atsakingą ateitį. Akademinė aplinka ir bendravimas su kitais studentais padės jam formuoti pozityvias vertybes. Šis sprendimas investuoti į savo išsilavinimą atspindi jo norą įgyti žinių, kurios leis užimti prasmingą vietą visuomenėje. Aukštosios mokyklos studijos taps tvirtu pagrindu jo asmenybės brendimui bei atsakingam elgesiui ateityje.

2.7. L. D. G. mama S. M. pateikė prašymą atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos atsakomybėn pagal laidavimą, ji neteista, vykdo individualią veiklą (pagal verslo liudijimą) – teikia paslaugas grožio srityje. Gyvena kartu su sūnumi L. D. G., palaiko šiltus bei artimus santykius. Kadangi jis studentas, tai jį išlaiko, rūpinasi, jog būtų užtikrinti jo materialiniai ir dvasiniai poreikiai. Ji griežtai ir kritiškai vertina sūnaus padarytas nusikalstamas veikas, jos požiūris nėra šališkas ar pateisinantis sūnaus veiksmus. Mamos pastangomis L. D. G. kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, po to jam pavyko atsiverti, be jokių išlygų kritiškai vertinti pavartotą smurtą nukentėjusiajam bei siekti atlyginti žalą. Kadangi jie gyvena kartu, tai leidžia jai aktyviai dalyvauti sūnaus kasdieniniame gyvenime, stebėti jo elgesį ir padėti formuoti teisingas vertybes. Be kita ko, S. M. aktyviai skatino sūnų studijuoti. Šis faktas rodo, kad ji deda pastangas, kad sūnus turėtų atsakingą ir teigiamą gyvenimo kryptį. Būdama motina, S. M. turi natūralų emocinį autoritetą sūnui, kuris padeda jam susivokti ir padės laikytis teisės normų ateityje, jos nebenuvilti. Taigi, gynėjo nuomone, L. D. G. mama S. M. gali būti laiduotoja, gali jam daryti teigiamą įtaką bei yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

2.8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, gynėjas tvirtina, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį L. D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį mamos S. M. atsakomybėn pagal laidavimą. Apeliantas pripažįsta, kad L. D. G. privalėjo iš anksto baudžiamojo proceso pradžioje pasirinkti tokį procesinį elgesį, jog būtų buvusi teisinė galimybė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikius su nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, o dėl skunde nurodytų priežasčių nebuvo pagrindų spręsti dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Vis dėl to tikisi, jog apeliacinio proceso metu jaunam žmogui bus suteikta galimybė pasitaisyti ir įrodyti, kad jis nusipelno antro šanso.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl A. S. nuteisimo bei jam nutraukti baudžiamąją bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant L. S., laidavimo terminą nustatant vieneriems metams.

3.1. Apeliantas nurodo, kad dėl nuteistojo A. S., kaip ir kitų nusikalstamos veikos bendravykdytojų, nepakankamai atsakingo požiūrio, siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, savikritikos stokos, dėl nepakankamos brandos nulemto nepagrįsto užsispyrimo, menkinant nusikalstamos veikos paskatas, baudžiamojo proceso neišmanymo bei teisinių pasekmių nesuvokimo, pirmosios instancijos teisme nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau, gynėjo nuomone, dabartinėje procesinėje stadijoje yra galimybė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.2. Nurodoma, kad A. S. padarytos dvi nusikalstamos veikos – nesunkus nusikaltimas (BK 284 straipsnis) bei apysunkis nusikaltimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) idealiąja sutaptimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, jog kelių nusikalstamų veikų padarymas neužkerta kelio taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį. Jis anksčiau nebuvo teistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (teisiškai dvi nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį). Atkreipiamas dėmesys, jog A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, patvirtino, jog nukentėjusiajam V. D. vieną kartą sudavė ranka į veidą, nepamena, ar sudavė du kartus, tačiau galėjo ranka smūgiuoti ir du kartus. Teisme jis patvirtino, jog nukentėjusiojo V. D. atsiprašė, dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi. Pripažįsta, jog nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą, jam padarė reikalaujamą atlyginti turtinę žalą, taip pat pripažįsta, jog nukentėjusiajam padarė ir neturtinę žalą. Kaltinamojo manymu, neturtinė žala turėtų būti įvertinta 3 000 – 4 000 Eur, pirmosios instancijos teismas priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3.3. Gynėjas pripažįsta, kad nuteistasis A. S. apklausų metu menkino savo vidines paskatas, kurios įtakojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam pavartojimą. Jis nepripažino, jog nusikalstamas veikas įvykdė iš chuliganiškų paskatų, teigė, jog nukentėjusysis V. D. pirmasis jį ar jo draugą pastūmė, po to jis nukentėjusiajam ranka smūgiavo į galvą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į minėtą A. S. poziciją dėl chuliganiškų paskatų nepripažinimo ir padarė motyvuotą išvadą, jog jis ne visiškai pripažįsta kaltę, todėl nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi. Tačiau šiuo metu A. S. kritiškai vertina savo veiksmus, jis suvokia, jog nei jo, nei jo bičiulių (nusikalstamos veikos bendrininkų) niekas neprovokavo bei niekas pavojaus nekėlė. Jis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje elgėsi įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams (vartojo necenzūrinius žodžius, demonstratyviai ignoravo visuomenėje priimtas moralės normas), o tai sukėlė pagrįstą nukentėjusiojo V. D. nepasitenkinimą, kuris elgėsi pilietiškai bei pageidavo, jog jo bičiulių kompanija gerbtų aplinkinius, garsiai nedėstytų prorusiškų teiginių, kurie demokratinėje visuomenėje vertinami negatyviai bei jautriai. Tai buvo mažareikšmė dingstis žodiniam konfliktui, kuris peraugo į fizinio smurto pavartojimą nukentėjusiajam ir viešosios tvarkos sutrikdymą.

3.4. Tik priėmus skundžiamą nuosprendį, A. S. išdrįso atvirai bei nuoširdžiai pasikalbėti su savo šeima (mama bei tėčiu), po to tiesiogiai pabendrauti su advokatu, kuris suteikė teisinę konsultaciją. Įvykio aplinkybių išsipasakojimas, artimųjų pastabų išklausymas bei teisinė konsultacija sąlygojo pozityvių išvadų padarymą bei pasiryžimą aiškiai pripažinti savo kaltę, be jokių išlygų kritiškai vertinti savo veiksmus bei neatidėliotinai pradėti atlyginti padarytą žalą. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jis iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau, duodamas parodymus dėl nusikalstamos veikos motyvų (neigdamas chuliganiškas paskatas), jis neišdrįso pilnai atsiverti.

3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. S. buvo paskirta gynėja, teisinės paslaugas apmokant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos lėšomis, tačiau jis neturėjo galimybės konfidencialiai, atvirai pabendrauti su gynėja, jog jam būtų suteikta išsami teisinė konsultacija. Konfidencialus bendravimas su gynėju, kai suteikiama teisinė konsultacija, sąžiningame baudžiamajame procese yra viena iš būtinų sąlygų užtikrinant teisę į gynybą. Tikėtina, jog išsami advokato konsultacija būtų turėjusi įtakos kaltinamojo procesiniam elgesiui, proceso eigos bei teisinių pasekmių suvokimui.

3.6. Nurodoma, kad A. S. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino visas išlaidas, patirtas suteikiant nukentėjusiajam V. D. sveikatos priežiūros paslaugas, bei į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą 2025 m. sausio 3 d. pervedė 247,90 Eur. Taip pat A. S. atlygino dalį žalos nukentėjusiajam V. D. – 2025 m. sausio 2 d. pervesdamas 500 Eur, 2025 m. sausio 6 d. dar kartą pervesdamas 500 Eur.

3.7. Atkreipiamas dėmesys, kad A. S. yra studentas, neturi pajamų šaltinio, jis gyvena su tėvais, kurie jį išlaiko, todėl šiuo metu jis neturi finansinių galimybių atlyginti nukentėjusiajam visą priteistą turtinę ir neturtinę žalas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau pasižada žalą atlyginti. Per ateinančios vasaros atostogas A. S. planuoja dirbti, gauti pajamų, o tai suteiktų finansinę galimybę 2025 m. vasarą nukentėjusiajam atlyginti dar didesnę dalį ar net visą žalą. Be kita ko, neatmestina, jog nusikalstamos veikos bendrininkai, kurie solidariai atsakingi dėl žalos atlyginimo, taip pat prisidės prie žalos atlyginimo. Taigi, A. S. atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos bei įsipareigoja atlyginti likusią dalį.

3.8. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų – jaunas žmogus, dar tik pradedantis formuoti savo vertybes ir supratimą apie atsakomybę, pagarbą teisinei valstybei bei aplinkiniams. Jo jaunas amžius ir nebrandumas prisidėjo prie impulsyvaus ir neatsakingo elgesio, tačiau šiuo metu jis visiškai suvokė savo klaidas, padarė išvadas, gailisi dėl savo veiksmų, atlygino dalį žalos ir yra pasiryžęs daugiau nepažeisti įstatymų, o tai leidžia manyti, kad jis nebekartos nusikalstamų veiksmų, laikysis įstatymų. Jo jaunas amžius kartu su nuoširdžiu noru pasitaisyti yra pagrindas tikėti jo ateitimi be nusikalstamų veikų. Be kita ko, faktas, kad jis studijuoja (duomenys neskelbtini), rodo jo siekį keistis, tobulėti ir susikurti atsakingą ateitį. Šis žingsnis atspindi jo norą investuoti į savo išsilavinimą ir įgyti žinių, kurios leistų užimti prasmingą vietą visuomenėje. Universitetinės studijos bus svarbus pagrindas jo asmenybės brendimui ir atsakingam elgesiui ateityje.

3.9. Nuteistojo A. S. mama L. S. pateikė prašymą atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos atsakomybėn pagal laidavimą, kuri nėra teista, dirba mokytoja (trenere) MB „(duomenys neskelbtini)“, o profesijoje būdingos aukštos moralinės vertybės ir pasitikėjimas visuomenėje. Mokytojos darbas rodo jos gebėjimą ugdyti atsakingus, moralinius ir konstruktyvius įpročius, ir tai suteikia pagrindą tikėti, kad ji padarys teigiamą įtaką sūnui. Ji griežtai ir kritiškai vertina sūnaus padarytas nusikalstamas veikas, jos požiūris nėra šališkas ar pateisinantis sūnaus veiksmus. Jie gyvena kartu, palaiko šiltus ir artimus santykius. Tai leidžia jai aktyviai dalyvauti sūnaus kasdieniniame gyvenime, stebėti jo elgesį ir padėti formuoti teisingas vertybes. Be kita ko, L. S. aktyviai skatino sūnų įstoti į universitetą, padeda jam siekti aukštojo išsilavinimo. Šis faktas rodo, kad ji deda pastangas, kad sūnus turėtų atsakingą ir teigiamą gyvenimo kryptį. Būdama motina, L. S. turi natūralų emocinį autoritetą sūnui, kuris padeda jam susivokti ir padės laikytis teisės normų ateityje, jos nebenuvilti. Taigi, gynėjo nuomone, A. S. mama L. S. gali būti laiduotoja, gali jam daryti teigiamą įtaką bei yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

3.10. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, gynėjas vertina, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį mamos L. S. atsakomybėn pagal laidavimą.

3.11. Gynėjas pripažįsta, kad nuteistasis A. S. privalėjo iš anksto baudžiamojo proceso pradžioje pasirinkti tokį procesinį elgesį, jog būtų buvusi teisinė galimybė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikius su nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, tačiau dėl skunde nurodytų priežasčių nebuvo pagrindų spęsti dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Vis dėl to tikimasi, kad apeliacinio proceso metu jaunam žmogui bus suteikta galimybė pasitaisyti ir įrodyti, kad jis nusipelno antro šanso.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniai skundai tenkintini.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniais skundais prašoma panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl L. D. G. ir A. S. nuteisimo bei L. D. G. ir A. S. baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, L. D. G. laiduotoja paskiriant S. M. bei A. S. laiduotoja paskiriant L. S., laidavimo terminą nustatant vieneriems metams.

8. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija (nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija)), t. y. buvo pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8.1. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

8.2. Tiek nuteistųjų L. D. G. ir A. S. nusikalstamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu BK 40 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Taip pat, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numato analogiškai, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) panaikinta sąlyga, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ši sąlyga išlieka, jeigu asmuo padarė apysunkį nusikaltimą. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiose BK 40 straipsnio 2, 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas bent iš dalies ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalų atlyginimas, taip pat ir konkretus padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalų atlyginimo terminas, t. y., kad padaryta žala turi būti atlyginta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 8 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame BK 40 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nebuvo numatyta sąlyga, kad teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, jei asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos. Taip pat, be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 10 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas konkretus terminas dėl pakartotino asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., kai asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, palyginęs nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) redakcijas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu L. D. G. ir A. S. nuteisti ne tik už nesunkaus (BK 284 straipsnis), bet ir už apysunkio nusikaltimo (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) padarymą, kurį padarius, sprendžiant klausimą dėl laidavimo, sąlygos nesikeičia, tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 40 straipsniui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), esant ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinę padėtį sunkinančių sąlygų, spręsdamas klausimą dėl abiejų nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujasi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatomis.

9. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

9.1. Kartu pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

9.2. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).

Dėl laidavimo taikymo L. D. G.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. D. G. padarė ne vieną, bet dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 284 straipsnis) ir apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), tačiau abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai. Be kita ko, pažymėtina, jog nuteistojo L. D. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 138 straipsnio pakeitimo įstatymui (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), priskiriama tai pačiai – apysunkių – nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalys), o BK 284 straipsnio pakeitimų nebuvo. Byloje yra pateiktas ir nuteistojo L. D. G. motinos S. M. prašymas perduoti sūnų L. D. G. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis) (t. 3, b. l. 140).

10.1. L. D. G. anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nenustatė L. D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad L. D. G. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10.1.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, Nr. 2K-212/2013, Nr. 2K-352-511/2015). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, išvados dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo gali būti daromos objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą.

10.1.2. Pažymėtina, kad nuteistasis L. D. G. jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines bylos aplinkybes, parodė, dėl kokios priežasties prasidėjo konfliktas, kad jo metu jis sudavė nukentėjusiajam V. D. į galvą, nes, kaip jis iš jo žodžių suprato, vyras ketina suduoti jam, todėl, jo įsitikinimu, jis išsigandęs ir gindamasis pirmas sudavė smūgį. Taip pat L. D. G. parodė, kad nuteistasis A. S. taip pat sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą ar galvą. Patvirtino, kad nukentėjusysis nesmūgiavo, dėl A. B. atliktų veiksmų neprisiminė (t. 2, b. l. 46–48, 49–50). Teisiamajame posėdyje nuteistasis L. D. G. taip pat pripažino, kad sudavė V. D. vieną smūgį į veidą, galbūt į ausį, jo įsitikinimu, konfliktą pradėjo būtent nukentėjusysis, nes jis pirmas priėjo prie jų, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl ir įvyko muštynės. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. D. ir pats nepaneigė aplinkybės, kad jis iš tiesų pirmasis paklausė vaikinų, kodėl jie kalba apie tai, ko patys galbūt nesuvokia. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis L. D. G. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veiksmų pripažino visiškai, paaiškino, kad jis nesuprato situacijos, kad negalėjo spręsti kilusio konflikto muštynėmis dėl to, kad nukentėjusiajam nepatiko, jog jis su draugais vartojo necenzūrinius žodžius ir davė pastabą, apie įvykį bijojo papasakoti mamai, nes buvo gėda. Po pokalbio su mama suprato, kad jo veiksmams nėra pateisinimų, parodė, kad dėl jo vartotų necenzūrinių žodžių buvo nemalonu ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems žmonėms, ir jam gėda už savo veiksmus, patvirtino, kad pats būdamas neteisus, vartojo smurtą prieš V. D..

10.1.3. Nagrinėjamu atveju tai, kad nuteistojo L. D. G. kaltės prisipažinimas nėra vien tik deklaratyvus pareiškimas, bet jis iš tiesų visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, patvirtina ta aplinkybė, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo ir stengiasi sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius – stengiasi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalas. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų L. D. G., A. S. ir A. B. solidariai nukentėjusiajam V. D. priteista 1 227,40 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žaloms atlyginti. Šiuo metu nuteistasis L. D. G. nukentėjusiajam jau yra atlyginęs nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos, mokėdamas dalimis, 2 300 Eur (t. 138, 139, 178, 179, 189, 190).

10.1.4. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti nuteistojo L. D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu šiuo atveju nustatytos ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

10.2. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

10.2.1. Nuteistasis L. D. G. nusikalto pirmą kartą, yra labai jauno amžiaus, studijuoja (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 141), vasaros metu nori dirbti tam, kad galėtų atlyginti padarytas turtinę ir neturtinę žalas, prie kurių atlyginimo šiuo metu prisidėjo mama. Nors L. D. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, tačiau abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, neigiamai nuteistąjį kaip asmenį charakterizuojančių aplinkybių bylos duomenimis nenustatyta.

10.2.2. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad L. D. G. nėra lengvabūdiška asmenybė, jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismas daro išvadą, kad aptartų nuteistąjį L. D. G. charakterizuojančių duomenų visuma yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei visiškai atlygins ir padarytą žalą.

10.3. Ir šiuo atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laidavimo institutą.

10.4. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas nuteistojo motinos S. M. prašymas perduoti sūnų L. D. G. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

10.4.1. Apeliaciniame teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, kaip liudytoja buvo apklausta, pareiškusi norą būti nuteistojo L. D. G. laiduotoja, S. M., kuri parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai jos sūnus L. D. G. gavo nuosprendį, nes jam pačiam buvo gėda prisipažinti. Tada su sūnumi pakalbėjo, paaiškino jam dėl jo netinkamo elgesio, ji sūnaus neteisina, sūnus nebuvo taip auklėtas, jos ir sūnaus santykis yra labai stiprus, nes ji viena augino ir išlaiko sūnų, su juo artimai bendrauja.

10.4.2. Pažymėtina, kad S. M. neteista (t. 3, b. l. 180), dirba pagal verslo liudijimą – darbo pobūdis yra (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 146). Aplinkybė, kad jos sūnaus L. D. G. studijos (duomenys neskelbtini) yra mokamos, už kurias moka S. M., parodo, kad jai rūpi sūnaus ateitis ir jo elgesys visuomenėje, o jos skatinimas sūnų studijuoti vienareikšmiškai parodo ir jos daromą teigiamą poveikį sūnui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad laiduotoja S. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį sūnui L. D. G., todėl yra tinkama laiduotoja.

10.5. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, taip pat nustačius, jog S. M. yra tinkama laiduotoja, yra pagrindas atleisti nuteistąjį L. D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos S. M. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju laiduotoja yra nuteistojo mama, ir sūnus jai yra pats artimiausias žmogus, todėl ji ir pati yra suinteresuota sūnaus gerove ir teigiamo poveikio darymu sūnui, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, be to, moka ir už sūnaus mokslą (duomenys neskelbtini), užstatas neskirtinas.

10.6. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

10.6.1. Pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo, ir todėl yra neteisingos.

10.6.2. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad L. D. G. pripažino savo kaltę ir suprato savo elgesio galimas pasekmes, yra labai jauno amžiaus, studijuoja (duomenys neskelbtini), savo pajamų neturi, nusikalto pirmą kartą, byloje jį kaip asmenį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, esant pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, L. D. G. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl laidavimo taikymo A. S.

11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. padarė ne vieną, bet dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 284 straipsnis) ir apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), tačiau abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai. Be kita ko, pažymėtina, jog nuteistojo A. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 138 straipsnio pakeitimo įstatymui (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), priskiriama tai pačiai – apysunkių – nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalys), o BK 284 straipsnio pakeitimų nebuvo. Byloje yra pateiktas ir nuteistojo A. S. motinos L. S. prašymas perduoti sūnų A. S. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis) (t. 3, b. l. 159).

11.1. A. S. anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad A. S. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11.1.1. Pažymėtina, kad nuteistasis A. S. jau ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, parodė, kad jis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. D. į veidą. Prasidėjo muštynės, vyko chaosas, tuo metu jis buvo neblaivus, todėl sunkiai viską prisiminė. Kaip sudavė L. D. G. nukentėjusiajam, nematė. Dėl minėto įvykio labai gailisi (t. 2, b. l. 90–92). Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. S., pažymėtina, prašė remtis būtent jo pirminiais parodymais, patvirtino, kad vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Patikslino, kad peržiūrėta filmuota vaizdo medžiaga jam padėjo prisiminti įvykio eigą, t. y., kad V. D. vienas pats priėjo prie jo, ir po žodinio konflikto jį pastūmė, todėl, nuteistojo nuomone, todėl ir kilo muštynes. Po pastūmimo jis sudavė smūgį nukentėjusiajam į žandikaulį. Nuteistasis A. S. pripažino ir tai, kad po jų suduotų smūgių, nukentėjusysis negirdi viena ausimi, jis nukentėjusiojo atsiprašė, sutiko atlyginti 3 000 – 4 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nurodydamas, kad didesnės sumos jis atlyginti negalėtų, nes nedirba, studijuoja. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis A. S. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veiksmų pripažino visiškai, patvirtino, kad įvykio naktį labai garsiai šūkavo, rėkavo, vartojo keiksmažodžius, ir tai tikrai galėjo nepatikti V. D. bei kitiems aplinkiniams. Nukentėjusysis pareiškė jiems pastabą, kurią turėjo išklausyti, bet to nepadarė, jų reakcija buvo agresyvi, nes pavartojo fizinį smurtą. Dėl atsakomybės, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų, nuteistasis parodė, jog jam tiesiog trūko konsultacijos su advokatu ir atviro pokalbio su šeima, kad šias paskatas suprastų, šeima jam padėjo suprasti situaciją, nes tuo metu nebuvo subrendęs kaip dabar.

11.1.2. Nagrinėjamu atveju tai, kad nuteistojo A. S. kaltės prisipažinimas nėra vien tik deklaratyvus pareiškimas, bet jis iš tiesų visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, patvirtina ta aplinkybė, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo ir stengiasi sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius – stengiasi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalas. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų L. D. G., A. S. ir A. B. solidariai nukentėjusiajam V. D. priteista 1 227,40 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žaloms atlyginti, taip pat – 247,90 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti. Šiuo metu nuteistasis A. S. nukentėjusiajam jau yra atlyginęs nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos, mokėdamas dalimis, 1 600 Eur (t. 3, b. l. 152, 157, 177, 187), taip pat atlygino ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 247,90 Eur už nukentėjusiojo gydymą (t. 3, b. l. 158).

11.1.3. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu šiuo atveju nustatytos ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

11.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis A. S. nusikalto pirmą kartą, yra labai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurioje mokėsi, direktoriaus charakterizuojamas kaip skatinantis draugišką atmosferą asmuo, siekiantis tikslų ir rodantis ryžtą tobulėti (t. 3, b. l. 155), šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 160), yra pasiryžęs per vieną – du mėnesius visiškai atlyginti turtinę ir neturtinę žalas. Nors A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, tačiau abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, neigiamai nuteistąjį kaip asmenį charakterizuojančių aplinkybių bylos duomenimis nenustatyta.

11.2.1. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. S. nėra lengvabūdiška asmenybė, jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismas daro išvadą, kad aptartų nuteistąjį A. S. charakterizuojančių duomenų visuma yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei visiškai atlygins ir padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11.3. Ir šiuo atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laidavimo institutą.

11.4. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas nuteistojo motinos L. S. prašymas perduoti sūnų A. S. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

11.4.1. Apeliaciniame teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, kaip liudytoja buvo apklausta, pareiškusi norą būti nuteistojo A. S. laiduotoja, L. S., kuri parodė, kad visiškai nepateisina savo sūnaus elgesio, sūnaus elgesys neatitinka jų šeimos ir jo paties gyvenimo vertybių, tokiu elgesiu sūnus įskaudino savo šeimą, kuri labai daug dėmesio skiria savo vaikams, jų auklėjimui, ir ji kaip mama jam visada buvo tikrai didelis autoritetas, sūnus niekada nenuvildavo. Jam po šio įvykio yra baisu ne tik dėl savęs, bet ir dėl jos, jam bus labai didelė gyvenimo pamoka, jis tikrai padarys viską, kas įmanoma, kad daugiau tai nepasikartotų. Vasarą sūnus dirbs, atlygins žalą ir šeimai, nes šeima padėjo atlyginti žalą nukentėjusiajam, iki gegužės mėnesio stengsis visiškai atlyginti žalą nukentėjusiajam.

11.4.2. Pažymėtina, kad L. S. neteista (t. 3, b. l. 181), nuo 2016 m. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ mentalinės aritmetikos mokytoja (trenere), taip pat veda papildomo ugdymo kursus vaikams, skirtus intelektui ugdyti, darbovietėje charakterizuojama kaip atsakinga, kruopšti ir puikiu bendravimu su vaikais pasižyminti mokytoja, kurios kantrybę vertina tiek vaikai, tiek ir jų tėvai, ji demonstruoja profesionalų požiūrį į darbą, yra pareiginga, sugeba sudominti ir įtraukti vaikus į mokymosi procesą, sugeba bendrauti ir kurti teigiamą atmosferą, yra autoritetas, ja galima visiškai pasitikėti tiek darbiniuose, tiek ir asmeniniuose santykiuose (t. 3, b. l. 153, 154), ir tai parodo, kad L. S. turi net profesionalios patirties ugdant vaikus, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ji teigiamai gali paveikti ir savo sūnų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad laiduotoja L. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį sūnui A. S., todėl yra tinkama laiduotoja.

11.5. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, taip pat nustačius, jog L. S. yra tinkama laiduotoja, yra pagrindas atleisti nuteistąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos L. S. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju laiduotoja yra nuteistojo mama, ir sūnus jai yra pats artimiausias žmogus, todėl ji ir pati yra suinteresuota sūnaus gerove ir teigiamo poveikio darymu sūnui, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, taip pat atsižvelgiant ir į paties A. S. kaip asmenį teigiamai charakterizuojančius duomenis, užstatas neskirtinas.

11.6. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad A. S. pripažino savo kaltę ir suprato savo elgesio galimas pasekmes, yra labai jauno amžiaus, studijuoja universitete, savo pajamų neturi, nusikalto pirmą kartą, byloje jį kaip asmenį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, priešingai, charakterizuojamas teigiamai, esant pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, A. S. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuriomis L. D. G. ir A. S. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, ir jiems paskirtos bausmės bei subendrinta bausmė ir atidėtas bausmių vykdymas bei paskirti įpareigojimai.

Pripažinti L. D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., kad pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., kad pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

L. D. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos S. M. atsakomybei.

Nustatyti vienerių (1) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamąją bylą L. D. G. nutraukti.

A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos L. S. atsakomybei.

Nustatyti vienerių (1) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamąją bylą A. S. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai S. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs L. D. G. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Išaiškinti laiduotojai L. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs A. S. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Išaiškinti L. D. G., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.